The purpose of the final job is to analyze load of the computer network main lines during weekdays in VGTU and to compare it with load of the same type lines. In the job VGTU network history, development and present situation is described. The network typology, main communicative equipment and routing is discussed. The main protocols of the networks and control technologies are described in the job. Possibilities to use them for making network statistics are analyzed. Statistical information receiving and releasing system is realized. Possibility to use it in VGTU computer network is demonstrated. The carried out analysis permits to determine the weak links of the network, load in dynamics of the main equipment and the increase of the network resource usage. This lets predict the expansion of the network and the necessary renovations.

The aim of the dissertation is to introduce an intellectual capital management model, which integrates strategic management and intellectual capital management processes.

Šio darbo objektu buvo pasirinktos žmogaus žinios, kurios yra veikiamos žiniasklaidos. Darbo tikslas – nustatyti galimą žiniasklaidos poveikį žmogaus žinioms. Darbo uždaviniai: apibrėžti žmogaus žinojimą, atskleidžiant visuomenės sampratą, nurodant individo buvimą visuomenės nariu, akcentuojant individo socializaciją; išanalizuoti ir pateikti žmogaus žinių žemėlapio sudarymo principus; išanalizavus žiniasklaidos poveikio teorijas nustatyti galimus žiniasklaidos poveikius žmogaus žinojimui. Darbo struktūrą sudaro trys pagrindinės darbo dalys. Pirma darbo dalis yra skirta visuomenės ir žmogaus žinių aptarimui. Šioje darbo dalyje yra pateikiama visuomenės samprata, apibrėžiama ir analizuojama informacinė kultūra, žinių svarba žmogui. Numatomos galimybės ir būdai, leidžiantys svarstyti žmogaus žinių žemėlapių formavimą. Antroje darbo dalyje yra pristatomos žiniasklaidos teorijos, akcentuojant jų poveikį žmogaus žinių formavimui. Šioje darbo dalyje yra aptariami žiniasklaidos poveikiai, akcentuojant planuotus trumpalaikius ir ilgalaikius bei neplanuotus ilgalaikius žiniasklaidos efektus. Trečioje darbo dalyje yra pristatomas atliktas tyrimas, apie žiniasklaidos perduodamos informacijos svarbą žmogui, taip pat siekiama atskleisti galimą žiniasklaidos poveikį atitinkamų žinių formavimui ir papildymui, keitimui. Darbe taikyti tyrimo metodai: rašant darbo teorinę dalį naudojamas literatūros analizės metodas, praktinėje darbo dalyje taikomas anketinės apklausos metodas. / In nowadays human knowledge is seemed as one of the important factors. Therefore the impact of mass mediated information to modern society is unquestioned. We are all of us members of modern society and we live according norms and values that are dictated to us by dominant culture. Thus knowledge is the one of the most important value in modern information culture, which is the sum of norms, values and experience, that could be used in communicational processes and that let to use information base formed of it. Knowledge is one of the most important components in the life of human being. Steady acquiring of knowledge is the essential process that leads to update of existing unit knowing. One of the important elements that improve our lives with knowledge is mass media. Consumption of knowledge provided by mass media is requisite not to drag in the context of nowadays life. Therefore there must be analysed the usage of mass mediated information in modern society for building knowledge maps. The main aim of the work is to analyse the possible impact of mass media to social knowledge. There were formulated several tasks: • To analyse human knowledge, to exhibit definition of society and to show the importance of socialization for person in the context of society • To analyse and to set the framework of human knowledge map • To analyse theories of mass media and to show the effects of mass media to construction of human knowledge maps. The work consists of three parts: in the... [to full text]

Because knowledge and information are becoming the vital resources, appropriate organization and management of them is considered to be the guaranty of the welfare of every state, organization and individual. There could be recognized the stronger attention to institutions that are traditionally related to knowledge and information. Because of the growing strategic importance of information and communication technologies in modern organisations, academic libraries remain a significant unit in the institutions of higher education. The theoretical outline of the importance of academic library strategy in the knowledge society in this dissertation is disclosed by exposing the concept of these libraries as organisations, introducing the concept of the evolution of strategy of these libraries, and evaluating changes taking place in the world’s academic libraries. The dissertation introduces a theoretical model of the strategic directions of the academic library developed in the dissertation. This model is proposed by the author of the dissertation as a possible one for the development of academic libraries in Lithuania. The analysis of the possibilities of implementing the designed model in Lithuanian academic library performance accomplished in the dissertation highlights possible obstacles to the modernization of these libraries and the most important and influential circumstances for implementing the model in Lithuanian academic libraries. Analysis of scientific literature, the... [to full text] / Tinkamas žinių ir informacijos organizavimas bei valdymas šiandieninėje žinių ekonomikos visuomenėje pripažįstama kaip pagrindinis valstybės, organizacijos ir kiekvieno individo klestėjimo bei gerovės garantas. Aukštojo mokslo institucijos biblioteka (disertacijoje – akademinė biblioteka) žinių ekonomikos visuomenėje išlieka viena iš svarbiausių grandžių informacinio aprūpinimo infrastruktūroje. Pažymėtinas išskirtinis akademinės bibliotekos vaidmuo universitetinių žinių kūrimo ir ypač sklaidos procesuose. Visa tai skatina suformuluoti akademinių bibliotekų vystymosi kryptis įvertinant šias bibliotekas vadybiniu požiūriu. Ginamoje disertacijoje ištirtas akademinių bibliotekų vaidmuo žinių visuomenėje, šių bibliotekų kaip organizacijų samprata bei ypatybės, analizuojama šių bibliotekų strateginio valdymo patirtis. Pažangiausių pasaulio akademinių bibliotekų vystymosi tendencijų kontekste suformuluotos pagrindinės šių bibliotekų vystymosi strateginės kryptys, sukurtas akademinės bibliotekos vystymosi strateginių krypčių žinių visuomenėje teorinis modelis ir ištirtos šio modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybės. Modelio įgyvendinimo Lietuvos akademinėse bibliotekose galimybių tyrimas išryškino potencialias kliūtis, modernizuojant šias bibliotekas, ir svarbiausias aplinkybes, galinčias turėti įtakos tokio modelio įgyvendinimui. Apibendrinus teorinę ir empirinio tyrimo medžiagą suformuluotos išvados ir rekomendacijos. Teorinė akademinių bibliotekų... [toliau žr. visą tekstą]

Informacijos sistemos kūrimas, pradedant nuo vartotojo reikalavimų surinkimo iki IS diegimo, palaikymo ir reinžinerijos vadinamas informacijos sistemų inžinerija. Pastaruoju metu šio mokslo vystymosi eigoje formuojasi naujas etapas – žiniomis grindžiama kompiuterizuota IS inžinerija. IS kūrimo aplinka CASE yra papildoma veiklos žinių kaupimo posistemiu, intelektualizuojančiu informacijos sistemos kūrimo procesą. Veiklos žinių posistemio paskirtis teoriškai yra užtikrinti galimybę saugomų dalykinės srities žinių pagrindu generuoti IS konceptualaus ir detalaus projektavimo etapų modelius ir programinį kodą. Veiklos modelio panaudojimas gerina sprendimų kokybę ir taupomas darbo laikas, kadangi veiklos modelyje jau yra sukauptos formalių kriterijų atžvilgiu patikrintos žinios. Priešingai negu tradicinėje kompiuterizuotoje IS inžinerijoje, kur informacijos sistema kuriama empiriškai, pradedant vartotojo poreikių išsiaiškinimu, analize ir specifikavimu. Tokiu IS kūrimo būdu dauguma CASE įrankiams taikomų projektinių modelių yra generuojami tik iš dalies ir juos iki galo realizuoti gali tik sistemos analitikas neautomatizuotu būdu. Šiame darbe bus gilinamasi į galimybę panaudojant veiklos modelį, kurio pagrindu sudarytas dalykinės srities žinių posistemis, generuoti veiklos (activity) diagramos projektinį modelį. / The principles and major steps of enterprise Meta-Model (EMM) based development of Activity model in CASE system enviroment are presented in this paper. The Enterprise Meta-Model represents the key concepts of domain knowledge. The enterprise processes, management functions, and their interactions are concidered as a components of the domain knowledge accumulated as Enterprise model in the knowledge base of CASE system. The formal and practical background for generation of Activity diagram model is mapping rules of EMM constructs to constructs of Activity diagram meta-model. In this paper experimental Enterprise knowledge model is eveluated in order to find out with activity diagram elements we can‘t generate without adding aditional classes to Enterprise model.

One of IS engineering problems – are analyses and simulation, in order to define users informative needs. Activity knowledge accumulation method and part of the system has been realized grounded on workflow models. System prototype has been created to extend CASE environment activity knowledge basis. The part of the system will be directly used by analysts, who will simulate the activity of computerized organization, trying to collect and analyze users information requirements. This work is a part of the scientific research “IS engineering method grounded on knowledge” carried out in the department of IS. Information systems engineering is started by the analyses of activity area – workflow model sequences of analyzed processes are made. Workflow model sequences transforming method has been created, that checks completeness and sequence of the data collected. Such checked by created methods and located in CASE system knowledge basis activity model will be called activity knowledge structure. In the storage of CASE system professional knowledge in accumulated and collected using modified work sequence models. The completeness of the information collected is checked using professional knowledge and completeness checking algorithms – information shift, data separation elimination of the breakpoints, function structure setting and import. The activity knowledge accumulation has been programmed. Information data accumulation and completeness checking algorithms are realized... [to full text]

When selecting life-insurance a person has to rely on subjective decisions of insurance agents or try to analyze all existing life-insurance products for himself. Not only there is a considerable amount of life-insurance products, but also their rules differ significantly. Therefore, a person who wants to choose the best life-insurance for himself must dedicated vast time to this task and have a great understanding of life-insurance in general. The outlined best life-insurance problem is solved by designing the Best Life Insurance Selection System, which is able to assess person’s finance liabilities, determine which type of life-insurance and on what conditions he needs, and where he is able to purchase it. The Most Suitable Life-Insurance Selection System designed in this work was subdivided into the following subsystems: Information about Life-Insurance, Finance Liabilities Assessment, Life-Insurance Type Selection, Conditions of Life-Insurance Selection, and the Best Life-Insurance Selection subsystems. The Life-Insurance Type Selection subsystem design was based on CommonKADS knowledge engineering methodology.

The dissertation analyzes the problems of evaluating an organization‘s knowledge potential, both on a theoretical and practical level. The object of researches – assessment of knowledge potential in organization – is important for the science of management, for organizations, and for states. The systematical analysis of the research object done by the author allowed to determine the factors influencing an organization‘s knowledge potential. The quantitative methods established for evaluating the organization‘s knowledge potential are joined into one evaluation system. In evaluating an organization‘s knowledge potential, an individual was chosen as the basic organizational element, and synergy was investigated as the most important catalyst of an organization’s knowledge potential. The main goal of this dissertation is to create a model to assess the knowledge potential of organization. Several main tasks were investigated in the dissertation: 1) to substantiate significance of knowledge and to carry out an analysis of knowledge potential content after evaluating the existing knowledge science literature; 2) determine the main components of an organization‘s knowledge potential and create qualitative methods for their evaluation; 3) prepare a methodics for the application of the model for evaluating an organiztion‘s knowledge potential. The Introduction presents the investigated problem, the importance of the thesis and its scientific innovativeness. It reveals the object of... [to full text] / Disertacijoje teoriniu ir praktiniu lygmenimis gvildenamos organizacijos žinių potencialo vertinimo problemos. Tyrimų objektas – organizacijos žinių potencialo vertinimas – yra svarbus vadybos mokslui, organizacijoms ir valstybėms. Autoriaus atlikta tyrimo objekto sisteminė analizė leido nustatyti organizacijos žinių potencialą lemiančius veiksnius, kurių vertinimui sukurti kiekybiniai metodai yra sujungti į vieną vertinimo sistemą. Vertinant organizacijos žinių potencialą, baziniu organizacijos elementu pasirinktas asmuo, o sinergija nagrinėta kaip svarbiausias organizacijos žinių potencialo katalizatorius. Pagrindinis disertacijos tikslas – sukurti organizacijos žinių potencialo vertinimo modelį, lanksčiai taikomą įvairiose srityse. Disertacijoje nagrinėti keli pagrindiniai uždaviniai: 1) pagrįsti žinių svarbą ir atlikti žinių potencialo turinio analizę; 2) sintezuoti organizacijos žinių potencialą lemiančius veiksnius į bendrą modelį; 3) parengti siūlomo organizacijos žinių potencialo vertinimo modelio taikymo metodiką. Disertaciją sudaro įvadas, keturi skyriai, rezultatų apibendrinimas, literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai bei penki priedai. Įvadiniame skyriuje aptarta tiriamoji problema, atskleistas darbo aktualumas ir darbo mokslinis naujumas, aprašytas tyrimo objektas, suformuluotas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašyta tyrimų metodika, nurodyta disertacijos rezultatų praktinė reikšmė, pateikti ginamieji teiginiai. Pirmasis skyrius... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]

Magistro darbo objektas – organizacijos informacijos, turinio ir žinių integracija ir valdymas informacinių technologijų pagrindu. Darbo tikslas – pateikti integruotą informacijos, turinio ir žinių valdymo organizacijoje modelį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: atskleisti verslo procesų valdymo problematiką šiandieninėje verslo aplinkoje; apibrėžti informacijos, turinio ir žinių vadybos sampratas ir jų reikšmę organizacinių ir funkcinių procesų efektyvumui; rasti šių koncepcijų sąsajas, sankirtos taškus organizacijos aspektu; pateikti integralų informacijos, turinio ir žinių valdymo modelį; pagrįsti šios integracijos efektyvumą, atliekant Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemos vartotojų pasitenkinimo lygio tyrimą. Naudojantis straipsnių, mokslinių publikacijų analizės ir lyginamuoju metodais padaryta išvada, kad siekiant efektyviai valdyti informacijos srautus šiandieninėje organizacijoje, nebepakanka pavienių informacinių technologijų sprendimų, reikalingas visą apimantis žmogiškųjų ir informacinių resursų ir bei santykių suvokimas bei kompleksinių, pritaikytų konkrečiai organizacijai sprendimų diegimas. Dokumentų valdymo sistemos yra orientuotos į organizacijos informacinio turto efektyvų valdymą, laiko ir kaštų taupymą. Tuo tarpu turinio valdymo sistemos apima ir efektyvią organizacijos komunikaciją tiek su vidinėmis organizacijos grupėmis, tiek su išorinėmis. Žinių vadyba dar toliau siekia realizuoti organizacijos konkurencinį pranašumą per visos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the integration and management of organizational information, content and knowledge on the platform of information technologies. The goal of this master thesis is to provide integrated model of information, content and knowledge management in the organization. In order to achieve this goal, the tasks listed below were realized: to describe the complexity of business process management in nowadays dynamic business environment; to define the concepts of information, content and knowledge management and their influence to effectiveness and efficiency of organizational and functional processes; to define the links of information, content and knowledge management concepts; to provide an integrated model of information, content and knowledge management; to approve the efficiency and effectiveness of this integration investigating the satisfaction lever of the users of the State Tax Inspection electronic declaration system. Using methods of articles and publications analyze and comparative methods there was done an conclusion. In order to manage information flows in the organization effectively, it is not enough of single solutions of information technologies. It is necessary overall approach on human and information resources and their links, as well as design and implementation of integrated and adapted for specific organization needs solutions. Document management systems are focused on effective management of organizational information asset... [to full text]