Žmogaus teisės yra esminė šiuolaikinės civilizacijos vertybė, kuri užima svarbią vietą tiek Lietuvos, tiek tarptautinėje teisėje ir vis labiau tampa ne tik valstybės teisės problema, o tarptautinės teisės objektu. Šiuo metu žmogaus teisių terminas yra įvairiai vartojamas: žmogaus teisės, pagrindinės (fundamentalios) teisės ir laisvės pilietinės laisvės ir kt. Dažniausiai šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai. Dažnai manoma, kad laisvė- tai žmogaus galėjimas veikti nepaisant jokių sąlygų ir nuorodų, taip kaip nori pats žmogus, neklausant proto, moralinių nuorodų. Tačiau tokia laisvės sąvokos interpretacija klaidinga, nes šiuolaikinėje visuomenėje būtina derinti visų jos narių interesus ir siekti kompromiso. Saviraiškos laisvė yra labiau suprantama kaip viena iš pagrindinių asmens teisių demokratinėje visuomenėje. Net pati saviraiškos laisvės formuluotė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, kuriuose garnatuojama žmogaus teisė turėti nuomonę, reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti ir gauti informaciją, sustiprina tokią nuomonę. Saviraiškos laisvė – viena iš esminių, pagrindinių žmogaus teisių, kaip ir minties ar sąžinės laisvė. Tačiau savo kompetencijos ribomis saviraiškos laisvė tartum pranoksta sąžinės laisvės teisę, turint omeny, kad žmogaus saviraiškos rezultatai – tai jo palikti ženklai (darbai) materialinėje aplinkoje, kitų žmonių atmintyje, nors sąžinės laisvės... [toliau žr. visą tekstą] / The freedom of expression is one of the most fundamental human rights. The Constitution of the Republic of Lithuania and the laws provide satisfactory protection of freedom of expression. There are presented the laws, wich regualte freedom of expression. Also there are presented main problems of impelementation of this freedom in this article. The auther analizes the practice of the Contitutional and Supreme Courts of Lithuania. Despite widespread recognition of this principle, it is generally accepted that some restraints are necessary and desirable where are conflicts with other fundamental human rights. The freedom of expression is restricted right. The restriction is possible and permissible only when it is necessary in a democratic society to protect essential worths, secondly, it is fixed in laws. The freedom of expression ensures tolerance and democraty also pluralizm in democratic society. It helps to express yourself as individuality, to comunicate with other people, to debate, express your opinion and ideas in press or television. So interference must by provided for and carefully defined by law.

Tyrimo tikslas. Nustatyti Vilniaus miesto 9-12 klasių mokinių nuomonę apie lytinį švietimą mokyklose. Metodai. Vilniaus mieste 2010-2011 mokslo metais sistemingos atrankos būdu buvo atrinktos 10 mokyklų. Kiekvienoje mokykloje po vieną devintą, dešimtą, vienuoliktą, dvyliktą klases. Imties skaičiavimui naudota EpiInfo programa. Apklausti 983 mokiniai pagal specialiai šiam tyrimui parengtą anketą. Duomenų analizei naudota SPSS 17.0 versija bei WinPepi kompiuterinės programos. Ranginių kintamųjų sąsajoms nustatyti naudota Sperman‘o, dviejų kiekybinių kintamųjų ryšio nustatymui – Pearson‘o koreliacijos. Ranginių kintamųjų analizei taikytas Mann-Whitney metodas. Ankstyvus lytinius santykius sąlygojančių veiksnių įtakos tikimybei įvertinti naudota binarinė logistinė regresija. Lytinių santykių paplitimas vertintas procentais. Rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, jog trečdalis (30,1 proc.) paauglių turėjo lytinio gyvenimo patirties. Pirmųjų lytinių santykių amžiaus mediana – 15 metų. Merginos lytinių partnerių turi mažiau nei vaikinai. Tyrimo duomenimis, pagrindinis veiksnys, sąlygojantis ansktyvus lytinius santykius – alkoholio/narkotikų vartojimas. Daugiau nei pusė (56,1 proc.) apklaustųjų nurodė, jog lytinis švietimas jų mokyklose vyksta ir jį mokiniai vertina 4,77± 2,26 balais. Didžioji dauguma norėtų, kad lytinio švietimo pamokėlės būtų atskira disciplina ir būtų integruotos į privalomojo mokymo programą. 51,6 proc. paauglių mano, jog efektyviausias lytinio auklėjimo metodas yra... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: student‘s opinion, sexual education Objective. To evaluate opinion on sexual education of the students of the 9th-12th grades in the schools of Vilnius City. Methods. By the means of systemic sampling 10 schools were selected in Vilnius city in 2010-2011 year of the study. One of the 9th, the 10th, the 11th and the 12th grades were selected in every school. The EpiInfo program was used for the calculation of the set. 983 students were interviewed under the questionnaire formed especially for this study. Data analysis was processed by SPSS version 17.0 and WinPepi software. Sperman’s correlations were to evaluate links of range variables and Pearson’s correlations were used to evaluate connection of two quality variables. A method of Mann-Whitney was applied for analysis of range variables. To evaluate the probability of influence of factors conditioning early sexual intercourses the binary logistic regression was used. The prevalence of sexual intercourse was estimated by percent. Results. The results of the study show that one third (30.1 per cent) of teenagers had experience of sexual life. The median of first sexual intercourses is 15 years. The girls had less sexual partners than boys. The main factors influencing early intecourse are alkohol and drugs. More than a half (56.1 per cent) of questioned pointed out that the sexual education in their school was present and the students evaluated it by 4.77±2.26 points. The greater part wanted the lessons of sexual... [to full text]

Raktažodžiai: gydytojų požiūris, nuomonė, vakcinacija Pagrindimas: Lietuvoje atlikta labai mažai tyrimų apie medikų požiūrį į vakcinaciją, tačiau daugėjant žiniasklaidoje medicininį išsilavinimą turinčių specialistų skeptiškų pasisakymų apie vakcinaciją, tampa aišku, kad ši sritis paveikta tam tikrų mitų apie vakcinaciją ir antivakcininių judėjimų mados tampa problematiška. Tyrimo tikslas: nustatyti Vilniaus poliklinikose dirbančių gydytojų požiūrį į vakcinaciją. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti gydytojų požiūrį į vakcinacijos pagrįstumą, infekcinės ligos rizikos suvokimą, vakcinacijos saugumą, efektyvumą, būtinumą, naudingumą, vaikų skiepijimą pagal skiepų kalendorių 2. Įvertinti gydytojų požiūrį į vakcinaciją: nuo difterijos, stabligės, pneumokokinės infekcijos, gripo bei žmogaus papilomos viruso 3. Įvertinti veiksnius galinčius turėti įtakos medikų požiūriui į vakcinaciją. Metodai: iš Vilniaus miesto poliklinikų atsitiktinės atrankos būdu atrinktos 7 poliklinikos, kuriose anketiniu būdu apklausti įvairių specializacijų gydytojai. Duomenų analizei panaudotos 393 užpildytos anketos. Duomenų analizė atlikta SPSS 16.0 for Windows, naudojant aprašomąją statistiką, neparametrinius ir parametrinius kriterijus, bei binarinę logistinę regresiją. Rezultatai: kad vakcinacija nepakankamai pagrįsta moksliniais tyrimais sutiko 86 (24,00%) apklaustieji. Kad vakcinacija sukelia daugiau sveikatos problemų nei nuo jų apsaugo sutiko tik 29 (7,60%) apklaustieji. Kad persirgti infekcine liga... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of the study: There is very little research on the medical approach to vaccination in Lithuania, but the increasing number of statements of specialists with medical education with skeptical remarks about the vaccination in media, it becomes clear that their approach to vaccination is affected by a number of myths about vaccination and that this area is problematic. Aim of the study: identification of the attitude to vaccination of doctors working in the outpatient clinics of Vilnius. Tasks of the study: 1. Evaluate the attitude of the physitians to safety, benefit, efficiency of vaccination, and the calendar of children’s vaccination. 2. Evaluate the attitude of the physitians to vaccination against: diphtheria, tetanus, pneumococcal infection, flu, human papillomavirus infection. 3. Evaluate the factors capable to have influence on the attitude of the physitians to vaccination. Methods: 7 outpatient clinics were randomly selected out of outpatient clinics located in city of Vilnius. A special questionnaire was composed for this purpose and doctors of various fields of specializations were questioned. 393 questioners were processed for analysis of the data. Data analysis was performed using 16.0 for Windows, implementing descriptive statistics, nonparametric and parametric criteria, as well as binary logistic regression. Results: 86 (24.00%) agreed that vaccination is not sufficiently evidence based. Only 29 (7.60%) agreed that vaccination induces more related health... [to full text]

Magistro darbo tyrimo objektas – realybės transformavimas žiniasklaidoje Irako okupacijos tikslų pagrįstumo kontekste. Tikslas - išanalizuoti, kodėl pasirinktu atveju – Irako karo ir po jo vykusios krizės metu – realybė JAV žiniasklaidoje buvo ir yra transformuojama. Darbe keliama hipotezė: žiniasklaidoje pateikiama informacija apie Irako krizę yra neatitinkanti realijų, informacija yra nesąmoningai arba specialiai, pasitelkiant tam tikras politines priemones, transformuojama. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti, ar ir kiek yra svarbi visuomenės nuomonė politinio proceso vyksmui bei kokią reikšmę politinio spektaklio formavime, kartu su žiniasklaida ir politinio elito veikimu, visuomenės nuomonė turi Vakarų pasaulyje ir Arabų šalyse bei, ar tai kečiasi karo / krizės atveju; išnagrinėti, kokios yra tikėtinos realybės transformavimo žiniasklaidoje priežastys ir kokios iš jų yra būdingiausios; nustatyti, ar vis labiau į viešumą kritikų iškeliami „užslėpti“ ketinimai Irake yra pagrįsti kaltinimai JAV Prezidentui ir jo administracijai, ar vis tik mitas; nustatyti, kokį vaidmenį JAV žiniasklaida įgavo JAV užsienio politikos formavimo procese „Irako politikos“ atžvilgiu; patvirtinti, kad visuomenės informavimo priemonėse pateikiama realybė Irako atveju buvo iškreipiama daugiausiai politinei valdžiai kontroliuojant išplaukiančią informaciją iš Irako; įrodyti, kad nors šiandien žinias JAV apie Iraką keičia rinkimai, žiniasklaida išlieka tokiu pat politiniu įrankiu siekiant pateikti... [toliau žr. visą tekstą] / The present situation in Iraq, namely the coalition-led multinational force operation The Iraqi Freedom, is difficult. Despite the efforts put in by the US and the coalition leadership, the bloodshed in the country has not been reduced. Endless battles in Iraq claim more and more American victims, which strengthens people’s discontent with the war and with the US led forces. Why is the situation there unstable? Why is the conflict not over? And why is the civil society not ready for democracy? This paper aims to see into the Iraqi crisis through the prism of the relation between the media and the US decision-makers, assuming, that media management is one of the major factors in the situation in Iraq today. The objective of the research of the master thesis is the reality transformation in the media in the aims context of the validity of the Iraqi occupation. The goal of the work is to analyse why in the chosen case, i.e., during the Iraqi war and the crisis that followed later, the media was and is transforming the reality. The main tasks of the paper are: to ascertain whether and to what extent is the public opinion is important in the course of the political process and what significance it has on the political performance in the case of war / crisis; to explore the probable causes of the reality transformation in the media and which of them are most likely in case of war; to find out whether the ‘hidden’ intentions, which are being aired by politicians, are justified... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimą juose. Darbo uždaviniai. Ištirti ir palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose tyrimuose pacientų nuomonę apie klinikinius tyrimus bei nustatyti veiksnius, susijusius su pacientų nuomone apie klinikinius tyrimus bei dalyvavimu juose. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje Kaune. Apklausai naudoti 2 klausimynai dalyvavusiems ir nedalyvavusiems klinikiniuose tyrimuose asmenims. Surinktos 409 užpildytos anketos, atitinkamai 292 ir 117 tirtose respondentų grupėse. Imties tūrio pakankamumui apskaičiuoti taikyta tyrimo galingumo analizė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 programinį paketą; naudotas susietų lentelių metodas, 2 kriterijus, Z kriterijaus testas, vienveiksnė ir daugiaveiksnė logistinė regresija. Rezultatai. Pirma informacija apie klinikinius tyrimus, dažniau neigiama, tyrimuose nedalyvavusius pacientus dažniau pasiekė iš televizijos, dalyvavusius - iš šeimos gydytojo ir dažniau teigiama. Galimybė ateityje dalyvauti tyrime pacientui reikšmingai didėjo, jei pirma gauta informacija apie tyrimus buvo teigiama ar neutrali. Dalyvavę klinikiniuose pacientai dažniau pažinojo kitų tyrimuose dalyvavusių asmenų su teigiama dalyvavimo patirtimi. Dalyvavusieji dažniau sutiko, kad klinikiniai tyrimai reikalingi, saugūs ir naudingi jame dalyvaujančiam asmeniui. Galimybę ateityje dalyvauti tyrime pacientams didino teigiamas šių aspektų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate patient attitudes to clinical trials and participation in them. Objectives. To research and compare attitudes to clinical trials between patients with and without clinical trial participation experience and to determine factors that influence patient attitudes to clinical trials and participation in them. Methods. The research study was carried out in a primary health care centre in Kaunas. 2 questionnaires were used for the survey of patients with and without clinical trial participation experience. 409 completed questionnaires were collected, 293 and 117 from two patient groups respectively. For determining the adequacy of the sample, power analysis was performed. Data analysis was performed by using SPSS 13.0 program package; crosstabs method, 2 criterion, Z test, binominal and multinominal logistic regression were used. Results. First information on clinical trials, more often negative, was most often received from television by patients without clinical trial participation experience and patients with such experience most often received first information, more often positive, from family doctor. The possibility for a patient to participate in a clinical trial in the future increased if the first received information on clinical trials was positive or neutral. Patients with clinical trial participation experience more often knew other people who had participated in clinical trials and more often the reported participation experience was... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti gyventojų nuomone kaip aktyvus laisvalaikis žiemą įtakoja gyvenimo kokybę. Darbo objektas – aktyvaus laisvalaikio žiemą įtaka gyvenimo kokybei. Darbo problema – kokie veiksniai lemia kalnų slidinėjimo veiklos pasirinkimą kaip laisvalaikio formą. Raktiniai žodžiai: laisvalaikis, aktyvus laisvalaikis, gyventojų nuomonė, gyvenimo kokybė. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti laisvalaikio ir rekreacijos sampratą. 2. Atskleisti aktyvaus žiemos poilsio (turizmo) sampratą. 3. Apibrėžti gyvenimo kokybės sampratą. 4. Pateikti kalnų slidinėjimo veiklos sampratą ir raidą. 5. Ištirti Kauno miesto gyventojų nuomonę apie tai kaip aktyvus laisvalaikis žiemą, įtakoja jų gyvenimo kokybę. Darbo metodai – mokslinės literatūros šaltinių analizė, gyventojų nuomonės tyrimas anketinės apklausos metodu ir aprašomoji statistinė duomenų analizė . Pagrindinės išvados: 1. Laisvalaikis – laikas, nepriskiriamas tokiai privalomai veiklai kaip darbas (profesinė veikla, namų ruoša), mokymasis, valgymas, miegas. Rekreacija – psichinių bei sveikatos jėgų atkūrimas, pasireiškiantis per žmogaus ir aplinkos sąveikos procesus; tai veikla, „išvaduojanti“ žmogų nuo įvairių jo socialinių vaidmenų bei skatinanti asmens kūrybiškumą. Žodis laisvalaikis vartojamas tada, kai kalbama apie laiką, o terminas rekreacija – kai kalbama apie veiklą. 2. Aktyvų žiemos poilsį galima apibrėžti kaip vieną iš poilsio rūšių žiemos sezono metu gamtoje (atviroje erdvėje), kai pagrindinis kelionės motyvas – aktyvus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim - to consider the population as active recreation in the winter affect quality of life. The object - outdoor winter influence quality of life.

Darbo problema: ar sporto renginiai yra populiarūs ir reikalingi mokyklose? Tyrimo objektas: mokinių ir mokytojų nuomonė apie mokykloje organizuojamus sporto renginius. Tyrimo tikslas: nustatyti ir palyginti mokinių ir mokytojų nuomonę apie mokykloje organizuojamus sportinius renginius. Baigiamojo darbo uždaviniai: 1. Nustatyti mokykloje organizuojamų sportinių renginių dažnį, rūšis ir požiūrį į juos mokytojų ir mokinių nuomone. 2. Nustatyti sportinių renginių lankomumą mokytojų ir mokinių nuomone. 3. Nustatyti veiksnius, skatinančius dalyvauti sportiniuose renginiuose mokytojų ir mokinių nuomone. 4. Nustatyti sportinių renginių poreikį ir jų poveikį kitiems dėstomiems dalykams mokytojų ir mokinių nuomone. Išvados: 1. Mokytojų ir mokinių nuomone sporto renginiai mokyklose yra organizuojami kas 3 – 6 mėnesius. Dažniausiai mokyklose yra organizuojami sporto renginiai susieti su krepšiniu. Mokiniams yra suteikiamos tinkamos sąlygos lankytis sportiniuose renginiuose, kurių laikas yra suderinamas su pamokų laiku ir renginiuose gali dalyvauti visi norintieji. Mokytojai dažniau nei mokiniai teigiamai vertina mokyklose organizuojamus sportinius renginius. 2. Mokiniai dažniau nei mokytojai mano, jog sportiniais renginiais labiau domisi berniukai. Mokiniai dažniau nei mokytojai mano, kad aktyviausi sporto renginiuose yra 8-10 klasių moksleiviai. Mokiniai dažniau nei mokytojai nurodė, kad moksleiviai dažniausiai lankosi tik tam tikro pobūdžio renginiuose. 3. Vyksiančiais sporto... [toliau žr. visą tekstą] / Problem: are sporting events popular and required at school? Object: teachers and students opinion about sporting events organized at school Purpose: to determine and to compare students' teachers' opinions about sports events organized at school. Tasks: 1. To set frequency, type, teachers and students approach to sporting events organized at school. 2. To set attendance of sporting events by students' and teachers' opinions. 3. To identify factors that encourage participation in sporting events by students' and teachers' opinions. 4. To identify need of sporting events and their effect to other taught school subject. Conclusions. 1. Teachers` and students` consider that school sporting events are held every 3-6 months (p = 0.209). More often at schools are organized sports activities related to basketball (p = 0.432). Students have right conditions to visit sporting events, which are consistent with their school time and open to all who want to participate in them (p = 0.251). Teachers more often than students assess sporting events at schools better (p = 0.000). 2. Students more often than teachers believe that boys are more interested in sporting events (p = 0.043). Students more often than teachers believe that the most active in sporting events are students of grade 8-10 (p = 0.041). Students more often than teachers indicate that students usually visit only certain types of events (p = 0.004). 3. Students are interested of ongoing sporting events presenting them... [to full text]

Membership in the European Union – this is not a final result, but only one of the many steps. Lithuania, as any other country having become a member of the European Union, further faces different social, economic and political transformations. This is reflected in changes of societies opinion on European Union and internal policy as well. Lithuanian economic commitments to the European Union is crucial regarding support of Lithuanian society to the integration policy. Successful and what the most important, on time Lithuanian entering into Economic and monetary union – most significant step of economic integration. Membership in Economic and monetary union, for which Lithuanian is being prepared and which is being planned for the start of 2007, will mean cancellation of the council of currency and introduction of the new rules on monetary policy. It could be considered that joining of the Economic and monetary union is one of the most significant questions of the agenda of economic policy. Even though Lithuania has an obligation to become a member of euro zone as it set out in the agreement on entering the EU, and in this respect has no such a possibility to choose as United Kingdom or Denmark, the principal question on strengths and weaknesses of euro zone to compare with currently existing system is widely discussed in Lithuanian society. It has to be stressed that on this beforehand mentioned question the opinions of Government and society are the most different, so that... [to full text]

Apie valstybės įvaizdį Lietuvoje kalbama jau ne pirmi metai. Vienas pirmųjų rekomendacijų Lietuvos įvaizdžio kūrimo klausimu dar 1998 metais pateikė Renaldas Gudauskas. Tuo metu jis apibūdino Lietuvos įvaizdžio situaciją kaip „tarpinę tarp nežinomos ir perspektyvios šalies“, ir kalbėjo apie tai, kad įvaizdžio kūrimas turėtų būti strateginis Lietuvos politikos uždavinys, kad pasaulį būtina vieningai ir objektyviai informuoti apie valstybės interesus, vertybes, vidaus ir užsienio vykdomos politikos prioritetus. Per devynerius metus nedaug tėra padaryta, ir Renaldo Gudausko išsakytos mintys yra aktualios ir dabar. Šiuolaikiniame pasaulyje valstybės įvaizdis įgauna vis didesnę svarbą. S. Anholt valstybių įvaizdžių vertinimo 2006 metų ketvirto ketvirčio ataskaitoje yra išsakyta mintis, kad globalizacija sąlygoja valstybių tarpusavio konkurenciją dėl dėmesio, pagarbos, investorių pasitikėjimo, turistų, žiniasklaidos, bei kitų valstybių vyriausybių, tad stiprus teigiamas valstybės įvaizdis suteikia lemiamą konkurencinį pranašumą. Valstybei yra svarbu suprasti, kaip ji yra suvokiama pasaulio visuomenės, kokią įtaką jos įvaizdžiui turi šalies pasiekimai ir nesėkmės, turimas turtas ir įsipareigojimai, žmonės ir gaminama produkcija. Globalioje informacinėje visuomenėje, kuri pasižymi beveik neribotomis informacijos apsikeitimo galimybėmis, kiekvienai valstybei yra svarbu sukurti ir palaikyti teigiamą įvaizdį. Pasaulio visuomenės aukštas informuotumo apie kitas šalis lygis bei praktiškai... [toliau žr. visą tekstą] / It is not the first time when talk about the Lithuanian image appears. Renaldas Gudauskas was one of the initiators who has offered some recommendations about it in 1998. He has described the situation about Lithuanian image as something “in-between unknown and perspective country”. Not so much have changed after nine years, so Renaldas Gudauskas’ thoughts are relevant now. Nation image is getting more and more important nowadays. There was a notion in Simon Anholt Nation Brand Index 2006 Q4 Report that “globalization means that countries compete with each other for the attention, respect and trust of investors, tourists, […] the media, and the governments of other nations, so a powerful and positive national image provides a crucial competitive advantage”. It is essential for countries to understand how they are seen by publics around the world; how their achievements and failures, their assets and their liabilities, their people and their products are reflected in their brand image. A high level of information about other countries access and almost unlimited access to different kind of information about one’s own country brings some unexpected features while creating nation’s image in the global information society. It is impossible to create the nation’s image in such kind of society when using one-way communication process. It is feedback maintenance that is one of the most important parts of nation’s image creating process. Internet is a communication channel that is... [to full text]

Teisė į saviraiškos laisvę suteikia žmogui galimybę reikšti savo turimus įsitikinimus ir idėjas. Nors šiai teisei suteikiama ypatinga teisinė apsauga tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose, ji nėra absoliuti ir gali būti ribojama, siekiant apsaugoti kitų žmonių teises ir laisves bei kitus svarbius interesus. Pusiausvyros suradimas tarp kitų įstatymų saugomų vertybių ir nuomonės reiškimos laisvės yra svarbus kiekvienos valstybės teisinės sistemos uždavinys. Šio uždavinio įgyvendinime yra svarbu nustatyti tam tikrų nuomonės reiškimo laisvės sąlygų ribojimo būtinumą demokratinėje visuomenėje. Dažnai žmonės viešai reikšdami savo nuomonę pateikia tam tikrų faktų ir dalykų vertinimą, bet savo vertinimui nepateikia įrodymų, faktų, kad kiti žmonės galėtų įsitikinti jų vertinimų teisingumu. Jeigu tokia nuomonė nepažeidžia kitų įstatymuose saugomų vertybių, ji yra leidžiama. Nuomonių ir idėjų pliuralizmo egzistavimas visuomenėje yra ypač svarbus išreiškiant politinę kritiką, todėl nuomonių ribojimas, reikalaujant jas pagrįsti faktais, kliudytų išlaikyti demokratijos tęstinumą, nes žmonės vengtų reikšti savo nuomonę svarbiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Nuomonės yra subjektyvūs vertinimai ir kurioms, skirtingai nei žiniai, nėra taikomas tiesos kriterijus. Kadangi nuomonės yra nepatikrinamos ir nuomonių įrodinėti nėra privaloma, negalima reikalauti ir jų paneigimo. Reikalavimas nuomonę pagrįsti faktais ar kitais įrodymais būtų saviraiškos laisvės suvaržymas... [toliau žr. visą tekstą] / Freedom of expression is one of the fundamental human rights. People can express themselves not only in private, but also in public and social life. This right is guaranteed in the constitutions of many states, international human rights and other legal documents. Exceptional legal protection for freedom of expression is justified because of it’s importance for maintaining stability of democracy. One of the main element of freedom of expression is the right to hold opinions without interference. The right to hold opinions allows people to express their views, beliefs and ideas verbally or in writing. Journalists, politicians and other society members can realize this right especially in the media, where their opinions reach many people. It is important that person who realizes his/her right in public to hold opinions, would not violate the rights of other people. When people express their opinions in public, they mostly express value – judgements about some facts. Often they don’t explain, why do they think so, don’t give some facts that could prove truth of their statements. Can always be allowed the opinion that is not grounded on facts? The main goal of this work is to establish, weather the human right to freedom of expression allows in public to express opinion that is not grounded on facts. Freedom of expression, as the right to hold opinions, is not absolute. Because of the conflict between the right to hold opinions and other rights, the right to hold opinions can be... [to full text]