Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjami viešojo administravimo reformos įgyvendinimo procesai Vakarų Balkanų šalyse – Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Juodkalnijoje, ir Serbijoje. Šios reformos tikslas – kokybiškas visuomenės interesų tenkinimas. Valstybės buvo pasirinktos siekiant išsiaiškinti, kaip viešojo administravimo sistemos tobulinimas vyksta "ekstremaliomis" sąlygomis, kaip jaunos demokratijos valstybės sugeba adaptuoti pagrindinius viešojo administravimo principus. Analizuojant teorinius temos pagrindus, išryškėjo aktualiausi reformos elementai: marketizacija, decentralizacija, piliečių dalyvavimas, žmoniškųjų išteklių valdymas ir informacinės technologijos. Pirminė hipotezė suponuoja prielaidą, jog tyrimo metu bus nustatyta: viešojo administravimo reformos elementų įgyvendinimo lygis pasireiškia skirtingai kiekvienoje valstybėje ir egzistuoja priklausomybė tarp ekonominio šalies išsivystymo ir viešojo administravimo reformos įgyvendinimo lygių. Darbo mokslinis naujumas atsiskleidžia per šiuos aspektus: bus galima gauti apibendrinančias išvadas apie viešojo sektoriaus padėtį tiek kiekvienoje šalyje, tiek visame regione; šių reformos elementų įgyvendinimas tiriamas jaunos demokratijos šalyse; remiantis atvejo analizės tyrimo būdu, parengtas tyrimo modelis leis gauti duomenis, kurie pagilins ir praplės teorinį viešojo administravimo supratimą. Magistrinio darbo rezultatai gali būti naudingi ir kitoms po-komunistinio bloko valstybėms (pvz. Lietuvai)... [toliau žr. visą tekstą] / This master's thesis analyses the process of implementation of the public administration reform in the Western Balkan countries - Albania, Bosnia and Herzegovina, Montenegro and Serbia. The aim of this reform – qualitatively meet public interests. These states were selected to examine how the public administration system improvement is going in "extreme" conditions, how young democracy countries are able to adapt the basic principles of public administration. The analysis of the theoretical foundations highlighted the most relevant elements of the reform: marketization, decentralization, citizenry participation, human resource management and information technology. The primary hypothesis presupposes that this study will ascertain: the implementation level of the public administration reform elements vary in each country and there is a correlation between the country's economic development rate and the level of public administration reform implementation. The scientific novelty is revealed through the following aspects: it will be available to get the summarized findings of the public sector reform both in each country and across the region; the implementation of the reform elements is studied in young democracies; the developed design of the study allows to get data, which will deepen and enrich the theoretical understanding of public administration. The results of master work may be useful in other post-communist bloc countries (e.g. Lithuania), where the formation of a... [to full text]

Šiuolaikinės socialinės ekonominės šalies plėtros tendencijos socialinių pokyčių vertinimo požiūriu reikalauja iš naujo įvertinti valdžios institucijų vaidmenį ekonomikoje. Valstybei, vykdant reguliacines ir kontrolės funkcijas, nustatant norminiais teisiniais aktais bendradarbiavimo taisykles tarp viešojo ir privataus sektorių, jos vaidmuo iš esmės keičiasi, kadangi viešasis sektorius vis dažniau turi būti aktyvus rinkos dalyvis, o ne tik stebėtojas. Disertaciniame tyrime analizuojama viešojo ir privataus sektorių sanglauda, kuri integruoja dviejų sektorių institucines ir veiklos galimybes bei absorbuoja teisinio statuso problemas, kurios kyla dėl to, kad vienas sektorius vadovaujasi daugiau viešosios, kitas privatinės teisės normomis. Nors kiekvienas sektorius turi savo tikslus, sektoriniame bendravime turi juos abipusiai derinti, ieškoti kompromisų, pasitelkti ne tik žmogiškuosius resursus, bet ir turimą socialinį bei ekonominį kapitalą. Administracinis teisinis reguliavimas turi padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp privataus sektoriaus pagrindinio tikslo – pelno ir viešojo sektoriaus pareigos – užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Disertacijoje kapitalas tiriamas per tris jo galimas socialinio, ekonominio ir žmogiškojo kapitalo vartojimo reikšmes, akcentuojant labiausiai teisiškai reikšmingus sektorinio bendravimo ypatumus. Kadangi iš viešojo sektoriaus kyla ekonominių, socialinių santykių valstybinio reguliavimo sprendimai, įvairūs teisiniai reguliavimo būdai ir metodai... [toliau žr. visą tekstą] / The state trends of modern social-economic development require re-evaluation of the economic role of public institutions in order to assess social changes. As the state implements its regulatory and control functions, and establishes cooperation rules for public-private sectors by normative legal acts, its role essentially changes, because the public sector increasingly needs to be an active market participant, and not just an observer. Dissertation research analysis public-private sectors’ cohesion which integrates institutional and operational opportunities of the both sectors and absorbs the problems of legal status, which arise because one sector relies more on the norms of public law, and the other – on private law norms. Although each sector has its own goals, sectorial cooperation should involve counter-balancing and search for compromises. Administrative legal regulation has to help keep balance between the private sector, which has the main objective – profit and public sector goal’s to ensure protection of the public interest. The dissertation analyses the social, economic and human capital focusing on three possible notions of its use, stressing the most legally significant peculiarities of sectorial communication. The decisions on state regulation of economic and social relations arise from the public sector, which also produces various legal regulatory methods. Therefore, this dissertation aims at analysing and suggesting the proper ways of taking use of the... [to full text]

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas yra kontraversiškas dalykas. Iš vienos pusės, į rinką pritraukiama naujovių, tobulinamas viešojo sektoriaus darbas, skatinamas verslo ir regionų konkurencingumas, tačiau tokia partnerystė gali turėti ir neigiamų pasekmių, tokių kaip politiniai ir demokratiniai kaštai, iškreipta viešojo administravimo reikšmė visuomenėje ir neracionalūs ar neskaidrūs sprendimai. Todėl svarbu, kad visi partnerystės dalyviai teisingai suprastų projektų tikslus, norus, ar kiekvienas partneris pajėgus investuoti į partnerystę tiek materialinius, tiek ir nematerialinius resursus bei atliktų projektų vertinimą. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės raidą, privalumus bei trūkumus ir įvertinti partnerystės projekto naudą visoms viešojo ir privataus sektorių partnerystės pusėms. Teorinėje dalyje išanalizuota mokslinė literatūra ir įvertinta viešojo ir privataus sektorių partnerystės raida, privalumai, trūkumai, efektyvumas ir nauda visoms pusėms: viešajam sektoriui, privačiam sektoriui ir visuomenei bei pateikti pasiūlymai kaip spręsti iškilusias problemas. Teoriniu aspektu analizuojama viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, akcentuojant tokios formos bendradarbiavimo atsiradimo priežastis, išskiriami privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės. Pateikiami partnerystės projektų pavyzdžiai, apibendrinti statistiniai duomenis apie projektų raidą, pokyčius ir tendencijas bei pateikiamos... [toliau žr. visą tekstą] / The collaboration between public and private sectors is a controversial object. On one hand, there are innovations that are being attracted to the market, and the work process in the public sector is improved, as well as the competitive ability between the business and regions is motivated, on the other hand such partnership may have negative results like political and democratic costs, distorted authority of the public administration in the society, and unreasonable or ambiguous decisions. Therefore, it is essential, that not only all the parties involved in the partnership would take the aims and intentions of the projects properly, but also each partner is able to invest into the partnership tangible and intangible resources, and could make the estimation of the projects. The aim of the Master's thesis is to analyze the development, as well as the pros and cons of the public - private sectors, and to estimate the advantage of the partnership projects in regard to all the parties of private and public sectors. The theoretical part of final thesis deals with the analyzed scientific literature and the estimated development, pros and cons, efficiency of the partnership with respect of the public and private sectors, as well as the advantage to all the parties including public - private sectors and the society, additionally the potential suggestions and the occurrence of possible problems is given. The conception of public and private sectors is analyzed from the theoretical... [to full text]

Nors yra nemažai straipsnių, tyrimų, skirtų viešojo administravimo etikai, visgi, viešojo administravimo etikos tyrinėjimų kontekste nėra įtraukiamas vienas svarbus elementas- etikos infrastruktūra. Įtakos tam turėjo keletas priežasčių. Pirmiausiai reikia pasakyti, jog tai ganėtinai naujas darinys, atsiradęs XXa. paskutiniame dešimtmetyje. Antra, tyrimus apsunkindavo ir sistemos kompleksiškumas, kuomet skirtingų sistemos elementų analizė galėjo būti atlikta tik platesnėse studijose. Dėl šių priežasčių tyrimų, nagrinėjančių Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą nėra daug, o ir pastarieji labiau bendro pobūdžio, tik bendrais bruožais paliečiantys Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą ir jos pagrindinius elementus. Dėl to tiriamuoju objektu pasirikta Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūra, pagrindiniai jos makrolygmens elementai. Daroma prielaida, jog minėtosios etikos problemos ir etikos pažeidimai taip pat apspręsti ir šalies makrolygmens etikos infrastruktūros. Darbe siekiama nustatyti elementų atitikimą idealiam modeliui, idealaus modelio ir realios Lietuvos padėties santykį, pateikiant Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūros vaizdą. Siekiama atsakyti, ar etikos infrastruktūros elementų problemos sukelia makrolygmens etikos infrastruktūros funkcionalumo problemas, kurie elementai turi įtakos, kokios spragos probleminiuose elementuose sukuria disfunkcionalumo problemas ir kaip funkcionuoja sistema. Funkcionalumas... [toliau žr. visą tekstą] / There is quite a number of articles and studies on public administration ethics, nevertheless, one important element is missing in the context of research of public administration ethics and that is ethics infrastructure. There are no many investigations into the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and if there are any, they are of general character and touch upon the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and its basic elements only in general outline. This is the reason why the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and the basic elements of its macro level have been chosen as a subject of research. It is presumed that the aforesaid ethical problems and ethical violations are also determined by the ethics infrastructure of the country’s macro level. The project is aimed at ascertaining the correspondence between the elements and an ideal model, the relation between the ideal model and the actual situation of Lithuania by presenting the image of the ethics infrastructure of public administration in Lithuania. An attempt is made at giving an answer if the problems of ethics infrastructure elements cause the functional problems of macro level ethics infrastructure, which elements have effect, what gaps in problematic elements originate disfunctiality problems and how the system is functioning. The functionality is defined as correspondence to an ideal model. A dependent variable is the functionality of the macro... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje, remiantis ekonomikos mokslo teorija bei politinės ekonomikos ideologijomis, analizuojama valstybinės valdžios dalyvavimo ekonomikoje privalumai ir trūkumai, nustatomos vyriausybės dalyvavimo ekonomikoje prielaidos. Antrojoje dalyje remiantis Lietuvos pavyzdžiu, nagrinėjamos sritys kuriose vykdomas ekonominis rinkos reguliavimas. Trečiojoje dalyje, remiantis šiandieninės ekonomikos situacija, vertinami Lietuvos vyriausybės sprendimai, vedant šalies ekonomiką iš recesijos. Statistika rodo, vis prastėjančius Lietuvos makroekonominius rodiklius. Analizuojama kokią įtaką tai turės šalies verslui, taip pat šio reiškinio priežastys bei pateikiami pasiūlymai. Problema yra aktuali makroekonominiu mastu, tyrimo rezultatai nukreipti atskleisti šiandieninės ekonominės politikos priežastis. Darbo pabaigoje suformuotos išvados ir pasiūlymai, vertinantys vyriausybinio reguliavimo metodiką, jos reikšmę recesijos metu. / The main purpose of this work is to analyses government regulation of economy, to survey its policy of regulation and to give assessment. In the first part, on the grounds of scientific economical theories and ideologies of political economy, advantages and disadvantages of government intervention into economy are analyzed, as well as preconditions for such regulation. In the second part, the example of Lithuania is examined, analyzing those spheres where the regulation of market exists. In the third part, taking into consideration the contemporary economical situation, attempts to revive economy taken by the Lithuanian government are evaluated. While the economy in the whole world is facing recession, macroeconomic indicators in Lithuania are also low. As a result, this study analysis the reasons of this phenomenon and gives suggestions how to avoid it. As the problem is significant at the microeconomic level, the results of the study will help to reveal the reasons why this economic policy is ineffective. Furthermore, conclusions and suggestions at the end of this study will present methods of government regulation that could accelerate recovery from economical crisis recession. This work includes 8 charts and 24 pictures.

Pastaruoju metu daugelyje šalių privatus sektorius yra vis intensyviau įtraukiamas finansuojant ir įgyvendinant valstybės ir savivaldybių investicijų projektus, susijusius su viešosios infrastruktūros plėtra ir viešųjų paslaugų teikimu. Vis dėlto Lietuvoje viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra naujovė, bendrų projektų įgyvendinimui trukdo netobula įstatymų bazė, neigiamas visuomenės nuomonė, praktikos ir žinių šioje srityje trūkumas. Todėl tikslinga šiame darbe išanalizuoti ir įvertinti visas aplinkybes, kurios trukdo viešajam sektoriui bendradarbiauti su privataus sektoriaus atstovais, supažindinti su VPSP būkle ir perspektyvomis Lietuvoje. Darbe keliamas tikslas yra išanalizuoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo Lietuvoje alternatyvas, daugiausia dėmesio skiriant pagal partnerystės principą įgyvendinamiems projektams. Šio tikslo siekiama pirmiausia supažindinant su viešojo ir privataus sektorių partnerystės samprata, svarbiausiais principais ir esme. Pateikiama pagal partnerystės schemas Lietuvoje įgyvendinamų projektų apžvalga ir vykdymo tendencijos, atlikta detalesnė VPSP reglamentuojančių teisės aktų analizė ir vertinimas. Taip pat pasitelkus anketinę apklausą siekiama įvertinti tarpsektorinio bendradarbiavimo savivaldose galimybes. Savivaldybėse atliktas tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad Lietuvoje nėra sudarytos pakankamos prielaidos viešojo sektoriaus institucijoms bendradarbiauti su privačiu verslu. Pastebėta tendencija, kad įtraukiant... [toliau žr. visą tekstą] / Recently in many countries private sector are increasingly involved in financing and implementation of state and municipal investment projects related to public infrastructure and public service development and improvement. However, in Lithuania, public-private sector partnership implementation remains a novelty, as joint projects implementation are hampered by imperfect legislation, negative public attitudes, practices and lack of knowledge in this field. It is therefore appropriate in this work to examine all the circumstances that prevent public sector to cooperate with the private sector. Accordingly, PPP condition and prospects in Lithuania are analyzed. The aim of this work is to analyze alternatives of public and private sector cooperation, focusing on projects that are implementing under partnership principle. This objective is reached presenting concept of public-private sector partnership, the main principles and point. Also in this work are presented a review of projects implementing under partnership schemes, a more detailed PPP legislation analysis and evaluation. There is also given a questionnaire survey to assess cooperation opportunities in municipality of Lithuania. Results of survey presented that raised hypothesis was approved. There are not enough good conditions for public and private sector cooperation in Lithuania. Observed trend that in a joint project with private partner are applied other more often used forms, like lease or public procurement... [to full text]

Abstract of contents: The process of Lithuania’s turning into a democratic state requires changes in public thinking and this process should involve all the areas of state. Sociality is the basis for existence of a democratic state. The future of a democratic society depends on the ability of youth to take over and further develop the principles of community life. Therefore school takes a crucial role and has to form the ground for the development of personality. School is responsible for raising a person of the future here-and-now. The major aim is to educate a sensible, independent and creative person, a citizen with a critical thinking and able to drive his life to the right direction; provide him with scientific and cultural knowledge, as well as teach to love the homeland. It is obvious that education objectives set are impossible to reach with help of school only. Therefore the cooperation between school and local community is essential. Aim of the paper: to establish the impact on public administration by means of analysis of possibilities of school and local community cooperation. The paper aims to establish what factors influence public administration effectiveness as well as discuss efficiency attributes of school as one of the administration institutions. Compare different settlement residents’ views towards cooperation between school and local community. Riešė Neighbourhood was chosen for conducting the study. Respondents from three settlements were selected... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atskleistos NVV pagrindinės atsiradimo priežastys, principai ir disfunkcijos, išaiškintas NVV evoliucijos į naująjį viešąjį valdymą procesas, nagrinėtos naujojo viešojo valdymo ypatybės bei pateiktos sėkmingo įgyvendinimo galimybės ir būtinos sąlygos. Šie procesai įtakoja valstybės viešosios politikos formavimą ir įgyvendinimą, visuomenės narių padėtį bei šalies ekonominę ir socialinę situaciją. Apžvelgti NVV atsiradimą sąlygoję veiksniai, išanalizuota NVV samprata, pagrindiniai principai ir įgyvendinimo trukdžiai. Nagrinėtas NVV evoliucijos į naująjį viešąjį valdymą procesas bei naujojo viešojo valdymo ištakos, specifika ir elementų visuma. Taip pat aptartos šių laikų naujojo viešojo valdymo ypatybės ir įgyvendinimo sunkumai bei pateiktos problemų sprendimų galimybės. NVV, vadybinių principų taikymas viešajame sektoriuje suponavo daug viešojo valdymo pokyčių, siekė viešojo valdymo procesų efektyvinimo ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Dėl įgyvendinimo priemonių parinkimo ir tinkamos aplinkos stokos, NVV sąlygojo daug disfunkcijų, kas įtakojo koncepcijos evoliucionavimo būtinybę. NVV evoliucionavo į naująjį viešąjį valdymą, kuris iškėlė efektyvumo ir demokratiškumo derinimo problemą, socialinės gerovės užtikrinimo svarbą. Viešojo valdymo modernizavimui reikalinga derinti įvairias teorines koncepcijas ir ieškoti tinkamiausių įgyvendinimo priemonių bei galimybių. / Master‘s work exposed the main causes of NPM, basic principles and dysfunctions, explained the evolution process from NPM to the new public governance, analyzed the new public management features, necessary conditions and posibility for successful implementation. These processes influence the public policy formation and implementation, public members‘ status and country‘s economic and social situation. There were reviewed factors of NPM‘s emergence, analyzed NPM concept, the basic principles and interference of implementation, considered the evolution process from NPM to the new public governance and the NPM origins, specificity and the set of elements. There were discussed about new public governance properties in these days and implementation problems as well as problems‘ solutions and capabilities. NPM, managerial principles aiming in the public sector, determined the range of public management changes, pursue the public management processes, improving the efficiency and quality of public services. Due to measures of implementation and the lack of appropriate environment, NPM influence some dysfunctions, which caused a necessity of conpet‘s evolution. NPM has evolved into the new public governance, which elevated the problem of efficiency and democracy coordination and importance of social welfare. To modernize public management there is necessary to combine different theoretical concepts and search for the most appropriate implementation‘s measures and opportunities.

Darbuotojų veiklos vertinimas yra svarbi tiek viešojo administravimo, tiek privačios organizacijos vadybos sritis, skatinanti organizaciją ir jos žmogiškuosius išteklius tobulinti veiklą, didinti produktyvumą, bei suteikti darbuotojams grįžtamąjį ryšį. Darbe keliami šie probleminiai klausimai: kokie pagrindiniai Lietuvos viešojo administravimo darbuotojų vertinimo sistemos teoriniai ir praktinio įgyvendinimo privalumai ir trūkumai? kokia žmogiškojo faktoriaus įtaka tobulinant viešojo administravimo darbuotojų veiklos vertinimo sistemą? Tyrimo objektu laikomas darbuotojų veiklos vertinimas Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose. Veiklos vertinimas darbe analizuojamas kaip procesas, kuriuo vertinama individuali darbuotojo veikla, ne organizacijos visuminė veikla. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos viešojo administravimo institucijose ir įstaigose egzistuojančią veiklos vertinimo sistemą, nustatyti jos atitiktį teoriniams veiklos vertinimo modeliams ir išryškinti vertinimo sistemos teorinio pagrindo bei praktinio jo taikymo santykį bei tobulinimo perspektyvas. Šiam tikslui pasiekti darbe keliami šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir apibendrinti teorinius veiklos vertinimo modelius, išryškinti veiklos vertinimo sistemos sudedamąsias dalis. 2. Išanalizuoti Lietuvos viešojo administravimo institucijų ir įstaigų darbuotojų veiklos vertinimą reglamentuojančius teisės aktus, išryškinti jų teorinius privalumus ir trūkumus. 3. Nustatyti Lietuvos viešojo... [toliau žr. visą tekstą] / Personnel performance appraisal is a substantial area of both public administration and private organization management. It encourages an organization and human resources of organization to improve its activity, enhance productivity and provide a feedback for personnel. This work contains of further problematic questions: what are advantages and disadvantages of academic performance appraisal system and practical implementation of Lithuanian public administration? What is the impact of human factor for the improvement of public administration staff performance appraisal system? The object of research is a performance appraisal off staff in institutions and agencies of Lithuanian public administration. In this work appraisal of activity is analysed as a process by which individual employee activity, but not entirety of organization activity is assessed. The purpose of research – to analyse the existing activity performance appraisal system of Lithuanian public administration in institutions and agencies, to identify this system coincidence to academic models of performance appraisal and highlight the relation between academic basis of activity assessment and practical adaptation and improvement perspectives. For this purpose the main tasks are set: 1. To analyse and summarize academic models of performance appraisal, to highlight the main components of performance appraisal system. 2. To analyse the legislation that regulates personnel performance appraisal in institutions... [to full text]

Per XX a. paskutinius dešimtmečius viešojo ir privataus sektorių santykis gerokai pasikeitė. Tradiciškai viešojo sektoriaus veiklos sričiai priskirtų paslaugų teikimui ar infrastruktūros modernizavimui ir plėtimui imta naudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Koncesija yra vienas iš partnerystės modeliu. Ją galima apibūdinti kaip susitarimą tarp viešojo ir privataus sektorių, kurio tikslas sujungti viešuosius ir privačius išteklius, siekiant realizuoti viešosios politikos tikslus. Lietuvoje koncesijos, lyginant su kitomis valstybėmis, yra naujas reiškinys, neturintis tradicijų ir patirties. Viešosios institucijos retai nusprendžia investicijas pritraukti koncesijos sutarčių pagrindu. Šio darbo objektas yra koncesija. Tikslas - išnagrinėti koncesijų taikymo galimybes Lietuvoje. Tikslo pasiekimui iškelti trys uždaviniai, kurie nulėmė darbo struktūrą. Pirmojoje darbo dalyje analizuojant mokslinę literatūrą ir taikant apibendrinimo metodą nagrinėjamos ekonominės – socialinės viešojo ir privataus sektorių partnerystės atsiradimo prielaidos ir partnerystės sąvoka. Antrojoje dalyje, analizuojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymo galimybes atliekama mokslinės literatūros ir informacinių šaltinių analizė, taikomas klasifikavimo ir sisteminimo metodas. Trečiojoje darbo dalyje vertinant koncesijų taikymo galimybės atliekamas kokybinis tyrimas, suformuluojami pagrindiniai klausimai, atliekama norminių teisės aktų ir informacinių šaltinių lyginamoji analizė... [toliau žr. visą tekstą] / Infrastructure has been traditionally viewed as a natural monopoly under the management, control, financial responsibility of the central and local government. However, various countries of the world have shown a growing interest in Concessions (one of the Public Private Partnership model) over the last two decades. Concession is arrangement in which the public and private sectors join together to produce and deliver goods and services. It is a sufficiently new phenomenon in Lithuania and some shortcomings are noticeable in its application. The object of this thesis is Concession. The aim of work is to analyze possibilities to apply the concession in Lithuania. Three tasks were established for the realizing the goal meanwhile determining the structure of thesis. In the first part of thesis there is analysed Public Private Partnership, as phenomena, using analysis of academic literature. In the second part, by using analysis of special and statistical literature, there are analysed subjects influencing Public Private Partnership and experience of various countries of the world in the developing Partnership policy. Situation in Lithuania by excluding main prerequisites for developing concessions is analysed in the third part, using qualitative analysis of academic and special literature, laws, conference materials, comparative, case study methods and quantitative analysis by carrying out a survey of Municipalities opinion. Analysis of theoretical and practical aspects has shown... [to full text]