Goodwill har sedan länge varit ett kontroversiellt ämne. Genom införandet av det nya internationella regelverket IFRS kom hanteringen av goodwill att förändras. Istället för att göra årliga nedskrivningar ska nu goodwillposten hos börsnoterade företag på minst årlig basis genomgå en nedskrivningsprövning, för att se om ett nedskrivningsbehov föreligger. Detta har emellertid mottagit viss kritik, då det anses vara subjektiva bedömningar som ligger till grund. En följd av detta skulle således kunna vara att företag medvetet undviker nedskrivningar.  Kritik riktas även mot de höga goodwillposter som svenska företag redovisar. Trots den globala kris som världen har befunnit sig i sedan 2007 förefaller det som att goodwill hos svenska företag inte har påverkats i en negativ riktning. Detta kritiseras öppet av praktiserande ekonomer, samt strider mot tidigare forskning inom ämnet. Studier har funnit att makroekonomiska faktorer såsom lågkonjunktur bör leda till sänkta nivåer av goodwill, då en nedskrivning sannolikt bör vara aktuell.  För att kunna studera de fulla effekterna av en lågkonjunktur bör vidare, enligt forskning, en viss tidsfördröjning ha ägt rum. Detta åskådliggjorde ett forskningsgap över svensk ekonomi, och således något som denna uppsats ämnar fylla. Genom att studera årsredovisningar från 36 stycken svenska företag noterade på Large Cap-listan, granskades företagens andel goodwill av eget kapital. En jämförelse av goodwillposten innan lågkonjunkturen samt efter lågkonjunkturens början exekverades. För att kunna ta en eventuell effekt av en tidsfördröjning i beaktande, studerades goodwill år 2011. Ytterligare jämförelser utfördes för år 2010, 2009, 2008 och 2007 med året innan konjunkturförsämringen (som här representeras av år 2006). Detta för att undersöka om andelen goodwill i förhållande till eget kapitel minskade i ett tidigare skede av konjunkturförsämringen. Studiens resultat indikerar att de undersökta företagen inte uppvisar en lägre andel goodwill efter lågkonjunkturens början. Data visar att goodwillposten de facto var högre efter lågkonjunkturens början än innan. Detta strider mot tidigare forskning, samt är avvikande mot den trend som kan observeras i andra länder som exempelvis USA. Då även länder som USA tillämpar ett regelverk som anses vara ekvivalent med IFRS, är måhända subjektiva bedömningar av goodwillpostens värde otillräckligt för att förklara de höga goodwillposterna som förekommer i Sverige. En förklaring som eventuellt kan anses ligga bakom denna diskrepens av erhållna resultat för svenska företag och tidigare forskning om lågkonjunktur, är den svenska ekonomin. Begreppet tigerekonomi har använts för att beskriva den styrka och beständighet som har illustrerats i den svenska återhämtningen från finanskrisen.

The procedural deficit hypothesis (PDH) posits that a range of language, cognitive and motor impairments associated with specific language impairment (SLI) and developmental dyslexia (DD) may be explained by an underlying domain-general dysfunction of the procedural memory system. In contrast, declarative memory is hypothesized to remain intact and to play a compensatory role in the two disorders. The studies in the present thesis were designed to test this hypothesis. Study I examined non-language procedural memory, specifically implicit sequence learning, in children with SLI. It was shown that children with poor performance on tests of grammar were impaired at consolidation of procedural memory compared to children with normal grammar. These findings support the PDH and are line with previous studies suggesting a link between grammar processing and procedural memory. In Study II, the same implicit sequence learning paradigm was used to test procedural memory in children with DD. The DD group showed a learning profile that was similar to that of children with SLI in Study I, with a significant impairment emerging late in learning, after extended practice and including an overnight interval. Further analyses suggested that the DD impairment may not be related to overnight consolidation but to the effects of further practice beyond the initial practice session. In contrast to the predictions of the PDH, the sequence learning deficit was unrelated to phonological processing skills as assessed with a nonword repetition task. Study III examined declarative memory in DD. The performance of the DD group was found to be not only intact, but even enhanced, compared to that of the control children. The results encourage further studies on the potential of declarative memory to compensate for the reading problems in DD. In sum, the results lend partial support for the PDH and suggest further refinements to the theory. Collectively, the studies emphasize the importance of going beyond a narrow focus on language learning and memory functions in the characterization of the two disorders. Such a broader cognitive, motor and language approach may inform the development of future clinical and pedagogical assessment and intervention practices for SLI and DD.

Socialinis ir ekonominis šalies vystymasis yra paremtas harmoningu individo santykiu su visuomene, jo pilnaverčiu socialiniu funkcionavimu. Kiekvienai valstybei tenka didžiulis vaidmuo ir atsakomybė, laiduojant savo tautos socialinę pažangą ir gerovę, kuri susideda iš kiekvieno jos nario, taip pat ir turinčio tam tikrų raidos sutrikimų, gerovės ir nuolatinės pažangos. Visame pasaulyje vienu iš sunkiausių neįgalumų, kuris ne tik fiziškai kamuoja, bet ir dvasiškai sukrečia žmogų, yra neregystė ir silpnaregystė. Demokratiška visuomenė turėtų užtikrinti asmenims, kenčiantiems nuo šių sutrikimų, siekti kaip galima geresnio išsilavinimo, saviraiškos darbinėje, kultūrinėje, visuomeninėje sferose. Tyrimo tikslas: Atskleisti žmonių su regėjimo negalia socialinės integracijos ypatumus Lietuvoje. Tyrimo uždaviniai: Remiantis moksline ir teisine literatūra, išanalizuoti asmenų su regėjimo negalia teisinius ir teorinius socialinės integracijos aspektus Lietuvoje; Išanalizuoti sutrikusio regėjimo žmonių reabilitacijos, edukacijos, profesinės orientacijos ir socialinės integracijos praktinius ypatumus Lietuvoje; Numatyti asmenų su regėjimo sutrikimais socialinės integracijos tobulinimo kryptis. Tyrimo metodai: Psichologinės, edukologinės literatūros ir teisinės bazės analizė; Anketavimas; Statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys teisės aktai užtikrina lygias galimybes visiems žmonėms, tame tarpe ir asmenims su regėjimo negalia... [toliau žr. visą tekstą] / Social and economical development of the country is an essential guarantee for harmonious relationship between human and society, and his/her full social functioning. Every country gets an enormous role and responsibility in guaranteeing social progress and welfare of its nation, in planning the means of social development and the infrastructure of social services. In the whole world losing sight is considered as one of the most difficult disabilities that not only tortures physically but is also spiritually shocking. Blindness as a phenomenon has existed since the earliest times and unfortunately in spite of all the progress of medicine will exist for a long time. It is familiar to the people of different cultures ant different epochs. The aim of the research: to reveal the peculiarities of social integration of people with visual impairment in Lithuania. The objectives of the research: with the reference to scientific and juridical literature to analyze legal and theoretical aspects of social integration of people with visual impairment in Lithuania; to analyze practical peculiarities of rehabilitation, education, vocational counselling and social integration of people with visual impairment in Lithuania; to foresee the directions of improvement of social integration of people with visual impairment. The methods of the research: analysis of psychological and educological literature and juridical basis; questionnaire; statistical data analysis. The results of the research... [to full text]

Magistro darbo santrauka. Darbe atlikta Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos analizė ugdymo proceso daly-vių (pedagogų, tėvų) požiūriu ir pagal vertinimo dokumentų (vertinimo 5 formų, kurias pildo PPT) turinį. Taikytas kokybinių ir kiekybinių tyrimų derinimas. Taikyti metodai: pusiau struktūruo-tas interviu ir PPT pildomų 5 formų pažymų turinio (content) analizė. Pusiau struktūruotas interviu padėjo atskleisti ugdymo dalyvių požiūrį į bendrąsias PPT veiklos tendencijas: vertinimo ir pažini-mo, konsultavimo, rekomendacijų teikimo, metodinę, tyrimo, veiklos organizavimo, visuomenės švietimo. PPT pažymų analizė atskleidė vaiko vertinimo turinį šiais aspektais: vertinamosios infor-macijos pobūdis (pozityvus ir negatyvus); vertinamosios ir rekomendacinės informacijos santykis; pedagoginės psichologinės pagalbos sritys (pedagoginė, psichologinė, socialinė) ir kryptingumas (ugdymo proceso dalyvių atžvilgiu). Darbe buvo naudoti analizės kriterijai, taikyti J. Ruškaus, A. Ališausko, O. Šapelytės tyrime. Taikyta aprašomoji statistika (procentai, vidurkiai, dažniai) bei ne-parametriniai (Kruskal-Wallis, Wilcoxon) testai. Tyrime dalyvavo 20 tėvų, 40 mokyklų atstovų (pedagogų, specialistų), kurių vaikai ar ugdytiniai buvo vertinami ir konsultuojami Pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Analizuota 119 PPT pildomų 5 formų pažymų, gautų iš 93 mokyklų, ku-rias aptarnavo 45 PPT. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Dominuoja palankus tėvų ir pedagogų požiūris į PPT atliekamą... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the analysis of the activity of the Pedagogical Psychological services based on the point of view of the participants of educational process (educators, parents) and the content of assessment documents ( 5 forms filled by PPS). Consistency of a qualitative and a quantitative research has been employed. The following methods of a semi – structured interview and a supplementary analysis of the content of the forms filled by PPS have been applied. A semi – structured interview helped to reveal the participants’ attitude towards the general tendencies of the activities of PPS including those of assessment and cognition, consulting, recommendation rendering, methodology, investigation, activity manage-ment, education of society. The analysis of the PPS forms disclosed the content of the child’s as-sessment through the following aspects: the character of the evaluative information (positive and/or negative), the relationship between the evaluative and recommendational information; the spheres of Pedagogical Psychological aid (pedagogical, psychological, and social), and the purpose (from the perspective of the participants of educational process). The criteria employed in the analysis had been used in the research by J.Ruskus, A.Alisauskas and O.Sapelyte. The descriptive statistics (per-centage, mean, frequency) and non – parametric tests (Kruskal – Wallis, Wilcoxon) have been ap-plied in the Thesis research. The presence of 20 parents, 40... [to full text]

Visuomenės senėjimą sąlygoja ligos, kuriomis dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės. Vyresniame amžiuje blogėja kognityvinės funkcijos, kurios neigiamai veikia mitybos būklę. Pagyvenusių žmonių, su kognityvinių funkcijų sutrikimais, mitybai reikia skirti didesnį dėmesį. Svarbu reguliariai vertinti pacientų mitybos būklę, norint laiku nustatyti blogą mitybą ar jos riziką. Todėl atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti pagyvenusių žmonių mitybos ypatumus, esant kognityvinių funkcijų sutrikimui. Anketinės apklausos metu apklausta 120 pacientų, vyresnių nei 65 m., kurie gydėsi Kauno II klinikinės ligoninės Vidaus ligų skyriuje 2007 m. gruodžio ir 2008 m. sausio, vasario mėnesiais. Tiriamąją grupę sudarė 60 respondentų, su kognityvinių funkcijų sutrikimais, ir kontrolinę – 60, kurių kognityvinės funkcijos nesutrikusios. Šių grupių pagyvenę žmonės buvo suskirstyti pagal amžių: 65–74, ≥75 metų. Naudoti tyrimo metodai: standartizuotas protinės būklės mažasis tyrimas ir mitybos mažoji anketa, sociodemografinė rodiklių ir slaugytojų anketos. Darbo rezultatai parodė, kad 65–74 m. amžiaus tiek tiriamosios ir kontrolinės grupės respondentai turėjo blogos mitybos riziką (43,3 proc. ir 50,0 proc.) ar gerą mitybą (50,0 proc. ir 43,3 proc.). ≥75 m. skirtingų grupių respondentai taipogi pasižymėjo blogos mitybos rizika (63,3 proc. ir 66,7 proc.). Pagyvenę žmonės, su normaliomis ir sutrikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, priklausė blogos mitybos rizikos grupei (58,3 proc. ir 53,3... [toliau žr. visą tekstą] / Society ageing is determined by diseases with which people of elderly age are most often ill. In senior age cognitive functions which negatively act on the state of nutrition worsen. Bigger attention must be devoted to the nutrition of elderly people with cognitive function impairment. Regular assessment of the nutrition state of the patients wishing to establish malnutrition or its risk is important. So investigation the aim of which has been to establish the peculiarities of nutrition of elderly people under cognitive function impairment has been performed. During questionnaire interrogation 120 patients older than 65 who were treated in Kaunas Clinical Hospital No. 2 Internal Disease Department in December of 2007 and January, February of 2008 have been interrogated. The investigated group consisted of 60 respondents with cognitive function impairments and control group of 60 patients whose cognitive functions were not impaired. The elderly people of these groups were divided according to the age: 65-74, ≥ 75. Employed investigation methods: standardized mini mental state exam and mini nutrition assessment test, socio-demographic and nurse questionnaires. The work results have indicated that at 65-74 both the investigated and control group respondents had risk of malnutrition (43.3 per cent and 50.0 per cent) or good nutrition (50.0 per cent and 43.3 per cent). ≥ 75 respondents of different groups also distinguished themselves of the risk of malnutrition (63.3 per cent... [to full text]

Tyrimo objektas: Šeimų, auginančių intelekto sutrikimą turinčius vaikus, gyvenimo kokybė. Tyrimo tikslas – Nustatyti šeimų, auginančių sutrikusio intelekto vaikus, gyvenimo kokybę. Uždaviniai: 1. Apibūdinti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę teoriniu aspektu 2. Išanalizuoti šeimų, auginančių neįgalius vaikus dalyvavimo darbinėje, visuomeninėje ir laisvalaikio veiklos galimybes ir ypatumus. 3. Ištirti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę. 4. Palyginti šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę šeimos pajamų ir sudėties aspektais. Išvados: 1. Išanalizavus mokslinę literatūrą išryškėjo, kad šeimų, auginančių neįgalius vaikus, gyvenimo kokybę dažniausiai įtakoja materialinės problemos, socialinės paramos trūkumas, socialinis tinklas, tarpusavio santykiai. 2. Šeimos, auginančios neįgalius vaikus susiduria su įvairiomis kliūtimis derindami darbui ir vaiko priežiūrai skirtą laiką. Šeimų dalyvavimo visuomeniniame gyvenime intensyvumui įtakos turi vaiko negalės ypatumai, visuomenės požiūris, atitinkamos tėvų reakcijos į galimai neigiamą visuomenės požiūrį. Laisvalaikį įtakoja materialinės šeimos galimybės, pomėgiai. 3. Šeimos, auginančios sutrikusio intelekto vaikus savo gyvenimo kokybę vertina vidutiniškai. Vertinant šeimos sudėties aspektu didelių skirtumų nepastebėta, tačiau matoma tendencija, kad pilnos šeimos gyvenimo kokybę įvertino geriau nei nepilnos šeimos. Vertinant pajamų aspektu materialinė šeimų padėtis neturėjo reikšmingos įtakos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research: The quality of life of families bringing up children with intelectual disabilities. The goal of the research – To identify the quality of life of families bringing up children with intelectual impairment. Aims: 1. To define the quality of life of families having disabled childen on the basis of theoretical aspect. 2. To analize the possibilities and features of taking part in working, social activities of families bringing up children with intelectual impairment. 3. To analize the quality of life of families bringing up disabled children. 4. To compare the quality of life of families bringing up disabled children on the basis of their income and the structure of the family. Conclusions: 1. After the analyses of scientific literature, it became obvious that the quality of families having disabled children depends on financial problems, the shortage of social help, social network, mutual relatioship. 2. Families bringing up disabled children face different obstacles while combining the time work and the time for a child‘s care. The intensivity of families taking part in social life is influenced by the features of a child‘s disability, the social attitude, possibile reactions of the parents to a negative attitude of the society. The free time is closely connected with a family‘s possibilities and hobbies. 3. Families having childen with intelectual disabilities, evaluate their quality of life rather in the middle. While evaluating on the basis of the... [to full text]

Background: Parkinson’s disease (PD) is a chronic and progressive neurodegenerative disease. The diagnosis is based on a combination of the motor signs: tremor, bradykinesia, rigidity and postural abnormalities. Mild Cognitive Impairment (MCI) is common early in the disease and a large proportion of patients with PD develop dementia (PDD). Associations between motor symptoms and cognitive decline have been suggested but the results are inconclusive due to differences in the selection of participants and variables tested. Large population based studies with comprehensive neuropsychological investigation in newly diagnosed cases with PD followed prospectively are rare. The aim of this thesis was to improve characterization and understanding of cognition in PD, and to explore the relationship to motor impairment in the early phase of PD. Methods: All new patients with suspected idiopathic parkinsonism in the catchment area (142 ooo inhabitants) were examined during a period of five years and four months. Among other investigations, a comprehensive neuropsychological evaluation was carried out in 119 of 148 patients with PD together with 30 age matched healthy controls. Assessments were repeated after one three and five years. Results: Patients performed worse than healthy controls in a majority of neuropsychological tests. MCI at the time of diagnosis were found in 36% according to recently published MCI criteria. Thirty % were cognitively impaired using another definition. One fourth of the patients developed PDD within five years after diagnosis and 25 % of those with MCI at baseline reversed back to normal cognition. Age and MCI were significant predictors of dementia. Education was an independent predictor for severe cognitive dysfunction at diagnosis but did not predict PDD. Patients with MCI converting to PDD had worse performance on visuospatial function, semantic fluency, episodic memory, mental flexibility and conceptual thinking. There were no differences in cognitive performance between patients with predominant Postural and Gait Disturbances (PIGD) and the tremor dominant subtype at the baseline investigation and belonging to the PIGD subgroup at baseline did not predict PDD. Dementia converters declined more rapidly than non-converters in posture/gait function. Associations between bradykinesia and measures of executive functions and working memory were found, and between posture and gait disturbances and visuospatial function. Some of these associations were persistent after one year. Patients receiving the dopamine agonist pramipexole performed significantly worse on a measure of verbal fluency at the one year follow up. Conclusions: The differences in proportions of cognitively impaired in the different studies emphasize the value of joint criteria for PD-MCI. Even when using such criteria, a substantial proportion of patients revert back to normal function. The increase in motor disability in patients with PDD could have several different causes that need to be further investigated. Associated motor and cognitive dysfunctions could reflect common pathophysiological processes in partly shared networks. Both dopaminergic and non-dopaminergic motor and cognitive functions seems to be involved in PDD which suggests that pharmacological treatment in PD needs to go beyond the scope of dopaminergic deficiency in search for new therapies that would also be effective for non-motor symptoms. / NYPUM

Šiandieninėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama neįgalumą turinčių asmenų socialinei integracijai į visuomenę. Tam turi reikšmės priimti Invalidų socialinės integracijos (1991), Neįgaliųjų socialinės integracijos (2005), Specialiojo ugdymo (1998) įstatymai, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003 – 2012 metų programa, iškeliantys būtinybę mažinti šių asmenų socialinę atskirtį. Pažymima, kad socialinė integracija gali padėti asmeniui prisitaikyti socialinėje aplinkoje ir kartu gerinti aplinkos sąlygas siekiant užtikrinti jo sėkmingą funkcionavimą. Sprendžiant šias problemas, svarbu, kad regėjimo negalę turintis asmuo, dalyvautų pilnavertėje visuomeninėje veikloje, patikėtų savo galimybėmis ir kad jam būtų padedama įgyti aukštesnį socialinį kompetentingumą. Meninė integracija suprantama kaip skirtingai besivystančių asmenų bendravimas ir kūrybinė meninė veikla. Tačiau ypatingą reikšmę turi profesionalus požiūris į integruotos meninės veiklos turinį, parenkamą repertuarą ir jo adaptavimą skirtingų gebėjimų kolektyvui, bendros veiklos organizavimą. Tyrimo objektas – regėjimo negalę turinčių asmenų kolektyvinė muzikinė veikla. Tyrimo tikslas – atskleisti regėjimo negalę turinčių asmenų įgalinimo galimybes kolektyvine muzikine veikla. Tyrimo uždaviniai: 1) apibrėžti regėjimo negalės sampratą mokslinėje literatūroje; 2) apžvelgti visuomenės požiūrio į neregius kaitą istorinės raidos kontekste; 3) apibūdinti regėjimo negalę turinčių asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / The society is increasingly focused on people with disabilities to social integrate them into society. Implications for Social integration for handicapts (1991), Social integration for disabled (2005), Special education (1998) laws, Nacional 2003 - 2012 year program for social integration for people with disabilities, putting emphasis on the need to reduce their social exclusion. Noted that social integration can help a person to adapt the social environment, and to improve environmental conditions in order to ensure its successful functioning. Tackling these problems, it is important that a person with vision disabilities participates in social activities , entrustes to his potential and that he would get help to gain a higher level of social competencies. Arts integration is understood as communication and creative artistic activity for people with different development. However, professional attitude for content of integrated art activities, selected repertoire and its adaptation for collective with different abilities and organizing activities have special significance. Research subject – collective musical activity in persons with visual disabilities. Purpose of the research – to reveal opportunities for integration into society for people with visual disabilities through collective musical activities. Research objectives: 1) define the concept of visual disability in scientific literature; 2) overview public attitude to blind people in the context of the historical... [to full text]

Šalyje atkūrus nepriklausomybę keitėsi švietimo ir bendrojo ugdymo sistema. Keičiantis švietimo sistemai ir ugdymo turiniui specialiųjų poreikių asmenims sudaryta galimybė ugdytis bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse. Integruojant specialiųjų poreikių turinčius mokinius į bendrojo ugdymo mokyklų bedrąsias klases, turi būti kuriamos palankios mikroklimato aplinkybės. Šio darbo tyrimo problema yra – mikroklimato kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Tyrimo tikslas – palankaus ugdymui mikroklimato kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Išanalizuota pedagoginė – mokslinė, psichologinė literatūra bei švietimo dokumentų analizė teoriškai pagrindžiant palankias ugdymui mikroklimato kūrimo aplinkybes, klausos sutrikimą turintiems mokiniams. Tyrimo metu išaiškėjo klasės fizinės aplinkos ir mokytojo darbo kūrimo aplinkybės, klausos sutrikimą turintiems mokiniams, pagal mokinių sutrikimo laipsnį ir mokyklos tipą. Gauti rezultatai rodo, kad klasės fizinė aplinka ir mokytojo darbas, klausos sutrikimą turintiems mokiniams yra pritaikomi labai gerai. Vertinant klausos sutrikimą turinčių mokinių klasės fizinę aplinką pagal sutrikimo laipsnį matoma, kad klasės fizinė aplinka ir mokytojo darbas geriausiai pritaikomi labai žymų ir žymų neprigirdėjimą turintiems mokiniams, o pagal mokyklos tipą - pradinėms klasėms. Tyrimas leido nustatyti bendraklasių požiūrį į klausos sutrikimą turinčius mokinius. Iš 19 klausos sutrikimą turinčių mokinių 8... [toliau žr. visą tekstą] / The system of education and general education has evolved after Lithuania gained independence. Development of the education system and content of education, forms possibility for people with special needs to educate in comprehensive school's general classes. Creating of favorable microclimate should be in order to integrate people with special needs to general classes. The problem of this study is an analysis of the context development of microclimate for hearing-impaired students. The objective of the study is the identification of the context development of microclimate for hearing-impaired students. It has been analyzed pedagogic-scientific, psychological and educational documents literature. Theoretical justification has been used of context development of microclimate for hearing-impaired students. The study revealed the considerations of development the physical class environment and teacher work for students with hearing impairment, depending on students' impairment rate and type of school. The analysis shows that the assessment of the physical environment of class and teachers work adapted very well for hearing-impairment students. Assessment of physical environment of classes with different hearing impairment rate students had showed, that teachers work most adapted for significant hearing impairment students. Also teachers work most adapted for students in the primary classes. The study helps to determine the attitudes of classmates to students with hearing... [to full text]

Impaired attention can hinder information processing at multiple levels and may explain some aspects of the cognitive decline in aging. An inefficient inhibitory system can lead to deficits in focused attention (FA). FA deficits are observed in patients with mild cognitive impairment and Alzheimer’s disease (AD). The Stroop task was applied to functional magnetic resonance imaging (fMRI) to investigate the neural correlates of FA in cognitively normal older adults (NC), patients with amnestic MCI (aMCI) and patients with mild AD. Twenty-one NC, seven aMCI and fifteen mild AD patients performed a verbal Stroop- fMRI paradigm. Both structural and T2*-weighted functional scans were acquired. In Series 0, subjects were presented with colour words printed in black ink and were asked to read the word. In Series 1 and 2, subjects were presented with colour words printed in an incongruent ink colour. Series 1 had four blocks of the ‘Read the word’ condition followed by four blocks of the ‘Say the colour of the ink’ condition. Series 2 had eight blocks of alternating ‘Read the word’ and ‘Say the colour of the ink’ conditions. SPM5 was used to detect anatomical areas with significant signal intensity differences between the two conditions. The NC group performed significantly better in the Stroop-fMRI task than the aMCI and mild AD groups. The percentage of errors on incongruent trials was significantly lower in the NC group (2%) than the aMCI (14%) and mild AD (13%) groups. The ‘Say the colour of the ink’ minus ‘Read the word’ contrast for the NC and mild AD groups yielded common areas of activation in the supplementary motor area, precentral gyrus, and inferior frontal gyrus. aMCI patients also showed activation in the precuneus, temporal and postcentral gyri. Worse performance on the Stroop-fMRI task by the aMCI and mild AD groups suggests deficits in FA. This is the first study to investigate the neural correlates of FA using the Stroop task in aMCI and AD patients. The verbal Stroop-fMRI paradigm employed in the current study provides a means to study the neural correlates of FA in older adult and patient populations. / Thesis (Master, Neuroscience Studies) -- Queen's University, 2009-12-31 11:57:52.374