1 |
Pabėgėlių kultūrinė integracija Lietuvoje / Cultural integration of refugees in lithuaniaGvazdovaitė, Joana 25 June 2014 (has links)
Kultūrinė pabėgėlių integracija suvokiama kaip dvipusis procesas, kurio abu veikėjai: pabėgėliai ir juos priimančios visuomenės nariai turi teigiamas nuostatas vieni kitų atžvilgiu bei vienodas galimybes paveikti saveikos kokybę. Šiuo terminu nusakomas toks tarpkultūrinis santykis, kuomet pabėgėliai nori išlaikyti savo kultūrinį identitetą, tačiau ir neprarasti ryšio su juos priėmusios šalies gyventojais, o daugumos visuomenės nariai tam pritaria. Pabėgėlių socialines integracijos kultūrinei sričiai tradiciškai priskiriama vietinės kalbos mokymasis bei šalies, kurioje pabėgėliai apsigyvena kultūros pažinimas. Lietuvoje stebima analogiška situacija: intesyviai mokoma lietuvių kalbos bei rengiami Lietuvos visuomenės pažinimo kursai, kurių metu supažindinama su Lietuvos istorija, geografija, augmenija, gyvūnija, konstitucija bei kodeksais (darbo, administraciniu, baudžiamuoju). Tyrimo rezultatai parodė, jog pagrindinės socialinės integracijos įgyvendinimo sritys yra įtakojamos kultūrinių skirtumų, kurie gali apsunkinti integraciją. Akivaizdžią įtaką kultūrinės integracijos sėkmei turi pabėgėlių išsilavinimas, įgytas prieš jiems atvykstant į Lietuvą bei priklauso nuo to, ar asmuo atvykęs iš kaimo regiono ar miesto. Sunkumų kyla todėl, kad nepaisant kultūrinės integracijos svarbos, ji vykdoma labiau atsitiktinai nei planuojama, bet kita vertus ji negali buti primetama, tačiau pačių pabėgėlių savanoriškai pasirenkama kaip jiems priimtiniausia akultūracinė strategija. / Cultural integration is understood as a two sided process both parts of which, the refugees as well as the host society, take each other positively and have the same possibilities to affect the success of the outcome of the intercultural interaction. Integration depicts refugees’ wish to maintain their own cultural heritage as well as strengthen connection with the host society which on their side supports both of them. Traditionally cultural part of social refugee integration is considered to consist of local language skills and cultural knowledge, where Lithuania is not as exception: intense Lithuanian language course and Lithuanian society introduction course are organized. The latter comprising of making refugee acquainted with history, geography, fauna, flora, constitution and the codes (civic, criminal). The research showed the main points of social integration to be influenced by cultural differences that might hinder whole integration development. It can be stated that education as well as rural or urban origin act as sources of cultural flexibility/ inflexibility. The difficulty of cultural integration lies in the fact that despite the importance of cultural integration, it is implemented occasionally rather then scheduled, and at the same time it cannot be enforced by others, but freely chosen by the refugees or host society members themselves.
|
2 |
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką / Integration of disabled people to the labour market Integration of disabled people to the labour marketBanaitytė, Jolita 09 June 2005 (has links)
The main goal of master's paper is to explore different Lithuanian and foreing countries authors given theories and approaches of integration of disabled people to the labour market.
|
3 |
Tautinių mažumų mokyklinė integracija / Der Integration der nationalen Minderheiten in das SchulsystemJanonienė, Danguolė 16 June 2005 (has links)
Die Zusammenfasssung
Die Gemeinden der nationalen Minderheiten in Litauen haben große Erfahrungen gesammelt. Sie haben ihre nationale Kultur, ihre Muttersprache aufbewahrt und suchen nach ihren historichen Wurzeln. Diese Tätigkeit der nationalen Gemeiden unterstützt der Staat und nicht staatliche Organisationen. Sie finanzieren die Institutionen der Kinderausbildung der nationalen Minderheiten, sie unterstützen die kulturellen und die anderen Projekte. Die Integration der nationalen Minderheiten in das soziale, das politische und das wirtschaftliche Leben und die Kultur des Litauens ist eine der wichtigsten Aufgaben der litauischen Staatspolitik. In Litauen wird die mäßige Bildungspolitik getrieben, die den Bürgen gestattet, die Entscheidung zu treffen und bewußt zu streben, sich in die Gesellschaft zu integrieren, wobei das Lernen und das Beherrschen (formal und nicht formal) der staatlichen Sprache angespornt wird.
Die raschen Veränderungen im sozialen Leben Litauens zwingen die Ausbildung der nationalen Minderheiten zu analysieren und die Wege zu suchen, wie sie zu vervollkommnen. Es ist wichtig ernst von der Erhaltung der nationalen Kulturen und von deren Entfaltung zu denken. Die in Litauen durchgeführte Ausbildungsreform hat sich als Aufgabe gestellt, die Voraussetzungen zu schaffen, die helfen würden, die verantwortungsvollen Bürger mit den sittlichen Werten zu erziehen. Es werden die Hauptschulen und die Grundschulen in Litauen reformiert, es fehlen ihnen aber... [to full text]
|
4 |
Socialinių įmonių ypatybės Lietuvoje / The peculiarities of social firms in lithuanianŠimoliūnas, Domantas 08 September 2009 (has links)
Šiame magistro darbe yra analizuojama socialinių įmonių ypatybės Lietuvoje. Socialinės įmonės- tai naujas, dar netyrinėtas reiškinys Lietuvoje, kuris apibūdinamas kaip viena iš nedarbo sprendimo priemonių bei viena iš valstybės socialinės atsakomybės realizavimo formų. Tyrimo objektas- socialinės įmonės Kauno regione. Tyrimo tikslas- ištirti socialinės įmonės statusą įgijusių įmonių padėtį Lietuvoe rinkoje ir išanalizuoti valstybės paramos paknkamumą šių įmonių veiklai. Tyrime buvo analizuojama socialinių įmonių finansinė bei ekonominė situacija, įvertinti šių įmonių privalumai bei trūkumai. Pateiktos rekomendacijos socialinių įmonių plėtros galimybėms gerinti. / This master’s final paper analyses peculiarities of Social enterprises in Lithuania. Social enterprises are brand – new, even not investigated appearance in Lithuania, which is characterized as one of unemployment’s decision measures. Subject of final paper- social enterprises in the region of Kaunas. Objective of final paper- research situation of social enterprises in Lithuania market and analyse the sufficiency of country support for the work of social enterprises. There was analyses financial and economical situation of social enterprises in the research and created suggestions and opportunities of social enterprises. In this final paper “The Peculiarities of Social Firms in Lithuania” the hypothesis- the Law of Social Enterprises induces to aim the social enterprise state for the purposeful groups into these business. So it’s needed to improve the the Law of Social Enterprises in Lithuania.
|
5 |
Jaunimo integracija į darbo rinką / Youth integration to labour marketAdomaitytė, Janina 23 December 2014 (has links)
Jauno žmogaus integracija darbo rinkoje yra vienas svarbesnių įvykių, lemiančių tolimesnį jo gyvenimą. Jaunimo elgsena darbo rinkoje priklauso nuo tarp savęs glaudžiai susijusių socialinių, ekonominių, demografinių ir kitų veiksnių. Jaunimo nedarbas pasireiškia kaip neigiamas šių veiksnių tarpusavio sąveikos rezultatas. Nesprendžiant jaunimo nedarbo problemos, didėja emigracijos rizika, kuri neigiamai veikia bendrąją šalies pažangą. Jaunimas yra viena socialinių grupių, turinčių mažesnes galimybes integruotis į darbo rinką. Tai sąlygoja darbo rinkos poreikių neatitinkantis jaunuolių išsilavinimas ir/ar profesinis pasirengimas. Jaunimo situacijos Lietuvos darbo rinkoje analizė parodė, kad šios asmenų kategorijos užimtumas mažesnis, o nedarbo lygis aukštesnis nei vyresnių asmenų. Jaunimas yra probleminė grupė ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje ES šalių. Jaunimo nedarbo problema egzistavo prieš krizę, o po jos ji tik stiprėjo. Siekiant išsiaiškinti 18 – 25 metų amžiaus jaunimo padėtį darbo rinkoje ir pagal tai nustatyti, ką reikėtų keisti, tobulinti integruojant jaunimą į darbo rinką, buvo atliktas tyrimas. Tyrimo objektas – 18 – 25 metų amžiaus jaunimas. Tyrimas buvo atliekamas 2011 m. kovo – balandžio mėnesiais. Tyrimo rezultatai parodė, kad reikėtų gerinti mokymo programas, kad šios atitiktų bendrus šalies darbo rinkos poreikius. Mokymo programos turėtų orientuotis ne tik į teorinių žinių suteikimą, bet ir į praktinį jų pritaikymą. Vystantis glaudesnį bendradarbiavimą tarp... [toliau žr. visą tekstą] / Young person's integration to the labor market is a key event for the further development of his life. Youth behaviour in the labor market depends on the closely related social, economic, demographic and other factors. Youth unemployment occurs as a negative result of these factors interaction. Without addressing the problem of youth unemployment the risk of emigration increases and affects the general progress of the country. Youth is one of the social groups which have fewer opportunities to integrate to the labor market. This is as the result that young people’s education or vocational training does not meet the needs of labour market. Youth situation analysis in the Lithuanian labor market has shown that youth have less employment and higher unemployment rates than older people. Young people are problematic group not only in Lithuania but also in many EU countries. The youth unemployment problem existed before the crisis but after it has intensified. In order to find the 18-25 year old youth situation in the labor market the labor market survey was conducted. The object of research is 18 - 25 years old youth. The survey was conducted in 2011 March - April. The results showed that there is a need for better training programs to meet the overall needs of the country’s labor market. Training programs should focus not only on theoretical knowledge but also on its’ practical application. Through closer cooperation between educational institutions and business representatives... [to full text]
|
6 |
Kurčiųjų socialinės integracijos ypatumai / Peculiarities of Social Integration of the Deaf / GluchonemijeKaračionkienė, Sandra 16 August 2007 (has links)
Kurtumas, dėl kurio kenčia tūkstančiai Lietuvos žmonių yra ne tik asmeninė ar šeimos problema. Tai opi ir skubiai spręstina socialinė problema. Net dėl nelabai pažeistos klausos atsiranda savotiškas barjeras tarp negirdinčiojo asmens ir visuomenės, jam sunkiau įgyti žinių ir profesiją, ribota jo dvasinė ir visuomeninė veikla. Tai paskatino mane rašyti darbą tema: „Kurčiųjų socialinės integracijos ypatumai“. Darbo uždaviniai: išanalizuoti teisinius dokumentus, reglamentuojančius sutrikusios klausos asmenų socialinę integraciją ir ugdymą; aptarti kurčiųjų integracijos į darbo rinką ypatumus; atskleisti kurčiųjų integracijos į šeimą ir visuomeninį gyvenimą bruožus; aptarti kurčiųjų akademinius pasiekimus. Šio darbo tikslas yra – išanalizuoti kurčiųjų socialinės integracijos ypatumus į visuomeninį ir bendruomeninį gyvenimą. Siekiant šio tikslo buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 100 klausos negalią turinčių respondentų (70 kurčiųjų ir 30 neprigirdinčiųjų). Respondentais buvo pasirinkti 18-40m. klausos negalią turintys žmonės. Tyrimo metu buvo patvirtinta prieš tyrimą iškelta hipotezė, jog kurtiesiems yra sudėtinga integruotis į visuomeninį ir bendruomeninį gyvenimą. Dėl su klausa susijusios negalios jiems sunku bendrauti, susirasti darbą, dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. / Deafness because of thousands of Lithuanian people suffer is not only a personal or
family problem. It is a sore problem which should be urgently settled. Even due to slightly impaired hearing a peculiar barrier appears between a deaf person and the society, it is more difficult for him to acquire knowledge and profession, in addition, his mental and social activity is limited. The aforesaid statements encouraged me to write a project under the title “Peculiarities of Social Integration of the Deaf”.
The tasks of the project: to analyze documents regulating social integration and education of the persons with impaired hearing; to discuss the peculiarities of integration of the deaf into the labour exchange; to reveal the features of integration of the deaf into the family or social life; to review academic achievements of the deaf.
The aim of project is to analyze the peculiarities of social integration of the deaf into social and community life. For achievement of the aim the research in whish 100 respondents with impaired hearing (70 deaf and 30 hearing-impaired) took part was carried out. The persons at the age from 18 to 40 with impaired hearing were selected as respondents.
The statement that the deaf have difficulties in integration into social and community life put forward as a hypothesis was proved in the course of the research. Due to disability related to hearing it is difficult for them to communicate, to find a job and take part in social and cultural life.
... [to full text] / Kurtumas, dėl kurio kenčia tūkstančiai Lietuvos žmonių yra ne tik asmeninė ar šeimos problema. Tai opi ir skubiai spręstina socialinė problema. Net dėl nelabai pažeistos klausos atsiranda savotiškas barjeras tarp negirdinčiojo asmens ir visuomenės, jam sunkiau įgyti žinių ir profesiją, ribota jo dvasinė ir visuomeninė veikla. Tai paskatino mane rašyti darbą tema: „Kurčiųjų socialinės integracijos ypatumai“. Darbo uždaviniai: išanalizuoti teisinius dokumentus, reglamentuojančius sutrikusios klausos asmenų socialinę integraciją ir ugdymą; aptarti kurčiųjų integracijos į darbo rinką ypatumus; atskleisti kurčiųjų integracijos į šeimą ir visuomeninį gyvenimą bruožus; aptarti kurčiųjų akademinius pasiekimus. Šio darbo tikslas yra – išanalizuoti kurčiųjų socialinės integracijos ypatumus į visuomeninį ir bendruomeninį gyvenimą. Siekiant šio tikslo buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 100 klausos negalią turinčių respondentų (70 kurčiųjų ir 30 neprigirdinčiųjų). Respondentais buvo pasirinkti 18-40m. klausos negalią turintys žmonės. Tyrimo metu buvo patvirtinta prieš tyrimą iškelta hipotezė, jog kurtiesiems yra sudėtinga integruotis į visuomeninį ir bendruomeninį gyvenimą. Dėl su klausa susijusios negalios jiems sunku bendrauti, susirasti darbą, dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.
|
7 |
Tautinių mažumų moksleivių integracijos į lietuviškos mokyklos bendruomenę ypatumų 5-oje klasėje tendencijų tyrimas / Research of the integration of national minority schoolchildren to Lithuanian school community in 5th classTverijonaitė, Aistė 07 June 2004 (has links)
Summary
The education of national minorities is a very important part of education system of Lithuania.
The role of education in creating and consolidating the democratic society of Lithuania Republic is very significant.
Social, economical and political changes and the new priorities of educational reform stimulate to analysis deeper the traditions of education of national minorities which live in Lithuania.
The main part of representatives of national minorities lives in the Southeast Lithuania. The tendency can be noticed that children from mixed and not Lithuanian families go to Lithuanian schools. So the social- pedagogical integration of the pupils of national minorities should be investigated.
In this study the theoretical analysis of documents, the analysis of historical context were done. The oral inquest and questionnaire methods were used. The main attention was paid to analysis of integration end linguistic difficulties.
It was noticed that the Ministry of Education of Lithuania Republic prepares and accepts legal statements related to national minorities. The representatives of national minorities choose the Lithuanian schools for better perspectives in the future. The fears about the linguistic difficulties were not confirmed. Only general psychological trouble of pupils’ integration was noticed.
So it is recommended to organize regular studies for teachers, psychologists and pupils’ parents, to prepare methodical recommendations for bilingual education, to... [to full text]
|
8 |
Kurčiųjų integracija į aukštąją mokyklą / Integration of deaf students into high educationValujevičius, Raimondas 05 July 2006 (has links)
Integration process of people with disabilities has become very important problem. The integration of hearing impaired students into high education has become very common. Nevertheless this process has never been evaluated. The aim of this work is to study the literature that displays all the processes of integration especially regarding people with hearing loss. The survey has been made regarding the integration of people with hearing loss. During it three target groups have been questioned: hearing impaired students, professors and sign language interpreters. This survey evaluated the integration process and detected next problems: • the quality of sing language interpreting is low; • there are not enough dividable materials for these students; • hearing students and professors are not ready to communicate with these students; • not enough visual means are used in teaching process. The liquidation of these problems might increase the integration process of hearing impaired students into high education.
|
9 |
Fizikos ir biologijos dalykų integracija VII-VIII klasių fizikos pamokose / The integration of physics and biology subjects during VII–VIII forms in physics lessonsKuosienė, Dalia 09 June 2005 (has links)
The integration of physics and biology subjects is analyzed during VII–VIII forms in physics lessons. The paper is comprised of introduction, 4 parts, conclusions, reference list and annexes. There 31 pictures, 7 tables. The list of reference - 62 literature sources. Paper scope – 62 lists. The aim of the paper is to reveal the integration possibilities of physics and biology in VII-VIII forms at physics lessons. Didactic analysis is performed of physics and biology curricula, the results are discussed. There are elaborating plans of physics in where physics and biology applying integration. Interdisciplinary relations were applied in physics and biology connections in VII-VIII forms at physics lessons. The result of pedagogical revealed that in integration of biology and physics could be applied in VII-VIII forms lessons.
|
10 |
Pradinių klasių mokinių bendravimas integruoto ugdymo sąlygomis / Students of primary school communication in conditions of integrational educationSinkevič, Helena 24 May 2006 (has links)
The aim of this diploma paper is to explain students of special needs communication peculiarities during upbringing. The research problem: special needs students and all the students who are in the same form relationship.
There were 144 students who take part research work, 66 girls, 78 boys, 16 students of special needs, 18 parents and 14 primary school teachers.
There were 3 stages in research work:
Stage 1: It was the sociometric test done in all classes. All participants were given 6 questions to answer and conversation with parents’ students of special needs help to recover communication problems.
Stage 2: It was done the pedagogical experiment in the 2nd, 3rd and 4th forms. The aim was to make better the relationship among students. The psychological games were used in these forms.
Stage 3: after the games the sociometric test was repeated. The aim was to recover the influence of psychological games for communications in the class.
There is given upbringing conception, explained students of special upbringing needs communication peculiarities, described children’s derangements groups. There are given the main conception, which is connected with integration of upbringing and children’s psychological adaptation.
Furthermore, there are psychological games that were used in integrated classrooms for the communication improvement. There is revealed psychological games psychotherapy influence for the communication.
It is presented the psychometric research data; the... [to full text]
|
Page generated in 0.0683 seconds