Baigiamajame bakalauro darbe analizuojamos Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos ir veiksniai turėję poveikį jų kitimui 2003-2012 m. laikotarpiu. Teorinėje dalyje analizuojama socialinio draudimo samprata, socialinio draudimo rūšys, Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo sistema, administravimas, fondo biudžeto struktūra bei indentifikuojami Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamas lemiantys veiksniai. Praktinėje dalyje, remiantis teorinėje dalyje išanalizuota literatūra, siekiant išskirti esmines priežastis, kurios lemia fondo finansavimą, atlikta išsami Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo pajamų dinaminė bei struktūrinė analizė. Su identifikuotais pagrindiniais veiksniais, kurie lemia VSDF pajamas atlikta koreliacinė bei regresinė analizė. Pagal gautus rezultatus galima teigti, kad fondo finansavimas labiausiai priklausomas nuo ekonominių veiksnių t.y. nedarbo lygio, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir gyventojų užimtumo, taip pat nuo kitų veiksnių: įmokų tarifų bei įsteigtų privačių pensijų fondų. Taikant matematinį prognozavimo metodą, nustatyta VSDF pajamų kitimo tendencija 2013-2014 metams, darant prielaidą jog kiti veiksniai artimiausioje perspektyvoje nesikeis. Nustačius jog VSDF pajamos artimiausiu laikotarpiu mažės, remiantis gautais koreliacinės ir regresinės analizės rezultatais bei ekspertų atliktais tyrimais, siūloma skatinti smulkiojo verslo plėtrą, siekiant padidinti VSDF pajamas. / The income of the Lithuanian State Social Insurance Fund and the factors predetermined its shifting within the period from 2003 to 2012 are analysed in this final paper. A conception of social insurance, types of social insurance, system of the Lithuanian State Social Insurance, its administration, structure of the Fund budget are analysed and the factors predetermining the income of the Lithuanian State Social Insurance Fund are identified in the theoretical chapter. In the practical chapter, referring to the literature analysed in the theoretical chapter, in order to analyse the main reasons which predetermine financing of the Fund, the exhaustive dynamic and structural analysis of the income of the Lithuanian State Social Insurance was performed. Correlative and regressive analysis was performed referring to the main factors identified which predetermine the income of the Lithuanian State Social Insurance Fund. According to the results achieved it is possible to state that finansing of the Fund mostly depends on the economic factors, namely on the level of unemployment, average monthly salary and occupation of residents, and also from other factors, such as payment rates and private pension funds established. When applying the mathematical forecasting method, a tendency of shifting of the income of the Lithuanian State Social Insurance Fund for years 2013-2014 was established, when presuming that other factors would not change in the nearest perspective. Having established... [to full text]

Šiame darbe analizuojamas aktyvių darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei šių priemonių taikymo statistiniai duomenys. Darbe aptariami bendri užimtumo rėmimo sistemos bruožai – subjektų ratas, kuriam taikomos užimtumo skatinimo priemonės, institucijos, turinčios įgaliojimus šioje srityje, istoriniu aspektu apžvelgiama Lietuvos užimtumo rėmimo sistema, analizuojamos atskiros aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, aptariamas užimtumo rėmimo programų teisinis reguliavimas, bei bendri kelių konkrečių užimtumo rėmimo programų bruožai, aptariami pagrindiniai šio instituto finansavimo šaltiniai ir finansavimo tvarka bei analizuojami Lietuvos darbo biržos pateikiami aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo statistiniai duomenys. Magistro darbe gilinamasi į atskiras aktyvias darbo rinkos politikos priemones, jų teisinio reglamentavimo subtilybes, pranašumus ir trūkumus. Darbe pateikiama svarstymų ir siūlymų šių priemonių teisinio reguliavimo pakeitimams, kad būtų pasiektas aukštesnis jų efektyvumo lygis. Darbe analizuojami nacionaliniai bei Europos Sąjungos teisės aktai užimtumo rėmimo srityje, darbo teisės mokslininkų teiginiai, aktyvių darbo rinkos politikos priemonių taikymo praktika. / The topic of the work is The legal regulation of active labour market policy measures and employment programmes in Lithuania. The work analyses the regulation of these means in legal acts of the Republic of Lithuania and the statistical data of their application. The work discusses general characteristics of engagement support system - the circle of subjects, the engagement support means are being applied to, institutions, having authorisations in this sphere, Lithuanian engagement support system is viewed in the historical aspect, separate political means of active labor market are analysed, legal regulation of engagement support programs and common characteristics of several concrete engagement support programs are discussed, main financial sources and order of financing are discussed and statistical data of active labor market politics means appliance provided by Lithuanian labor office are discussed. This work of Master's studies analyses separate active means of labor market politics, subtleties of their legal regulation, advantages and disadvantages. The work provides ponderings and suggestions concerning the amendments of these legal regulations in order to achieve the higher level of their efficiency. The work analyses legal acts in the national and European Union scale in the sphere of engagement support, statements of labor law scientists, practice of appliance of active labor market politics means.

Darbuotojų apsauga darbdavio nemokumo atveju viena iš šiuo metu Lietuvoje aktualiausių ne tik įmonės bankroto teisės, bet ir darbo teisės instituto problemų. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius kiekvienais metais išlieka aukštas, o pastaruoju metu ėmė didėti. Didėja ir darbuotojų, su kuriais įmonės iš dalies arba visiškai neatsiskaitė skaičius. Tarptautiniai, Europos Sąjungos standartai jau yra numatę darbuotojų teisių apsaugos darbdavio nemokumo atveju būdus, pagrindiniai būdai išskiriami du: teikiant privilegiją ir įsteigiant garantinę instituciją, iš kurių darbuotojų reikalavimų gynimas per garantinę instituciją yra efektyviausias. Tuo tarpu mišri sistema derinant tiek privilegijos, tiek garantinės institucijos būdą, sudaro palankiausias sąlygas darbuotojų teisėtiems interesams apsaugoti. Lietuva taip pat teisės aktais įgyvendinusi palankiausią darbuotojų apsaugos modelį darbdavio nemokumo atveju, t.y. įtvirtindama tiek darbuotojų reikalavimų tenkinimą pirmąja eile bankroto proceso metu, tiek reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo lėšų. Įmonių bankrotų gausa bei nepakankamas darbuotojų teisių užtikrinimas jas ginant teisme, pasinaudojimas Lietuvos ratifikuotais TDO standartais, bei Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas šioje darbuotojų teisių apsaugos srityje lėmė Garantinio fondo įkūrimą. Tik įkurtas Garantinis fondas neišsprendė visų įsiskolinimų įmonių darbuotojams, darbuotojų reikalavimai buvo tenkinami pažeidžiant tarptautinius standartus. Tačiau... [toliau žr. visą tekstą] / The list of the enterprises which are bankrupt or facing bankruptcy is getting longer and longer. Guarantees assured to employees in the event of insolvency of the employer form one of the most urgent themes in Lithuania both for the corporate bankruptcy law institute and for the labour law institute. Insolvency of the employer produces the greatest negative impact on employees: the employer fails to settle payments with the employees or at times settlements are not executed at all. Law stipulates quite a few guarantees to employees. International standards and European Union directives provide protection of employees in the event of the insolvency of their employer. There are two key institutions defending the interest of employees, i.e.: the court, with which the employee may lodge a claim on demands and guarantee funds, which would meet the minimum demands of employees targeted against insolvent employers. The ILO and EU requirements have been interpreted and implemented in myriad ways. Most developed countries use a hybrid system that gives workers’ predetermined entitlements some priority in bankruptcy, but also provides unemployment insurance in acknowledgement that the remaining assets are often insufficient to cover outstanding entitlements. Lithuania has also accepted aforementioned Bankruptcy Priority - Guarantee Fund Approach model. However, at the beginning Guarantee Fund Law has some shortcomings why it does not act ant the Guarantee Fund was not possible at... [to full text]

Magistro darbo objektas – ES struktūrinė politika bei jos administravimas žinių visuomenės aplinkoje. Darbo tikslas - išnagrinėti ES vykdomą struktūrinę politiką Lietuvoje, supažindinti su pagrindiniais šios politikos prioritetais artimiausiu laikotarpiu ir perspektyvoje iki 2013m. Pagrindiniai darbo uždaviniai - apžvelgti ES struktūrinių fondų tikslus; instrumentus bei pagrindines iniciatyvas; išnagrinėti ES struktūrinė paramą Lietuvai; išanalizuoti ES struktūrinių fondų administravimo sistemą Lietuvoje; atlikti visuomenės apklausą ir nustatyti jų informuotumą struktūrinių fondų panaudojimo srityje, taip paneigiant arba patvirtinant darbe iškeltą hipotezę bei pateikti išvadas. Naudojant literatūros analizę buvo aptarta ES struktūrinė politika samprata ir instrumentai, tikslai, principai, iniciatyvos, parama Lietuvai bei ES struktūrinių fondų paramos administravimas Lietuvoje. Atlikus visuomenės informuotumo ES institucijų funkcijų bei struktūrinių fondų panaudojimo srityje analizę, gyventojų nuomonės dėl gaunamos paramos panaudojimo efektyvumą, šios paramos prioritetines sritis bei jų susidomėjimą šiais klausimais ir aktyvumą dalyvaujant šiame paramos procese galime daryti išvadas jog visuomenėj šie klausimai yra aktualūs, tačiau dėl informacijos bei žinių stokos nėra panaudojamos visos įmanomos galimybės bei įsisavinama ES parama Lietuvai. Magistrinio baigiamojo darbo rezultatai galėtų būti naudingi atskiroms institucijoms, atsakingoms už ES paramos lėšų ir struktūrinių... [toliau žr. visą tekstą] / Two years ago Lithuania became a member of European Union in equal rights. It means that our country took all rights and responsibilities that are related to membership of EU. Economic changes of globalization were accompanied with growing local economic parts of systems. Under such conditions regional politics gained a big meaning because each region that gets not the same use from above mention changes, tries to improve their position and national Governments and appropriate institutions of EU tries to decrease these inter-regional differences. Relevance of this Thesis is defined by importance of structural policy for Lithuania’s economic and social development, variety of tools nominated for implementation of this policy, also problems that administrating institutions, legal entities or natural person face up with while trying to use funding from structural funds. This paper object is EU structural policy and its administration of knowledge in public environment. The main object of this Thesis is to analyze implementation of EU structural policy in Lithuania also to introduce the main priorities of this policy now and in the nearest future till year 2013. Main tasks of the Thesis is to overlook aims of EU structural funds, instruments and main initiatives; explore EU structural funding and its administration in Lithuania; carry out questioning of citizens and identify their level of information regarding handling of structural funds also prove or deny stated hypothesis and... [to full text]

Mutual funds currency risk management is analyzed in this bachelor paper. It aims to analyze hedging by currency forward and options under different hedge ratios and various durations of the contracts. Afterwards the outcome is compared to non-hedging. After comparing hedging on six emerging markets equity indexes, it is concluded, that fund managers should hedge not all the time, but only when they expect foreign currency to depreciate. It is shown that forward contracts are better means than options for currency risk insurance purposes. Moreover, it is demonstrated that hedging with the shortest duration forward contracts is most effective and it is recommended to use the hedge ratio of 50 %. / Bakalauro baigiamajame darbe yra analizuojama valiutų rizikos valdymas investiciniuose fonduose. Darbe analizuojamas valiutų rizikos draudimas ateities ir pasirinkimo sandoriais, bei gauti rezultatai palyginti su rezultatais kai rizika nebuvo valdoma. Išanalizavus šešių besivystančių rinkų akcijų indeksų valiutos draudimą, buvo prieita išvados, jog fondų valdytojai valiutą turėtų drausti ne nuolatos, o tik kai jie tikisi jog užsienio valiuta silpnės. Be to, darbe parodoma, jog valiutų draudimas ateities sandoriais yra geresnis būdas valdyti valiutos riziką nei kad pasirinkimo sandoriai. Taip pat pademonstruojama, jog trumpiausio periodo ateities sandoriai yra efektyviausi valiutų rizikos valdymo tikslais bei rekomenduojama naudoti 50 % draudimo koeficientą.

Baigiamajame magistro darbe aptariama optimalaus investicijų portfelio sudarymas iš Lietuvoje platinamų investicinių fondų. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama investicinio fondo samprata ir veikimo principas, aptariama jų klasifikavimas bei privalumai, trūkumai ir galimos rizikos investavimu į investicinius fondus. Yra pateikiami pagrindinai investicinių fondų rodikliai bei apžvelgiama Lietuvos investicinių fondų rinka. Antroje darbo dalyje pateikiama informacija apie diversifikuoto investicijų portfelio kūrimą bei aptariama optimalaus investicijų portfelio formavimo principai. Taip pat yra apžvelgiami aktyvaus ir pasyvaus investicijų portfelio valdymo privalumai ir trūkumai. Trečioje darbo dalyje yra pateikiami praktiniai skaičiavimai, atliekamas trijų sudarytų portfelių palyginimas. Gauti rezultatai yra aptariami ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai. Darbo apimtis – 63 p. teksto be priedų, 31 iliustr., 12 lent., 44 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The master thesis discusses the building an optimal investment portfolio from mutual funds distributed in Lithuania. The first part deals with the investment fund concept and principle of operation, discusses their classification, advantages, disadvantages and possible risks for investing in mutual funds. Presents the main indicators of investment funds and an overview of Lithuanian investment fund market. The second part contains information about the development of a diversified investment portfolio, and discusses the optimal portfolio-making. It also provides an overview of strengths and weaknesses of active and passive portfolio management. The third part discusses the practical calculations and the comparison of three portfolios is carried out. The results obtained are discussed and the conclusions and recommendations are given. Work size - 63 p. text without appendixes, 31 pictures, 12 tables, 44 bibliographic sources. Appendixes included.

The assistance from the EU funds is a contribution to Lithuanian economic development, upturn in the economy, better quality of life and it plays the significant role for the environmental protection. The project is the main measure for using the EU support. The EU financed projects management has a very complicated management mechanism, which involves a number of national and other interested authorities, as well as fulfils a number of necessary procedures. The management system efficiency of the water sector projects financed by the EU Cohesion fund is the research object in this work. The aim of this work consists of the project cycle analysis through the management system. There were identified significant problems in the each stage of the project cycle as well as evaluated administration capabilities of the EU support managed institutions and project final beneficiaries. There were presented proposals for the EU Cohesion fund water sector projects management system efficiency increasement.

Magistro darbo objektas - Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas pradinėje mokykloje. Darbo tikslas - išanalizuoti pradinės mokyklos ugdymo turinį. Hipotezė - Tarpkultūrinei komunikavimo kompetencijai (TKK) skiriama mažai dėmesio pradiniame ugdyme. Tarpkultūrinės temos dažniausiai nagrinėjamos pasaulio pažinimo pamokose. Uždaviniai: Išsiaiškinti kompetencijos sąvoką; Išnagrinėti kompetencijos rūšis; Atskleisti pagrindinius tarpkultūrinės kompetencijos bruožus; Išnagrinėti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo pradinėje mokykloje bruožus, raidą. Išanalizuoti tarpkultūrinės kompetencijos ugdymo pradinėje mokykloje reikšmę ir specifiką; Metodai: mokslinės, metodinės literatūros analizė ir nagrinėjimas, mokslinių straipsnių nagrinėjimas, dokumentų analizė. Magistro darbe remiamasi Europos tarpkultūrinio bendravimo standartais, Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, moksline ir metodine literatūra, straipsniais, W.B.Gudykunst Tarpkultūrinės komunikacijos modeliu (TKK). Darbas susideda iš trijų dalių, kurios pasiskirsčiusios į potemes. Darbe išsamiai analizuojama ir nagrinėjama kompetencijos sąvoka, tarpkultūrinio ugdymo bruožai, savybės, kompetencijos ugdymo reikšmė. Pasitelkus išanalizuotą metodinę ir mokslinę literatūrą buvo parengtos tyrimo lentelės pagal W.B.Gudykunst TKK modelio kriterijus. Tyrimo objektas - pradinio ugdymo 1- 4 klasių mokymo vadovėlių ugdymo turinys. Praktinėje dalyje analizuojami gauti rezultatai, pateikiama bendra pradinio ugdymo TKK temų... [toliau žr. visą tekstą] / The increasing migration of the European nations are increasingly faced with different populations. Probably the first time of these, traditionally migration nations have to accept the new immigration of people identity. This process affects a range of institutions and their functions in society. Particularly noticeable changes in government policy, law and education. There is multiculturalism for a long time in latter area in Europe. Today's classrooms have united many different cultures, languages, ethnicities, religions, etc. Master's thesis object – Education of Intercultural Competence in Primary School. Work objective – to analyse the substance of the primary school. Hypothesis - intercultural communication competence (ICC) paid little attention to primary education. Intercultural topics are common considered in the class of world knowledge. Objectives: Explore the concept of competence, explore competence types; reveal the main features of intercultural competence; Examine education of intercultural competence in primary school characteristics, evolution; To analyze the importance and specificity of intercultural competence in primary school; Master's work may be useful to educational institutions and educators, publishers and textbook creation groups, for teachers, students and educators of communication, culture, events management disciplines. Master's work is based on the promotion of intercultural communication standards of Europe, common programs and educational... [to full text]

Baigiamojo darbo tikslas yra išanalizuoti ir pagrįsti žemės ūkio paskirties žemės naudojimą Pakruojo rajono savivaldybėje. Baigiamojo darbo uždaviniai: išanalizuoti žemės naudojimą reglamentuojančius dokumentus, išnagrinėti Pakruojo rajono savivaldybės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ypatumus bei pagrįsti žemės naudojimą ir nustatyti žemės konsolidacijos poreikį Pakruojo rajono savivaldybėje. Lietuva nedidelė šalis, tačiau gamtinės sąlygos kiekviename regione gali smarkiai skirtis, tai nevienodas reljefas, dirvožemių įvairovė, net klimato skirtumai. Lyginant reljefą, dirvožemius ir klimatą, šalyje išskiriamos trys gamtinės zonos – Rytų, Vakarų ir Vidurio. Pakruojo rajono savivaldybė yra šiaurės Lietuvoje. Rajono savivaldybės bendras žemės plotas 2014 m. sausio 1 d. siekia 131556,90 ha, iš jų žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 94137,87 ha, tame skaičiuje: 87974,00 ha ariamoji žemė, 556,96 ha sodai, 5606,91 ha pievos ir natūralios ganyklos. Rajone yra 25828,59 ha miškų. Pakruojo rajono savivaldybėje privačios fizinių asmenų žemės plotas sudaro 98235,25 ha, privačios juridinių asmenų žemės plotas sudaro 12469,56 ha, 14492,16 ha yra valstybinė žemė, nusausintos žemės plotas 94340,01 ha. Rajone vyraujančios žemumos yra tinkamos žemdirbystei, todėl čia didelis skaičius žemės ūkio bei jo produktų perdirbimo įmonių. Taip pat yra laisvų žemės plotų, tinkamų verslo plėtrai. Pakruojo rajono savivaldybės žemės naudojimui turi įtakos tiek pačios žemės pasiskirstymas pagal... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this graduation paper is to analize and base agricultural land use in Pakruojis district. Objectives of the work: analysis of agricultural land use regulations, documents, also analysis of land use characteristics based on the use of agricultural land in Pakruojis district. Lithuania is a small country, but condition of nature is quite different. There is variety of soil, relief, also climat differences. Taking into account soil, relief and climate differences, in Lithuania there are three natural zones – West, Central and East. Pakruojis region is in North west of Lithuania– in the edge of East Europe flatlands. Region land area was 131556,90 ha in 2014 the first of January. In this area is 10315 ha of agricultural land: 90904 ha arable land, 1260 ha gardens, 10988 ha grassland and natural pasture. In Siauliu region is 59586 ha forests, private land 108676 ha, 72048 ha is state land, drained land area is 29713 ha. In Region teritory land is suitable for agriculture, consequantly in this land there are many agriculture and product recycling companies. Siauliai region land use depends on land distribution, landscape properties, tourism, minerals, also farmers and farms size. Land use perspective is not about analysis of statistic data, but also evaluation of all factors, on which land uses and intensity depends. Under the current farm specialization, it is more in line with the development needs of industries, environmental protection and management of land use... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe apžvelgiami Lietuvoje įgyvendinami Europos socialinio fondo projektai. Remiantis subsidiarumo principu, ES nesikiša į nei vienos iš valstybių narių vykdomą socialinę politiką, nes galima žemesniu lygmeniu pasiekti daugiau užsibrėžtų tikslų. ES nėra perėmusi lėšų perskirstymo funkcijų. Valstybės narės ir toliau aprūpina visuomenę socialinėmis gėrybėmis (švietimas, sveikatos apsauga, socialinis draudimas ir kt.). Tačiau valstybėse narėse yra paskirtos institucijos, kurios pačios atrenka finansuotinus projektus bei prižiūri, kaip jie įgyvendinami. Lietuvoje per teritorines darbo biržas yra įgyvendinama 10 ESF finansuojamų projektų, pagal BPD priemones 2.1 „Įsidarbinimo gebėjimų ugdymas“ ir 2.3 „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. Iki 80 proc. finansuoja ESF, likusioji dalis – Užimtumo fondo bei valstybės biudžeto bendro finansavimo programos lėšos. Deklaruojami daugiausiai teigiami pokyčiai bei tikslai, tačiau atskleista, jog projektai nėra maksimaliai efektyviai įgyvendinami dėl gausios dokumentacijos bei per nustatytų per trumpų terminų, taip pat visuomenės negatyvaus požiūrio (įtarumo, nepasitikėjimo politikais). Projektai apima įvairias socialines grupes, tačiau socialiai atskirtieji – benamiai, beglobiai, sąvartynuose gyvenantys – nėra įtraukti. Projektų, skirtų smurtą patiriančioms šeimoms bei sunkiomis ligomis sergantiesiems (pvz., Alzhaimerio liga), trūksta. Socialiai atskirtųjų nepasiekia informacija apie vykdomus... [to full text] / -. / Cet ouvrage traite la question des changements sociopolitiques en Lituanie aprés l‘entrée à l’Union Européenne. Il s‘agit des projets réalisés par le fond social Européen (FSE) en Lituanie. D‘après le principe de subsidiarité, l’Union Européenne agit quand son action peut être plus efficace qu’une action prise à un niveau national. Donc, l‘UE n‘agit pas dans le domaine de répartition de finances. Les États membres continuent à s‘occuper de l‘éducation, la sécurité sociale et etc. Dans les États membres il y a des institutions responsables de sélection et réalisation des projets. En Lituanie les Agences de travail réalisent 10 projets financés par FSE. Les uns sont réalisés par la mesure 2.1 de Document Unique de Programmation „Promouvoir les capabilités d‘obtenir le travail“, les autres – par la mesure 2.3 „Intégration sociale et prévention de l‘exclusion“. Jusqu‘à 80 % des frais sont remboursés par FSE, le reste – par l‘État de son budget et par le Fond d‘emploi. On déclare seulement des résutats positifs, quand même la réalisation des projets n‘est pas efficace à cause de la documentation surchargée et des délais trop courts. En plus, la société n‘a pas suffisamment de confience en projets. Les projets sont destinés aux divers groupes socials, pourtant des sans-abris et des vagabonds ne sont pas insérés dans les projets. Les familles qui pâttissent la violence, les souffreteux des maladies mentales (par exemple, la maladie Alzheimer) ne sont pas insérés également dans les... [to full text]