Tyrimo objektas: sėdimą darbą dirbančių žmonių nugaros raumenų skausmas. Tyrimo problema: spartėjant šiuolaikinėms technologijoms atsiranda vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, dažni aplinkos stresoriai, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga laikysena ir neergonomiški baldai neigiamai veikia sveikatą. Todėl vis daugiau žmonių skundžiasi su ilgalaike sėdima padėtimi susijusiais negalavimais. Vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų yra nugaros raumenų skausmas, dėl kurio mažėja darbingumas, nukenčia gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas – nustatyti aplinkos stresorių, ergonomiškumo ir fizinių pratimų poveikį nugaros skausmui sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Hipotezė: manome, kad daugiau sveikatos sutrikimų turės žmonės, kurie dirba sėdimą darbą, patiria stresą ir jam šalinti pasirenka žalingus įpročius, nei tie, kurie dirba sėdimą darbą, bet renkasi fizinius pratimus. Išvados: sėdim���� darbą dirbantieji teigiamai darbo vietos ergonomiką vertina: privačiame sektoriuje 35%, valstybiniame – 16,25% ir dirbantys nevyriausybiniame sektoriuje – 1,3%. Net 60,6% tiriamųjų visą darbo laiką praleidžia toje pačioje padėtyje. Stresą patiria 77,5% tiriamųjų, o streso poveikis pasireiškia nuovargiu (32,5%), išsiblaškymu (21,3%) ir dėmesio stoka (17,5%). Raumenų skausmą jaučia 98,7% sėdimą darbą dirbančiųjų. Dažniausiai jaučiamas pečių juostos ir kaklo raumenų įtempimas bei nugaros skausmas, kurio dydis 4,8 balo. Fiziniai pratimai patikimai (p<0,05)... [toliau žr. visą tekstą] / Object of study: Back muscles’ pain of people, who perform sedentary jobs. Problem of study: As modern technologies speed up, more and more people start performing sedentary jobs. The health is negatively influenced by the sitting in front of the computer, by common stressors in surroundings, by decreased physical activity, by wrong posture and by unergonomic furniture. As a result, more and more people start complaining of the conditions, related to the long sitting position. One of the most common complaints is the pain of back muscles that decreases efficiency, affects the quality of life. Aim of study: Determine the impact of the surroundings’ stressors, ergonomicity and physical exercises on the back muscles’ pain of people who perform sedentary job. Hypothesis of study: We believe that the people who perform sedentary jobs, experience stress and choose addiction for its elimination have more health problems than people who perform sedentary jobs, but choose physical activity and exercises. Conclusions: People who perform sedentary jobs positively assess the ergonomics of work place: 35% in private sector, 16.25% in public sector, and 1.3% in non-governmental sector. Stress is experienced by 77.5% of participants, and the impact of stress is manifested by fatigue (32.5%), distraction (21.3%), and the lack of attention (17.5%). The pain of muscles is experienced by 98.7% of sedentary jobs performing people. Most commonly is experienced the pain of shoulder girdle and... [to full text]

Darbo objektas: Vidutinio ir vyresnio amžiaus skirtingos gyvensenos žmonių sveikatos, fizinio aktyvumo ypatumai ir gyvensenos sąsaja su gyvenamąja aplinka. Darbo problema – vykstant sparčiam technikos progresui stebimas visuotinis fizinio aktyvumo mažėjimas ir didėjantis fizinis pasyvumas. Fizinio aktyvumo stoka lemia daugelį lėtinių ligų, tarp jų širdies ir kraujagyslių ligas, kurios pirmauja pasaulyje mirčių skaičiumi. Žmogui senstant fizinis aktyvumas mažėja ir tai padidina rizikos tikimybę sveikatos atžvilgiu. Darbo tikslas – nustatyti praktikuojančių skirtingą gyvenseną vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių sveikatos, fizinio aktyvumo ypatumus ir gyvensenos sąsają su gyvenamąja aplinka. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti fizinio aktyvumo ypatumus būdingus skirtingos gyvensenos vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms; 2. Nustatyti sveikatos ypatumus būdingus skirtingos gyvensenos vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms; 3. Nustatyti gyvensenos ir gyvenamosios aplinkos sąsajas. Darbe keliamos hipotezės: 1. Sveiką gyvenseną praktikuojantys asmenys turi mažiau sveikatos negalavimų; 2. Asmenys gyvenantys arčiau žaliųjų erdvių dažniau būna fiziškai aktyvūs. Išvados: 1. Sveiką gyvenseną praktikuojantys respondentai fiziškai aktyvesni nei nepraktikuojantys sveikos gyvensenos darbinėje veikloje, pagal laiką sugaištą einant ir grįžtant iš darbo ir mankštinimosi dažnį laisvalaikiu (p<0,05). 2. Analizuojant nustatytų ligų paplitimą tarp sveiką gyvenseną praktikuojančių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Object of work: middle-aged and elderly people of different lifestyles health, physical activity and lifestyle characteristics relationship with the living environment. Work problems: during the rapid technological progress it is observed decrease in general physical activity and higher rates of physical inactivity. Lack of physical activity leads to many chronic diseases, such as cardiovascular disease, which leads the world in number of deaths. Physical activity decreases with age and this increases the probability of a risk to the health. Work object: to identify middle-aged and elderly people practicing different lifestyles, health, physical activity characteristics and lifestyle relationship with the living environment. Goals: 1. To identify the features of physical activity in relation to the health of middle-aged and elderly people with different lifestyles; 2. To identify specific health key characteristics of middle-aged and elderly people practising different lifestyles; 3. To identify lifestyle and living environment relationships. Hypothesis: 1. Individuals practicing a healthy lifestyle have fewer health complaints; 2. People living in rural areas tend to be more physically active. Conclusions: 1. Respondents practicing a healthy lifestyle are more physically active than those who do not practice healthy lifestyle at work based on time spent going to and returning from work and exercise frequency (p <0,05) during leisure time. 2. There is no significant... [to full text]

Tyrimo objektas: Vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo sveikatinimo programose ypatumai. Tikslas: Išsiaiškinti 50 metų ir vyresnio amžiaus žmonių poreikio dalyvauti sveikatą stiprinančiose arba fizinį aktyvumą skatinančiose programose ypatumus. Uždaviniai: 1.Išanalizuoti Kauno rajono socialinių paslaugų centro programų poreikio tyrimo duomenis. 2.Nustatyti 50 metų ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo sveikatinimo programose ypatumus. 3.Išsiaiškinti informacijos apie sveikatą stiprinančių ir fizinį aktyvumą skatinančių programų sklaidos ypatumus. Išvados: 1. Kauno rajono socialinių paslaugų centro programų poreikio tyrimo respondentai nurodė, kad rinktųsi veiklas, kurios stiprintų fizines ypatybes ir spręstų konkrečias sveikatos problemas (pvz.: daugiau nei pusė apklaustųjų rinktųsi kineziterapiją). 2. Pagrindinės paskatos dalyvauti programose būtų bendravimo ir naujų įgūdžių įgijimo poreikis. 50 metų ir vyresnio amžiaus žmones sveikatinimo programose labiausiai paskatintų dalyvauti noras sustiprinti savo sveikatą, padidinti savo fizinį aktyvumą, noras įgauti naujų žinių, nemokamos programos veiklos ir tinkamas programos veiklų pasiekiamumas. Mažiau paskatintų dalyvauti programoje noras užsiimti bet kokia veikla ir noras sutikti bendraminčių. 3. Daugiausiai respondentų informaciją apie sveikatinimo programas sužino iš kaimynų, seniūnijos darbuotojų arba seniūnijos skelbimų ir iš šeimos narių. Mažiau respondentų informaciją sužinojo iš interneto šaltinio ir iš spaudos... [toliau žr. visą tekstą] / Reasearch object: Older people‘s participation in health promotion programs. Purpose: Find out 50 years old and older people‘s needs to participate in health strengthen or physical activity incentive programs. Objectives: 1. To analyze the data of the survey Kaunas district social favour centre programs needs. 2. To set the causes of 50 years old and older people‘s participation in health enhansing programs. 3. To find out information about dissemination characteristies of health promoting and physical activity inducing programs. Conclusion: 1. Kaunas district social favour centre programs needs survey respondents indicated that they would choose activities strengthen this physical properties and solve specific health problems (e.g.: more than half of the respondents would choose physiotherapy). 2. The main incentive to participate in the programs would be for communication and the need for new skills. Factors that might encourage 50 year old and older people to participate in health enhancing programs are the following: the desire to enhance their health, increase their physical activity, the desire to acquire new knowledge, free programs activities and appropriate program operational availability. Less encouraging factors to participate in the program are: a wish to be engaged in any activity and willingness to meet the congenial. 3. Most respondents get information about health enhancing programs from their neighbors, municipality employees. Municipality ads and family... [to full text]

Visame pasaulyje visuomenė sensta, todėl labai svarbu yra pažinti vyresnio amžiaus žmones. Kad senstant keičiasi fizinis pajėgumas, visi žinome, tačiau nuomonių apie tai, kas vyksta su žmogaus asmenybe, yra įvairių. Mano tyrimo tikslas buvo tirti ir palyginti vyresnio amžiaus žmonių asmenybės savybių ypatumus, priklausomai nuo jų gyvenamosios aplinkos, amžiaus ir lyties. Tyrime buvo naudotas NEO-PI-R klausimynas, sukurtas Costa ir McCrae (1992), kurį sudaro 240 teiginių. Tyrime dalyvavo 132 asmenys: 101 tiriamasis – vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys pensionate, likę 31 tiriamasis – jaunesnio amžiaus žmonės. Dar viena imtis palyginimui buvo paimta iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto laboratorijos duomenų bazės – tai 67 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys namie. Rezultatai parodė, jog gyvenamoji aplinka turi įtakos tam tikriems vyresnio amžiaus žmonių asmenybės bruožams, pavyzdžiui, namie gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės yra atviresni patyrimui, o pensionato gyventojai – pažeidžiamesni. Tačiau bruožų, kuriais abi imtys yra panašios, vis dėlto yra daugiau. Taip pat nustatyta, jog nepriklausomai nuo gyvenamosios aplinkos, su amžiumi mažėja priešiškumas ir veikla, o didėja – tiesumo išreikštumas. Tyrimas parodė, jog vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonės skiriais tam tikrai asmenybės bruožais: vyresniems labiau būdingas sutariamumas, depresija, šiluma, pasitikėjimas, tiesumas, nuolaidumas ir kuklumas; jaunesniems labiau būdingas priešiškumas, impulsyvumas ir jausmai... [toliau žr. visą tekstą] / In all of the world society is getting older, for that reason it is very important to know seniors better. Everybody knows that people are loosing their physical strength as they get older, but there are many disagreements about what happens with their personalities. The object of the current study was to examine and compare personality features of senior people, depending on their living environment, age and sex. NEO-PI-R questionnaire created by Costa and McCrae (1992) was used in this study, it contains 240 statements. 132 people participated in this study: 101 – nursing home residents, 31 – younger people. More data was taken from Vilnius University Phylosophy faculty laboratory database – it was data about 67 seniors, living at home. The results showed that living environment has influence on some of the seniors’ personality features, for example, seniors who live at home are more open to experience, and nursing home residents are more vulnerable. However personalities of these two groups have more similar traits. The study showed that despite living environment angry hostility and actions decreases with age and straightforwardness increases. Younger and older people differ in these personality traits: for the seniors’ agreeableness, depression, warmth, trust, straightforwardness and modesty are more expressed; for younger people hostility, impulsiveness and feelings are more expressed. Yet conscientiuousness, for example, and all its facets do not depend on age. This... [to full text]

Magistro mokslo darbo objektas – reklamos su įžymybėmis. Darbo tikslas – išsiaiškinti įžymybių, reklamuojančių prekinius ženklus efektyvumą - įtaką ne tik prekiniam ženklui, bet ir vartotojų elgsenai. Pagrindiniai uždaviniai: apibrėžti įžymybės sąvoką; atlikti teorinę įžymybių panaudojimo reklamose analizę, atskleidžiant teigiamą ir neigiamą puses; atskleisti įžymybių reklamų efektyvumą įtakojančius veiksnius; išnagrinėjant reklamų su garsiais žmonėmis tendencijas užsienyje; ištirti duomenis, kaip garsių žmonių panaudojimas vieno ar kito prekinio ženklo reklamai įtakoja pardavimus bei prekės ženklo įsimintinumą Lietuvoje. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad žinomi veidai reklamoje padeda suformuoti teigiamą vartotojų nuomonę apie reklamuojamą produktą ar paslaugą. Jei prekės ženklo vertybės, charakteristika sutampa su garsių žmonių gyvenimo būdu bei požiūriu, vadinasi, jie bene geriausiai, aiškiausiai padeda perteikti žmonėms žinią, kurią norima pasakyti. Taikant kokybinį ekspertų interviu įžymybių reklamos efektyvumui nustatyti, prieita prie išvados, kad vienas pagrindinių sėkmingos reklaminių kampanijų, kuriose produkto/paslaugos rėmėju pasirinktas garsus asmuo, faktorius yra įžymybės, produkto ir auditorijos atitikimas. Reklamų efektyvumas buvo patikrintas ir vykdant eksperimentą. Eksperimento metu buvo lyginamos trys skirtingos reklamos, kurios vėliau buvo vertinamos pagal du vartotojo suvokimo kelius: periferinį (žiūrovo dėmesys sutelktas ties kūrybine... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is celebrity advertising, the aim of this work is to find out the effectiveness of celebrities, who endorse brands – their influence not only on brands, but on consumers’ behaviour as well. In order to achieve a purpose of Master thesis, the main tasks are set as follows: 1. To define the meaning of celebrity. 2. To do the theoretical analysis of the use of celebrities in advertising. 3. To reveal the factors, which influence celebrity advertising. 4. To analyse the tendencies of celebrity endorsements in foreign countries. 5. To find out, how the use of celebrities in advertising of a particular brand in Lithuania influences sales and see its influence on memorizing the brand. In order to define the effectiveness of advertising, the qualitative interview with experts was chosen. When using this research method, it was concluded that one of the main factors of successful celebrity endorsement campaigns is celebrity-product-target audience congruency. The effectiveness of adverts was also tried and tested while doing an experiment. Four different adverts were measured, which later were evaluated under two alternative routes to user persuasion: peripheral (the creative executorial aspects of the advertising are dominant) and central (the focus is on the product/ brand and message). The results not only showed that an advert, where the product was endorsed by celebrity, is more effective than a simple advertising, but also revealed the importance of... [to full text]

Darbe nagrinėjama socialinio darbo kokybė ir jos vertinimas institucinės socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus asmenims. Darbo tikslas - vadovaujantis socialinių darbuotojų vertinimais, išryškinti socialinių paslaugų kokybės charakteristikas institucinės socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus žmonėms. Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų paslaugų kokybės sampratos charakteristikas ir užtikrinimo praktikoje bruožus, atliktas kokybinis tyrimas. Duomenys surinkti interviu metodu. Jame dalyvavo 5 institucinės socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus dirbantys socialiniai darbuotojai. Tyrimu atskleista, kad socialinių paslaugų kokybė (įstaigos perspektyva) yra suprantama kaip subjektyvus, pasitenkinimą keliantis, kūrybiškas, pagrįstas kvalifikacija ir profesine patirtimi, socialinis darbas. Formalusis išorinis paslaugų kokybės vertinimas suprantamas kaip privalomas, neformalusis – kaip naudingas dėl galimybės vertinti kitų darbą ir įsivertinti save. Kokybės vertinimas laikomas probleminiu veiklos aspektu, nes atlikti trūksta laiko, vertinimo įrankių, vienodo vertinimo prasmės suvokimo. Socialinių darbuotojų veiklos suvokime profesiniu lygmeniu išryškėjo atliekamo vaidmens sudėtingumas, neapibrėžtumas, plačios atsakomybės sritys, vaidmens nuvertinimas ar neįvertinimas sąveikoje su kitų sričių specialistais, neigiamos patirtys dirbant kompetencijos neatitinkantį darbą. Atskleidžiant socialinių darbuotojų ir jų klientų sąveikos bruožus, reikšmingus kliento gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper examines the quality of social work and its assessment in the residential care homes for the elderly. The goal of the paper is to stress the main aspects of quality social services in the residential care homes for the elderly from social workers point of view. Qualitative study was conducted in order to reveal the social worker service quality concept, its characteristics and features of the assurance. Data collected using the interview method. Five individual interviews were carried out with social workers, working at residential care homes for the elderly. The results of the study revealed that the quality of social services is understood as a social work: subjective, gratifying, creative, based on qualifications and professional experience. Social workers understand that formal external assessment of quality of social services is mandatory. Nonformal they perceive as useful. The key challenge of the quality assurance is the lack of time, quality assessment tools and equal understanding. Social workers are aware of their professional role as a complex, uncertain, covering broad areas of responsibility, impaired or lost, when there are interactions with other specialists. Social workers feel frustrated when working on an inappropriate job. From social workers point of view, the client's quality of life associated with long-term and professional contact with an experienced social worker. Customer confidence in the quality of services when faced with a social worker... [to full text]

Visuomenės senėjimas rodo gerėjančias gyvenimo sąlygas, sveikatos priežiūros kokybės gerėjimą, tačiau visuomenės senėjimas turi ir neigiamų pasekmių. Visuomenei senstant daugėja lėtinių ligų, specifinių, seniems žmonėms būdingų būklių, todėl didėja poreikis pagyvenusių žmonių socialinei ir medicininei priežiūrai, atsiranda naujų ekonominių iššūkių šaliai. Pakeisti ar sureguliuoti gyventojų senėjimo procesus ir jų padarinius yra sunku, tačiau žinant sveikatą įtakojančius veiksnius ir jų padarinius galima geriau pasirengti šių problemų sprendimui. Tyrimo tikslas: įvertinti 65 m. ir vyresnių Vilniaus gyventojų gyvenseną ir subjektyvų sveikatos vertinimą Uždaviniai: 1. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių gyvensenos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo) paplitimą. 2. Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių sveikatos būklę 3. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvų savo sveikatos būklės vertinimą. 4. Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvios sveikatos būklės sąsajas su gyvensenos veiksnių paplitimu. 5.Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių gyvensenos sąsajas su bendra fizine sveikata. Metodika. Darbo uždaviniams įgyvendinti ir tikslui pasiekti buvo panaudotas interviu apklausos metodas, naudojant šiam tyrimui sukurtas anketas (1 priedas). Anketos buvo anonimiškos. Apklausa vykdyta Antavilių pensionate, Vilniaus Gerontologijos ir reabilitacijos centre bei Vilniaus pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Į tyrimą buvo įtraukti asmenys 65 metų amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Aging of the public population shows the improvement in living conditions and health care quality, still this process has its negative consequences as well. Because of aging, both the chronic diseases and specific conditions for the elderly are increasing, thus making bigger demands of older people for social and medical care and creating new economic challenges for the country. It is very difficult to replace or adjust the aging processes and their effects; however, if we take into account the factors that have an impact on health and their consequences the better preparation to solve these problems can be done. The aim of the research: to assess the residents of Vilnius city at the age of 65 and older living and their own subjective heath assessment. Objectives : 1. To define the living factors ( smoking, alcohol consumption, nutrition and physical activity) distribution of the people at the age of 65 and older. 2. To assess the people’s health condition at the age of 65 and older. 3. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective assessment of their own health. 4. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective health condition links with the living factors distribution. 5. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective health condition links with their common physical health. Methodology. In order to achieve the objectives and the aim of the study the interview method have been carried out, using the questionnaires developed for this... [to full text]