Įmonių socialinės atsakomybės sąvoka bei tradicijos Lietuvoje pradėjo formuotis gana neseniai. Europos Sąjunga skatina ĮSA politikos ir strategijos suvokimą, atskleidžiant, jog ĮSA yra ne tik nauja mada ar šiuolaikinės rinkos būtinybė, mat iki tol, prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vyravo verslininkų nuostata, jog jų visuomeninis indėlis vien tapus verslininkais, kuriant darbo vietas, mokant įvairius mokesčius ir nieko papildomai nereikalaujant iš valstybės buvo didžiulis ir jokio kito indėlio, jų požiūriu, visuomenei iš jų jau nebereikia. Tačiau pastaruosius kelerius metus ĮSA tema vis plačiau diskutuojama Lietuvoje bei pamažu atsikratoma klaidingo Lietuvos verslininkų požiūrio į ĮSA. Yra suprantama, jog ekonominę bei socialinę įmonių naudą, gaunamas didesnė, abipusė su visuomenė nauda ir sukuriama didesnė pačios įmonės pridėtinė vertė, t.y. didesnis suinteresuotųjų grupių pasitikėjimas, vartotojų lojalumas. Įmonei būti socialia atsakingai naudinga, nes tai santykių stiprinimas su visa visuomene bei su suinteresuotaisiais. Tad būtų galima teigti, jog ĮSA yra viena iš priemonių kurti organizacinį pasitikėjimą, kuris gali dar padidinti verslo pridėtinę vertę, vystimosi galimybes, kurti konkurencingumą. Pasitikėjimo kūrimas tampa tarsi organizacijos strategijos kūrimu. Kaip teigia Mishra (1996) organizacijoje yra svarbu pasitikėjimas, nes tai gerina santykius, pasitikėjimas tampa tarsi prekybos varomieji ratai. Pasitikėjimas organizacija atsiranda... [toliau žr. visą tekstą] / Corporate Social Responsibility (CSR) is a phenomenon, persisting for several decades and involving not only care for the industry as higher profits, but the public interest as well. Foreign countries have already been developing CSR for a long time, but in Lithuania, as elsewhere in the Baltic countries, it is a relatively new phenomenon in the academic literature and still modestly implemented in Lithuanian companies. A few Lithuanian government organizations take care of the realization of this phenomenon, therefore, CSR integration is irregular in Lithuania. Moreover, CSR practices can be noted for their potential to build organizational trust. Organizational trust is very important to organizations as it helps to enhance the loyalty of employees as well as the quality and efficiency of the work and certainly the prestige of the corporation. Consequently, it could be argued that the use of CSR practices in an organization is one of the possibilities of creating organizational trust, which can increase the value of the business, development opportunities and enhance the company's competitiveness in the market in the long run. However, despite the growing interest and numerous discussions of this topic it is still not sufficiently analysed how CSR can reinforce organizational trust in practice. The Master thesis seeks answers how corporate social responsibility practices can strengthen interpersonal organizational trust. The interrelation is explored by using a case study... [to full text]

Globalizacija pasireiškia nykstant riboms tarp nacionalinių, ekonominių, kultūrinių, technologinių bei institucinių sienų ir ribų. Globalizacija smulkiam ir vidutiniam verslui suteikia naujų galimybių, tačiau kelia ir naujų grėsmių. Ji gali sąlygoti didelius socialinės gerovės laimėjimus, bet taip pat gali skatinti dar didesnius plėtros netolygumus. Globalizacija daro įtaką ir įmonių veiklai: jos planavimui, produktų ar teikiamų paslaugų asortimentui, darbo jėgos apmokėjimui ir pan. Šiandieninėmis rinkų globalizacijos sąlygomis daugelis bendrovių nenutrūkstamą strateginį planavimą laiko lemiamu savo sėkmės veiksniu. Šios bendrovės, nepriklausomai nuo to, ar jos pristato rinkoms naujus produktus, įgyvendina savo strateginius planus ar tobulina veiklos procesus, pripažįsta, kad efektyvus veiklos valdymas ir planavimas yra ne viena iš pasirinkimo galimybių, o būtinybė. Žinoma globalizacijos sąlygomis MVĮ būtinas platesnis požiūris į tai, kad būtų galima efektyviai siekti įmonės pagrindinių tikslų. Taip pat būtina žinoti, kaip suderinti globalizacijos proceso veiksnių įtaką su įmonės strateginiais tikslais ir prioritetais. Darbo tikslas - išskirti globalizuotos ekonomikos įtakos sritis smulkių ir vidutinių įmonių strategijom, remiantis MVĮ patirtimi Lietuvos kosmetikos ir parfumerijos rinkoje. Teoriniai mokslinė literatūros tyrimai parodė, jog studijų globalizacijos ir įmonės strategijų tematika yra labai daug, tačiau gilesnių analizių, nagrinėjančių globalizacijos ir MVĮ... [toliau žr. visą tekstą] / In our era globalization is a natural process. Extinction of national economics, cultural, technological boundaries offers for small and medium sized enterprises new opportunities and brings great treats. However, independently on the size of enterprise, it has to have wide perspective to the business environment, in order to harmonize globalization and strategic goals and priorities of enterprise. The aim of this paper is to reveal globalization impact on small and medium sized enterprises’ strategy in case of cosmetics and perfumeries market. Theoretical studies includes the analysis of globalization and national market relationship as well as relationship between globalization and strategic planning at SME. Empirical studies evaluate Lithuanian market index of globalization , accentuate its impact of SME’s strategies and define the importance level. As a result of the empirical analysis, it was adduced few globalization and SME strategy connection areas such as national economics, direct foreign investments, income of households, transportation and logistic costs, the threat of new potential competitors, mobility of human capital, the threat of substitutes, labeling and notification system, customs system, the dynamics of wage level, accessibility of new suppliers, technologic modernization, electronic trade, fashion and international brand identity. It also was revealed that some of the relations are strong and some are not important, however, SME should always be aware... [to full text]

Įmonių socialinės atsakomybės idėja Lietuvoje kol kas yra labai nauja. Į socialiai atsakingų įmonių sąrašą tėra įtrauktos 57 įmonės. Viena esminių vangaus jungimosi į socialiai atsakingų įmonių gretas priežastis yra prastas visuomenės ir įmonių vadovų informuotumas bei teisinės bazės ydos. Trūksta informacijos apie šią iniciatyvą, supažindinimo su jos teikiama nauda ir privalumais bei pilietinės visuomenės skatinimo išsiugdyti socialinio reiklumo bruožus, nes remiantis užsienio patirtimi – didžiausia prie socialiai atsakingo verslo grupės prisijungusių įmonių dalis buvo paskatinta reiklios socialiai atsakingos visuomenės. / The idea of Social business responsibility is very new in Lithuania. To the list of socially responsible enterprises up to date are included only 57 enterprises. One of the reasons of such a slack integration to the rank of socially responsible enterprises is a week privity of our society, Head managers and also imperfection of the legal base. There is not enough information about this initiative, acquaintance with benefits and advantages, provided by it and the motivation of society to acquire the features of social demanding, because referring to the foreign experience – the main part of the enterprises that has joined the group of socially responsible business was encouraged by demands of socially responsible society.

Darbo tikslas – semantiniu aspektu ištirti ir aprašyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų maitinimo įmonių pavadinimus. Tikslui pasiekti buvo keliami tokie uždaviniai: a) lietuviškus pavadinimus suskirstyti į semantines grupes; b) lietuviškus simbolinius pavadinimus suskirstyti į grupes pagal jų sandarą; c) aprašyti lietuviškų simbolinių pavadinimų semantinę raišką; d) išanalizuoti lietuviškų maitinimo įmonių pavadinimų konotacijas; e) aptarti surinktų simbolinių pavadinimų santykį su bendrine kalba. Tyrimui atlikti iš didžiausios Lietuvoje maitinimo ir pramogų srities interneto svetainės www.meniu.lt buvo surinkti 1096 įmonių pavadinimai: 596 Vilniaus, 292 Kauno ir 208 Klaipėdos. Atlikus tyrimą pastebėta, kad daugiausia yra pavadinimų, sudarytų iš vieno ar dviejų žodžių. Pavadinimų, sudarytų iš trijų ir daugiau žodžių, yra vos 5 proc. Vienažodžiai simboliniai įmonių pavadinimai dažniausiai yra padaryti iš daiktavardžių, iš žodžių junginių padaryti pavadinimai — daiktavardiniai. Semantiniu požiūriu įmonių pavadinimai yra konkretūs, paprasti ir aiškūs, dažniausiai tiesiogiai nusakantys maitinimo įmonės rūšinį vardą (kavinė, baras, restoranas) arba statinį, pastatą, valstybę, miestą, mieste esančią vietą, įvairių asmenų vardus. Konotacinis žodžių reikšmių tyrimas parodė, kad maitinimo įmonių pavadinimuose ryškiausios yra potencialiosios linksmumo ir lietuviškumo, o rečiausios – tamsumo, niūrumo ir triukšmingumo semos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nelietuviški ar pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work was to discover in semantic aspect and describe the names of food companies in Vilnius, Kaunas and Klaipėda. In order to achieve this aim the following problems had been raised: a) to divide Lihuanian names into semantic groups; b) to divide symbolic Lithuanian names into groups according to their stucture; c) to describe the semantic meaning of symbolic Lithuanian names; d) to analyse the connotations of the names of Lithuanian food companies; e) to discuss the balance among the collected symbolic names and the common language. To make this research from the main Internet site www.meniu.lt about food and entertainment fields had been collected the names of 1096 food companies: 596 in Vilnius, 292 in Kaunas and 208 in Klaipėda. Having completed the research it had been noticed that majority of names are made up of one or two words. There are only 5 percent of names made up of three or more words. Noun functions as the main word in both one word and phrasal symbolic names. From semantic point of view the names of the companies are concrete , simple and clear most often directly describing the kind of the company (a cafe, a bar or a restaurant) or the building, country, city or the place in the city, names of different people. The research has shown that in the names of companies dominate potencial signs of cheerfulness, whereas darkness and gloominess, raucousness and stateliness are the rarest ones. Having completed the research it had been determined that... [to full text]

ES šalių mokesčių sistemų apžvalga patvirtina, kad ES šalys taiko gana panašias mokesčių sistemas, nors centralizuotai harmonizuoti (nustatant minimalų tarifą, bazę ir pan.) tik pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. Mokesčių harmonizavimas suprantamas kaip Europos Sąjungoje taikoma centralizuota mokesčio bazės, tarifo ir mokesčio mokėjimo tvarkos suvienodinimo procedūra. ES pripažįstama, kad skirtingos pelno mokesčio skaičiavimo taisyklės daro įtaką kapitalo judėjimui. Toks mokesčių taisyklių sąlygotas kapitalo judėjimas nelaikomas „laisvu“ ir jo sąlygotas išteklių pasiskirstymas nelaikomas efektyviu. Teigiama, jog skirtingos mokesčių taisyklės trukdo ištekliams pasiskirstyti efektyviai, t.y. taip, kaip jie pasiskirstytų pagal našumo skirtumus „kitoms sąlygoms“, t.y. mokesčiams, esant lygioms. Deja, reikia pripažinti, kad pelno mokesčio atveju nėra labai išvystytas pelno mokesčio harmonizavimas, išskyrus įvykdytą susijungimų, kontroliuojančių bendrovių apmokestinimo bazės ir palūkanų bei honorarų apmokestinimo harmonizavimą. (Direktyva 90/434/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, ir pastarąją papildančios direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms ir 2005/19/EK iš dalies keičianti direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui... [toliau žr. visą tekstą] / An overview of the tax regimes in the EU confirms that EU countries apply quite similar tax systems, while only the VAT and the excise duties have been harmonised at EU level (by fixing the minimal tax rate, the base, etc.). However, tax harmonisation itself is understood as a centrally applied tax base across the EU and a procedure of unifying tax rates and the rules of tax payment. The EU acknowledges that different rules of calculating the corporate tax has hold over the movement of capital. Capital movement, which is determined by tax rules, is not considered to be “free,” and distribution of resources, conditioned by such capital movement, is not viewed as being effective. It is maintained that different tax rules inhibit an effective distribution of resources or the way they would distribute in line with differences in productivity when “other circumstances,” i.e. taxes, were equal. Admittedly, in the case of the corporate tax, harmonisation has not been very wide, except the enacted harmonisation of mergers, the tax base of parent companies, and interest and royalty payments. (Directive 90/434/EEC on the common system of taxation applicable to mergers, divisions, transfers of assets and exchanges of shares concerning companies of different Member States, supplemented by Directive 90/435/EEB on the common system of taxation applicable in the case of parent companies and subsidiaries of different Member States, and Directive 2005/19/EK partially replacing Directive 90/43... [to full text]

Šio darbo tikslas – išnagrinėti, kokią įtaką kokybės vadybos sistema turi įmonių veiklai. Darbe nagrinėjami kokybės vadybos modeliai, standartai, koncepcijos. Taip pat analizuojami kokybės vadybos diegimo etapai. Tam, kad ištiri, kokią įtaką įmonėms daro įdiegta kokybės vadyba, buvo atliktas tyrimas. Tyrimas buvo atliktas dviejose kokybės vadybą įsidiegusiose įmonėse. Tai – UAB “Kauno vandenys” ir AB “Lietuvos geležinkeliai” filialas “Kauno geležinkelių infrastruktūra”. Tyrimo tikslas: išnagrinėti įdiegtos kokybės vadybos reikšmę įmonėms ir jų veiklai. Tyrimo objektas – kokybės vadybos sistema . Tyrimo uždaviniai: · Ištirti priežastis kodėl įmonės diegia kokybės vadybos sistemą; · Išanalizuoti pagrindinius kokybės vadybos sistemos diegimo principus ir sunkumus; · Išanalizuoti, kaip kokybės vadybos sistema veikia įmonės veiklą; · Pateikti išvadas ir rekomendacijas Tyrimas buvo atliekamas du mėnesius. Minėtų įmonių darbuotojai apklausiami buvo anketos pagalba, o įmonių aukščiausio lygio vadovai ir kokybės specialistai buvo apklausiami interviu pagalba. Gauti apklausų duomenys buvo aprašomi, analizuojami. Atlikus tyrimą buvo nustatytos pagrindinės problemos ir siūlomas jų sprendimas. Darbą sudaro trys dalys - teorinė, analitinė ir rezultatai. Kiekviena dalis dar skirstoma į poskyrius ir skyrelius. Teorinėje dalyje pateikiami teoriniai kokybės vadybos aspektai, analitinėje dalyje nagrinėjami jau atlikti tyrimai panašia tema Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Trečioje dalyje pateikta... [toliau žr. visą tekstą] / Objective of the work is to analyse the impact of Quality Management System on Companies’ Activity. The work contains a study on Quality Management Models, Standards and Concepts. There is also an analysis of stages of Quality Management Implementation. A research was carried out to explore the impact of implemented Quality Management upon Companies. The research was accomplished in two companies that had Quality Management implemented. The companies are – the private limited company „Kauno vandenys“ and the branch “Kauno geležinkelių infrastruktūra” of the public limited company “Lietuvos geležinkeliai”. The objective of the research: to ascertain main reasons of implementation of Quality Management system and to explore the impact of this system on effectiveness of companies’ activity. The object of the research – Impact of Quality Management. Tasks of the research: · To explore the main reasons that lead companies to implementation of Quality Management System; · To ascertain main principles and difficulties of Quality Management System Implementation; · To analyze how Quality Management system affects Company’s Activity; · To introduce conclusions and recommendations. The Research was continued for two months. The Employees of the above Mentioned Companies were surveyed using questionnaires and top-level managers and Quality Specialists were interviewed. The survey data was described and analysed. Main problems and suggested solutions were determined after the completion... [to full text]

Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie įmonių socialinę atsakomybę ne tik JAV, Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje. Ji tampa nebeišvengiama būtinybe šiuolaikiniame versle. Prasidėjus ekonominei krizei yra ieškoma naujų konkuravimo būdų, o ĮSA yra vienas iš būdų, nes ji gerina ne tik organizacijos įvaizdį, darbuotojų lojalumą, prekės ženklo žinomumą, bet ir veiklos efektyvumą bei ekonominį naudingumą. Tačiau dauguma įmonių tik imituoja socialinę atsakomybę kalbėdamos, o ne įgyvendina ilgalaikes socialinės atsakomybės strategijas. Kita vertus, ekonominė krizės laikotarpis kai kurias įmones paskatino gerokai sumažinti savo atsakingumo lygį. Todėl svarbu išsiaiškinti, ar socialiai atsakingos įmonės ir ekonominės krizės laikotarpiu įgyvendino įmonių socialinę atsakomybę ir kaip ji keitėsi šiuo laikotarpiu. Darbo objektas – įmonių socialinė atsakomybė. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti įmonių socialinės atsakomybės sampratą. 2. Nustatyti ĮSA lemiančius veiksnius. 3. Išanalizuoti ĮSA įgyvendinimo modelius. 4. Ištirti ekonominės krizės galimą poveikį įmonių socialinei atsakomybei. 5. Išanalizuoti ĮSA ekonominės krizės kontekste empirinį ištyrimo lygį Lietuvoje ir užsienio šalyse. 6. Išanalizuoti kaip ir kodėl kinta ĮSA praktika ekonominės krizės laikotarpiu. Atlikto empirino tyrimo rezultatai parodė, kad „Swedbank“ socialinė atsakomybė keitėsi ekonominės krizės laikotarpiu. Ekonominė krizė darė neigiamą įtaką „Swedbank“ socialinei atsakomybei, nes teko mažinti išlaidas... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, more and more has been talked about corporate social responsibility (CSR) not only in the U.S., the European Union, but also in Lithuania. It is an inevitable need in today's business. When the economic crisis began, organizations started looking for new ways to compete, and CSR is one of those ways, because it improves not only the organization's image, employee’s loyalty and brand awareness, but also the efficiency and effectiveness. However, most companies only simulate the social responsibility by talking, rather than implementing long-term social responsibility strategies. On the other hand, the economic crisis prompted some companies to significantly reduce their level of responsibility. It is therefore important to determine whether a socially responsible company has implemented corporate social responsibility during the economic crisis and how it has changed during this period. The object of the research is corporate social responsibility. The tasks of the research: 1. To analyze the concept of corporate social responsibility. 2. To identify the determining factors of CSR. 3. To analyze the implementation of CSR models. 4. To analize the potential impact of the economic crisis for corporate social responsibility. 5. To analyze the level of empirical testing in Lithuania and foreign countries of the CSR in the context of economic crisis 6. To investigate how and why CSR practice has been changing during the economic crisis. Conducted empirical research... [to full text]

Pagrindinis šio bakalaurinio darbo tikslas – išsiaiškinti kaip ekonominės situacijos pokyčiai šalyje turi įtakos įmonių bankrotų skaičiaus svyravimams. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti kokia yra įmonių bankroto situacija Lietuvoje, nustatyti kokie ekonominiai rodikliai turi didžiausią įtaką įmonių bankroto skaičiaus svyravimui, suskaičiuoti kokią įtaką įmonių bankrotui turi reikšmingiausi ekonominiai rodikliai, pateikti pastabas, rekomendacijas ir pasiūlymus problemai spręsti. Atliekant tyrimą buvo naudojami du metodai: horizontalios analizės metodas ir tiesinės regresijos metodas. Analizuojant lyginami ekonominiai rodikliai laiko perspektyvoje. Regresinės analizės metu įvertinama, kurie ir kaip ekonominiai rodikliai labiausiai turi įtakos įmonių bankroto skaičiaus svyravimams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad reikšmingiausi laikotarpiai Lietuvai tiriamuoju laikotarpiu yra 1999 metų pabaiga (kritimas dėl Rusijos federacijos krizės), 2002-2008 metai (kilimas, dėl stipriai augančios ekonomikos, įstojimo į ES), 2008 metų antras pusmetis (kritimas, dėl pasaulinės finansų krizės). Regresinės analizės metu nustatyta, kad reikšmingiausi ekonominiai rodikliai yra: įmonių pelningumas, mokumo koeficientas, vartotojų kainų indeksas, bankrutavusių įmonių turtas bankroto paskelbimo dieną, vidutinė mėnesinė alga, įsiskolinimo koeficientas, tiesioginiai mokesčiai. Didžiausią įtaką įmonių bankrotui turi vidutinės mėnesinės algos padidėjimas, o mažėjimui – įsiskolinimo koeficiento padidėjimas. / The main purpose of this thesis is to explore how changes in economic situation influence corporate bankruptcies in Lithuania. The thesis objectives are: to find out the situation of corporate bankruptcies, identify which economic indicators have a major impact on corporate bankruptcies, calculate the impact that the most meaningful economic indicators have on corporate bankruptcies. Propose notes, recommendations, and suggestions. These two methods have been used for the analysis: horizontal comparable analysis and linear regression model. Economic indicators from different time periods were compared during comparable analysis. Linear regression provided information which main economic indicators had a major impact on corporate bankruptcies and how those indicators influence corporate bankruptcies. The analysis showed that major fluctuations in Lithuanian economy were recorded in the year of 1999 (Russion crisis), year of 2002-2008 (major rise in the economy, the EU), second half of 2008 (world financial crisis). Linear regression analysis revealed that corporate profitability, solvency credit, CPI, assets of bankrupt corporates on the day they were bankrupt, average monthly salary, debt credit and direct taxes have major impact on corporate bankruptcies. The biggest influence to rising corporate bancktupcy is made by changes in average monthly salary and solvency credit.

Ekonominės plėtros koncepcijos, kurios įteisina ar net skatina ekologinę destrukciją, socialinę nelygybę, šiuo metu jau nebegali tenkinti žmonijos. Dabar reikalingas iš esmės naujas strateginis požiūris į mus supančią aplinką, mokslo ir technikos pažangą, įvairių kultūrų ir tradicijų integraciją ir tolesnę ekonomikos raidą, naują ekonominio augimo tikslų sampratą. Nors subalansuotai plėtrai mokslas skiria vis daugiau dėmesio, tačiau šios teorijos vis dar yra embrioninėje stadijoje, o jų praktinis pritaikymas yra dar problematiškas. Remiantis Lietuvos ir užsienio autorių darbų apie darnią (subalansuotą) plėtrą analize bei išanalizavus įmonių galimas strategijas, darbe siūloma nauja strateginė pažiūra į subalansuotą plėtrą. Darni (subalansuota plėtra) – tai ilgalaikė, stabili ekonomikos ir visuomenės plėtra, derinanti ekonominį, ekologinį, socialinį, organizacinį-vadybinį ir etinį aspektus. Darbe pasiūlytas inovatyvus subalansuotos plėtros modelis, atitinkantis šiuolaikines strateginio valdymo koncepcijas. / Conceptions of the economical development which legitimates or even promotes ecological destabilization, social inequality currently are not able to supply the humanity. It is required new strategical attitude towards our environment, academical and technological progress, towards the integration of the culture and traditions, the further economical development, towards understanding the under point of the economical development now. Though the education increasingly pays attentions to sustainable development however these theories are not finished and their practical use is still problematical. In accordance with the analysis of the work of Lithuania and foreign authors about sustainable development and after the analysing possible strategies of the companies the new attitude towards the sustainable development is offered. Sustainable development is permanent, stabilized development of the economics and society which coordinates economical, ecological, social, organizational-managemental, business and leading ethics dimensions. At work there is offered innovational sustainable development model which corresponds to the modern conceptions of the strategical management.

Magistriniame darbe tiriami sąveikumo sprendimai bei specifiniai verslo taisyklių suderinimo metodai, smulkaus ir vidutinio verslo (toliau - SVV) įmonių valdymo informacinėse sistemose, nagrinėjamos šio suderinimo problemos bei galimybės. Pagrindinis tyrimo objektas yra verslo taisyklių suderinimo problemų ir sprendimų apžvalga ir analizė. Remiantis analizės rezultatais darbe bus siekiama sukurti metodiką, leisiančią efektyviau suderinti verslo taisykles įmonių sąveikumo sprendimuose. Darbo tikslas - ištirti egzistuojančių verslo taisyklių suderinimo metodus, jų apribojimus ir galimybes bei pasiūlyti metodiką, gebančią efektyviau suderinti dviejų ar daugiau įmonių derybų taisykles. Naudojant pasiūlytą metodiką išspręsti automatinių derybų problemą, kai dvejų ar daugiau partnerių iš anksto suformuluotos derybų taisyklės automatiškai suderinamos ir pritaikomos perduodamiems verslo dokumentams, minimaliai dalyvaujant žmonėms. Tyrimo poreikį sąlygojo išaugusi SVV konkurencija, poreikis gerinti įmonių tarpusavio sąveikumą vykdant užsakymus bei siekis pasiūlyti kokybiškesnes ir operatyvesnes paslaugas. Darbą sudaro įvadas, šeši skyriai ir išvados. Pirmosiose keturiose skyriuose paaiškinamas problemos aktualumas, formuluojami darbo tikslas ir uždaviniai, supažindinama su tyrimo struktūra, pateikiama išsami esamų sprendimų apžvalga ir analizė, apibrėžiama siekiamo sprendimo koncepcija bei nurodoma reikalavimų specifikacija. Pateikiamas sistemos projektas atitinkantis... [toliau žr. visą tekstą] / This paper investigates the interoperability solutions and specific methods of the reconciliation of business rules, small and medium-sized business (hereinafter referred to as SMB) management in information systems, as well as the problems and opportunities related to such reconciliation. The main objective of the research is to review and analyse the problems of business rules reconciliation and their solutions. The paper will attempt to create a method based on results, which will allow users to reconcile business rules in enterprise interoperability solutions more effectively. The goal of the paper is to investigate existing reconciliation methods of business rules, their limitations and possibilities, as well as offer a method which will be more effective in reconciling negotiation rules of two or more companies. Utilising the proposed method, the paper aims to find solutions to the problems related to automated negotiations where previously outlined negotiation rules between two or more parties are automatically reconciled and applied to the exchanged business documents with a minimal participation of people. The need for such research arose from the increased competition between SMBs, the necessity to enhance companies’ interoperability when fulfilling orders, as well as the pursuit to offer more effective, better quality services. The paper consists of the introduction, six parts and the conclusion. The first four parts encapsulate the relevance of the problem, the... [to full text]