Pastaruoju metu ir Lietuvoje, ir visoje Europoje labai aktualus tiek žmonių, priklausančių tautinėms mažumoms, tiek neįgalių asmenų klausimas. Tačiau integracijos problema dar aktualesnė ir sudėtingesnė, kai žmogus priklauso dviem diskriminuojamoms grupėms vienu metu. Viena vertus, valstybinės institucijos ne visuomet pajėgios tenkinti neįgalių asmenų poreikius, susijusius su negalia, antra vertus, nekreipiamas dėmesys į jų tautinę tapatybę. Paprastai dominuojanti grupė į šiuos žmones žiūri per negalios prizmę, o jų tautinė priklausomybė ir su ja susiję integracijos aspektai pamirštami. Siekiant išsiaiškinti, ar nežymiai sutrikusio intelekto tautinių mažumų atstovai suvokia savo tautinę priklausomybę ir kiek svarbus šiomis dienomis jų tautinio pagrindo išsaugojimas, buvo atliktas šis tyrimas. Tyrimo tikslas - išnagrinėti skirtingų tautybių nežymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinės integracijos tautinį aspektą. Tikslui pasiekti buvo užsibrėžti šie uždaviniai: išsiaiškinti skirtingų tautybių nežymiai sutrikusio intelekto vaik�� žinias apie savo tautinę tapatybę bei santykį su Lietuvos kultūra; nustatyti mokinių savijautą įvairiatautėje aplinkoje; išsiaiškinti mokytojų požiūrį į nežymiai sutrikusio intelekto vaikų ugdymo tautiniu aspektu galimybes bei tęstinį ugdymą. Tyrime dalyvavo 44 rusų, lenkų ir lietuvių tautybės mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, bei 7 mokytojai, kaip ekspertai. Tyrimo metodu buvo pasirinkta anketinė apklausa. Gauti tyrimo rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the situation of people who belong to national minorities and disable people is very important in Lithuania and all the countries of Europe. Bul integration becomes rnore complieated when a person belongs to both of these groups contemporaneously. From one side government institutions are not capable to meet all cases about disability, from another side they don't pay attention to ethnicity of these people. To understand the relation between mentally retarded children and their ethnic dependence this rescarch was earried out. Its aim is to find out an ethnic aspect of sočiai integration of mentally retarded children from national minorities. To reach this aim such tasks wcre raised: to find out what mentally retarded children know about their ethnic and national culture; what teachers think about the possibilities to integrate mentally retarded children within ethnical context. The method used in the paper is questionnaire survey. 44 pupils and 7 teachers were polled. The results obtain during the research show that major part of mentally retarded children know about their nationality. Teachers also agree ethnical aspects to be vcry important in the process of sočiai integration and attention shouid be payed to them.

The aim of the thesis is to analyze informal register in prose fiction. The analysis focuses on the representation of text messaging, foreigners’ oral discourse, swear words and references to sexual activities, as well as parts of the body in both the original and translation of feminist bestsellers Sex and the City (1997) and Lipstick Jungle (2005) by Candice Bushnell. The analysis is based on the theory of feminist bestseller and the use of spoken discourse in written language. The paper is divided into six parts and also includes eight appendices. Part One introduces the aim of the paper and gives a short summary of the feminist bestsellers Sex and the City (1997) and Lipstick Jungle (2005) by Candice Bushnell. Part Two presents a short history of feminist bestseller and outlines the theoretical background for the analysis. Part Three focuses on the informal register in prose fiction, namely in the feminist bestsellers. Further, Part Four discusses the differences between spoken and written language, as well as ways to imitate spoken language in the literary translation. An analysis of the cases found in the two feminist bestsellers is presented in Part Five where Chapter 5.1 presents the problems concerning texting and is further divided into Section 5.1.1 which is devoted to the theoretical approach to translating text messages and Section 5.1.2 which analyses the examples of text messages. Chapter 5.2 introduces different perspectives on language interference and... [to full text] / Šio darbo tikslas – ištirti kalbos paribius grožinėje literatūroje. Daugiausia dėmesio skiriama trumpųjų žinučių, užsieniečių šnekamajai kalbai, keiksmažodžiams ir žodynui, kuriuo įvardinamos seksualinės sueitys ir kūno dalys; pavyzdžiai analizei paimti iš tos pačios autorės, Candice Bushnell, dviejų feministinių bestselerių „Seksas ir miestas“ (1997) ir „Lūpdažių džiunglės“ (2005). Darbą sudaro šešios pagrindinės dalys ir dešimt priedų. Pirmojoje dalyje pristatomas darbo tikslas ir pateikiamos trumpos knygų santraukos. Antrojoje dalyje pristatoma feministinių bestselerių istorija ir pateikiama teorinė medžiaga, kuria bus remiamasi praktinėje dalyje. Trečioji dalis dėmesį skiria kalbos paribiams grožinėje literatūroje, šiuo atveju, feministiniams bestseliariams. Kitoje, ketvirtoje dalyje aptariami skirtumai tarp sakytinės ir rašytinės kalbos bei būdai, kuriais rašytinėje kalboje imituojama sakytinė kalba, verčiant grožinę literatūrą. Feministiniuose bestseleriuose „Seksas ir miestas“ (1997) ir „Lūpdažių džiunglės“ (2005) rasti pavyzdžiai nagrinėjami penktojoje dalyje. Skyrius 5.1 skiriamas trumpųjų žinučių rašymo teorinei apžvalgai, kuri pateikiama poskyryje 5.1.1, o poskyris 5.1.2 skiriamas praktinei žinučių rašymo analizei. Skyrius 5.2 pristato kalbos interferenciją ir yra padalintas į poskyrį 5.2.1, kur pateikiama teorija bei poskyrį 5.2.2, kur nagrinėjami užsieniečių: japono ir prancūzo, kurie šneka angliškai, kalbos pavyzdžiai. Skyrius 5.3 skirtas vertimo problemoms, su... [toliau žr. visą tekstą]

In the system of functional styles, the publicistic style occupies an intermediate position between subject-specific styles and the belles-lettres style. Presently, it is possible to speak about a separate publicistic style, since its varieties have been fully formed. It has been observed that the issue of analysing publicistic-style varieties is very topical and results from the growing popularity of this style. The typology of the publicistic style has not been widely investigated in works on Lithuanian language stylistics. This style is not divided into clear-cut varieties: more emphasis is placed on its genre differentiation. On the basis of linguistic and non-linguistic factors, the following varieties of the publicistic style (sub-styles) may be distinguished: informational, analytical and the sub-style of expressive information (artistic publicistics). So far, the place of artistic publicistics between the publicistic and other functional styles has not been defined; therefore, description of texts of this sub-style poses problems. The publicistic style is defined by the linguistic characteristics of different levels of language: the length of the sentence, the frequency of different parts of speech in a sentence, etc. The syntactical and morphological structure of this style is also influenced by non-linguistic attributes: the addressant, the addressee, the content of texts, functions of the act of speech, etc. The average length of sentences in publicistic-style... [to full text]

The task of our work is segmentation of a speech signal when having a speech waveform and parameters of the segments. We used dynamic programming approach.

Programming languages Visual Basic 6 and Visual Basic .NET have been compared from the point of view of rapid application development in the work. Environment differences of the programming systems have been analysed. New possibilities of Visual Basic .NET language have been investigated concerning menu creation, text files tasks, user forms creation, class heredity. Syntax changes in Visual Basic .NET programming language have been analysed. Database programming tools have been presented and compared. Differences of both systems have been illustrated by practical examples. Various rates of creating indexes for bibliographical documents have been analysed. Standard documents of construction cost data in the MS Word document format have been moved to the MS Access database. Various speed rates of database reading and editing have been analysed.

Darbe atlikta teorinė kalbos suvokimo raidos ir dėsningumų analizė. Iškelta hipotezė, kad daugelyje šalių naudojama Reynell metodika didžia dalimi tinka lietuvių vaikų kalbos suvokimui tirti. Reynell testo suvokimo skale buvo vertinamas kalbos suvokimas, kurio tikslas - įvertinti Reynell testo suvokimo skalės taikymo galimybes (patikimumą ir validumą), tiriant 1,9 – 7 metų amžiaus vaikus. Atlikta statistinė gautų rezultatų analizė. Tyrime dalyvavo šimtas nuo 1,9 – 7 metų vaikai. Empirinėje dalyje nagrinėjama, kaip tinkamai ir patikimai Reynell testo suvokimo skale vertinamas kalbos suvokimas. Aiškinamasi, kokie suvokimo dėsningumai ir ypatumai išryškėja tiriant šiuo testu sutrikusios kalbos raidos vaikus. Padarytos kai kurios svarbiausios empirinio tyrimo išvados. Nustatyta, kad Reynell testo suvokimo skalė yra validi ir patikima metodika lietuvių vaikų kalbos suvokimui tirti. Išryškėjo metodikos privalumai: testo priemonės žinomos ir patrauklios daugumai vaikų; nesudėtingas testo atlikimas ir interpretacija; išsamus rezultatų žymėjimas palengvina specialistų darb�� ir užtikrina jo tęstinumą; atskirai skaičiuojami subskalių rezultatai leidžia manyti, kad taip bus nustatytos silpnesnės vaiko raidos sritys. Duomenų analizė leidžia teigti, kad Reynell testo suvokimo skalė gali padėti atrinkti vaikus, kurių kalbos raida yra sutrikusi. Atidžiai analizuojant rezultatus galima nustatyti silpniausias kalbos suvokimo sritis. / There was done a theoretic analysis of language perception development and its consistent patterns in this research work. It was hypothesized that Reynell methodology which is used in many countries is almost suitable for language perception analyses of the Lithuanians’ children. The perception scale of Reynell test was used to evaluate language perception. The aim was to asses a reliability of the perception scale of Reynell test while examining 1,9 – 7 years old children. It was done statistical analysis of the results. One hundred 1,9 – 7 years old children were examined in this research work. It was scrutinized if Reynell test is reliable and suitable for language perception analysis in the Empirical part of the work. It was also researched peculiarities and regularities of the perception specific to children who have some language perception disorders. The most important conclusions of the research work are: The hypothesy that the perception scale of Reynell test is suitable to examine language perception of children in Lithuania proved out. Advantages of the methodology are: means of the test are familiar and attractive to many children; fulfillment and interpretation of the test are simple; blanket notation of results facilitates a work of specialists and secures its continuing; weak grounds of children development will be noticed because of counting results of different scales separately We could state that the scale of Reynell test can help to select children... [to full text]

The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000–2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8–2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999–2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat – tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000–2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8–2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999–2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing... [to full text]

Magistro studijų baigiamojo darbo „Broniaus Kalinausko asmenybė ir mokslinė veikla“ tikslas – pateikti B. Kalinausko biografijos fragmentus bei atskleisti, koks kalbininko indėlis į lietuvių kalbos frazeologiją, sintaksę, kalbos kultūrą. Taip pat apžvelgti B. Kalinausko metodinius darbus, skirtus tiek mokytojams, tiek mokiniams. Darbe stengiamasi ne tik pabrėžti B. Kalinausko skelbtas idėjas, jo požiūrį į tam tikrus kalbos dalykus, bet ir palyginti iškeltas mintis su vėlesnių kalbininkų darbais, atskleisti, koks pamatas padėtas tolimesniems lietuvių kalbos tyrinėjimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip B.Kalinausko pateikta lietuvių kalbos frazeologijos klasifikacija pakito iki šių dienų, kaip kitos iškeltos idėjos įsitvirtino lietuvių kalbotyroje. Analizuojami sintaksės, metodikos darbai, straipsniai, susiję su kalbos praktika. Darbo pabaigoje pateikiami kalbininką pažinojusių žmonių prisiminimai, kurie leidžia geriau pažinti B. Kalinausko asmenybę. / The main purpose of a final master‘s degree thesis „The personality and scientific activities of Bronius Kalinauskas“ is to introduce to B. Kalinauskas biographical snippets and to disclose any linguist‘s contribution to the Lithuanian language phraseology, syntax and language culture. It is also an overview of B. Kalinauskas methodological work, for both teachers and students. This thesis attempts to emphasize not only B. Kalinauskas published ideas, his approach to certain language issues, but also in relation to the ideas raised in the subsequent work of linguists, to reveal what lay the foundation for further research in Lithuanian language. The attention is drawn to it how B. Kalinauskas the Lithuanian language phraseology clasification changed to these days. There are also analysed syntax, methodology works, articles related to the language practice. The end of a final master‘s degree thesis provides memories of his acquaintances, which allows a better understanding of B. Kalinauskas personality.

Šiame darbe siekiama nustatyti, kaip skirtingos lyties ir skirtingo amžiaus grupių žmonės vertina atsiprašymo svarbą tarnybinėse, socialinėse ir asmeninėse situacijose. Kalbinių situacijų dalyvių santykiai taip pat skirtingi: oficialūs dalykiški, neoficialūs darbiniai, neutralūs ar draugiški. Analizuojami 8 kalbinių situacijų anketiniai duomenys, kuriuos pateikė 100 respondentų (50 moterų ir 50 vyrų, po 20 asmenų kiekvienoje amžiaus grupėje: iki 20 m., 20–35 m., 36–50 m., 51–65 m. ir per 66 m.). Duomenys rodo, kaip respondentai vertina situaciją. Daugumos respondentų nuomone tarnybinėms situacijoms, kurios vyksta mokslų sferoje, o aukštesnio statuso asmuo atsiprašo žemesnio statuso asmens, yra būdingas atsiprašymas. Analogiškoje situacijoje žemesnio statuso asmuo gali ir neatsiprašyti. Situacijoje, kurioje nenurodytas įstaigos pobūdis, žemesnio statuso adresatas atsiprašymo nesulauks. Esant lygiaverčiams santykiams atsiprašymo gali būti ir nesulaukta. Moterų nuomone, atsiprašyta bus tik dviejose tarnybinėse situacijose, vienoje nebus atsiprašyta, o kitoje gali ir neatsiprašyti. Vyrų nuomone, tarnybinės situacijos reikalauja dar mažesnio kalbos etiketo laikymosi, išskyrus darbinius santykius. Tiek moterys, tiek vyrai, socialinėse situacijose įžvelgia didesnę atsiprašymo tikimybę, išskyrus situaciją, kurioje gresia didesni materialiniai nuostoliai, nors kaltė ir yra tokia pat akivaizdi. Tuomet vietoj atsiprašymo gali būti sulaukta net akiplėšiško puolimo. Asmeninėse... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work is to establish how people of different gender and age value the importance of apologies in official, social and personal situations. The relationships of participants in linguistic situations are also various: formal official, informal official, neutral or friendly. There is analyzed the data of 8 linguistic situations survey, which is presented of 100 respondents (50 women and 50 men by 20 persons in each age group: to 20 years, 20-35, 36-50, 51-65 and over 66 years old. The data of the survey shows how respondents estimate the situation. The majority of respondents thinks that for official situations, which happens in sphere of science and the person with higher status apologizes the person with lower status the apology is common. Therefore in analogical situation the person with lower status may not apologize. In situation, where the type of the institution is not directed, the apology will not be given by lower status addresser. The apology could not be expected in situations of equal relationships. Women think that apologize is needed only in two official situations, in one of the given situations will not be apologized while in other it could not be apologized. Men think that official situations require keeping less linguistic etiquette, except in informal official situations. Women as well as man in social situations see more likelihood apologizing, except situation, where is faced the bigger material damages, though the guilty is obvious. Then... [to full text]