<p>Predmet istraživanja doktorske disertacije jeste lik žene vladara u srpskoj istorijskoj drami do sredine dvadestog veka. Status ovih dramskih junakinja, bez sumnje je nedovoljno istražena tema. Na osnovu opsežnog korpusa dramskih tekstova, pružiće se jasan pregled likova koji se javljaju u ulozi žene vladara, ustanoviće se kakav su tretman ove junakinje uživale i uspostaviće se primerena tipologija. Istraživanje će posebno biti usmereno ka reprezentativnim primerima, u kojima će se precizno rasvetliti i tumačiti lik žene vladara, sa posebnim osvrtom na autentične istorijske podatke, srednjovekovne literarne spise i usmenu književnost. Disertacijom bi svakako trebalo otvoriti nove mogućnosti proučavanja srpske istorijske drame, kako u naučnom, tako i u nastavnom procesu.</p>

Bakalauro darbo objektas – sovietinė bibliotekininkystė. Darbo tikslas – išanalizuoti sovietinės bibliotekininkystės nuostatas ir koncepcijas ir nešališkai atskleisti ideologinį ir dalykinį veiklos pagrindą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išskirti svarbiausias sovietinės bibliotekininkystės koncepcijas ir jų bruožus; trumpai apžvelgti bibliotekų istorinę raidą Sovietų Sąjungoje, išskiriant Lietuvos kontekstą; aptarti masinių bibliotekų teorinę ir istorinę raidą, bei darbo metodus; turinio analizės metodu išanalizuoti V.I. Lenino ir N.K. Krupskajos koncepcijas. Naudojantis literatūros ir turinio analizės metodais prieita prie išvados, kad masinės bibliotekos buvo masinis reiškinys, kurį tuometinė valdžia labai skatino ir saugojo. Šią naują bibliotekų gyvenimo epochą pradėjo V. I. Lenino pradėta ir vėliau kitų autorių plėtota socialistinės bibliotekininkystės koncepcija. V.I. Lenino iškeltiems bibliotekų darbo principams didesnį teorinį ir praktinį pagrindą suteikė N.K. Krupskajos tekstai. Toks aukščiausios valdžios dėmesys rodo, kad bibliotekoms buvo skiriama ypatinga vieta, siekiant daryti įtaką žmonių nuomonei ir paskleisti idėjas. Vien pažvelgus į masinių bibliotekų skaičiaus augimo tendencijas, galima matyti, kad tai buvo galingas politinis įrankis, formuojant „naujo žmogaus“ pasaulėžiūrą. Magistro darbas gali būti naudingas bibliotekininkystės mokslininkams, istorikams, bibliotekininkystės disciplinų dėstytojams, bibliotekininkams ir studentams. / The definitions of mass libraries can strike a note that they are very similar to the public libraries of the democratic countries, therefore, it is important to analyze the rise of this expression its strengths and weaknesses. Mass libraries of Soviet Union take a special part in the history of librarianship, so its necessitate exceptional attention. The subject of research is soviet librarianship. The point is analyze attitude and concepts of soviet librarianship and without bias light ideological and objective base of practice. Overriding problems: make out main concepts of soviet librarianship and its lineament; profile libraries history development in Soviet Union, by marking Lithuania context; discuss with mass library theoretical and historical development; survey V.I. Lenin’s and N.K. Krupskaja’s concepts by content analysis Paper consist of three section. First section familiarize with public and mass libraries basics policy guidelines, dispute mass library place in soviet librarians typological concepts and sum up the influence of propaganda and censorship in library work. Second section consists of three parts. In first briefly elucidate the development of library and librarianship in Soviet Union. In second part present the state of library and librarianship in Lithuania in Soviet era. In last part introduce pioneer of soviet librarianship V.I. Lenin’s and N.K Krupskaja’s concepts. Third section designed for investigative part of paper. First present methodology... [to full text]

By combining the approaches of film history theory with research of the Soviet period, and on the basis of empirical research, this study carries out the reconstruction of exhibition, distribution and production. The main aim of this study is to present film as a multi-layered phenomenon of the Soviet period which encompasses socio-cultural, ideological, political, creative, technological, economical and institutional levels. This research not only identifies the main aims and tasks of the Soviet film policy (from above), but also discloses reasons for those cases when the programme-aimed intentions failed to be executed (from below). As it turns out, the “most important of all arts” was not that significant. The so-called advantages of cinema, such as its “mass appeal” or “effectiveness”, were only programme-based aspirations that granted film with mythical powers that had nothing in common with the processes that took place in the reality of Soviet Lithuania. The end of the creation of the Lithuanian film studio signified, on the one hand, the fact that the creation of the model of film industry in the periphery of the USSR had come to an end (production, distribution, exhibition); on the other hand, it marked the appropriation of the multi-stage system of film control. Having thoroughly analysed the modes of control expression, the research proposes a construct for this control system (“control pyramid”). / Derinant tarptautinėje istoriografijoje susiformavusias kino istorijos teorijos prieigas su sovietmečio tyrinėjimais, empirinio tyrimo pagrindu darbe atliekama kino rodymo (kino rodymo tinklas), platinimo (kino repertuaras), kino gamybos ir kūrybos rekonstrukcija. Pagrindinis darbo tikslas – pristatyti kiną kaip įvairialypį sovietmečio fenomeną, apimantį sociokultūrinius, ideologinius, politinius, kūrybinius, technologinius, ekonominius, institucinius lygmenis. Tyrime identifikuoti ne tik sovietų kino politikos pagrindiniai tikslai, uždaviniai („iš viršaus“), bet ir apčiuopti programinių intencijų neįgyvendinimo atvejai, priežastys („iš apačios“). Pasirodo, „svarbiausias iš menų“ ne toks jau ir buvo svarbus. Menami kino privalumai – „masiškumas“, paveikumas – tebuvo programinė siekiamybė, kurioje kinui suteiktos mitinės galios nieko bendra neturėjusios su sovietų Lietuvos tikrovėje vykusiais procesais. Lietuvos kino studijos kūrimo pabaiga, viena vertus, ženklino kino industrijos modelio kūrimo baigtį SSRS periferijoje (gamina, platina, rodo), kita vertus, daugiapakopės filmų kontrolės sistemos perėmimą. Atlikus nuoseklią kontrolės raišką, tyrime pasiūlytas kontrolės sistemos vaizdinys („kontrolės piramidė“). Šis leido ne tik priartėti prie supratimo kokioje gamybinėje, kūrybinėje, ideologinėje tikrovėje kino filmų kūrimo procesas vyko, bet ir pirmą kartą identifikuoti užmanymus bei filmus, patyrusius skirtingas nuobaudas ir draudimus.

MSTISLAW DOBUZHINSKII’S WORK AT THE STATE THEATRE [KAUNAS, LITHUANIA] By Živilė Ambrasaitė Stage designer Mstislaw Dobuzhinskii is best known as Russian artist in Western countries. But not less important part of his works (almost 40 stage settings for opera, ballet, drama plays) were done in 1925, 1929-1939 years in Lithuania – a country that Dobuzhinskii’s roots come from. Alas, the Dobuzhinskii’s Lithuanian period activity and artistic achievements are not well known abroad. Yet studies of his works in The State Theatre in Kaunas (temporary capital of Lithuania) wish to hope the comprehensiveness even in Lithuania. The author of this study discusses the main Dobuzhinskii’s works for The State Theatre in different contexts, reviews and artist’s influence on theatre scenography perception. Dobuzhinskii established main aesthetic ideas of World of Art society – revival of cultural traditions, neo-romantic stylization and retrospectivism. His art of stage decoration encouraged young Lithuanian artists to come out with their own ideas of all main components of a play uniting.

The subject of this work is Lithuanian historical novel transformation. (P. Dirgela‘s „Kingdom“) In this work Lithuanian paradigm transformation of Lithianian historical novel is analyzed. Basic attention is commited to P. Dirgela‘s novels cycle „Kingdom“, which was written in 20 century. This influental work hardly ever investigated in Lithuanian literature and criticism. Reviewing Lithuanian historical novel evolution, innovation of „Kingdom“ in Lithuanian prose context is emphasized. „Kingdom“ deconstructs traditional Lithuanian historical paradigm, promoted historical distantion clearness. P. Dirgela‘s work introduces historical implications of Lithuanian past, though author`s and reader`s close time is determined. It is the first decade of independent Lithuania. Historical plane there assumes new literary expression forms. P.Dirgela‘s novel is the complicated „postmodern“ structure work, in which each part is developing new statehood process and it`s present poetic expression aspects. Historical dimension is raised as structure of work, author`s and reader`s found stories and nowadays connection , analogues, phenomenological time providence. „Kingdom“ is the unique piece both in Lithuanian and in the whole historical prose. The work reveals such new prose position, represents open retrospective providence, join modern and postmodern literary expression means. Task of master`s work contains introduction and three sections: „Lithuanian historical novel in... [to full text]

Darbas sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių: Skandinavijos literatūrų aprašymo ir bibliografinių duomenų. Čia nagrinėjami grožinės literatūros vertimai iš skandinavų kalbų (islandų, danų, norvegų, švedų) į lietuvių kalbą. Kiekvienos šalies literatūra aprašoma atskirai. Trumpai aptariama grožinės literatūros istorija, suaugusiems ir vaikams skirta literatūra, pristatomi pagrindiniai vertėjai. Didesnis dėmesys skiriamas garsesniems autoriams. Be to, fiksuoti verstų iš skandinavų kalbų grožinių tekstų bibliografiniai duomenys. Didžioji dalis lietuviškai išleistų knygų yra sąrašuose. Pastebėta, jog skandinavų literatūrų glaudus tarpusavio ryšys neturi įtakos jos vertimams į lietuvių kalbą. Jungiančia grandimi tampa vertėjai, verčiantys iš kelių skandinavų kalbų. Vertimai iš skandinavų kalbų į lietuvių kalbą glaudžiai susiję su politiniais, ekonominiais, ideologiniais faktoriais, bet lemiantis yra vertėjo vaidmuo. Tik vertėjų iniciatyva lietuviška knygų erdvė papildoma itin vertingais tekstais. Šis darbas savo esme – enciklopedinis, todėl fiksuota įvairi informacija, galinti praplėsti skaitytojo žinias apie skandinavų autorius ir kūrinius, bet nekartojama visuotinai žinoma ar prieinama informacija apie autorių biografiją ir išleistus kūrinius. / The work consists of two main parts: description of Scandinavian literatures and bibliographic data. It analyses translations of fiction from Scandinavian languages (Icelandic, Danish, Norwegian and Swedish) into Lithuanian language. Each country’s literature is described separately. The work briefly discusses histories of literatures, literatures for adults and children and presents main translators. Greater attention is paid to more famous authors. Moreover, the work provides bibliographic data on fiction translated from Scandinavian languages. Most of the books published in Lithuanian language are included in the lists. It was noted that the close relation among Scandinavian literatures has no impact on their translations into Lithuanian. Translators who translate from several Scandinavian languages become the connective link. Translations from Scandinavian languages into Lithuanian are closely related to political, economic, ideological factors; however the translator plays a crucial role alongside these factors. Only due to the translators the Lithuanian book space is augmented with especially valuable texts. In its essence, this work is encyclopaedic; therefore it provides various information that could expand reader’s knowledge in Scandinavian authors and their works, though it does not repeat universally known or available information on the authors' biographies and published works.

Šis disertacija išsiskiria tuo, kad yra tiesiogiai skirta partizanų karo sampratos problematikai. Disertacijoje tiriama šiuolaikinei Lietuvos kultūrai būdinga partizanų karo samprata, atskleidžiama jos įtaka politiniams ir teisiniams reiškiniams ir sovietinės indoktrinacijos vaidmuo jai formuojantis. Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai. Pirmojoje dalyje atskleidžiama sovietinio pseudoistorinio pasakojimo apie partizanų karą įtaka šiuolaikinės Lietuvos istorinės kultūros susiformavimui. Antrojoje dalyje aptariamas politinis partizanų karo vertinimas, tiriami bandymai politiškai įprasminti partizanų karą ir tokios politikos atmetimas visuomenėje. Trečiojoje dalyje pagrindžiama, kad šiuolaikinė Lietuvos teisinė praktika kyla iš sovietinės „teisės“ tradicijos. Ši teisinės kultūros savybė siejama su istorinės ir politinės kultūros deformacijomis, sąlygotomis sovietinės pseudoistorijos primetimo. Ketvirtojoje dalyje nurodomos prielaidos formuotis alternatyviai, sovietinę indoktrinaciją atmetančiai partizanų karo sampratai. Visos viena kitą papildančios disertacijos dalys leidžia formuluoti išvadas apie sovietinės pseudoistorijos primetimo pasekmes šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir šios problemos sprendimo būdus. / This dissertation for the first time deals exceptionally with the concept of the guerrilla war. The main problem of the research is the influence of the specific concept of the guerrilla war on the political and legal spheres and the role of the soviet indoctrination in the formation of such concept. The dissertation consists of the introduction, four parts, conclusions and the lists of sources and literature. In the first part the influence of the soviet pseudohistorical narrative over the formation of the contemporary historical culture is being discussed. In the second part the efforts to pay political homage to the guerrilla war and the failure of such efforts is being investigated. In the third part it is being argued that the legal practice concerning the former guerrilla fighters stems from the soviet “legal” tradition, this being the consequence of the deformation of the historical culture. In the fourth part the premises for the formation of the alternative concept of the guerrilla war are being considered. The research enables to formulate the conclusions about the consequences of the soviet indoctrination in the culture of contemporary Lithuania and the possible ways to cope with this problem.

Šis disertacija išsiskiria tuo, kad yra tiesiogiai skirta partizanų karo sampratos problematikai. Disertacijoje tiriama šiuolaikinei Lietuvos kultūrai būdinga partizanų karo samprata, atskleidžiama jos įtaka politiniams ir teisiniams reiškiniams ir sovietinės indoktrinacijos vaidmuo jai formuojantis. Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai. Pirmojoje dalyje atskleidžiama sovietinio pseudoistorinio pasakojimo apie partizanų karą įtaka šiuolaikinės Lietuvos istorinės kultūros susiformavimui. Antrojoje dalyje aptariamas politinis partizanų karo vertinimas, tiriami bandymai politiškai įprasminti partizanų karą ir tokios politikos atmetimas visuomenėje. Trečiojoje dalyje pagrindžiama, kad šiuolaikinė Lietuvos teisinė praktika kyla iš sovietinės „teisės“ tradicijos. Ši teisinės kultūros savybė siejama su istorinės ir politinės kultūros deformacijomis, sąlygotomis sovietinės pseudoistorijos primetimo. Ketvirtojoje dalyje nurodomos prielaidos formuotis alternatyviai, sovietinę indoktrinaciją atmetančiai partizanų karo sampratai. Visos viena kitą papildančios disertacijos dalys leidžia formuluoti išvadas apie sovietinės pseudoistorijos primetimo pasekmes šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir šios problemos sprendimo būdus. / This dissertation for the first time deals exceptionally with the concept of the guerrilla war. The main problem of the research is the influence of the specific concept of the guerrilla war on the political and legal spheres and the role of the soviet indoctrination in the formation of such concept. The dissertation consists of the introduction, four parts, conclusions and the lists of sources and literature. In the first part the influence of the soviet pseudohistorical narrative over the formation of the contemporary historical culture is being discussed. In the second part the efforts to pay political homage to the guerrilla war and the failure of such efforts is being investigated. In the third part it is being argued that the legal practice concerning the former guerrilla fighters stems from the soviet “legal” tradition, this being the consequence of the deformation of the historical culture. In the fourth part the premises for the formation of the alternative concept of the guerrilla war are being considered. The research enables to formulate the conclusions about the consequences of the soviet indoctrination in the culture of contemporary Lithuania and the possible ways to cope with this problem.

Bakalauro darbe nagrinėjama kūno kultūros ir sporto tyrimų gausi užsienio ir lietuvių literatūra, pristatomi sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, istoriografijoje rezultatai, nagrinėjami istorikų, filosofų, žurnalistų, sporto darbuotojų, trenerių įvairaus pobūdžio darbai apie Lietuvos sportą kaip socialinį-kultūrinį reiškinį,jo svarbą asmens, visuomenės ir valstybės raidai. Tyrimo problema charakterizuojama klausimais: Kokie sporto, kaip sociakultūrinio reiškinio aspektai, išryškinami lietuvių istoriografijoje? Kokia jų atspindėjimo specifika? Kokie skirtumai ir panašumai dominuoja tarp užsienio ir lietuvių mokslinės literatūros? Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti pagrindinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus lietuvių istoriografijoje ir išaiškinti silpniausias tyrinėtojų veiklos puses, į kurias turėtų būti kreipiamos jų pastangos, taip pat nustatyti jų panašumus ir skirtumus su užsienio mokslininkų tyrimais. Tyrimo objektas - sporto kaip sociokultūrinio reiškinio istoriografija. Istoriografinė analizė parodė, kad užsienio mokslininkų tyrimų arealas pasirinkta tema yra kur kas platesnis ir išsamesnis. Pagal moksliškumo lygmenį visus iki šiol Lietuvoje atliktus tyrimus galima skirstyti į tris pagrindines grupes: darbai, analizuojantys teorinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus, sporto istorijos publikacijos, istorikų ir kitų sričių mokslininkų darbuose, populiari mokslinė literatūra apie kūno kultūrą ir sportą... [toliau žr. visą tekstą] / In the undergraduate work physical culture and sport research objects are analysed, the results of sport as sociocultural phenomenon in historiography are presented, various works about Lithuanian sport as sociocultural phenomenon of historians, philosophers, sport workers, trainers are analysed from the aspect of importance of sport in personal, social and state development. The problem of the research is characterized by the question: What aspects of sport as sociocultural phenomenon are emphasized in Lithuanian historiography, what is particularity of its reflection? What are the differences and similarities among the dominant foreign and Lithuanian scientific literature? The aim of the research is to analyse and summarise the main aspects of sport as sociocultural phenomenon in Lithuanian historiography and also to identify their similarities and differences in research with foreign scientists. The object is the survey of sport as sociocultural phenomenon in historiography. The historical analysis showed that the range of foreign scientific research on a topic are much broader and more detailed. By scientific level all the researches done to this moment in Lithuania can be divided into the three groups: works in which sport as sociocultural phenomenon is analysed in theoretical aspect, sport history publications, works of historians and scientists from other spheres on this topic, popular scientific literature on physical culture and sport. The problematic of researches... [to full text]

The Master’s work is formed of introduction, 2 chapters, conclusions and suggestions, a list of literature, summary and supplements. A social and scientific urgency of the research, problematical questions and the hypothesis of the research, goals and tasks are presented in the introduction. There is also described a methodology of the research and data edition, presented a sample of the research. Theoretic specific features of interests in History are discussed in the first chapter of the final work. It is acquainted with a process of integration students with special needs to general education system. It is discussed the role of interest in learning process and the factors which develop the interest in teaching. A data of research of J. V. Vaitkevičius and V. Pobrein analyzing a rating of subjects’ difficulties is presented. The analysis of this research shows that History is one of the hardest subjects. The first chapter is concluded with presentation of methods and ways stimulating special needs students to be interested in History. A practical part of Master’s work is presented in the second chapter: investigative, methods of the research, a quantitative and qualitative analysis of observed History lessons. At the research there were observed 70 History lessons at schools of Šilalė town and district, their course was recorded. A special attention was paid to special needs students’ occupation in the lessons. Another research was made using a questionnaire... [to full text]