Disertacijoje analizuojama, kaip vadovų savaiminio mokymosi pagalba daryti įtaką įmonės veiklos rezultatams. Vadovų savaiminis mokymasis nagrinėtas tarpdiscipliniškai – atskleisti vadybiniai, psichologiniai bei edukologiniai aspektai. Susisteminta savaiminio mokymosi samprata bei atskleisti jos ryšiai su formaliuoju ir neformaliuoju mokymusi. Įvardinti vadovų savaiminio mokymosi veiksniai: savaiminio mokymosi individo, savaiminio mokymosi aplinkos veiksniai bei savaiminio mokymosi metodai. Taip pat aprašyti mažų ir vidutinių įmonių veiklos rezultatai. Vadovų savaiminio mokymosi veiksnių įtaka įmonių veiklos rezultatams ištirta empiriškai Lietuvos mažose bei vidutinėse įmonėse. Tyrimas atskleidė, kad didžiausią įtaką Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių rezultatams (įmonės inovatyvumui, klientų pasitenkinimui ir jų nusiskundimų fiksavimui, darbuotojų pravaikštų mažėjimui ir darbuotojų pasitenkinimui) turi tam tikri vadovų savaiminio mokymosi veiksniai: aukštas vadovų pasiekimo poreikis, aukštos teigiamos vadovų nuostatos į mokymąsi, lengvai darbuotojams prieinama informacija įmonėje, skiriamas laikas, o taip pat ištekliai bei priemonės, reikalingos mokytis. / The dissertation analyses how to impact enterprise performance results with the help of managers’ informal learning. The concept of managers’ informal learning has been analyzed interdisciplinary – the aspects of management, psychology and educology sciences have been revealed. The concept of informal learning has been clarified and its interrelationship with formal and non-formal learning has been defined. Also factors of managers’ informal learning have been identified: individual informal learning factors, factors of informal learning environment and informal learning methods. The performance management results of small and medium-sized enterprises have been described. The impact of managers’ informal learning on enterprise performance results has been verified empirically in Lithuanian small and medium sized enterprises. The research revealed the particular factors having the biggest impact on Lithuanian small and medium-sized enterprise performance results: enterprise innovativeness, customer satisfaction and their complain tracking, absenteeism decline and employee satisfaction. The mentioned most significant managers’ informal learning factors are as follows: manager’s high need for achievement, high positive manager’s attitudes towards learning, easily accessible information in organization, resources and time allocated for learning.

The territorial regularities of Lithuania’s sociopolitical development after the independency reestablishment are revealed in this paper. A territorial structure of Lithuania’s political field is analyzed on the basis of electoral method. Four groups of political phenomena are distinguished according to an interpretation of an elections results’ significance: 1) geopolitical attitudes, 2) assessment of the authorities, 3) political ideology and 4) assessment of the authorities’ division. The territorial structure of the political phenomena is revealed referring to the results of the referendums in 1991 and 2003 at the municipalities’ level and of the elections of the President, the Parliament and the Municipality in 1996-2007 at the wards’ level. The main regularities of the territorial structure are identified in each group of political phenomena. Lithuania’s electoral territorial structure distinguishes for a stable regional expression in a period since the statehood’s reestablishment. 6-7 large territorial formations constantly distinguish for special electoral attitudes and peculiar dynamics of the electorate’s behavior and structure in the context of surrounding environment. A constant imbalance of separate regions according to predominance of political ideology and a constant imbalance of political forces’ support in separate urban-rural units’ types, that are characteristic to Lithuania, are highlighted in this paper. Territorial differences of Lithuania’s electorate... [to full text] / Darbe atskleidžiami Lietuvos sociopolitinės raidos teritoriniai dėsningumai po Nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos politinio lauko teritorinė struktūra nagrinėjama elektorinio metodo pagrindu. Pagal rinkimų rezultatų reikšmės interpretaciją išskiriamos keturios politinių reiškinių grupės: 1) geopolitinės nuostatos, 2) valdžios vertinimas, 3) politinė ideologija ir 4) valdžios pasidalinimo vertinimas. Politinių reiškinių teritorinė struktūra atskleidžiama pagal 1991 m. ir 2003 m. referendumų rezultatus savivaldybių lygmeniu bei 1996-2007 m. Prezidento, Seimo ir Savivaldos rinkimų rezultatus seniūnijų lygmeniu. Kiekvienoje iš politinių reiškinių grupių identifikuojami pagrindiniai teritorinės struktūros dėsningumai. Lietuvos elektorinė teritorinė struktūra per laikotarpį nuo valstybingumo atkūrimo pasižymi stabilia regionine raiška. 6-7 stambūs teritoriniai dariniai supančios aplinkos fone nuolat išsiskiria ypatingomis rinkiminėmis nuostatomis bei savita elektorato elgesio ir struktūros dinamika. Darbe pabrėžiamas Lietuvai būdingas nuolatinis atskirų regionų netolygumas pagal politinės ideologijos vyravimą bei nuolatinis politinių jėgų paramos netolygumas atskiruose miesto-kaimo vienetų tipuose. Lietuvos elektorato teritoriniai skirtumai apibendrinami Lietuvos politinio rajonavimo schemoje pagal tradicinio-protesto elektoratų ir kairės-dešinės santykį.

IT outsourcing is a phenomenon, which popularity among companies is growing all around the world in recent years. The study reviews a variety of IT outsourcing definitions and researches performed in the past in Lithuania. It also explores current tendencies in the field of IT outsourcing. This study seeks to gain information about IT outsourcing trends, risks and reasons in Lithuania. The research explores IT services, which are outsourced in Lithuanian and foreign capital companies and identify the most popular outsourced services as well as most promising services for growth. It also explores what are the most important reasons for outsourcing IT functions between Lithuanian and foreign companies in Lithuania. Furthermore the evaluation of IT outsourcing risks and their importance is performed. / IT užsakomųjų paslaugų pirkimo iš išorės tiekėjų populiarumo didėjimas pastebimas visame pasaulyje. Šiame darbe siekiama išanalizuoti IT užsakomųjų paslaugų sąvokos apibrėžimus bei praeityje atliktų tyrimų rezultatus. Taip pat aprašyti dabartines tendencijas šioje srityje. Darbe tiriami IT užsakomųjų paslaugų pirkimo panašumai ir skirtumai tarp Lietuvos ir užsienio kompanijų veikiančių Lietuvoje. Darbe siekiama nustatyti, kurios IT funkcijos yra labiausiai perkamos iš išorės tiekėjų. Tyrime taip pat vertinamos IT užsakomųjų paslaugų pirkimo priežastys, kurios labiausiai įtakoja strategijos pirkti iš išorės pasirinkimą. Taip pat darbe yra tiriamos rizikos, su kuriomis susiduria kompanijos, pirkdamos šias paslaugas. Siekiama išsiaiškinti, kurios rizikos yra vertinamos kaip pačios svarbiausios priimant sprendimą pirkti paslaugas iš išorės.

Mokslo darbe atskleidžiama, kad Europos šalys struktūrinę politiką suvokia kaip vieną patraukliausių narystės ES siekių, nes tai yra siejama su didžiulėmis išmokomis iš ES struktūrinių fondų. Papildomi pinigai skiriami investicijoms į aplinkos apsaugą, gamybos, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių plėtrą ir t. t. Įpusėjus 2007–2013 m. programiniam periodui, Lietuvoje vis dar pastebimas didžiulis susidomėjimas ES struktūrine politika, jos teikiamomis galimybėmis. Struktūrinių fondų nauda visuomenei buvo pateikiama kaip bene pagrindinis stojimo į ES motyvas ir šalies gerovės augimo ateityje šaltinis. Panaši situacija buvo/yra ir kaimyninėje Lenkijoje, todėl šio darbo rezultatuose reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos ir Lenkijos pasiruošimą įgyvendinti struktūrinę politiką bei teikiamos paramos valdymą. Struktūrinės politikos įtaka Lietuvai, Lenkijai ir kitoms naujoms ES šalims neabejotinai turėtų būti teigiama, tačiau šių fondų panaudojimas yra planuojamas ir priklauso nuo pasirengimo įgyvendinti struktūrinę politiką bei valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą. Mokslo darbe iškeliama hipotezė, kad Lietuva ir Lenkija nepakankamai pasirengusi įgyvendinti ES struktūrinę politiką ir valdyti ES struktūrinių fondų teikiamą paramą, iškeltas tikslas ir uždaviniai tikslui pasiekti. Darbe naudojami tokie tyrimo metodai: dokumentų ir mokslinės literatūros analizė, Lietuvos ir Lenkijos politikų ir valstybės tarnautojų, įmonių, pasinaudojusių struktūrinių fondų parama, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific work reveals the fact that the European countries, the structural policy is perceived as one of the most attractive EU membership aspirations, which is associated with enormous benefits from EU structural funds. Additional money of structural fund‘s is available for investment in environmental protection, production, infrastructure development, human resources development, etc. Now in the midway of the period 2007-2013 programming period, Lithuania is still seen huge interest in the EU's structural policy and its opportunities. Structural Funds, the benefits to society was presented as perhaps the main reason for joining the EU and the country's source of wealth for future growth. A similar situation was / is in the neighboring Poland, the results of this work should pay attention to the Lithuanian and Polish preparations for the implementation of structural policies and support management. Structural policy in Lithuania, Poland and other new EU countries should be clearly stated, but the use of these funds are planned, and depends on the preparation for the implementation of structural policies and the management of EU structural funds assistance. Work raises the hypothesis that „Lithuania and Poland are not sufficiently prepared to implement the EU's structural policy and management of EU Structural Funds“ goals and objectives to achieve that objective. The work used in such tests as documentation and analysis of scientific literature, Lithuanian and Polish... [to full text]

Šiuo darbu siekiama nustatyti, kaip žiniasklaida formuoja šalies įvaizdį. Tam tikslui keliami šie uždaviniai: oNustatyti žiniasklaidos sampratą ir atskleisti, kaip žiniasklaida veikia visuomenę; oIšsiaiškinti, kaip žiniasklaida formuoja viešąją nuomonę; oPaaiškinti nacionalinio įvaizdžio sampratą ir apibrėžti, kas lemia nacionalinio įvaizdžio žiniasklaidoje formavimą; oNustatyti, kaip žiniasklaida formuojama nacionalinį įvaizdį; oTyrimu atskleisti, kaip Didžiosios Britanijos žiniasklaida formuoja Lietuvos įvaizdį. Darbas sudarytas iš trijų dalių: oPirmoje dalyje pateikiamos svarbiausios žiniasklaidos sąvokos, iš kurių išrenkama pagrindinė darbe naudojama sąvoka. Tam, kad būtų suprasta, kokiais kanalais informacija pasiekia auditoriją ir kokius vaidmenis atlieka žiniasklaida pateikdama informaciją supažindinama su pagrindinėmis žiniasklaidos rūšimis ir funkcijomis. Žiniasklaidos teorijomis nustatomas žiniasklaidos ir visuomenės ryšys. Tuo tarpu poveikio teorijomis aiškinama, kaip žiniasklaida veikia visuomenę: kokia informacija auditorijai teikiama ir kaip tai daroma. Išskiriamos tam tikros teorijos, turinčios įtakos įvaizdžio žiniasklaidoje formavimui. oAntroji dalis skirta šalies įvaizdžio sampratos analizei ir žiniasklaidos įtakai nacionalinio įvaizdžio sudarymui nustatyti. Išskiriant tam tikrus veiksnius, aiškinamas informacijos atrankos procesas: kaip ir kokia informacija atrenkama,- ir kas lemia žiniasklaidos pasirinkimą. Framing teorija nustatoma, kaip žiniasklaida... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to examine how the British press shapes the image of Lithuania. To achieve the result certain questions were raised: how often is Lithuania mentioned in the selected newspapers; what are the major topics/coverage that mention Lithuania; what is the role of Lithuania in those topics; what attitude is being formed towards Lithuania in those topics; what means are used in the image formation. Two major British newspapers The Times and The Guardian were taken for the analysis of the articles. For the research all articles between the period of the 1st January to the 31st December 2008 were used. The methods of content analysis were mostly applied though the comparison of different newspapers was also selected. The paper is divided into two main parts. The first part is used to present the general views on the media, theoretical approach, main research on national image that is formed by the media. The second part reveals the means of how and the reasons why certain sources for the reaseach were selected: the selection of the media, newspapers, articles and periods; defining the variables and formation of the code (coding schemata); gathering of information; data analysis; concluding remarks. The conclusion that was arrived is as follows. Both newspapers presented Lithuania in slightly different ways. The Times had less articles about Lithuania and the country was presented in a quite narrow context (home news) as one of the East European countries... [to full text]

Darbe siekiama išanalizuoti Lietuvos kariuomenės atstovų, dalyvaujančių tarptautinėse taikos rėmimo operacijose, vykdomos viešosios diplomatijos įtaką kuriamam valstybės vidaus įvaizdžiui. Pastaroji tema iškelia problemą, reikalaujančią ištirti, ar dėmesys viešajai diplomatijai yra pakankamas, atsižvelgiant į jos nešamą naudą įvaizdžio formavimo procese. Siekiant tikslingos ir konkrečios analizės, apibrėžiamos darbo ribos – darbe neanalizuojamos visos taikos rėmimo operacijos, kuriose dalyvauja Lietuvos atstovai, o orientuojamasi tik į NATO vykdomas tarptautines operacijas, kuriose tarnauja Lietuvos kariai, t.y. Afganistanas, Irakas bei Kosovas, į kurį 2009-aisiais metais buvo nusiųstas paskutinis Lietuvos karių būrys ir Lietuvos misija šiame krašte šiuo metu jau yra baigta, tačiau dalyvavimas joje neabejotinai turėjo įtakos Lietuvos įvaizdžiui. Ieškant atsakymo pateikiama viešosios diplomatijos samprata, išskiriant svarbiausias dimensijas ir įrankius, analizuojama viešosios diplomatijos įtaka formuojant ne tik šalies išorinį, bet ir vidinį įvaizdį, atskleidžiama, kaip Lietuvos kariuomenės atstovų dalyvavimas tarptautinėse taikos palaikymo operacijose prisideda prie valstybės įvaizdžio formavimo. Atlikus apklausų duomenų palyginimus bei rezultatų analizę išaiškėjo, kad visuomenė pasitiki Lietuvos kariuomenės institucija bei remia šalies narystę NATO. Ir nors mato iškylančius neigiamus dalyvavimo taikos rėmimo operacijose aspektus, t.y. padidėjusias valstybės biudžeto... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this study is to analyze how public diplomacy implemented in peacekeeping operations by the Lithuanian army representatives influences country’s image. The subject gives a rise to a problem which needs a deeper analysis: it is vital to find out if attention drawn to public diplomacy by the state officials is sufficient, to consider the benefit it brings to the image formation process. In pursuance of purposeful analysis it is necessary to define the limits of the research – this study does not analyze all peacekeeping operations but focuses only on the NATO-led international operations in which Lithuanian soldiers are employed, i.e. the operations of Afghanistan, Iraq and Kosovo. The Kosovo operation is already finished for us as the last squad was sent on 2009, but the participation in this mission still has an influence to Lithuania’s image. This study presents the conception of public diplomacy, characterizes its main dimensions and instruments, analyzes the influence of public diplomacy on shaping an external and internal country image and reveals how the participation of Lithuanian army representatives in international peacekeeping operations contributes to the image of the state. The survey data comparisons and analysis of the results showed a public confidence in Lithuanian Armed Forces and support to country's membership in NATO. Although citizens witness the negative aspects of partaking in peacekeeping operations, i.e. an increase in... [to full text]

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 309 straipsnis “Disponavimas pornografinio turinio dalykais“ nustato baudžiamąją atsakomybę už pornografijos gaminimą, platinimą, reklamavimą ir viešą demonstravimą. Straipsnis skiria pornografiją į pilnamečių asmenų ir vaikų pornografiją. Nors ši veika yra kriminalizuota, praktikoje LR BK 309 straipsnis taikomas retai dėl keblumų, kylančių internetinėje erdvėje – fiziniai ir juridiniai asmenys gali lengvai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, jog beveik pusė interneto vartotojų ieško pornografinio turinio dalykų bei tai, kad juos gauti galima ir lietuviškose interneto svetainėse, kyla klausimas ar yra būtinumas drausti suaugusių asmenų pornografiją, juolab, kad LR BK disponavimą pornografinio turinio dalykais priskiria prie nusikaltimų dorovei, o šios samprata keičiasi kartu su visuomene skirtingais jos gyvavimo tarpsniais. Taip pat JAV pornografiją priskiria žodžio laisvei ir numato, kad ją gina Pirmoji Konstitucijos pataisa. Analogiškai tokią laisvę numato ir LR Konsitucija, todėl pilnamečių asmenų pornografijos draudimas riboja ir varžo visai ne pornografiją, o piliečių moralinės nepriklausomybės laisvę. Be abejo, kartu su pornografijos legalizavimu atsiranda pareiga užtikrinti tinkamą nepilnamečių asmenų apsaugą nuo neigiamos informacijos. Lietuvos įstatymai tinkamai neapibrėžia vaikų pornografijos sąvokos – Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintame pornografinio pobūdžio informacijos apibrėžime... [toliau žr. visą tekstą] / The 309 article of the Lithuanian Criminal code, “Possesion of pornographic content”, determines criminal liability for the possession, production, distribution, advertising and public exposure of pornographic material. Although this behavior is criminalized, the beforementioned article is rarely put into practice because of problems with the online space - natural and legal persons can easily avoid criminal liability. Given the fact, that nearly half of Internet users are looking for pornographic material and that this content can be found on Lithuanian websites, a question arises whether there is a need to prohibit aldult pornography, especially that the Lithuanian Criminal code classifies possesion of pornographic content as crimes agains morality but the concept of morality is understood depending on the society and the way it changes in different periods of time. The United States attribute pornography to the freedom of expression and it is protected by the First Amendment. The same way Lithuanian Constitution describes a feedom of expression, so the prohibition of adult pornography does not actually prohibit pornography - it prohibits moral independency and freedom of speech. Of course, along with the legalization of pornography, there is an obligation to ensure adequate protection of minors from harmful information. Lihuanian law does not have a proper definition of child pornography. The definition of pornographic information established in the Public Information... [to full text]

The problem being researched. The integration of Middle and Eastern European states into democratic processes has determined changes in public sector management and with rationalization of sectors of Lithuanian economy the system of justice was also involved: in the year 1993 the Parliament approved the outlines of the reform of the system of justice which set that legal bases of the reform have to be formed, specialists are to be prepared employees selected, the necessary financial and economical basis created, new legal institutions have to be created and the old ones reformed in order to ensure the stable system of justice. The reform has revealed both the advantages and disadvantages of the system of justice: not all the areas of the system of justice have received the appropriate attention. A similar situation occurred when carrying out the outlines of the Reform of the System of Justice approved in the year 1998. An appropriate and effective functioning of legal proceeding has been emphasized in international acts of law and experts’ meetings: democratization of management of prosecution system and improvement of the legal regulation of its management as well as more operative fulfillment of its functions are necessa ry; the reorganization has not only to strengthen prosecutors’ professionalism but also to ensure the adequate working conditions. This position was approved by the resolutions of the Tenth Congress of the United Nations which took place in Vienna on the 1... [to full text] / Tiriamoji problema. Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į demokratinius procesus sąlygojo viešojo sektoriaus valdymo pokyčius, o racionalizuojant Lietuvos ūkio sritis, nebuvo aplenkta ir teisinė sistema: 1993 m. Seimas patvirtino Teisinės sistemos reformos metmenis, kuriose nustatyta, kad turi būti formuojami reformos teisiniai pamatai, rengiami specialistai, renkami darbuotojai, kuriama būtina finansinė–ūkinė bei materialinė bazė, pertvarkomos bei kuriamos naujos teisinės institucijos, kurios užtikrintų stabilią teisinę sistemą. Reforma atskleidė tiek teisinės sistemos privalumus, tiek ir trūkumus: ne visoms teisinės sistemos sritims skirtas tinkamas dėmesys. Panaši situacija susiklostė ir įgyvendinant 1998 m. patvirtintas Teisinės reformos metmenis. Ne vieną kartą tinkamas ir efektyvus baudžiamosios teisenos funkcionavimas yra akcentuotas tarptautinės teisės aktuose bei ekspertų susitikimuose: būtinas prokuratūros sistemos valdymo demokratizavimas, jos veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas bei operatyvesnis funkcijų vykdymas, reorganizacija turi ne tik stiprinti prokurorų profesionalumą, bet ir užtikrinti adekvačias darbo sąlygas. Šią poziciją patvirtina 2000 m. balandžio 17 d. Vienoje vykusio dešimtojo Jungtinių Tautų Kongreso dėl nusikaltimų prevencijos bei elgesio su nusikaltėliais sprendimai, kuriais buvo konstatuota, jog tinkamas baudžiamosios teisės sistemos administravimas yra viena iš efektyviausių kovos su nusikalstamumu priemonių. 2002 metų... [toliau žr. visą tekstą]

Viešosios politikos vertinimas neseniai pradėtas taikyti Lietuvoje ir tam tikra šio įrankio įtaka jau pastebima administruojant ES Struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramą. Tačiau informacija apie vertinimą kol kas nėra tobula. Vertinimas institucionalizuojasi Lietuvos administracinėje sistemoje. Vertintojas – naujas socialinis vaidmuo, o kaip žinome iš antropologijios ir sociologijos, bet kokiam vaidmeniui būdingos teisės, pareigos, lūkesčiai ir kt. Be to, vertintojo vaidmuo susijęs su kitais vaidmenimis – politikais, administratoriais, piliečiais. Kiekvienai duotai santykių porai egzistuoja elgesio taisyklės, arba normos, ir atitinkamos galios konfigūracijos, tad reikia ne vien laiko, bet ir valios, vertinimui į darbotvarkę įtraukti. Vertinimo įtvirtinimo procese vertintojui suteikiama teisė užduoti specifinius klausimus, reikalauti tam tikros informacijos ir įpareigoti žmones naudoti vertinimo rezultatus. Analizuojant vertinimo funkcijos raidą, svarbu žinoti, kaip atsiranda vertinimo įtaka, tarpininkauja, yra blokuojama ir plėtojasi, arba, kalbant instrumentiškai, – kaip gali būti padidinta bet kokio vertinimo įtaka. Politikos vertinimo tyrinėjimas, kaip ir daugelis kitų retrospektyvinių viešosios politikos instrumentų, susiduria su duomenų trūkumu. / Evaluation of public policy has been applied in Lithuania only recently, and a certain impact of this tool is noted while administering the support of the EU Structural and Cohesion Funds. However, the information about evaluation has not been perfect yet. Evaluation is institutionalized in the Lithuanian administration system. An evaluator is a new social role, and, as we know from anthropology and sociology, rights, duties, expectations, etc. are typical for any role. In addition, the role of an evaluator is related to other roles, i.e. politicians, administrators or citizens. Rules of behaviour exist for any given pair of relationship or the norms and corresponding configurations of power; thus not only time, but also will is necessary to include evaluation into the agenda. In the process of evaluation consolidation, the evaluator has the right to ask specific questions and demand for certain information and charge the people to use evaluation results. While analyzing the development of the evaluation function, it is important to know how evaluation influence appears, mediates, is blocked or develops or, speaking instrumentally, how the influence of any evaluation may be increased. The research on policy evaluation, as well as many other retrospective instruments of public policy, faces the lack of data.

Išanalizuotos informacijos pagrindu sukurta 26 modelių drabuţių kolekcija „Mėnuo Sauluţę vedė“, iš kurių 4 pasiūti bei pagaminti jiems tinkantys aksesuarai. Kolekcija norima atkreipti dėmesį į senąjį tikėjimą, kultūrą, papročius ir suteikti galimybę XXI a. ţmogui iš naujo pajusti, kokia plona riba yra tarp realybės ir mitų. Sukurti 2 planšetai, kuriuose pristatoma kolekcija. Filmavimas ir fotosesija vykdyta kartu su ketvirto kurso audiovizualinio meno studentu Mantu Galvičiumi. Kolekcijos pristatymas vykdomas kartu su specialiai tam paruoštomis videoprojekcijomis ir erdvės ketimu videoinstaliacijos pagalba. / According to analyzed information the collection of 26 clothes was designed, 4 of them were sewn and appropriate accessory were made. The purpose of this collection is to attract the attention into old beliefs, culture, and custom and provide the possibility for 21st century human to find the slight boundary between the reality and myths. There were created 1 plane–table where the collection is represented. Filming and photos where made together with the 4th year student of audiovisual art Mantas Galvičius. The presentation of the collection is made with the help of special for this purpose created video-projections and space shifting video-installations.