Spelling suggestions: "subject:"termina""
1 |
XIX a. galo - XX a. pradžios katalikų katekizmų terminai / Tetms of catolic catechisms at the end of the 19th c. and beginning of the 20th cRimkutė, Aušra 21 June 2005 (has links)
In these Master thesis analysis are made on the terms of religion used in Catholic catechisms ‘Moksłas Rimo Kataliku’ (1879), ‘Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas’ (1901), ‘Katakizmai katalikiszki’ (1903) and K. Paltarokas ‘Tikybos moksle’ (1916), which was published at the end of the 19th c. and beginning of the 20th c. Selection of sources was based on the willingness to analyse terms of religion and their change at the time, when present-day Standard Lithuanian was in a formation process.
The subject of the work is relevant, because the church language of the end of the 19th c. and beginning of the 20th c., especially terms of religion (and religion lexis), are not analysed deeply.
The aim of this work is to analyse the origin, types and variants of terms of religion in the mentioned Catholic catechisms.
There are collected 4677 terms of religion from catechisms. ‘Moksłas Rimo Kataliku’ is found 2646 terms and variants, ‘Trumpasis Kun. Filochowskio katekizmas’ – 494, ‘Katakizmai katalikiszki’ – 575 and in priests K. Paltarokas’ ‘Tikybos mokslas’ – 962 terms and variants. Part of terms is used in several catechisms; therefore the total number of different terms of religion, which are analysed in this work, is 3273.
In this work descriptive and contrastive methods were used; calculations are given, quantitative relations shown. Data are given in diagrams.
The work starts with an ‘Introduction’, where is shortly introduced topic of the work, literature sources... [to full text]
|
2 |
Vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėlių terminai / Terms of the Lithuanian language textbooks for secondary schoolKatelytė, Rita 24 September 2008 (has links)
Magistro darbe „Vidurinės mokyklos lietuvių kalbos vadovėlių terminai“, remiantis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais tyrinėjami 3228 kalbotyros, literatūros mokslo bei metodikos terminai, kurie buvo renkami iš III – XII klasių lietuvių kalbos vadovėlių. Šio darbo tikslai yra palyginti lietuvių kalbos vadovėlių terminus, nustatyti terminų dažnumą, pavartojimą skirtinguose koncentruose, išnagrinėti terminų variantiškumą, aptarti terminų sinonimiją ir pateikti tyrimo išvadas. Pirmajame skyriuje visi lietuvių kalbos vadovėliuose rasti terminai lyginami koncentrais. Visa surinkta medžiaga nagrinėjama terminus suskirsčius į kalbotyros, literatūros mokslo, stilistikos, metodikos ir kitų sričių terminus. Kalbotyros terminai smulkiau skirstomi į fonetikos ir akcentologijos, morfologijos ir žodžių darybos, sintaksės terminus. Antrasis skyrius – variantiniai terminai. Analizuojamiems lietuvių kalbos vadovėliams būdingas tik dviejų tipų terminų varijavimas – įvardžiuotinių ir paprastųjų bei ilgųjų ir trumpųjų terminų formų varijavimas. Tiriamoje medžiagoje aptikta 21 variantinių įvardžiuotinių ir paprastųjų terminų pora ir 11 variantinių trumpųjų ir ilgųjų terminų porų. Trečiasis skyrius – sinoniminiai terminai. Lietuvių kalbos vadovėliuose iš viso rastos 55 sinoniminių terminų eilutės. Šiame magistro darbe sinoniminiai terminai aptariami pagal narių kiekį, narių sandarą, kilmę ir rūšį. / Master’s paper “Terms of the Lithuanian language textbooks for secondary school” presents the analysis of 3228 terms of linguistics, literature and methodology, which were found in the Lithuanian language textbooks for school years III-XII. The objective of this paper is to compare terms of the Lithuanian language textbooks, to establish frequency of terms and their usage in different concentres, to analyse variability and synonymy of terms and to present conclusions of the research. In the first chapter all terms found in the Lithuanian language textbooks are compared in concentres. The collected material was researched after grouping terms according to their field (linguistics, literature, stylistics, methodology and other). Terms of linguistics were separated into terms of phonetics, accentology, morphology, word formation and syntax. The second chapter deals with variant terms. Variants of only two types are characteristic to the analysed Lithuanian language textbooks – variations of pronominal and simple forms and long and short forms of terms. 21 pair of variant pronominal and simple terms and 11 pairs of short and long terms were found in the researched material. The third chapter analyses synonymous terms. There were 55 synonymic rows of terms in the researched Lithuanian language textbooks. In this paper synonymous terms were analysed according to the number, structure, origin and type of their members.
|
3 |
Terminuota darbo sutartis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse-narėse: lyginamoji analizė / The fixed-term employment contract in lithuania and european union member states: comparative analysisMartinaitytė, Rūta 08 September 2009 (has links)
Darbo sutarties, tame tarpe ir terminuotos, institutas yra vienas svarbiausių darbo teisės institutų. Darbo sutartį galima vadinti darbo teisinių santykių atsiradimo pagrindu, o atsižvelgiant į tai, kad terminuotų darbo sutarčių sudarymas yra labai paplitęs ES valstybėse – narėse, tikėtina, kad netrukus ir Lietuvoje terminuota darbo sutartis taps viena iš lanksčias darbo sąlygas užtikrinančių priemonių. Lyginamoji terminuotos darbo sutarties analizė Lietuvoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje padeda atskleisti šio instituto reglamentavimo trūkumus ir privalumus. Pažymėtina, kad esminis terminuotos darbo sutarties instituto reglamentavimo Lietuvoje, Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje skirtumas yra susijęs ne tik su skirtinga pagrindinių darbo teisės šaltinių lyginamosiose valstybėse struktūra, bet ir su valstybių ekonomikos išsivystymo lygiu, socialiniais poreikiais bei ES valstybių – narių gyventojų teisine sąmone, kas turi nemažą įtaką nustatant griežtesnes (kaip Lietuvoje) ar lankstesnes (kaip Vokietijoje bei Jungtinėje Karalystėje) sąlygas, sudarant terminuotą darbo sutartį. Akivaizdu, kad nors dauguma darbo sutarties normų Lietuvos Darbo kodekse yra suderintos su Europos Sąjungos ir tarptautiniais teisės aktais, tačiau lyginant su Vokietijos bei Jungtinės Karalystės teisine baze, reglamentuojančia terminuotą darbo sutartį, pastebėtina, kad Lietuvos Darbo kodeksui labiau būdingas griežtas terminuotos darbo sutarties instituto reglamentavimas, bylojantis tik apie... [toliau žr. visą tekstą] / Befristeter Arbeitsvertrag in Litauen und in den EU-Mitgliedsstaaten: Vergleichsanalyse The fixed-term contract in Lithuania and European Union member states: comparative analysis Das Institut Arbeitsvertrag, darunter auch befristeter Arbeitsvertrag, ist eines der wichtigsten Rechtsinstitute. Einen Arbeitsvertrag kann man als Entstehung der Grundlage für Arbeitsrechtsverhältnis betrachten und angesichts davon, dass die Schließung von befristeten Arbeitsverträgen sehr gängig in den EU-Mitgliedsstaaten ist, kann es dazu kommen, dass demnächst auch in Litauen der befristete Arbeitsvertrag zu einem Mittel, der flexible Arbeitsbedingungen gewährleistet, wird. Die Vergleichsanalyse des befristeten Arbeitsvertrags in Litauen, Deutschland und Großbritannien dient zur Aufdeckung von Vorteilen und Nachteilen der Regelung dieses Rechtsinstituts. Bemerkenswert ist das, dass der wesentliche Unterschied der Regulierung der Institute in Litauen, Deutschland und Großbritannien nicht nur mit der unterschiedlichen Struktur der Hauptquellen des Arbeitsrechtes des zu vergleichenden Staates verbunden ist, sondern auch mit dem Wirtschaftsentwickelungsniveau des Staates, sozialen Bedürfnissen und der Rechtsgessinung der Bürger der EU-Mitgliedsstaaten, was einen namhaften Einfluss auf die Festsetzung der strikteren (wie in Litauen) oder flexibeler (wie in Deutschland und Großbritannien) Bedingungen bei der Schließung eines befristeten Arbeitsvertrags hat. Offensichtlich, obwohl die meisten... [to full text]
|
4 |
Sprendimų įgyvendinimo užtikrinimas konstitucinėje jurisprudencijoje / Decisions' implementation safeguard in constitutional jurisprudenceEselinaitė, Gintarė 30 July 2009 (has links)
Konstitucinio Teismo pagrindinė pareiga yra ištirti ir priimti sprendimą, ar galiojantis teisės aktas, neprieštarauja Konstitucijai ir tuo pačiu kitiems teisės aktams. Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis. Vienintelis atvejis, kai sprendimas galėtų būti pakeistas, tai pakeitus atitinkamus Konstitucijos straipsnius, kurie prieštarauja ginčijamam teisiniam aktui, tačiau valstybių praktika rodo, kad mieliau yra keičiami konstitucinei tvarkai prieštaraujantys teisės aktai, o ne pati Konstitucija. Tokią praktiką pagrindžia ir keitimo procedūros sudėtingumas vienu ir kitu atveju, taip pat pakeitus Konstitucijoje įtvirtintus principus, turėtų keistis ir nusistovėjęs valstybės gyvenimas. Konstitucinio Teismo sprendimai gali būti skirti tiek leidžiamajai valdžiai, tiek ir privatiems asmenims, priklausomai nuo to, kas į jį kreipėsi, bet pripažintą prieštaraujančiu teisės aktą gali pataisyti tik įstatymų leidžiamoji valdžia. Tačiau Konstituciniam Teismui nėra draudžiama ir pačiam imtis tam tikrų priemonių, kurių dėka sprendimai būtų įgyvendami taip, kad panaikinus teisės aktą, neliktų teisės spragų: įstatymuose ar Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje teisę taikančioms institucijoms nurodoma teisinio reguliavimo spragas užpildyti tiesiogiai vadovaujantis Konstitucija; akto pašalinimo iš teisės sistemos atidėjimas; kiti teismai yra įpareigojami sustabdyti procesą bylose, kurios nagrinėjamos remiantis ginčijamu aktu, kol leidžiamoji valdžia priims pakeistą įstatymą... [toliau žr. visą tekstą] / The main duty of the Constitutional Court is to examine and make a decision, if an effective law, is not contrary with the Constitution or other valid law. The decision of the Constitutional Court is mandatory. The only way to concur decision is to change the Constituion or some of its articles, which are contrary to the questionable law, but as the practice of the states show, states are more willing to change the questionable law not the Constitution. The arguments for changing the law not the Constitution is the complexity of the changing procedure and if you change the principles of the Constitution, you also have to change the ordinary every day life of the state. The Constituional Court decisions can be dedicated to legislative power, or only to private people, assuming who was the initiator of the case, but the unconstitutional law can be amended only by legislative bodies. But there are no prohibitions for Constitutional Court to take his own remedies in order to assure such implementation of the decision, that when the unconstitutional law is abolished, there won‘t occur any legislative gaps. Constitutional Courts of the Europe use such measures: in the law or constitutional jurisprudence for the bodies, which aplly law, are told to fill the gaps directly using the Constitution (this measure is used by Russian and Polish Constitutional Courts); the delay of the unconstitutional act removal from the law system (used by Austrian, Latvian, German Constitutional Courts)... [to full text]
|
5 |
Dabartinės lietuvių kalbos raštvedybos terminai / Office-work terms of modern LithuanianUstilaitė, Renata 19 October 2007 (has links)
Tyrimo objektas 1260 raštvedybos vienažodžių ir sudėtinių terminai. Tiriama iš teisės aktų ir mokomųjų raštvedybos leidinių išrinktų terminų sandara ir kilmė. / The subject of reseach is 1260 terms of office-work field of modern Lithuanina. One-word and composite terms were picked out from standing legislations and reguliations and instructional editions of office-work. In this reseach work terms are discussed by their origin and structure.
|
6 |
Atlikėjų teisių apsaugos problemos ir tendencijos / Problems and tendencies in the protection of performers’ rightsPreikšaitytė, Viktorija 26 June 2014 (has links)
Atlikėjų teisių apsauga sulaukia vis didesnio tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisinės visuomenės dėmesio. Tačiau, reikia pažymėti, jog esminės teisinio reglamentavimo problemos vis dar yra neišspręstos, dėl ko ypatingai kenčia atlikėjų turtiniai interesai. Šiame darbe išanalizavus atlikėjų teises reglamentuojančius teisės aktus, nustatyta, jog esminės atlikėjų teisių apsaugos problemos, susijusios su jų turtinių interesų pažeidimais, yra susijusios su šiomis sritimis: sutartiniais atlikėjų santykiais, teisių apsaugos terminu, audiovizualinių atlikėjų apsauga, atlikimų transliavimu, retransliavimu ir kitokiu viešu paskelbimu bei atlikimų atgaminimu asmeniniais tikslais. Manytina, jog didžiausią neigiamą įtaką atlikėjų turtiniams interesams turi būtent sutartinės problemos, kadangi praktikoje atlikėjai dažniausiai sutartimi prodiuseriams perleidžia visas išimtines turtines teises už vienkartinį atlyginimą. Šiame darbe autorė nustatė, jog tam tikros iš minėtų sričių efektyviau būtų išspręstos pakeitus nacionalinė bazę (pavyzdžiui, minėtos sutartinės problemos). Kitos aukščiau minėtos sritys dėl atlikimų naudojimo specifikos ir masto, manytina, jog efektyviau būtų išspręstos jas harmonizuojant Europos Sąjungos lygmeniu. Išanalizavus atlikėjų teisių reglamentavimą bei išskyrus pagrindines atlikėjų teisių apsaugos problemas ir galimus jų sprendimų būdus bei iniciatyvas, darytina išvada, jog atlikėjų teisių apsauga tendencingai stiprėja, t. y. atlikėjams suteikiama vis daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / The protection of performers‘ rights is under the growing scrutiny of international and national legal societies attention. Despite this, the main legal regulation problems remain unsolved and it affect property interests of performers. The analysis of legal regulation reveals that the essential problems of the protection of perfomers rights related to violations of performers property interests are concerned to the following areas: contractual position of performers, the duration of performers rights protection, the protection of audiovisual performers, broadcasting and communication to the public of performances and remuneration for private copying. It is assumed that the greatest negative impact on the performers‘ property interests have the contractual problems, as performers in practise usually transfer all their exclusive property rights to producers for an overall lump sum. On the ground of the analysis made in this master work, it is identified that some of the above mentioned problems would be more effectively solved by improving national regulation (for example, contractual problems). The other problems of the protection of performers rights due to the specific use and dimension of performances - by harmonizing the regulation in the European Union. The analysis of the legal regulation of performers’ rights, main problems, possible solutions and initiatives reveal that the protection of performers’ rights tend to become stronger by admitting for performers new rights... [to full text]
|
7 |
Ieškinio senatis šeimos teisėje / Extinctive Prescription in Family LawSkamarakaitė, Gintarė 25 January 2008 (has links)
Lietuvos Respublikoje įgyvendinant teisinę reformą, vykstant spartiems socialiniams pokyčiams, šeimos teisinių santykių reguliavimas taip pat patiria pokyčius. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui didelės permainos įvykdytos ir šeimos santykių reguliavime. Ieškinio senaties šeimos teisėje reguliavimas taip pat ne išimtis. Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama šeimos teisės samprata ir vieta teisės sistemoje, ieškinio senaties samprata ir funkcijos, ieškinio senaties šeimos teisėje reguliavimas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui bei įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ieškinio senaties šeimos teisėje taikymo klausimais. Ieškinio senaties institutas žinomas visų pasaulio valstybių todėl šiame darbe trumpai apžvelgiama ieškinio senaties reguliavimas kai kuriose užsienio valstybėse (Rusijos Federacijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir Velse). Minėti klausimai nagrinėjami siekiant nustatyti praktines ieškinio senaties šeimos teisėje taikymo problemas bei pateikti siūlymų dėl ieškinio senaties taikymo šeimos teisėje nuostatų, kurios padėtų siekti visokeriopos šeimos teisini���� santykių dalyvių teisių ir interesų apsaugos. / A lot of relations have been newly regulated by the new Civil Code (2000) which came into force on the 1st of July, 2001. The greatest alternations involve matrimonial and family relations. There is no separate Matrimonial and Family Code left as such. After the 1st of July, 2001 matrimonial and family relations are regulated by the 3rd book of Civil Code (2000) which is intituled Family Law. Great changes were also made in regulation of extinctive prescription in family law. Essentially was innovated the general rule anticipating to apply extinctive prescription for claims arising from matrimonial and family relations. This master’s study analyses the conception of family law, the conception of extinctive prescription, norms regulating application of extinctive prescription for the claims arising from matrimonial and family relations. Also compares the norms regulating extinctive prescription settled in Matrimonial and Family Code (1969) and in new Civil Code (2000), analyses the practise of Highest Court. These questions are analysed in order to realize what changes were made in regulation of extinctive prescription implementing law reform, what problems do arise in application of extinctive prescription in family law and how it is possible to solve them. Extinctive prescription is law institute known in all countries. This master’s study briefly overlooks the regulation of extinctive prescription in some foreign countries (Federation of Russia; France; England and Wales).
|
8 |
Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą dokumentų kalba. Vertimo aspektai / Language of the Documents of Lithuania's Integration into the European Union. Aspects of TranslationVitkuvienė, Sigita 01 June 2005 (has links)
The issues of translation theory and practice are of great interest in Lithuania as well as in other countries. Researches on translation theory and practice have become even more relevant for Lithuania with its joining the European Union (EU). The aim of the research is to discuss the issue of eurojargon (specific formal language used in the EU institutions) in the aspect of translation. The paper presents theoretical background on this EU language, along with a detailed overview of its concept, major conflicts and differences on it, and its characteristics. This master’s final paper presents a lot of EU terms and their Lithuanian translation equivalents illustrating translation problems, which are encountered when translating the EU documents, and the influence of eurojargon on the Lithuanian language. It also presents the analysis of 700 English-Lithuanian EU terms within the framework of the theory of linguistic relativity. The paper presents an investigation, its results, and the reasons for informants’ incorrect translation.
|
9 |
Kreditų draudimo sutartis / Credit insurance contractRuzgytė, Raimonda 09 July 2011 (has links)
Šiame magistro darbe analizuojama kreditų draudimo sutartis, aptariama jos samprata, identifikuojami pagrindiniai sutarties reglamentavimo ypatumai, įvertinamas sutarties praktinis pritaikomumas kredito rizikos valdymo kontekste. Taip pat nustatomas kreditų draudimo sutarties santykis su kitais panašiais kredito rizikos valdymo instrumentais. Magistro darbas suskirstytas į skyrius ir poskyrius. Pirmajame skyriuje, siekiant apsibrėžti vartojamų sąvokų ribas bei išvengti dviprasmiškų vertinimų, pateikiama kredito draudimo veiklos samprata, apibrėžiamos pagrindinės su minėta veikla susijusios sąvokos. Antrajame magistro darbo skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas kreditų draudimo sutarties turinio vertinimui. Trečiasis darbo skyrius skirtas įvertinti kreditų draudimo sutartį kaip vieną iš šiuolaikinių ir bene labiausiai paplitusių kredito rizikos valdymo priemonių. Bene svarbiausia šio skyriaus dalis- eksporto kreditų draudimo sutarties vertinimas. Minėtoji sutartis pateikiama kaip viena iš priemonių įveikti ekonomikos krizę. Paskutiniame- ketvirtajame- skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas panašių į kreditų draudimo sutartį rizikos valdymo institutų analizei, jų vertinimui, santykio su kreditų draudimo sutartimi nustatymui. Apibendrinant galime pasakyti, kad šio magistro darbo tikslas buvo pateikti kredito draudimo sutartį per kredito rizikos valdymo prizmę, akcentuojant pagrindinius ypatumus bei iškylančias praktines problemas. / Credit insurance contract This Master's work contains the analysis of credit insurance contracts, discussions on of their concept, identification of the key regulatory features of contracts, and assessment of the practical application of contract in the context of credit risk management. It also determines the ratio of credit insurance contract with other similar credit risk management instruments. This Master's work is divided into chapters and subchapters. In the first chapter, in order to set the limitations for the definitions used, and to avoid ambiguous assessments, the concept of credit insurance activity is provided, and the main activities related to the above concept. The second chapter of the Master's work focuses on the evaluation of content of credit insurance contract. The third chapter is devoted to the evaluation the credit insurance contract as one of the modern and by far the most common credit risk management instruments. Perhaps the most important part of this chapter is the evaluation of export-credit insurance contract. The last, the fourth chapter focuses on the analysis of risk management tools similar to the credit insurance institution, their assessment and a determination of their relationship with the credit insurance contract. In summary, we may state that the aim of this Master's work was to present the credit insurance contract through the prism of the credit risk management, with emphasis on its fundamental characteristics and emerging... [to full text]
|
10 |
Papildomi darbdavio ir darbuotojo įsipareigojimai darbo sutartyje / Additional employer and employee obligations of the contract of employmentJankauskaitė, Vaida 25 June 2014 (has links)
Ekonomikos augimas nuo 2001 m. iki 2008 m. pradžios lėmė didesnes pajamas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, buvo kuriama daug naujų darbo vietų. Nedarbo lygis Lietuvoje buvo ypač žemas, be to, remiantis oficialia statistika, iš Lietuvos emigravo beveik pusė milijono žmonių. Darbo rinkos iššūkiai, ekonominiai dėsningumai lėmė darbo teisės principų ir normų turinį, valstybės socialines ir politines sąlygas. Darbdaviai, vystydami verslus, pajuto, kad tapo sunku atsirinkti, o vėliau iš viso rasti gerus darbuotojus. Smukus ekonomikai, paaiškėjo, kad gerų darbuotojų vis tiek trūksta, būtina išsaugoti turimus, aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Saugodami savo darbuotojus, darbdaviai naudojosi LR darbo kodekso suteikiamomis galimybėmis ir darbo sutartyse stengėsi apsaugoti savo interesus ir dažnai susitarti dėl papildomų sąlygų darbo sutartyje, nes priėmę jaunus, be darbo patirties darbuotojus į darbą, privalėjo juos apmokyti, ugdyti, investuoti į jų kvalifikacijos kėlimą. Darbdaviai ieškojo būdų kaip juos išlaikyti („prisirišti“) įvairiais susitarimais arba „papirkti“ įvairių motyvacinių sistemų privalumais. Dažnai dėl įvairių mechanizmų buvo tariamasi darbo sutartyse – papildomų sutarties sąlygų. Tačiau dažnai kitam darbdaviui pasiūlius didesnį atlyginimą, ankstesnis darbdavys dažniausiai prarasdavo apmokytą darbuotoją – šis išeidavo dirbti kitur. Darbo santykiai pasibaigdavo, tačiau papildomų įsipareigojimų ne kiekviena šalis sutikdavo laikytis. Galimybę susitarti dėl kitų, t... [toliau žr. visą tekstą] / Economic growth since 2001 till 2008 start leaded to higher incomes for both employers and employees, many new jobs were created. The unemployment rate in Lithuania was particularly low, moreover, according to official statistics, nearly half a million people emigrated from Lithuania. Labor market challenges and economic patterns determined the principles of the labor law and the content of the norms, public social and political conditions. Employers, through businesses, noticed that it has become difficult to select and then later to find quality workers. Despote decine of the economy, it appeared that good workers are still missing, it is necessary to keep the highly skilled workers. In order to keep all their employees, the employers used the opportunities of the Labor Code of the Republic of Lithuania and tried to protect their interests in the employment contracts, and often agreed to additional conditions on the contract of employment, since young workers without experience were taken to work and had to be trained, to be developed, investments in their skills had to be done. Employers look for ways to retain them ("tie"), with various arrangements or motivation systems advantages help. Often, for a variety of mechanisms have been discussed in employment contracts - additional conditions of the contract. Often, however, another employer more money proposed to the qualifed worker, and the previous employer usually lost a trained worker – he left to work elsewhere. The... [to full text]
|
Page generated in 0.0586 seconds