Vadybos principų taikymas informacijos įsigijimo, organizavimo, paskirstymo ir naudojimo procesams bei žinių identifikavimo, vystymo, platinimo ir išsaugojimo procesams tampa reikšmingas visų tipų organizacijoms. Efektyviai valdoma informacija ir žinios užtikrina sėkmingą organizacijos investicijų į informaciją bei žinias valdymą ir kontrolę, informacinių poreikių bei žinių identifikavimą, sukurtos naujos vertingos informacijos bei svarbių žinių platinimą, užtikrina nuoseklų žinių vystymo procesą, efektyvų žinių panaudojimą bei naujai sukurtų sugebėjimų ir praktikų išsaugojimą. Informacijos ir žinių vadybos principų organizacijoje taikymas padeda greičiau pasiekti organizacijos tikslų. Siekiant teikti kuo geriau vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas yra būtinas visų informacijos ir žinių vadybos procesų greitas funkcionavimas. Naudojantis dokumentų analizės, lyginamosios analizės, stebėjimo ir apklausos tyrimų metodais išnagrinėta informacijos vadyba organizacijoje, išskiriant pagrindinius jos elementus, struktūrines dalis ir procesus, išnagrinėta žinių vadyba organizacijoje, apibrėžtos esmines žinių vadybos charakteristikos ir pagrindiniai procesai, aptarti informacijos ir žinių vadybos sprendimo priėmimo modeliai bei aplinkos, remiantis pagrindiniais informacijos ir žinių vadybos procesais, ištirtos ir nustatytos informacijos vadybos ir žinių vadybos problemos, kurios mažina informacijos ir žinių vadybos efektyvumą Lietuvos ekonominės plėtros agentūroje. Atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / The application of management principles to the acquisition, organization, control, dissemination and use of information and knowledge relevant to the effective operation of organizations of all kinds. Information management includes a lot of disciplines, but all of them can be joint into three main parts: information resources management, communication management and information processing management. Information management cycle include six information management processes: identifying information needs, acquiring information, organizing and storing information, developing information products and services, distributing information, using information. Knowledge management is the process through which organizations generate value from their intellectual and knowledge-based assets. Some benefits of knowledge management correlate directly to bottom-line savings, while others are more difficult to quantify. In today's information-driven economy, companies uncover the most opportunities — and ultimately derive the most value — from intellectual rather than physical assets. To get the most value from a company's intellectual assets, knowledge management practitioners maintain that knowledge must be shared and serve as the foundation for collaboration. Yet better collaboration is not an end in itself; without an overarching business context, knowledge management is meaningless at best and harmful at worst. Consequently, an effective knowledge management program should help a... [to full text]

Žinių ir kompetencijų svarbos pabrėžimas tapo vienu iš pagrindinių faktorių išskiriančių intelektualią XXI a. organizaciją iš kitų. Norėdamos pagerinti savo veiklos efektyvumą naujojo tūkstantmečio įmonės nepaliaujamai mokosi puoselėti tai, ką turi svarbiausio - informaciją, žinias ir patirtį. Įtempta konkurencija rinkoje tik įrodo, kad konkuravimas materialiaisiais ištekliais jau seniai nebėra pranašumo prieš konkurentus šaltiniu, o konkuravimas produktais, paslaugomis ir kainomis kuria tik trumpalaikį pranašumo efektą. Perpratusios konkurencinio pranašumo prigimtį, organizacijos atsigręžė į savo vertingiausią turtą – žmogiškuosius išteklius, kuriančius pagrindą organizacijos kompetencijų plėtojimui. Organizacijos konkurencinis pranašumas pirmiausia kyla ne iš jos gaminamų produktų ar paslaugų, bet iš gebėjimo technologinius ir gamybinius įgūdžius paversti kompetencijomis, kurios įgalintų prisitaikyti prie nepastovių aplinkos sąlygų ir atrasti naujas galimybes. 8 dešimtmetyje pradėtas plėtoti ištekliais paremtas požiūris į organizaciją tapo šių dienų neramios ekonomikos, įtakojamos tokių veiksnių kaip rinkų globalizacija, nuolatos kintantys klientų poreikiai, pagrindu. Šie įtakojantys veiksniai lemia mažėjantį rinkos potencialą ateityje, dėl to organizacijos yra priverstos ieškoti naujų rinkų arba kurti naujomis vertingomis charakteristikomis pasižyminčius produktus ir paslaugas, o tai galima įgyvendinti perkonfigūruojant esančias ir naujai sukurtas organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / There continues to be much interest in the business and academic communities in the concept of strategic competencies, that is, how organisations define and differentiate themselves. More recently, this movement has fragmented into a number of related fields with subtle differences in focus: knowledge management — concerned with how organisations identify, share and exploit their internal competencies, in particular the knowledge of individuals; organizational learning — on the relationship between individual and organizational knowledge and how organisations acquire new competencies; strategic management — how competencies can be assessed, and how these contribute to performance; and innovation management — on how such competencies are translated into new processes, products and services. The purpose of this paper is to analyse how knowledge management fosters the development of organization’s strategic competencies. In order to reach the purpose of the paper, tasks are raised as follows: - To identify the relationships between the knowledge management, strategic competencies, innovation management and organizational learning. - To discuss the conception of competency and arising problems of its determination, to analyze the main organizational competency models; - To identify the factors that influence the development of organizational competencies and to design competency development opportunities under the base of knowledge management; - With the help of research taken at... [to full text]

Now in most CASE tools the information collected during the stage of IS cycle analysis is not used to generate the models of the designing stage. Improving CASE systems it is offered to enlarge them with an activity knowledge basis, what becomes an additional source of information to generate project model. Activity knowledge model created in the department of data systems has been specified and activity setting system has been designed and realized during the work. System design has been conducted using programming appliances: Rational Rose Enterprise Edition 2002, Microsoft Visio Professional 2002. Use Case model generating algorithms has been created on the grounds of the activity basis. UCM models storage and software needed for its functioning have been worked out. CASE activity knowledge basis ordering system has been created on the grounds of the activity meta-model worked out in the department of data systems. Realized activity knowledge ordering system is used to extend traditional CASE systems functional possibilities. Realized CASE activity knowledge basis ordering system (Visual FoxPro 7.0) lets:  To input and adjust activity knowledge – activity elements described on the grounds of work model sequences activity procedures, activity functions, information flow, material flow and users;  To relate activity processes, activity functions, simulate their hierarchy structure;  To make accounts about the content of knowledge basis;  To generate users case... [to full text]

The master‘s paper provides the analysis of Lithuanian and foreign scientific literature on the knowledge economics development opportunities in Lithuania while using EU structural funds. Here are analysed theoretical knowledge economics development trends, presumptions of creation, help of EU structural funds to develop Lithuanian knowledge economics. Taking into account Common Program Document of Lithuania and the structure of Lithuanian EU structural funds here was evaluated an opportunity to develop Lithuanian knowledge economics. On May 4th, 2006 the author took part in the 6th conference for Junior Researchers “Urgent Issues of Economics and Management” organized by Šiauliai University, Faculty of Social Sciences, and read the article: “The Possibility of Knowledge Economics in Lithuania by EU Structural Funds”.

Žinių ekonomika tampa svarbiausiu išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiančiu veiksniu, o žinioms imlios pramonės bei informacinių technologijų plėtotė yra būtina šalies pažangos, klestėjimo ir gerovės sąlyga. Subalansuota šalies plėtra galima tik turint ilgalaikę šalies raidos strategiją, kurios prioritetai – žinių visuomenė ir žinių ekonomika. Šiems prioritetams įgyvendinti reikia kryptingų valdžios pastangų ir politinės valios. Mano pasirinkta magistro darbo tema yra aktuali, nes Europos Sąjungos ateitis yra siejama su žiniomis grindžiamos visuomenės ir žiniomis grindžiamos ekonomikos sukūrimu. Magistro darbo objektas – Lisabonos strategija žinių ekonomikoje. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti, ar Lisabonos strategijos užimtumo skatinimo, verslumo ir švietimo uždaviniai yra tinkami žinių ekonomikos sąlygomis. Magistro darbo tikslui įgyvendinti iškelti tokie pagrindiniai uždaviniai: 1. Atskleisti strateginės vadybos žinių ekonomikoje ypatumus. 2. Aptarti Lisabonos strategiją, jos struktūrą, uždavinius bei užimtumo, verslumo ir švietimo segmentus žinių ekonomikos aspektu. 3. Išanalizuoti pasirinktus Lisabonos strategijos segmentus tikslų ir uždavinių lygyje ir gautos analizės duomenimis padaryti išvadą, ar šie tikslai ir uždaviniai atitinka žinių ekonomikos strategavimo požymius. Siekiant darbe numatyto tikslo bei uždavinių, teko vadovautis sekančiais magistro darbo metodais: kiekybine mokslinių publikacijų analize, lyginamuoju metodu, industrinės ir žinių ekonomikos... [toliau žr. visą tekstą] / Knowledge economy is becoming the most important factor conditioning the economy evolution of developing countries, and the industries susceptible to information as well as the evolution of information technologies are an essential condition in country’s advancement, prosperity and wellbeing. In order to implement these priorities purposeful governmental effort and political willpower are needed. The topic I have chosen for my MA paper is a topical one, because the future of European Union is associated with the creation of the knowledge based society and knowledge based economy. The object of the MA work is Lisbon’s strategy in knowledge economy. The main purpose of the work is to find out if Lisbon’s knowledge occupation encouragement, enterprise and education goals are suitable to the conditions of knowledge economy. To implement the goal of the MA work the following main tasks were proposed: 1. To reveal the peculiarities of strategic management in knowledge economy. 2. To discuss Lisbon’s strategy, its structure, the goals and the segments of occupation, enterprise and education in knowledge economy aspects. 3. To analyze the chosen Lisbon’s strategy segments on the level of purposes and goals and to make a conclusion if these purposes and goals correspond to knowledge economy’s strategic characteristics. Trying to achieve the goals and purposes of this work I had to follow these MA work’s methods: the quantitative scientific publications’ analysis, the comparative... [to full text]

Darbe apžvelgiamos intelektualaus kapitalo, žinių vadybos ir intelektualaus kapitalo vadybos sampratos, jų reikšmė naujojoje ekonomikoje bei šiuolaikinėje organizacijose. / Summary There is an increasing understanding that intellectual capital is a key matter for success in today's economic environment. Intellectual capital is not just data or information in files and databases. It embraces all useful knowledge in all forms in the organization. Intellectual capital is vital in knowledge-based organizations and is becoming increasingly important in every other type of organization. Therefore, it is critically important that intellectual assets are well understood and properly managed if organizations want to compete successfully in today's world economy. Effective management of intellectual capital begins with understanding. For this reason, this paper has provided a definition of intellectual capital to help managers understand the breadth of management requirements. Several models for classifying the components of intellectual capital were then presented so management might understand the depth of management requirements. Finally, several measurement schemes were presented showing how intellectual capital can be viewed at both the component-by-component and organization levels. Management of intellectual capital is in its early stage, but interest is growing. Models and measurements are being developed with enthusiastic experimentation. The indication is that every organization should begin their quest for understanding and expertise in managing the pre-eminent asset for creating wealth in the future. In conclusion, there are five reasons why... [to full text]

Tyrimo tikslas yra sudaryti formalią veiklos žinių struktūrą, remiantis vertės grandinės modeliu, kurios pagrindu gali būti kuriama veiklos žinių bazė, skirta analizuoti ir pertvarkyti įmonės veiklą ir žiniomis pagrįstą veiklą, spręsti veiklos ir informacijos technologijų suderinimą kompiuterizuojant veiklos valdymo funkcijas. Tyrimo uždaviniai yra tokie: - išanalizuoti egzistuojančius modeliavimo metodus, veiklos ir IT suderinimo bei žinių valdymo metodus, ir analizės rezultate identifikuoti pagrindinius veiklos modelio komponentus - sudaryti veiklos žinių modelio struktūros tyrimui veiklos žinių tyrimo erdvę , kuri apibrėžtų prasminius veiklos žinių tyrimo erdvės elementus. - pasirinkus M.Porterio vertės grandinės modelį, jį transformuoti žiniomis pagrįstai veiklai modeliuoti. - sudaryti MVGM saugyklos reliacinę schemą - pateikti baigiamojo darbo aprašą Darbe naudoti tyrimo metodai – stebėjimas, informacijos analizė ir sintezė, apklausos, palyginimo metodai. / The paper deals with Enterprise knowledge modelling problem. The aim of the research, presented in the article, is to develop a formal Enterprise knowledge model for an Enterprise knowledge base. The Enterprise knowledge base is intended to be used for the decision support when solving a range of business problems: transformation of Enterprise into knowledge-based Enterprise; business and IT alignment; computerisation of business management functions. On the basis of analysis of Knowledge management theory and Enterprise modelling methods the Enterprise knowledge space is designed. The Porter’s value chain model is selected as a basis for the practical Enterprise knowledge modelling method. The Modified value chain model is derived from original Porter’s value chain model by identifying knowledge management function along with other management functions of the Enterprise. The formal structure of the Enterprise knowledge model is described and represented in the UML class diagram. On the basis of the findings of the research the enterprise knowledge modelling method will be developed and implemented in the computerised modelling tool. The value chain alignment models is assumed the basis for developing such enterprise model. For the identification of information resources the hierachical enterprise model is developed and presented. This enterprise model includes two types of functions - the main and special, and hierarchical levels of function/process interactions... [to full text]

Šiuo metu IS inžinerijoje projektiniai modeliai yra kuriami empiriškai, formaliai jų nepatikrinus pagal realią dalykinę sritį. Šiuo darbu siekiama intelektualizuoti IS inžinerijos projektavimo etapą generuojant UML state modelį iš dalykinės srities žinių saugyklos vadinamos veiklos modeliu. Darbo esmė – sugeneruoti veiklos modeliu grindžiamo UML state modelį, atliekant veiklos modelio analizę ir išskiriant veiklos modelio parametrus atitinkančius UML state modelio elementus, papildyti veiklos metamodelio žinių bazę trūkstamais elementais. Šiame darbe atliekamas UML (angl. unified modelling language) state metamodelio generavimas. Sugeneruoto state metamodelio pagalba bus intelekualizuojamas projektavimo etapas padedantis identifikuoti problemas kylančias IS kūrimo metu bei ir optimizuoti patį kūrimo procesą. Reikalinga akcentuoti tai, kad UML state modelio generavimas bus vykdomas, remiantis veiklos modeliu – realių įmonėje vykstančių procesų saugykla. Darbo uždaviniai: Atlikti veiklos modelio sudėties analizę UML state modelio aspektu. Sukurti veiklos modeliu grindžiamą UML state modelio generavimo būdą (algoritmą). Pasiūlyti sukurto metodo programinės realizacijos prototipą. Atlikus tyrimą, nustatyta kad būsenų modelio generavimas intelektualizuoja IS inžinerijos projektavimo etapą tuo, kad UML būsenų modelis sukuriamas interaktyviai, t.y. vykdant generavimo iš veiklos modelio (kuriame saugomos dalykinės srities žinios yra patikrintos valdymo požiūriu) algoritmą dalyvaujant... [toliau žr. visą tekstą] / Recently project models of IS engineering are created empirically, officially not exanimate according to real subject field. Target of this work is to intellectualize IS engineering designing stage by generating UML state model from subject field knowledge base namely called enterprise model. The point of this work is to generate UML state model based on enterprise model, performing analysis of enterprise model and excluding enterprise model parameters matching UML state model elements and adding missing elements to enterprise metamodel knowledge base. In this work UML state metamodel generation is performed. Generated state metamodel will help to intellectualize designing stage. It is important that UML state model generation will be performed according to enterprise model – database of real processes in the organization. Tasks of this work: perform analysis of enterprise model composition UML state model aspect, to create UML state model generation based on enterprise model, suggest software solution for created method. In this research it was discovered that state model generation intellectualize IS engineering designing stage. After analyzing enterprise metamodel and state metamodel was found that we need to add flow object in enterprise metamodel. Created UML state generation algorithm was tested with real data and was suggested realization prototype.

Šiais laikais kompiuteris daugeliui iš mūsų reiškia taip daug, kad mes jau nebeįsivaizduojam be jo savo gyvenimo, konkrečių darbų atlikimo ir netgi laisvalaikio. Kad darbas kompiuteriu būtų ne tik naudingas ir prasmingas, bet ir įdomus, kiekvienas iš mūsų turėtų būti susipažinęs su įvairiomis jo funkcijomis ir mokėti atlikti bent minimalias užduotis, palengvinančias kasdienį mūsų darbą. Kadangi įvairios IS ir IT yra naudojamos daugelyje sričių, kompiuterinis raštingumas gali būti vertinamas įvairiais aspektais: sociologiniu, psichologiniu, informatikos ir pan., o konkrečias temas nagrinėja vadybos, ekonomikos, politikos mokslai ir kiti. Kiekvienoje šalyje kompiuterinio raštingumo lygio rodikliai yra suprantami ir nustatomi skirtingai. Kadangi pastaruoju metu kompiuteriai yra naudojami beveik visose įmonėse, yra svarbu užtikrinti darbuotojų įgūdžių tobulinimą bei įsisavinimą. Todėl svarbu yra mokėti naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis bei teisingai įvertinti darbuotojų įgūdžius, o tai yra viena iš svarbiausių problemų, nes įvertinti įgūdžius ir žinias yra labai sunkus uždavinys. Vienu iš labiausiai žinomų ir naudojamų kompiuterinio raštingumo testavimu ir sertifikavimu Lietuvoje užsiima įgaliotoji ECDL atstovybė ir jos įkurti autorizuoti testavimo centrai. Problema yra ta, kad ne visi gali naudotis ECDL programos teikiamomis paslaugomis dėl įvarių priežasčių: kadangi šie mokymai ir testavimai yra mokomi arba todėl, kad trūksta laiko. Jei mes norėtume ištirti... [toliau žr. visą tekstą] / The Information Technology becomes an important part of our everyday lives and changes the way of our living via the Internet. Many traditional services are being replaced by their electronic counterparts. Besides, it is not only a communication way, but it also saves resources of a company. This tendency faces a barrier – capability of citizens or the labour force to understand and use different kinds of Information Technology. The main idea of this work is to find a way how the gap between the perceived and the actual states of the digital literacy could be calculated. Also these tasks are choosesen: 1. to analyze the areas and problems of a digital literacy; 2. to find a new model to solve the existing problem; 3. to use new model in a practics; 4. to analyze testing results and evaluate the advantages of used model. Such methods are used in the work:  analysis of scientific literature;  statistics analysis;  interview;  experiment measurements;  observation The new model of a testing was created and analyzed. The model consists of two parts: Digital Literacy Self Assessment and Digital Literacy Practical Assessment. It was used in experiments that are described in the work. As the result of this we can see that a gap exists between the ‘perceived’ state of Digital Literacy and the ’actual state”. Self assessment results were compared with a real situation. As the main results of mentioned experiments we can tell that such researches... [to full text]

Šiandienos programinę įrangą gaminančių įmonių konkurencingumas nemaža dalimi priklauso nuo jų lankstumo ir gebėjimo greitai įsisavinti naują informaciją. Vienas svarbiausių, po žmonių, įmonės turtų yra sukauptos žinios. Tuo tarpu, organizacijos, kuri nevykdo žinių valdymo, turimos žinios didžiąja dalimi priklauso nuo darbuotojų turimų žinių - jiems išeinant, dingsta ir jų žinios. Darbe analizuojamos žinių ir žinių valdymo sąvokos bei su šia sritimi susiję svarbiausi aspektai, formuluojami žinių ir žinių valdymo apibrėžimai, kuriais remiamasi konstruojant žinių valdymo modelį. Taip pat atliekamas su žinių valdymu susijusių procesų, metodų ir veiklų tyrimas bei statistinių duomenų ir prognozuojamų tendencijų Lietuvos ir užsienio IT įmonėse analizė. Apibendrinant atliktos analizės rezultatus yra priimti principiniai darbo sprendimai ir prielaidos. Apibrėžtos konstruojamo žinių valdymo modelio ir jo procesų struktūros. Gautas darbo rezultatas – pasiūlytas detalus žinių valdymo modelis, tinkantis žinių valdymui mažose IT įmonėse vykdyti. Jis sudarytas iš koordinavimo procesų (užtikrina infrastruktūrą) ir pirminių gyvavimo ciklo procesų (vykdomieji žinių valdymo procesai) kategorijų. Pastarosios yra sudarytos iš procesų grupių, kurių kiekviena apima nuo dviejų iki keturių funkciškai susijusių procesų. Savo ruožtu, kiekvieną procesą apibrėžia trijų tipų komponentai (privalomi, tikėtini ir informaciniai). / Nowadays the competition possibilities of organizations in information technologies area strongly depend on their flexibility and availability to adapt new information rapidly. One of the most important, after human, riches is the gathered knowledge. Meanwhile the knowledge of organizations, which are not performing knowledge management processes, are only those their workers have – after they switch the work, their knowledge go out also. This work provides the analysis of the most important aspects and concepts of knowledge management application. Further here the definitions of knowledge and knowledge management, which are used in construction of the knowledge management model, are stated. By discovering useful information in knowledge management area the analysis of processes, activities and methods, related with knowledge management area is proposed. Further the analysis of statistical data and prognosis survey facts regarding the IT organisations in Lithuania and foreign countries are provided in this document too. After that the study of mostly suitable models, standards and strategies are provided. The final result of this work is the provided detailed knowledge management model. Provided model is suitable for knowledge management application in small IT organizations. It is build from coordination process category (ensures infrastructure) and primary life cycle processes category (perform real work with the knowledge). Mentioned categories are constructed from the... [to full text]