Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinio lyderio įvaizdis ir jo formavimas visuomenėje. Darbo tikslas – nustatyti galimus įvaizdžio formavimo visuomenėje teorinius modelius bei pateikti jų vertinimo metodologiją. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti lyderystės sampratą visuomenėje; pateikti politinio lyderio ir politinės lyderystės sąvokas bei koncepcijas; aptarti tarptautinių politinių lyderių įvaizdžio formavimo atvejus bei pateikti Lietuvos visuomenėje susiformavusį politinio lyderio įvaizdžio modelį; pateikti visuomenės nuomonės formavimo metodologiją; aptarti visuomenės informavimo priemonių vaidmenį visuomenės nuomonės formavimo procese; aptarti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo būdus (remiantis ryšių su visuomene proceso organizavimo etapais); išanalizuoti darbo metu pateiktus teorinius politinio lyderio įvaizdžio kūrimo aspektus, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę, buvo aptarti politinio lyderystės bei politinės asmenybės formavimo teoriniai apibrėžimai, pateikti tarptautinių politinių lyderių pavyzdžiai bei aptartas informavimo kampanijos vaidmuo visuomenės nuomonės formavimo procese. Taip pat nustatyti įvaizdžio formavimo veiklos įvertinimo metodai. Apibendrinant išanalizuotą teorinę medžiagą bei sociologinių tyrimų duomenis, galima daryti išvadą, kad darbe kelta hipotezė pasitvirtina tik iš dalies, kadangi didžioji visuomenės dalis gana menkai suvokia politinių lyderių įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Creation of the image of the political leader in the society by Tomas Čepelevskis (summary) All changes that happened with the society in the last decades caused significant changes in the field of politics. Especially those changes touched political leaders who had to understand importance of the role of information and communication skills in the new contemporary society. Also contemporary political leaders should understand the importance of image role in the society. Every political leader understands that his image and his political wealth are directly connected with each other. Because of this leaders and their teams are changing old steady political rules for new ones. In this new political game they are trying to become more flexible and innovative. Now political leaders and their teams try to be like business service organization which sells its political services and products for the society. But in order to gain more understanding and support of the society, political leaders should not only speak loud speeches or promise better tomorrow, but they also should make clear and understandable information campaign. Consequently every image creation process in the society needs a good planed strategy with clear tasks and understandable goals. And if political leaders or their teams that take part in image creation process want to reach the desired point with perfect information campaign they must know main tools of shaping of public opinion and how to evaluate the impact... [to full text]

The primary health care (PHC) institution has a core value in comprehensive health care systems. PHC have been presented as an effective resolution in improving health care, because it is associated with the better health outcomes, lowers health care costs and is related to a greater equity in health. PHC institution was newly established in Lithuania in 1992, when the health care reform was started. Family physicians were retrained from district doctors (pediatricians and internists) or graduated family medicine residency. The recent years have been challenging for Lithuanian family medicine institution. This is the first national study, which evaluates changes in the task profiles and workload of family physicians ten years after the beginning of PHC reform in Lithuania. It provides new information about the differences and similarities in the services of retrained district physicians and physicians after family medicine residency. First time was evaluated family physicians’ satisfaction at national level: are they happy with new role? The study is exceptional because it combines data from patients and their family physicians and gives insight into the attitudes of PHC services users, an important indicator of the quality of health care. Aim of the study: to evaluate changes in family physicians’ task profiles and job satisfaction, and to assess patients’ attitudes towards PHC during ten years of PHC reform in Lithuania. Objectives of the study: 1. To evaluate and... [to full text] / Pirminei sveikatos priežiūrai (PSP) šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje skiriamas ypatingas dėmesys, nes šios institucijos plėtojimas gerina visuomenės sveikatą, paslaugų prieinamumą bei mažina sveikatos sistemos išlaidas. Šeimos gydytojai Lietuvoje nuo 1992 metų pradėti ruošti dvejopai: dalis jų buvo perkvalifikuojami iš apylinkės gydytojų (terapeutų ir pediatrų), kita dalis buvo ruošiama stacionarinėje šeimos medicinos rezidentūroje. Neabejotinai pastarieji PSP reformos metai buvo iššūkis tiek visuomenei, tiek šeimos medicinos institucijai. Tai pirmasis nacionalinis tyrimas, kuriame vertinti šeimos gydytojų veiklos apimčių, darbo krūvio pokyčiai vykdant PSP reformą per dešimtį jos metų. Tyrimo rezultatai atskleidžia šeimos gydytojų baigusių stacionarinę rezidentūrą panašumus ir skirtumus su šeimos gydytojais, persikvalifikavusiais iš apylinkės gydytojų. Pirmą kartą Lietuvoje šeimos gydytojų buvo klausiama, ar jie patenkinti savo darbu? Be to, tyrimo metu vienu mtu buvo apklausiami ne tik šeimos gydytojai, bet ir jų pacientai, kurių nuomonė labai svarbi vertinat sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Darbo tikslas: nustatyti šeimos gydytojų veiklos apimtis, jų nuomonę apie darbą ir įvertinti pacientų požiūrį apie pirminę sveikatos priežiūrą per pirminės sveikatos priežiūros reformos dešimtmetį. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir palyginti apylinkės ir šeimos gydytojų darbo krūvį, veiklos apimtis ir jų pokyčius. 2. Palyginti šeimos gydytojų nuomonę apie jų darbą ir... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Serbijos integracijos į ES procesas, pateikta Serbijos ekonominės ir politinės padėties apžvalga. Įvertintas Serbijos pasiruošimas tapti ES nare atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, ES iškeltų sąlygų vykdymą ir dabartinę ekonominę ir politinę padėtį. Pateikta Serbijos visuomenės paramos ES charakteristika, išanalizuota visuomenės požiūrio kaita į eurointegraciją. Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu apžvelgiama ES raida, įvertinama sėkmingos jos plėtros istorija ir būsima perspektyva. Pateikiamos ES narystės sąlygos ir procedūros, išskiriamos specifinės sąlygos ir pereinamieji etapai, kurie taikomi tik Vakarų Balkanų valstybėms siekiančioms narystės ES. Antroje dalyje pristatoma Vakarų Balkanų istorijos genezė, Serbijos, kaip pagrindinės regiono valstybės vaidmuo politiniame, ekonominiame ir kultūriniame regiono vystymesi, akcentuojamas Jugoslavijos dezintegracijos procesas ir nesėkmingas jo valdymas iš ES pusės. Trečioje dalyje analizuojama Serbijos politinė ir ekonominė transformacija, bei siekiai tapti ES nare. Aptariamos ES sąlygos Serbijai ir jų vykdymas kuomet šaliai vadovavo skirtingos vyriausybės. Analizuojamas ir vertinamas Serbijos pasirengimas tapti ES nare remiantis ES ataskaitomis dėl Serbijos ekonomikos, politinės padėties ir Europos standartų atitikimo. Ketvirtoje dalyje pateikiamas, analizuojamas ir lyginamas Serbijos gyventojų pasiskirstymas ES klausimais, rezultatų kaita ir jų priežastys. Šioje dalyje aptarti... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyzes Serbian EU integration process, reveals the political and economic status of Serbia. It also examines the situation in Serbia in terms of the political, economic criteria and the ability to take on the obligations of membership. Thesis also compares and analyzes Serbia‘s public polls researches towards EU integration. The first chapter of the Master thesis describes the research of the EU enlargement and integration genesis, describes the process of new member integration process and conditions, also states and anlyses the specific conditions of membership for Western Balkan countries. The second chapter presents full overview of the political conditions of former Yugoslavia, particular emphasis is placed on the process of disintegration of Yugoslavia, and on the failure of EU to prevent the conflicts in the region. The third chapter examines Serbia‘s political and economic transformation and ability to apply for EU membership. It also analyzes the position of different governments of Serbia on EU integration process. The last chapter analyzes public opinion on EU integration. The last part of the work analyzes specific conditions given from EU which influences public polls.

Darbo tikslas. Įvertinti N ligoninės gydytojų nuomonę apie klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Darbo uždaviniai. Įvertinti veiksnius veikiančius, gydytojų motyvaciją vykdyti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus bei veiksnius, kurie kliudo gydytojams įsitraukti į juos Įvertinti gydytojų požiūrį į klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Palyginti dalyvavusių ir nedalyvavusių klinikiniuose vaistinių preparatų tyrimuose gydytojų požiūrį į juos. Tyrimo metodika. Buvo atlikta vienos iš Lietuvos ligoninės gydytojų anoniminė anketinė apklausa (n=133, atsako dažnis - 78 proc.). Duomenys buvo analizuojami naudojant SPSS statistinį duomenų analizės paketą bei Excel duomenų analizės paketą. Atskirų kokybinių rodiklių tarpusavio ryšys buvo vertinamas naudojant duomenų Chi kvadrato (χ2) testą. Ryšys buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei paklaidos tikimybė buvo p<0,05. Rezultatai. Pagal atliktą apklausą, klinikinius tyrimus vykdė 61, nevykdė 72 gydytojai. Beveik 46 proc. gydytojų, tiek vykdžiusių tiek nevykdžiusių klinikinius tyrimus, užteko turimų žinių apie juos, tačiau norėtų žinoti daugiau. Vidutiniškai su įstatymine klinikinių tyrimų baze buvo susipažinę 45,9 proc gydytojų kurie vykdė klinikinius tyrimus ir šiek tiek susipažinę 47,2 proc. gydytojų, kurie jų nevykdė. Reikalingumą mokyti studentus atskiros disciplinos apie klinikinius tyrimus jautė 59 proc. vykdžiusių ir 63,9 proc. nevykdžiusių klinikinių tyrimų gydytojų. Kad klinikiniai tyrimai duoda profesinės naudos manė... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the research. To evaluate the physicians‘ of N Hospital opinion on clinical trials of medicinal products. Objectives. To evaluate the factors affecting physicians' motivation to perform clinical trials of medicinal products as well as those that prevent the physicians getting involved in the trials. To assess physicians' attitude towards clinical trials of medicinal products. To compare the opinions of physicians who have and have’nt participated in clinical trials. Methods of research. An anonymous questionnaire survey of the physicians of one Lithuanian Hospital has been carried out (n = 133, response rate - 78%). The data were analyzed using SPSS statistical package and Excel data analysis package. Relations between qualitative indicators were assessed using the chi-squared (χ2) test. The association was considered to be statistically significant if p <0.05. Results. According to the survey, 61 physicians have conducted clinical trials and 72 physicians haven’t. Almost 46% of all physicians had sufficient knowledge about them, but would have liked to know more. On the average, 45.9% of those, who have conducted clinical trials, were familiar with their statutory basis and 47.2% of physicians, who haven’t conducted them, were somewhat familiar. The need to teach students about clinical trials as an individual discipline was implied by 59% of physicians who have conducted clinical trials and 63.9% of those who haven’t. Professional benefit from clinical trials... [to full text]

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]