Šio magistro darbo tema – išvestinio ieškinio lyginamoji analizė. Taigi šio darbo objektą sudaro įvairūs su išvestiniu ieškiniu susiję klausimai, kurie analizuojami remiantis užsienio valstybių – daugiausia Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Anglijos – patirtimi. Apžvelgus teismų praktiką, matyti, jog Lietuvoje ir kitose valstybėse išvestinis ieškinys yra naudojamas labai retai. Todėl kyla klausimas, kokios yra išvestinio ieškinio nepopuliarumo priežastys. Be to, Lietuvos teisės aktuose išvestiniam ieškiniui tėra skirta viena nuostata, kurioje pateikiamas tik šio instituto apibrėžimas. Dėl tokio siauro reglamentavimo ir teisinės doktrinos stokos kyla nemažai neaiškumų - kokia yra ieškinį pateikusių (bei nepateikusių) akcininkų ir pačios bendrovės procesinė padėtis, kas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuo išvestinis ieškinys skiriasi nuo asmeninio akcininkų ieškinio ir t. t. Į šiuos ir kitus probleminius klausimus siekiama atsakyti penkiose pagrindinėse darbo dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama išvestinio ieškinio samprata bei šio instituto susiformavimą lėmę veiksniai, taip pat samprotaujama, kokių tikslų įstatymų leidėjas turėtų siekti įtvirtindamas išvestinį ieškinį statutinėje teisėje. Galiausiai, pabaigoje pateikiamas kai kurių autorių neigiamas požiūris į išvestinį ieškinį ir abejonės, ar apskritai tokia mažumos akcininkų interesų gynimo priemonė yra reikalinga. Antrojoje dalyje nagrinėjamas išvestinio ieškinio atskyrimas nuo asmeninio (individualaus) akcininko... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the Thesis is a Comparative Analysis of Derivative Action. Therefore, the Thesis‘ subject matter constitutes of various matters related to derivative action that are being analyzed considering the experience of foreign countries – especially Germany, France, USA, England. The review of case law shows that in Lithuania and some other countries derivative action is being used in practice very rarely. Therefore, the question arises what the reasons leads to the unpopularity of the derivative action. Also, in Lithuanian legislation there is only one provision for derivative action that contains only the definition of the institute. Due to the narrow regulation and lack of legal doctrine, there arises many problematic issues – what the procedural status of the company and shareholders who have submitted (and who did not) the action is, who has the duty to pay the costs, what the differences between derivative action and shareholder‘s personal actions are, etc. Answers to these and the other questions are given in five main parts of the Thesis. In the first part of the Thesis the concept of derivative action and the factors affecting formation of the institute as well as reflections of what objectives the legislator should seek by establishing derivative action in the statutory law are provided for. Finally, at the end some negative attitudes to the derivative action and doubts of necessity of such a remedy of interests of minority shareholders are provided for. In the... [to full text]

Rašto darbas yra skirtas grupės ieškinio instituto teisinei analizei, siekiant įvertinti grupės ieškinio reglamentavimo galimybes Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis Rašto darbo tikslas yra suformuluoti konkrečius pasiūlymus Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui dėl grupės ieškinio reglamentavimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje. Rašto darbo pirmojoje dalyje išanalizuojami skirtingi grupės ieškinio modeliai, įtvirtinti įvairiose jurisdikcijose: JAV (įtvirtintas klasikinis grupės ieškinio modelis), Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (tai Lietuvos Respublikai artimos jurisdikcijos, kuriose įtvirtinti grupės ieškinio modeliai, pasižymintys tiek Kontinentinės, tiek Bendrosios teisės sistemos bruožais). Taip pat tiriamos ir vertinamos Europos Sąjungos institucijų iniciatyvos reglamentuoti kolektyvinius teisių gynimo būdus. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma išvada, kad, nors grupės ieškinio samprata įvairiose valstybėse yra skirtinga, ieškinio sąvoka turėtų būti formuluojama atsižvelgiant į grupės ieškinio tikslą (ginti tam tikros grupės teises ir interesus), naudos gavėjų ratą (grupės narius), individualių asmenų teisę reikšti ieškinį, teismo priimto sprendimo res judicata galią grupės nariams ir teismo proceso efektyvumą bei grupės ieškinio tikslingumą, įvertinant individualaus ieškinio pareiškimo galimybes. Antrojoje Rašto darbo dalyje išanalizuojamos ir įvertinamos grupės ieškinio reglamentavimo iniciatyvos Lietuvos Respublikoje. Šioje Rašto darbo dalyje padaroma... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final paper is devoted to research an institute of class action, aiming to explore the possibilities of class action regulation in Lithuania. The main goal of this Final paper is to present the options of class action regulation in the civil procedure to a legislator of Republic of Lithuania. The author of the Final paper analyses different models of class action in the first part of Final paper. The research is based on different jurisdictions, such as the USA (traditional class action), Sweden, Finland and Norway (law systems close to the Republic of Lithuania and these systems have class action regulation). Also, the research contains initiatives of the regulation of collective actions in the institutions of the European Union. The author leads to the findings that class action regulation in different countries differs a lot. Anyway, it is possible to formulate a class action definition according to goal of class action (defend the rights of the members of a group), individual right to claim, res judicata of a judgment, and efficiency, expediency and eligibility of a group claim. The author of the Final paper analyses and qualifies the initiatives of class action regulation in the Republic of Lithuania. The authors leads to the findings that the legislator’s initiative of the year 2006 is not adaptive to Lithuanian civil procedure. That is why because The law draft of 2006 retains an overwhelming connection between group action and public interest. Also, to the... [to full text]

Pagrindiniu nuostolių atlyginimo tikslu pripažįstamas siekis grąžinti asmenį į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų buvusi padaryta. Valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismai, nustatin��dami neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis ne tik išvardytais kriterijais, bet atsižvelgti ir į specifinius dėl nusikalstamos veikos atsiradusius turtinius ir neturtinius padarinius, galimus pasikeitimus įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse ir kitas aplinkybes, turinčias tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui. / Non-pecuniary damages are compensated in all ways when the harm is done by criminal offense for person’s health or for killing somebody. The legislator does not give the finite list of ways when non-pecuniary damages could be awarded. The right of decision is given to the court and it has to evaluate the circumstances in each particular case. Moreover, the court, while assessing the size of non-pecuniary damages, has to consider the after-effect of the harm done, the fault of the person who did this harm and his interest and other circumstances that are important to the case. On the other hand, if non-pecuniary damages are not rewarded for the person voluntarily, he (she) has a right to give a civil claim in criminal case. Honesty, justice and reasonableness are the most important criterions in evaluation for non-pecuniary damages.

Lietuvos Respublikoje įgyvendinant teisinę reformą, vykstant spartiems socialiniams pokyčiams, šeimos teisinių santykių reguliavimas taip pat patiria pokyčius. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui didelės permainos įvykdytos ir šeimos santykių reguliavime. Ieškinio senaties šeimos teisėje reguliavimas taip pat ne išimtis. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama šeimos teisės samprata ir vieta teisės sistemoje, ieškinio senaties samprata ir funkcijos, ieškinio senaties šeimos teisėje reguliavimas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui bei įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieškinio senaties šeimos teisėje taikymo klausimais. Ieškinio senaties institutas žinomas visų pasaulio valstybių todėl šiame darbe trumpai apžvelgiama ieškinio senaties reguliavimas kai kuriose užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Velse). Minėti klausimai nagrinėjami siekiant nustatyti praktines ieškinio senaties šeimos teisėje taikymo problemas bei pateikti siūlymų dėl ieškinio senaties taikymo šeimos teisėje nuostatų, kurios padėtų siekti visokeriopos šeimos teisini���� santykių dalyvių teisių ir interesų apsaugos. / A lot of relations have been newly regulated by the new Civil Code (2000) which came into force on the 1st of July, 2001. The greatest alternations involve matrimonial and family relations. There is no separate Matrimonial and Family Code left as such. After the 1st of July, 2001 matrimonial and family relations are regulated by the 3rd book of Civil Code (2000) which is intituled Family Law. Great changes were also made in regulation of extinctive prescription in family law. Essentially was innovated the general rule anticipating to apply extinctive prescription for claims arising from matrimonial and family relations. This master’s study analyses the conception of family law, the conception of extinctive prescription, norms regulating application of extinctive prescription for the claims arising from matrimonial and family relations. Also compares the norms regulating extinctive prescription settled in Matrimonial and Family Code (1969) and in new Civil Code (2000), analyses the practise of Highest Court. These questions are analysed in order to realize what changes were made in regulation of extinctive prescription implementing law reform, what problems do arise in application of extinctive prescription in family law and how it is possible to solve them. Extinctive prescription is law institute known in all countries. This master’s study briefly overlooks the regulation of extinctive prescription in some foreign countries (Federation of Russia; France; England and Wales).

Šiame darbe yra nagrinėjamos aktualios grupės ieškinio problemos. Darbą sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje yra siekiama atskleisti grupės ieškinio vietą ieškininės gynybos sistemoje, nustatoma grupės ieškinio sąvoka bei esminiai bruožai. Antroje darbo dalyje yra bandoma atriboti grupės ieškinį nuo procesinio bendrininkavimo ir procesinio atstovavimo. Trečioje darbo dalyje yra siekiama nustatyti esminius grupės ieškinio ypatumus bei su jais susijusias problemas. / Substantial problems of group action are being discussed in this master’s writing. The purpose of this writing is to discover and analyze substantial and unsolved implementation problems of group action. Also there is trying to give legal analysis, to determine possible solutions. The basis of this writing is constructed of substantial and in Lithuanian civil process doctrine not discussed questions related to group action. We are trying to analyze foreign legal practice and to find solutions how to eliminate main obstructions in group action process.

Specific defence of interests of a creditor, as a distinct legal institute, as yet has lacked any systematic analysis, therefore many practical questions regarding due application of the said remedies arise. The target of this final paper is thorough and systematic analysis of all three specific defences of creditor’s interests, including the analysis of application requirements, the nature and essence, the aims of the said remedies, also including comparative analysis of the similar remedies established in other countries in order to reveal the nature of the specific defences of creditor’s interests, to provide with practical advice and proposals regarding more efficient application of the said remedies in practice. Summarizing the studied judicial practice of the Supreme Court of Lithuania and the Appeal Court of Lithuania, relevant laws, scientific articles, monographs, official commentaries to laws, internet resources and the legal regulation of the other countries on these issues, the specific defences of creditor’s interests (actio Pauliana, oblique action, right of retention) provided in the Civil Code are important creditor’s additional remedies to defend his interests and the efficient application of such remedies ensures the defence of violated interests.

Magistro darbe nagrinėjama Europos Bendrijos teisės aktų teisėtumo priežiūros tema. Jos svarbą lemia ta aplinkybė, kad EB institucijos yra įpareigotos priimti tik teisėtus aktus ir negali išvengti savo priimtų teisės aktų teisėtumo priežiūros. EB teisės aktų teisėtumas yra tikrinamas trijose pagrindinėse procedūrose – ieškinyje dėl teisės akto panaikinimo (EB sutarties 230 str.), preliminariame nutarime dėl teisės akto galiojimo (234 str.) ir prašyme dėl teisės akto netaikymo (241 str.). Šių procedūrų skirtumai bei ypatybės ir sudaro šio darbo objektą. Magistro darbas susideda iš trijų dalių. Pirmojoje yra aptariama EB tiesės aktų teisėtumo priežiūros funkcijų svarba. Šios funkcijos yra patikėtos Europos Teisingumo Teismui ir Pirmosios instancijos teismui, kurie turi užtikrinti tiek EB institucijų kontrolę, tiek efektyvią privačių asmenų teisių apsaugą. Antrojoje darbo dalyje yra analizuojami atskiri teisėtumo priežiūros procedūrų skirtumai – kokios yra privačių asmenų, valstybių narių ir EB institucijų galimybės inicijuoti minėtas procedūras, kokių EB institucijų ir kurių rūšių teisės aktų teisėtumas gali būti tikrinamas, kokie yra senaties terminai procedūroms pradėti, kokie yra ETT ir PIT sprendimų, priimtų teisėtumo priežiūros procedūrose, teisinių pasekmių skirtumai. Ypatingas dėmesys nagrinėjant teisėtumo kontrolės procedūrų skirtumus yra skiriamas privačių asmenų teisėms. Trečiojoje magistro darbo dalyje yra aptariamas teisėtumo priežiūros procedūrų tarpusavio... [to full text] / This diploma work deals with the issues of the review of the legality of European Community acts. The importance of this theme is based on the grounds that all Community institutions are obliged to adopt only legal measures and cannot avoid the review of their acts. There are three main procedures in which the legality of EC acts may be challenged – an action for annulment (article 230 of EC Treaty), a plea of illegality (article 241) and a preliminary ruling on validity of a Community act (article 234). The differences and specific features of these procedures constitute an object of this work. The diploma work is diveded in three parts. The first part concerns the necessity of functions of review of the legality of EC measures. These functions are entrusted to Community judicature – the Court of Justice and the Court of First Instance – and must ensure the control of EC institutions and the effective protection of the rights of private parties as well. In the second part of this work it is analysed what are the possibilities of private parties, member states and EC institutions to initiate each of the mentioned procedure, what types of acts and of which institutions are susceptible to judicial review, what are the time limits to bring proceedings, what are the grounds of illegality of EC measures and what are the effects of decisions given by Community courts in the procedures of judicial review. The special attention in examining the differences between the procedures is... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas grupės ieškinio teisinis institutas kaip priemonė ginti viešuosius ir privačius interesus. Pirmoje dalyje siekiama atskleisti teisinio intereso sąvoką, viešojo ir privataus interesų sampratas, bei analizuojame galimybes šiuos interesus apginti pasitelkus grupės ieškinio institutą. Antrojoje dalyje nagrinėjame klasikinio ir kontinentinio grupės ieškinio instituto pagrindinius požymius bei apžvelgiame grupės ieškinio instituto ypatumus Lietuvos Respublikos civiliniame procese. Trečiojoje dalyje apžvelgiami pagrindiniai grupės ieškinio turinio reikalavimai, jo priėmimo sąlygos bei priimamo teismo sprendimo ypatumai. Magistro darbo tikslas pateikti mokslinį grupės ieškinio instituto vertinimą ginant pažeistus viešuosius ir privačius interesus. Daugelis užsienio šalių, savo įstatymuose įtvirtindamos grupės ieškinio institutą, visada jį lygina su Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuojančiu modeliu, todėl darbe daugiausia remsimės šios šalies civilinio proceso įstatymais. Nagrinėdami teisės literatūrą sutiksime teisės mokslininkų poziciją, kad grupės ieškiniai Europoje neegzistuoja, nes, anot jų, grupės ieškiniais vadintini tik tokie ieškiniai, kuriuose reikalavimus reiškia grupės nariai. Magistro darbe analizuosime šią nuomonę. Grupės ieškinio paplitimui Europos šalyse didžiausią įtaką padarė viešojo intereso bei kolektyvinių vartotojų interesų gynimo paieška. Todėl išsamiau panagrinėsime pačią teisinio intereso sąvoką, viešojo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Legal institute of group action, as a measure of protecting public and private interests, is tackled in this work. The first part includes the explanation of legal interest, the concepts of public and private interests, as well as the analysis of possibilities of protection of these interests, using the institute of group action. The second part explains the main features of classic and continental institute of group action, as well as the peculiarities of the institute of group action in the Lawsuit of the Republic of Lithuania. The third part comprises of the main content requirements to the group action, the conditions of its acceptation and the peculiarities of awarded judgment. The goal of this Master’s Thesis – to present scientific evaluation of the institute of group action, while protecting violated public and private interests. Various foreign countries consolidating the institute of group action in their Law, compare it to the model existing in the United States of America, therefore our thesis will mainly be based on the Lawsuit of the United States of America. While tackling the legal literature, we will meet the position of legal scientists, claiming the group action do not exist in Europe, as group actions may only be called the claims when the claims are represented by the group members. We will analyze this opinion in our Master’s Thesis. The search for protection of public interest and collective interests of the users had a major... [to full text]

Konkurencijos teisė yra jauna teisės šaka, kuri pradėjo formuotis tik XIX – XX a. Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė teisės normomis reglamentuotą mechanizmą ir padėjo tvirtus, teismine praktika grįstus, pamatus privataus konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto efektyviam funkcionavimui. Tuo tarpu Europos Bendrija ir Lietuva šio instituto svarbą suprato visai neseniai, dėl to iš konkurencijos teisės pažeidimų kylančios bylos teisminėje praktikoje vis dar retas reiškinys nūdienai. Šiame darbe analizuojami privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo, pareiškiant civilinį ieškinį dėl žalos, patirtos pažeidus sąžiningos konkurencijos taisykles, reglamentavimo ypatumai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir lyginami su Europos Bendrijoje ir Lietuvoje šio instituto reglamentavimu, siekiant nustatyti neišspręstas problemas ar spragas, trukdančias efektyviai jį įgyvendinti. Įvertinus privačios konkurencijos teisės įgyvendinimo instituto skirtumus ir/ar panašumus skirtingų kontingentų teisinėse sistemose, buvo bandoma aptarti įvairius būdus ir instrumentus, kuriais remianti galėtų būti suformuotos gairės ir atrasta panacėja nuo šio instituto nefunkcionavimo Europos kontinente. Lyginamuoju aspektu darbe buvo nagrinėjamos konkrečios ir esminės problemos dėl įrodinėjimo naštos, bylinėjimosi išlaidų, patirtos žalos apskaičiavimo, kolektyvinio gynybos būdo, antkainio perkėlimo argumento, institucijų kompetencijos ir vaidmens nustatymo šioje srityje ir kt., pateikiami šio instituto... [toliau žr. visą tekstą] / Competition law is a young branch of the law system which developed only in the XIX–XX century. Despite this fact, United States of America has already established a mechanism governed by the rules and put the foundations for effective functioning of the private enforcement institute, based on huge judicial practice. Meanwhile, the European Community and Lithuania have understood the importance of this institute recently – therefore the private litigation cases regarding the breach of the competition law are still rare. In this paper the analysis is represented on regulation’s features of private enforcement institute of the United States which are being compared with the regulation applied for the mentioned institute in the European Community and Lithuania, in order to identify unresolved problems or gaps that hinder the effective implementation of it. After the assessment of differences and/or similarities between the private enforcement institute regulations applied in different legal system contingents, there have been attempt to discover various methods and instruments, which could be called as guidelines or panacea against the effectless implementation of this institute in the European continent. With the help of comparative method the fundamental problems concerning the burden of proof, costs, damage calculation, class action (collective defense), passing-on defense, the role of institutions in this process, the relationship between the public and the... [to full text]

Iki šiol bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimas teoriniu lygmeniu nebuvo sistemiškai išanalizuotas, daugeliu atveju tik menkai užsimenama apie sandorių ginčijimo specifiką bankroto procese analizuojant atskirus sandorių negaliojimo atvejus. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra numatyti specialūs bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo pagrindai, todėl tokie sandoriai yra ginčijami visais LR CK numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad sandorių negaliojimo institutas sukelia sunkias teisines pasekmes, šio instituto naudojimas turi būti pamatuotas, todėl įstatymų leidėjas nustatė asmenų ratą, kurie turi teisę kreiptis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bankroto procese tokie asmenys yra bankroto administratorius, kreditoriai, bankrutuojančios įmonės akcininkai. Vertinant bankrutuojančios įmonės sandorių negaliojimo pagrindus, kuriais yra ginčijami sudaryti sandoriai, daroma išvada, kad dažniausiai taikomas pagrindas yra actio Pauliana, tuo tarpu netiesioginis ieškinys pažeistoms teisėms apginti taikomas retai. Analizuojant teismų praktiką, teisės aktus, daroma išvada, kad iki šiol įstatymo lygmeniu nėra tinkamai užtikrinamas teisių ir teisėtų interesų gynimas taikant šį institutą, kas sąlygoja šio instituto neefektyvumą. Darbe siūloma įstatymu įtvirtinti papildomus terminus, užtikrinančius civilinių bylų, susijusių su bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimu, spartesnį nagrinėjimą, lanksčiau taikyti teisės normas... [toliau žr. visą tekstą] / Up to now contesting of enterprise‘s in bankruptcy transactions has not been systematically analyzed on the theoretical level. In most cases specifics of transactions contesting in bankruptcy proceedings are only briefly mentioned when analyzing certain grounds of invalidity of transactions. Legal system of the Republic of Lithuania does not provide specific grounds for contesting the transactions of enterprise‘s in bankruptcy. Such transactions are contested on the basis of all invalidity of transaction grounds provided in RL CC. Taking into account the fact that the use of the invalidity of transactions institute causes serious legal consequences, legislation has been adopted to limit a range of individuals who are eligible to apply for the recognition of the transaction as invalid. In bankruptcy proceedings the ones eligible are bankruptcy administrator, creditors, shareholders of enterprise‘s in bankruptcy. The grounds for enterprise‘s in bankruptcy transactions to be recognized as invalid are used to contest discussed transactions. Analyzing this process leads to the conclusion that actio Pauliana is the most popular of all the grounds used to defend violated rights, while indirect action is rarely used in such cases. Based on the study of Court practice and legislation it can be concluded that when using the invalidity of transactions institute related rights and legitimate interests are still not properly ensured and that results in institute’s inefficiency. It is... [to full text]