Problema. Visuomenėje stebimas paauglių elgesio problemos augimas ir sveikatos blogėjimas. Daugelis socialinių problemų, tokių kaip savižudybės, rūkymas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, nesugebėjimas prisitaikyti bendruomenėje yra susiję su asmens neigiama savigarba. Tyrusieji šiuos reiškinius nustatė, kad paauglystėje tarp savigarbos ir žalingų įpročių yra ryšys. Todėl siekiant pažinti ir įvertinti paauglio psichologinę savijautą, svarbu išanalizuoti psichologinius mechanizmus, sąlygojančius priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ir patiriamų problemų sąsajų su savigarba atsiradimą. Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ir patiriamų problemų sąsajas su savigarba. Metodai. Tyrime naudota anketa, kurią sudaro klausimai apie alkoholio, tabako ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, M. Rosenberg savigarbos skalė ir paauglių problemų atrankos testas. Tiriamasis kontingentas. Tiriamasis darbas buvo atliekamas Ignalinos rajono gimnazijoje I-II klasių moksleiviams. Dalyvauti tyrime sutiko 200 moksleivių, tačiau teisingai anketas užpildė 154 moksleiviai: 61 berniukas (39,6%) ir 93 mergaitės (60,4%). Paauglių amžius nuo15 iki 17 metų, amžiaus vidurkis 16 metų. Rezultatai. Paauglių savigarba yra susijusi su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu ir patiriamomis problemomis. Didelę reikšmę paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui bei jų agresyviam elgesiui turi paauglių savigarba. / Background. In nowadays society there is a big growth in adolescents behavior problems and health deterioration. Most of the social problems, such as suicides, smoking, use of alcohol and drugs, adaptability difficulties in different social groups, are related to negative self-esteem. Researchers have found that there is a link between adolescents self-esteem and addiction. On purpose to understand and assess psychological well-being of a teenager, it is important to analyze psychological mechanisms, which can influence development of correlation problems in self-esteem and addictive substances use with experienced problems. Objective. Find correlations between teenagers‘ self-esteem and addictive substances use with experienced problems. Measures. In this study it was used a questionnaire, which includes questions about the use of alkohol, tobacco and other addictive substances, M. Rosenberg self-esteem scale and adolescent problems scale screening test. Participants. Research work was carried out in Ignalina gymnasium for I-II year students. 200 students agreed to participate in a study, but only 154 students completed questionaires correctly: 61 boy (39.6%) and 93 girls (60.4%). Age of adolescents was between 15 and 17, avarage age - 16 years old. Results. Adolescents self-esteem is strongly related to addictive substance use with experienced problems. There is a great importance of adolescents self-esteem to addictive substance use and their aggressive behavior... [to full text]

Tyrimo tikslas nustatyti paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, savigarbos, elgesio problemų bei mokymosi motyvacijos sąsajas. Savigarba yra svarbus veiksnys, sąlygojantis paauglio elgesį bei jo vertybes. Tai labai vertingas bruožas, nuo jo priklauso žmogaus motyvacija ir pasiekimai, socialiniai ryšiai, sveikata ir gebėjimas prisitaikyti, ateities tikslų numatymas. Tyrime dalyvavo 178 respondentai, gyvenantys globos įstaigose: (64 vaikinai ir 114 merginų), kurių amžius buvo nuo 12 iki 18 metų. Tyrime buvo taikomi Rosenberg savigarbos klausimynas, paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas PEA-P1 (VDU, Psichologijos klinika. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) ir mokymosi motyvacijos lygio nustatymo klausimynas (Jolanta Aksamatauskienė 2007 ). Gauti duomenys išanalizuoti, naudojant kompiuterinę programą SPSS 15. Atliktas paauglių, gyvenančių globos įstaigoje, tyrimas patvirtino elgesio sunkumų ir savigarbos ryšį su mokymosi motyvacija. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad vyresniems paaugliams su žemesne savigarba yra stipriau išreikšti elgesio sunkumai, lyginant su jaunesniais paaugliais, priklausančiais žemesnės savigarbos grupei. Atlikti skaičiavimai atskleidė, kad paauglių ir vaikinų, ir merginų priklausančių žemesnei savigarbos grupei, pastebima žemesnė mokymosi motyvacija. Gauti rezultatai patvirtino, kad aukštesnė mokymosi motyvacija būdinga vyresniems paaugliams su aukštesne savigarba negu vyresniems paaugliams, priklausantiems žemesnės savigarbos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to determine the associations between self-esteem, behavior problems, and learning motivation among adolescents living in foster homes. Self-esteem is an important factor that determines an adolescent’s behavior and his/her values. This is a highly valuable feature that serves as a basis for a person’s motivation, achievements, social relationships, health, the ability to adapt, and setting future goals. The study included 178 respondents living in foster homes: (64 males and 114 females); the respondents’ age ranged from 12 to 18 years. The instruments used in the study were the Rosenberg Self-Esteem Scale, the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire PEA-P1 (VMU, Clinic of Psychology. 2003 © A. Goštautas, R. Pakrosnis, V. Čepukienė) and the Learning Motivation Level Questionnaire (Jolanta Aksamatauskienė, 2007). The obtained data were analyzed using SPSS 15 computer software. The study of adolescents living in foster homes confirmed the relationship of their behavior problems and self-esteem with their motivation to learn. Data analysis showed that older adolescents with lower self-esteem demonstrated more pronounced behavior problems, compared to younger subjects with lower self-esteem. Calculations showed that male and female adolescents in the lower self-esteem group exhibited poorer motivation to learn. The obtained results confirmed that better motivation to learn was more characteristic of older adolescents with higher self-esteem... [to full text]

The subject of master thesis „The peculiarities of different physical activity, teenagers’ oriental values, personal features and self–esteem”. Problem question: Do adolescent students, who both sport actively and don’t are different in their value orientation, personal features and self–esteem? To measure different value orientations of different physical activity of adolescent students, B. Boss’s (1967) research method was used; to evaluate personal features R. Cattell (1970) research method was used; to evaluate self–esteem Rosenberg (1965) method was used. The adolescent students were grouped into two groups by purpose: 1. teenagers who take active sports (attend gyms, training every day). 2. teenagers who are physically passive (attending just physical training lessons). Two hundred students participated in the research, which had different training activities: 100 students, taking active sports, 100 students – physically passive, among which 100 boys and 100 girls. The hypothesis of the research: 1. Teenagers, who sport actively, are apt to communicate and cooperate less with others (Bredemeir, 1994). 2. Students, who sport actively, have these personal features: feeling of loneliness, reticence (Zagainov, 1984), anxiety, sensitivity (Miškinis, 2002). 3. Teenagers, who sport actively, have higher level of self–esteem, they rely upon themselves more than those who actively passive (Stambulova, 1999; Šukys, 2000; Palujanskienė, 2003). The data of the... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) sergančių asmenų savigarbos, agresyvumo ir streso įveikos sąsajas. Tyrime dalyvavo 161 asmuo – 86 vyrai (53,4 proc.) ir 75 moterys (46,6 proc.). Tiriamąją grupę sudarė 78 reabilitacijoje besigydantys pacientai. Palyginamąją grupę sudarė 83 sveiki asmenys. Tiriamųjų amžiaus svyravo nuo 19 iki 75 metų (50,81 ± 12,75). Tyrimo metu išanalizuotos streso įveikos, savigarbos ir agresyvumo charakteristikos bei sąsajos abejose grupėse. Tiriamųjų streso įveikos strategijų įvertinimui naudota Ž. Grakausko ir G. Valicko sudaryta streso įveikos vertinimo metodika. Tiriamųjų savigarbai nagrinėti naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (The Rosenberg Self-Esteem Scale). Agresyvumo analizei tiriamiesiems buvo pateiktas A. Bass - Darki klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų, sergančių ŠKL, savigarbos rodikliai žemesni nei sveikų respondentų. Nėra skirtumo tarp sergančių ŠKL ir sveikų tiriamųjų fizinės ir verbalinės agresijos charakteristikų. Sergantieji ŠKL ir sveiki tyrimo dalyviai vienodai dažnai naudoja vengimo ir su socialine parama susijusias streso įveikos strategijas. Tiriamųjų, sergančių ŠKL, į problemą orientuotų streso įveikos strategijų naudojimas nesusijęs su savigarbos rodikliais. Moterų, sergančių ŠKL, žemesni fizinės ir verbalinės agresijos rodikliai susiję su aukštesniais savigarbos rodikliais. Vyrų, sergančių ŠKL, savigarba ir verbalinės agresijos lygis nesusiję. Sergančių ŠKL vyrų aukštesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to evaluate the connection between self-esteem, aggression and stress coping of cardiovascular patients. 161 people participated in the research: 86 men (53.4%) and 75 women (46.6%). 78 patients in rehabilitation formed the experimental group. The control group was formed from 83 healthy people. The age of the participants ranged from 19 to 75 (50,81 ± 12,75). During the research, the characteristics and connection between self-esteem, stress coping and agression were analysed in both groups. For evaluating stress coping strategies, the methodology for evaluation of stress coping by Ž. Grakauskas and G. Valickas was used. For self-esteem, The Rosenberg Self-Esteem Scale was applied, while Bass-Darky questionnaire was employed in order to analyse aggressiveness. The research results have demonstrated that self-esteem indicators were lower for the cardio-vascular patients than for healthy respondents. Besides, there is no difference between physical and verbal aggression characteristics of cardiovascular patients and healthy people. Both, the experimental group and the control group, use the avoidance strategy and the strategies related to social support in coping with stress. The usage of problem-oriented stress coping strategies of cardiovascular patients is not related to self-esteem indicators. Female cardiovascular patients exhibit lower physical and verbal aggression indicators, which are associated to higher self-esteem indicators... [to full text]

Tyrimo tikslas - Nustatyti dvyliktokių, augančių nepilnose šeimose, savigarbos bei požiūrio į lytinius santykius ypatumus. Tyrime dalyvavo 246 dvyliktokės iš Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių, Panevėžio apskričių. Respondenčių amžius 17-19 metų. Tiriamųjų savigarbai įvertinti buvo naudojamas daugiasluoksnis savęs vertinimo klausimynas sukurtas D.L.DuBois ir kolegų (1996), išverstas Lauros Šeibokaitės bei Gintarės Skukauskaitės bei Rosenberg (1965) savigarbos klausimynas. Požiūriui į lytinius santykius naudotas semantinio diferencialo metodas bei tyrėjos sudaryti klausimai. Savigarba tai teigiamas arba neigiamas požiūris į save (Rosenberg 1965), jos formavimasis priklauso nuo socialinės aplinkos, kurioje asmuo auga. Paauglės savigarbos formavimuisi svarbiausią vaidmenį atlieka šeima. Ankstesniuose psichologų tyrimuose pastebėti ryšiai tarp savigarbos lygio ir paauglių lytinio aktyvumo. Gauti rezultatai šių ryšių nepatvirtina. Merginos augančios nepilnose ir pilnose šeimose save vertina panašiai. Nepastebėti skirtumai tarp merginų požiūrio į lytinius santykius ir šeimos sudėties, kurioje jos auga. Gauti rezultatai patvirtina, jog lytinio gyvenimo aktyvumas glaudžiai siejasi su šeimos sudėtimi, kurioje auga merginos. Lytiškai aktyvios, pilnose šeimose augančios dvyliktokės malonia lytinio gyvenimo priežastimi įvardino intymumo poreikį :“myliu ir esu mylima“. / The aim of the study was to find the peculiarities of self-esteem and attitude toward sexual intercourse of 12th grade females, who live in one-parent family. Methods: self-esteem was measured by multidimensional Self-Esteem Questionnaire (SEQ) designed by D.L.DuBois et al. (1996), translated by L.Šeibokaitė and G. Skukauskaitė. Self-esteem questionnaire by Rosenberg (1965) was also used. Osgood's semantic differential method was used to evaluate the attitude toward the sexual intercourse. Self-esteem is positive or negative attitude to yourself (Rosenberg, 1965). The formation of the self-esteem depends on the social sphere where the person develops. The family plays the main role in the teenager’s self-esteem formation. In the former psychological researches, connections between self-esteem and teenagers sexual activity were noted. But received results don’t confirm such connections. The girls from the one-parent families or from the nuclear families assess themselves similarly. Differences between girls’ attitude toward sexual intercourse and family composition were not found too. The results proved that sexual activity is close connected with family composition. Senior sexual active females, growing in the nuclear families, named the requirement of the intimacy as the main reason of their sexual life: “I love and I am beloved”.

Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti dėl nėštumo patologijos stacionare besigydančių ir sveikų nėščiųjų gimdymo baimę, jos sąsajas su savigarba, savęs vertinimu nėštumo metu, nėštumo bei sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo Kauno medicinos universitetinių klinikų Moterų konsultacijos ir Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškų gimdymo namų 122 sveikos nėščiosios ir 146 nėščios moterys, kurios tyrimo metu dėl nėštumo patologijos besigydžiusios Kauno medicinos universitetinių klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikų: Nėštumo ir ekstragenitalinių ligų, Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijų, Nėštumo patologijos sektoriuose. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 28,58 +/- SD 5,08 metai. Nėščių moterų gimdymo baimei įvertinti buvo naudojamas B. Areskog (1982) sukurtas ir T. Saisto (2001) modifikuotas Gimdymo baimės klausimynas (angl. Fear of Childbirth Questionnaire), kurį sudaro 10 teiginių. Tiriamųjų savigarbai tirti buvo naudota M. Rosenberg savigarbos skalė (angl. Rosenberg Self-Esteem Scale – RSE) ir nėščių moterų savęs vertinimui nėštumo metu buvo naudojamas Savęs vertinimo nėštumo metu klausimynas (angl. The Prenatal Self-Evaluation Questionnaire) sudarytas iš 7 skalių, sukurtas R. Lederman (2005/2006). Tyrimas atskleidė, kad turinčios aukštesnę savigarbą sveikos ir besigydžiusios stacionare dėl nėštumo patologijos nėščios moterys geriau save vertina nėštumo metu. Sveikų ir dėl nėštumo patologijos einamojo nėštumo metu nėščiųjų savigarbos ir savęs... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the MA Thesis (Research) is to evaluate and compare the fear of delivery among healthy pregnant women and women hospitalized due to pathology of pregnancy, to analyze how much fear of delivery influences self-esteem and self-esteem during pregnancy, pregnancy itself and socio-demographic indexes. The participants of the research are 122 healthy pregnant women who gave birth in Hospital of Kaunas University of Medicine and Kaunas Christian Maternity Hospital (Department of Kaunas County Hospital) and 146 pregnant women who were hospitalized and treated in Hospital of Kaunas University of Medicine, Department of Obstetrics and Gynecology due to pathology of pregnancy. The age of the participants of the research is 28,58 +/-SD 5,08 years. Fear of Childbirth Questionnaire (created by B. Areskog (1982) and modified by T. Saisto (2001)) is used in order to evaluate the fear of delivery among pregnant women. The questionnaire includes 10 statements. Rosenberg Self-Esteem Scale – RSE by M. Rosenberg is applied to assess self-esteem of pregnant women. The Prenatal Self Evaluation Questionnaire of 7 scales by R. Lederman (2005/2006) is applied for pregnant women in order to evaluate their self-esteem during pregnancy. The research revealed that both healthy pregnant women and pregnant women who were hospitalized and treated due to pathology of pregnancy but having higher self-esteem in general possess better self-esteem during pregnancy. Healthy pregnant women and... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti vyrų, išgyvenančių krizę, savigarbos pokyčius asmenybės augimo grupės metu bei savigarbos pokyčius praėjus pusei metų po asmenybės augimo grupės lankymo. Darbas skirtas pasigilinti į kritinių situacijų įtaką vyrų savigarbai analizuojant skirtingas pačių vyrų papasakotas kritines jų gyvenimo situacijas. Taip pat savigarbos pokyčiams apžvelgti į asmenybės augimą orientuotų grupių, skatinančių asmens pasitikėjimą savimi ir savigarbos kėlimą, metu. Kadangi Lietuvoje nėra pakankamai išvystyto psichosocialinio pagalbos vyrams tinklo, šis nors ir nedideliu mastu į savigarbos augimą orientuotų grupių veikimo patirties teorinis ir empirinis tyrimas, galėtų būti naudingas sprendžiant su psichologine krize susijusias vyrų problemas. Savigarbos skalei nustatyti buvo naudota M. Rosenberg savigarbos skalės nustatymo metodika. Tyrime dalyvavo 100 vyrų, tyrimas buvo atliekamas trimis etapais.Ta pati anketa buvo pateikta tris kartus. Tyrimas atskleidė, kad daugumos tyrime dalyvavusių vyrų savigarba po asmenybės augimo grupių lankymo padidėjo, tokia pat tendencija išliko ir praėjus pusei metų po asmenybės augimo grupių lankymo. Galima teigti, kad asmenybės augimo grupės yra viena iš tinkamų formų vyrų, patiriančių krizę, savigarbai gerinti. / Objective of the study - to assess the men faced the crisis of self-esteem changes in personal growth and self-esteem group at mid-year changes in the personal growth groups. Work for you inquire into critical situations affect men's self-esteem by analyzing different men narrated the most critical situations in their lives. Self-esteem as well as an overview of changes in personal growth-oriented groups to promote individual self-confidence and raising self-esteem, time. As Lithuania has not yet developed a psychosocial support network for men, although the low level of self-esteem of groups of growth-oriented experience in theoretical and empirical research could be useful when dealing with the psychological crisis-related problems in men. Self-esteem scale was used to determine M. Rosenberg self-esteem scale establishment survey. The study included 100 men, the study was conducted in three phases, the same questionnaire was given three times. The study revealed that the majority of men in self-esteem, personal growth groups after attending increased, the same trend continued in the later half of the year following the personal growth groups. It can be argued that personal growth group is one of the appropriate forms of men in crisis, improve self-esteem.

SANTRAUKA Sportuojančių paauglių savigarbos, saviraiškos, savęs vertinimo ir psichologinio klimato komandoje ypatumai Raktiniai žodžiai: savigarba, saviraiška, savęs vertinimas, psichologinis klimatas, sportinė veikla. Tyrimo objektas – krepšininkų, rankininkų ir tinklininkų paauglių savigarba, saviraiška, savęs vertinimas, psichologinis klimatas. Tyrimo tikslas – nustatyti sportuojančių paauglių savigarbos, saviraiškos, savęs vertinimo ir psichologinio klimato ypatumus. Hipotezė – sportuojančių paauglių savigarba, saviraiška, savęs vertinimas bei psichologinis klimatas skiriasi pagal lytį, amžių ir sporto šaką. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti krepšinio, tinklinio ir rankinio komandų žaidėjų savigarbos, saviraiškos ir savęs vertinimo lygius. 2. Išryškinti respondentų savigarbos, saviraiškos ir savęs vertinimo lygius pagal lytį. 3. Nustatyti tiriamųjų savigarbos, saviraiškos ir savęs vertinimo lygius pagal amžių. 4. Išsiaiškinti sportininkų psichologinio klimato komandoje ypatumus pagal sporto šaką, lytį ir amžių. Tyrimo imtis ir organizavimas. Anketavimas buvo vykdomas 2008-2010 m. Iš viso apklausti 378 sportuojantys respondentai. Išvados 1. Išryškėjo, kad krepšininkai, rankininkai ir tinklininkai pasižymi aukštu ir vidutiniu savigarbos, saviraiškos ir savęs vertinimo lygiu, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp atskirų sporto šakų atstovų savigarbos, saviraiškos ir savęs vertinimo lygių nenustatytas (p>0,05). 2. Nustatyta, kad daugiau vaikinų nei merginų pasižymi... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Peculiarity of sporting teenager self-esteem, self-expression, self-evaluation and psychological climate in team. Key words: self-esteem, self-expression, self-evaluation, psychological climate and sporting activities. The object of research - basketball, handball and volleyball self-expression, self-esteem,selfevaluation and psychological climate. Purpose of the survey - the sport teen self-expression, self-esteem, self-evaluation and psychological climate characteristics. Hyphotesis - sports teen self-esteem, self-expression, self-evaluation differ by gender, age, sport and psychological climate varies according to gender, age and sport. The tasks of research: 1. Set up basketball, volleyball and handball teams of players self-esteem, self-expression and self-evaluation levels. 2. Highlight of the respondents self-esteem, self-expression and self-evaluation levels according to gender. 3. Set the test of self-esteem, self-expression and self-evaluation levels according to age. 4. To find out the psychological climate in a team sport features according to sport, gender and age. Planning of research. Questionnaire survey was conducted for 2008-2010. In total 378 athletes interviewed respondents. Findings 1. There were the basketball, handball and volleyball have a medium or high self-esteem, self-expression and self-evaluation level, but statistically significant difference between the sports representatives of self-esteem, self-expression and self-assessment levels... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajas su alkoholio vartojimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 381 tiriamasis (172 vaikinai ir 209 merginos) 16 – 19 metų amžiaus (16 m. – 116; 17 m. – 127; 18 m. – 87; 19 m. – 51) iš vienos Marijampolės miesto gimnazijos. Tikslui nustatyti buvo naudojamos šios metodikos: klausimai apie alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, Crafft skalė, saviveiksmingumo skalė (DRSEQ-RA), Rosenberg savigarbos skalė (SES), teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalė. Tikslui nustatyti naudoti šie SPSS metodai: Spirmeno koreliacija, ranginė regresinė analizė, logistinė regresinė analizė. Iškeltos hipotezės buvo tikrinamos dviem skirtingais būdais, įvertinus paauglių alkoholio vartojimo riziką (pagal Crafft skalės 3 alkoholio vartojimo rizikos lygius ir pagal grupes A, B, C, kurios sudarytos rizikos didėjimo tvarka (nuo visiškai nevartojančių alkoholio, tabako ir narkotikų iki intensyviai geriančiųjų, rūkančiųjų ir vartojančiųjų narkotikus). Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių vaikinų rizikingas alkoholio vartojimas priklauso nuo jų savigarbos, paauglių vaikinų ir merginų saviveiksmingumas siejasi su rizikingu alkoholio vartojimu, lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes siejasi su paauglių saviveiksmingumu, vaikinų savigarba priklauso nuo saviveiksmingumo, nuo teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to define alcohol outcome expectancies, self-esteem and refusal to drink alcohol self-efficacy correlations with pecularities of alcohol use among adolescents. There were 381 participants in the study (172 boys and 209 girls) from one gymnasium in Marijampolė. The age of participants varied between 16-19 years old (16 years – 116; 17 years – 127; 18 years – 87; 19 years – 51). Methods: questions about alcohol and drug use, Crafft scale, self-efficacy scale (DRSEQ-RA), Rosenberg self-esteem scale (SES), positive and negative Alcohol Outcome Expectancies Scale. SPSS methods: Spearman‘s Correlation, ranking regressive analysis. Hypotheses were examined in two different ways, having assessed the risk of alcohol use among adolescents (according to 3 risk levels of Crafft Scale and groups A,B,C, which are formed in ascending risk order, by adding a different risk factor (alcohol, tobacco, drugs)). The results of the study showed: • The risk of using alcohol among adolescent boys depends on their self-esteem; • Self-efficacy among adolescent boys and girls influences the risk of alcohol use; • Alcohol outcome expectancies have influence on self-efficacy of adolescents; • Self-esteem of the boys depends on 2 self-efficacy pecularities, on positive and negative alcohol outcome expectancies; • Self-esteem of the girls depends on negative alcohol outcome expectancies .

Mokslinėje literatūroje sutinkama, kad tėvų-vaiko santykiai itin svarbūs vaiko asmenybės raidai, vėlesnei psichologinei jo sveikatai ir yra susiję su valgymo sutrikimų vystymusi. Tėvų globos bei kontrolės lygio sąsajos su įvairiais asmenybiniais ypatumais (tokiais kaip savigarba, polinkis į perfekcionizmą) tikrinamos atskirose studijose, tačiau nepavyko aptikti tyrimų minėtas sąsajas vertinusių toje pačioje imtyje. Taip pat klinikinėje praktikoje pastebima, kad valgymo sutrikimais sergantys pacientai pasižymi priešiškumu sau, arba yra linkę savęs nekęsti. Vis dėlto, mokslinių tyrimų, analizuojančių šias negatyvias į save nukreiptas emocijas, yra labai mažai, o mėginimų jas įvertinti kiekybiškai apskritai neteko rasti. Taigi šio tyrimo tikslas yra patikrinti suvoktos tėvų globos bei kontrolės lygio sąsajas su valgymo sutrikimais bei specifiniais asmenybės ypatumais: asmens savigarba, polinkiu į perfekcionizmą bei negatyvia emocine nuostata į save. Tyrime dalyvavo dvi respondentų grupės: valgymo sutrikimų turinčiųjų (N=39) ir kontrolinė (N=30). Tyrime naudotos šios metodikos: valgymo sutrikimų simptomatikos išreikštumui vertinti naudotas sutrumpintas Požiūrio į valgymą skalės (EAT) variantas – EAT-26 skalė, suvoktos tėvų globos bei kontrolės lygiui vertinti – Tėvų-vaiko ryšio klausimynas (PBI); savigarbai – M. Rosenberg savigarbos skalė (RSES), polinkiui į perfekcionizmą – Daugiamatė perfekcionizmo skalė (MPS-F), o negatyviai emocinei nuostatai į save – Negatyvios emocinės... [toliau žr. visą tekstą] / In literature it is widely agreed that parental-child relations are especially important for development of child’s personality and for psychological health of a child. Parental-child bonding is also correlated with eating disorders. The correlations between parental care and control and various personality features of a child are checked in different researches. But we failed to find a study, where the aforementioned correlations had been tested in the same sample. Furthermore in clinical practice it is noticed that patients with eating disorders are tend to feel hostility to themselves as far as are prone to self-hatred. However there are few studies where such negative emotions to self is analyzed. And we failed to find a research where this issue had been analyzed quantitatively. So the aim of this study is to assess the correlations between conceived parental care and control, eating disorders and specific personality features: self-esteem, perfectionism and negative emotional attitude to self. There were two groups of respondents in this study. One of them consisted of women with eating disorders (N=39) and the other – of controls (N=30). The methods used in this study were: the strength of the symptoms of eating disorders was measured with shortened form of Eating Attitudes Test (EAT-26), the level of conceived parental care and control was assessed with Parental Bonding Instrument (PBI), self-esteem was tested with M. Rosenberg Self-Esteem Scale (RSES), the level of... [to full text]