Magistro baigiamojo darbo objektas – gestai emblemos. Darbo tikslas – išanalizuoti ir parodyti gestų emblemų kaitos ypatumus lyginat gestus emblemas naudojamus skirtingų generacijų grupių atstovų. Darbo uždaviniai pateikiant atliktų tyrimų duomenis, rezultatus, remiantis teorinėmis įžvalgomis išanalizuoti teoriškai ir emyriškai patvirtintus duomenis apie gestus emblemas, jų santykį su verbaliniu kodu, kultūra per se, naudojimo ir kaitos ypatybes; atlikus empirinį tyrimą, interviu – nustatyti ir įvertinti kaip skiriasi gestai emblemos, jų naudojimas, suteikiama reikšmė skirtingose generacijose; nustatyti kaip pakito gestai emblemos Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius. Išanalizavus mokslinę literatūra, taikant bendruosius (aprašomasis, sisteminis, analitinis) metodus bei remiantis analoginiu ir indukciniu metodais, prieita prie išvados, kad gestai emblemos yra konvencinio pobūdžio gestai, kurie dalyvaudami kultūros kaitos procesuose kinta, panašiai kaip kinta žodinė kalba, o jų kaitos ypatybės konkrečioje kultūroje geriausiai matomos lyginat skirtingų generacijų leksikonus. Gestai emblemos kaip ir žodinė kalba, yra kultūriniai segmentai. Jų sukūrimą, įtraukimą į kasdienį individų leksikoną, jiems priskiriamos reikšmės, jų vizualinės išraiškos formos sukūrimą ir kitimą įtakoja kultūros kaitos ir raidos procesai: materialinių ir dvasinių kultūrinių vertybių kaita, kultūrų difuzijos, integracijos, niveliacijos, asimiliacijos procesai, taip pat socialinio, ekonominio... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of the final Master work is about emblematic gestures. The paper aims to analyze and to indicate change of emblematic gestures comparing their usage in different generations. The main tasks carried out in the work are to analyze theoretically and empirically verified data about emblematic gestures, their relationship with verbal code and culture as such, use and change specific features; After doing empirical study interview – the paper also aims to establish and to evaluate differences of emblematic gestures, their usage and their meaning in different generations; to show how emblematic gestures have changed in Lithuania due to last two decades. There are carried out thesis – emblematic gestures change as changes culture in which they are used and comparing emblematic gestures used in different generations, we can make inferences about their change. In order to ground thesis, theoretical data was collected and empirical research was held. The analysis of scientific literature had showed that most of emblematic gestures are cultural borrowings and that their changes in visual form and meaning are influenced by culture. Emblematic gestures as oral language are elements of culture. They are creation and usage in everyday talk. The meaning and form that they gain are influenced by the processes of cultural change and development: creation of material and spiritual values, processes of cultural integration, nivelation, assimilation also the change of political... [to full text]

Darbo tikslas: aprašyti teorines vadovo savybes, apibendrinti vadovavimo teorija. Išanalizuoti x įmonės vadovo efektyvumą, darbo elgesį ir palyginti su aprašyta teorine medžiaga, apibendrinti tyrimo rezultatus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti vadovo teorinius aspektus; atskleisti vadovo efektyvumą ir svarbą; išanalizuoti bei įvertinti vadovo vaidmenį organizacijoje. Pateikti rekomendacijas efektyvaus vadovavimo. Naudojantis analizės tyrimo metodu, darbe prieita prie išvados, kad įmonės vadovas naudoja efektyvias priemones valdant įmonę. Šiuolaikiniame pasaulyje vadovas turi valdyti efektyviai norint, kad įmonė dirbtų sėkmingai ir efektyviai. Vadovavimas yra sudėtingas darbas, į kurį įeina daugelis savybių, kaip organizavimas, mokymas, komunikavimas su darbuotojais, motyvavimas ir daugelis kitų. Norint efektyviai valdyti reikia daug mokytis, kad vėliau būtų galima efektyviai valdyti ir mokinti pačius darbuotojus. Teorijoje aprašyti sėkmingi vadovavimo principai nėra visada pritaikomi kiekvienam vadovui, nes kiekvienas vadovas yra individas, visi jie yra skirtingi ir dirba skirtingose organizacijose, kuriose reikia vis skirtingų sprendimų. Vadovo sėkmė priklauso nuo to, kiek tos energijos jis sugeba gauti iš kiekvieno savo pavaldinio ir kur ją nukreipia. Vadovas nėra vienas karys lauke, jis turi būrį darbuotojų, kurių pagalba jis gali įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tik reikia mokėti nukreipti darbuotojus tinkama linkme. / Managing people and organization is both - science and art. Every single act in management is related to acts performed by other people. Those acts manifest themselves in certain rights and consequences. The goal of the manager who creates his or her own image is to succeed in fulfilling the aims and objectives of the organization. The image, in other words an authority or a standing, of a manager is a trait which helps the person to persuade, direct and influence others to do what he or she expects them to do. A manager must not allow personal interests and concerns to interfere with pursuing a common goal. A meant-to-be manager has to be sincerely interested in his or her employees’ lives and to create harmonious interpersonal relationships. When there is no contact with the people involved, i.e. colleagues, or the contact is lost, work done is fruitless and vain. What is more, the manager loses his or her standing in an organization. In a successful and growing organization the key concept ‘lead and show the way’ has to be the guiding star as often as possible. The concept ‘control’, on the contrary, has to be applied only as much as needed. It follows that too much control expands personnel and diminishes initiative, too little of it brings the organization to chaos. It is a matter of selecting the right people to do the job professionally and with skill, not a matter of finding anybody for a vacant post. Furthermore, each employee should be allocated with as many tasks... [to full text]

Magistro darbo objektas – klišės, sutinkamos kino komunikacijoje, taip pat kitose masinės kultūros srityse. Darbo tikslas – apžvelgti klišių kino komunikacijoje pobūdį, mastus ir tikslus. Darbe keliami uždaviniai: apibūdinti klišės koncepciją ir jos ypatumus bei išskirti klišių bendrąsias savybes; atskleisti klišės kilmės ir gyvavimo prielaidas bei jos ryšius su masine kultūra ir jos sritimis; atskirti kino bei filmo sąvokas ir jas apibrėžti; aptarti kino istoriją ir atskleisti kino komunikacijos raidą, nepamirštant televizijos žanro; paaiškinti kino filmų teorijas ir įvertinti komunikacijos teorijų ir modelių taikymo galimybes kinui; aptarti klišes, pasirodančias kino filmuose. Teoriniai tyrimų metodai, palyginimai ir šaltinių analizė leido darbe naujai apibrėžti darbo temos sąvokas, išskirti jų ypatumus, savybes, numatyti kilmės prielaidas. Darbe atskirai teoriškai nagrinėjamos ir tikslinamos darbo temos sąvokos – klišės, kinas ir jo komunikacija – vėliau ties kiekviena dalimi jungiant jas ir mėginant rasti tarpusavio sąsajas. Darbe naujai apibrėžta klišės sąvoka ir išskirtos jos savybės, paaiškintos kilmės prielaidos, ryšiai su masine kultūra ir jos objektais, pateikta klišių keliose masinės kultūros sferos pavyzdžių. Atlikus apklausą ir paaiškėjus kino ir filmo sąvokų pasitaikančiam neteisingam traktavimui, šie terminai atskirti. Greta pateikiant susijusias temas, tokias kaip kinematografijos raida, kino filmų teorijos, komunikacijos modelių taikymas, artėta prie sąvokų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic “Cliches in Movie Communication” is chosen because of an interesting, but little analysed theme of elements, that surrounds us everywhere and that we use in our daily actions, communications, we see it as fashion trends, we read it in novels, see in movies, hear in our headphones. These very common elements are called clichés. The objective of this paper is to describe and explore the clichés in general, to exclude main characteristics of these common elements and to look at the examples in the spheres of mass culture. In this paper mass culture is considered as an assumption for clichés ti raise and spread through the means of mass communication. The goal of ventilating this topic is also to overlook the nature of clichés in movie communication, review some examples, and understand the extent of prevalence of clichés in films, also to explore if they are useful or, conversely, not welcome into the movies and other spheres of mass culture by the creators and by audience. In order to describe clichés in such mean as movie, there were movies, films, cinema explored too. The history of film, film theories, and communication models applied to films led to the part where the clichés were described specifically in movie and in movie making processes. In this paper there are theoretical methods used, such as induction, deduction, comparison. The analyzed sources included Lithuanian literature, articles, internet material and sources of abroad, databases, studying material... [to full text]

Pasaulyje, kuriame nuolat didėja informacijos kiekis, tik teisingai išdėstytos komunikacijos sistemos bei mokėjimas dirbti su informacija, gali leisti leidykloms išsaugoti bei pagerinti savo pozicijas rinkoje. Konkurencinės kovos sąlygomis didėja informacijos marketingo potencialo (personalinių marketingo komunikacijų aktualizavimo bei orientacijos į vartotoją principų) išnaudojimo efektyvios leidybinės veiklos realizavimui poreikis. Pasaulio knygų verslas aktyviai naudoja distancinių komunikacijų galimybes, realizuoja marketingo strategijas leidybos versle, kūria bei administruoja interaktyvias sistemas, kurios panaudoja vieną arba kelias informavimo erdves, siekiant gauti iš kliento atgalinį ryši arba paskatinti jį vykdyti sandėrius. Visa tai neįmanoma padaryti be komunikacinio ryšio plėtros, nuolatinio dialogo palaikymo, pozytyvių bei perspektyvių santykių formavimo, nuostatos į bendradarbiavimą realizavimo. Marketingo modelių taikymas leidybos versle – galėtų būti nukreiptas į konstruktyvių santykių tarp vartotojo ir leidėjo palaikymą bei komunikacijos valdymą, kadangi mokėjimas organizuoti leidybos marketingo komunikacijas – tai visų pirma „menas“ kurti sąlygas ne tik tiražo, bet ir knygos, kaip idėjų visumos, realizavimui. Kadangi mano mokslo studijų kryptis yra susijusi su leidybine veikla, magistro baigiamojo darbo mokslinio tyrimo objektu nusprendžiau pasirinkti leidybos informacijos marketingą, kaip specifinę leidybinės veiklos sritį, susijusia su leidybos rinkos... [toliau žr. visą tekstą] / Market economy conditions and the competitive activities of the books required by the competent labor market information, ability to work with the communication channels and create a viable interaction and cooperation. Books on the market today is the dissemination of information and through direct communication channels and via intermediaries. Information sources is constantly increasing, decreasing information received individual experience and direct communication techniques. Increasingly important role of intermediaries in the communication. Watching parts of the information chaos that often creates barriers to publishing and business development. One of the most important books in terms of market development is the increasing openness of communication and information resources integration. In a world of ever increasing amount of information that only the correct set of communication systems and skills to work with information that could allow publishers to maintain and improve their market position. Anti-competitive conditions, increasing the potential of marketing information (personalized marketing communications, and updating customer orientation principles) for the effective exploitation of the publishing activities of the realization of the need. Lithuanian making ongoing changes in the system, based on economic, political, technological and societal changes. Book publishing is evolving and expanding, not only as a practical activity, but also as a scientific... [to full text]

Magistro darbo tyrimo objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdžio kūrimas oficialiose šalių interneto svetainėse. Darbo tikslas – išnagrinėti Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) įvaizdžio kūrimo ir pristatymo internete panašumus ir skirtumus bei pateikti rekomendacijas šalių interneto svetainių kūrėjams. Darbo uždaviniai: apibūdinti įvaizdžio sampratą, jo svarbą ir kūrimo principus; aptarti šalies įvaizdžio formavimo ir jo pristatymo virtualioje erdvėje svarbą; išanalizuoti interneto kaip informacijos sklaidos kanalo efektyvumą bei svarbą reprezentuojant šalį tarptautiniu mastu; atlikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos oficialių interneto svetainių analizę. Išanalizavus mokslinę literatūrą prieita prie išvados, kad oficiali šalies interneto svetainė – pagrindinis valstybės interneto tinklalapis, turėtų būti svarbus šalies prekės ženklo vertybių komunikacijos ir vizualinio identiteto pristatymo tarptautinei bendruomenei kanalas. Prieš dvidešimt metų pasaulyje trys Baltijos šalys: Lietuva, Latvija, Estija buvo suvokiamos kaip viena teritorija. Natūralu, kad per pastaruosius metus užsienio valstybėse susiformavo ir kiekvienos Baltijos šalies įvaizdis. Šios valstybės beveik vienu metu pradėjo kurti savo įvaizdį internete. Pagrindinė Lietuvos interneto svetainės nepasisekimo priežastis – prieš patvirtinant Lietuvos įvaizdžio koncepciją „Lietuva – drąsi šalis“ bei sukuriant pagal ją šalies prekės ženklo logotipą, nebuvo patvirtinta šalies įvaizdžio kūrimo... [toliau žr. visą tekstą] / States have understood, that it is essential to realize and know exactly, what are their values and to be able to show the world theirs most unique and attractive features – only thus they would establish themselves as strong and competitive brand names as countries. The focal object of the Master thesis is image making in the official internet sites of Lithuania, Latvia and Estonia. Aim of the thesis was to analyze similarities and differences of image making and presenting in the internet of the Baltic States (Lithuania, Latvia and Estonia) and giving recommendations for creators of internet sites. The tasks of the thesis include characterizing the notion of image, its importance and principles of creation; discussing importance of image creating and presenting online; analyzing effectiveness of the Internet as a channel for spreading information and its importance in representing a country internationally; carrying out analysis of official sites of Lithuania, Latvia and Estonia. The hypothesis of the research was that presentations of the Baltic countries online are competitive, informative and qualitative, both in terms of technical parameters, quality of content and its presentation. It leads to a presumption, that image of the state is a process, requiring purposeful, coherent and complex work. To confirm that, official internet sites of the Baltic countries are analyzed according to the ten qualitative principles for creating internet site of MINERVA . After analyzing... [to full text]

Baigiamajame darbe atliekamas Druskininkų savivaldybės veiklos vertinimas. Vertinamas strateginis planavimas ir komunikacijos įtaka veiklos rezultatams. Ši tema aktuali, nes savivaldybė yra viena svarbiausių viešojo sektoriaus dalių, kurios veikla daro poveikį vietos gyventojams. Darbo problema - ar Druskininkų savivaldybės atstovai pakankamai komunikuoja su vietos gyventojais, ar strateginiai planai rengiami ir įgyvendinami kokybiškai, o jų rezultatai naudą vietos gyventojams? Darbo tikslas - ištirti Druskininkų savivaldybės veiklą strateginio planavimo ir komunikacijos su vietos gyventojais aspektu ir įvertinti pasiektus rezultatus. Darbo uždaviniai: 1) Pateikti veiklos vertinimo teorinius aspektus. 2)Sudaryti Druskininkų savivaldybės veiklos vertinimo modelį. 3) Išanalizuoti Druskininkų savivaldybės strateginius dokumentus. 4) Ištirti vietos gyventojų nuomonę. 5)Įvertinti Druskininkų savivaldybės veiklą, pateikti išvadas bei siūlymus. Tyrimo metodai - anketinė apklausa; dokumentų analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Druskininkų savivaldybė veiklą planuoja ir įgyvendina sėkmingai. Dauguma vietos gyventojų veiklą vertina gerai, tačiau mano, kad savivaldybės atstovai nepakankamai bendrauja ir neišsiaiškina jų poreikių. Remiantis gautais tyrimų rezultatais suformuluojamos išvados, kuriose teigiama, kad veiklos vertinimas padėjo atskleisti, kad strateginis planavimas padeda spręsti aktualias vietos gyventojų problemas, o siekiant tinkamai jas nustatyti būtina tobulinti... [toliau žr. visą tekstą] / In the course of the Final Paper the evaluation of Druskininkai Municipality is carried out. Strategic planning and the influence of communication on the results of activity is evaluated. This topic is actual as municipality is one of the most important parts of public sector, and its activities directly influence local inhabitants. The problem of the Paper is to determine whether the members of Druskininkai Municipality communicate enough with local people and if strategic plans are prepared and implemented qualitatively, thus giving benefit to local people. The aim of the Paper – to survey the activity of Druskininkai Municipality in the aspect of strategic planning and communication with local people and to evaluate the acquired results. The objectives of the Paper: 1) To present the theoretical aspects of activity evaluation. 2) To structure the model of Druskininkai Municipality activity evaluation. 3) To analyse the strategic documents of Druskininkai Municipality. 4) To survey the opinion of local people. 5) To evaluate the activities of Druskininkai Municipality, present conclusions and suggestions. The methods of the survey: questionnaires and the analysis of documents. The results of the survey showed that Druskininkai Municipality plans and implements its activities successfully. The majority of local inhabitants positively evaluate its activities, but think that the members of the municipality insufficiently communicate with them and do not ascertain their needs... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]

Šių laikų muziejų lauko veikėjus – steigėjus, kuratorius ir lankytojus,– jų egzistavimo aplinką veikia tinklaveikos visuomenė ir virtualybės kultūra. Skaitmeninių medijų raiška muziejuje yra medijų sąveika, kurios pagrindu tyrimo metu apibrėžtos skirtingos muziejaus 0.0, 1.0 ir 2.0 sampratos. Muzealumas paveikus tik tada, kai visi muziejininkystės elementai pritaikomi atitinkamam kultūros lygmeniui ir muziejinė komunikacija vyksta atsižvelgiant į partnerių interesus. Išryškėję sisteminiai prieštaravimai rodo, jog skaitmeninių medijų raiškos kryptys Lietuvos valdžios institucijose, muziejuose ir visuomenėje nevisada sutampa. Tiriant nustatyta, kad sovietmečiu Lietuvos muziejų komunikacijoje vyravo komunistinio režimo kontrolės sustiprinta ir tradicinių medijų raiškos bei industrinės visuomenės poreikių suformuota muziejaus 0.0 samprata. Atgavus nepriklausomybę, skaitmeninių medijų taikymas Lietuvos muziejuose atitiko užsitęsusį Gartner metodologijos lūkesčių piką, kuris lėmė vėlyvą masinį skaitmeninių medijų taikymo etapą – produktyvumo plokštumą. Atliktas socialinės tinklaveikos įrankių Lietuvos muziejų svetainėse, apsilankymų jose ir paskyrose „Facebook“ socialinėje medijoje charakteristikų tyrimas, muziejų klasterizavimo rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos muziejų komunikaciją virtualioje erdvėje vykdo ne pagal tinklaveikos visuomenės poreikius atitinkančio dalyvaujamojo muziejaus 2.0, bet pagal pereinamajam laikotarpiui iš industrinės į tinklaveikos visuomenei artimą... [toliau žr. visą tekstą] / The modern museum field actors – the founders, curators and visitors – their existence environment is influenced by network society and virtuality culture. Digital media expression in the museum is the media interaction, according to which the different concepts of museum 0.0, 1.0 and 2.0 were defined in this research. Museality is effective only when all the elements of the museum are adapted to the appropriate cultural level of the museum and communication happens taking into account the interests of partners. Systemic contradictions which became obvious show that the trends of the expression in the digital media in Lithuanian government institutions, museums and society do not always match. The research revealed that during the Soviet times, the museum 0.0 concept was dominant in Lithuanian museums communication strengthened by the control of communist regime and formed by the traditional media expression, and the needs of the industrial society. After the restoration of independence, the application of digital media in Lithuanian museums corresponded to the prolonged expectations peak of Gartner methodology, which has resulted in late massive stage in the application of digital media – the plateau of productivity. The research concerning characteristics of social networking tools in Lithuanian museum websites, visits to them, and in Facebook social media accounts and museums clustering results show that the majority of Lithuanian museums perform the communication in... [to full text]

Funkcionalumo kokybė interaktyviame interneto žemėlapio naudojimo procese yra kritiškai svarbi, nes būtent nuo funkcionalumo priklauso ir per jį išreiškiamos naudotojo galimybės: peržiūros, analizės ar visapusiško žemėlapio elementų valdymo. Darbe pristatoma sukurta originali metodologija, kuri leidžia kompleksiškai kiekybiškai įvertinti įvairių tipų bei sudėtingumo interaktyvių interneto žemėlapių funkcionalumo kokybę atsižvelgiant į naudotojų poreikius. Metodologija sudaryta apjungiant naudotojų patirčių, ekspertų nuomonių bei šiuo metu žinomų pavyzdinių interneto žemėlapių funkcijų tyrimų rezultatus į kompleksinę, plečiamą, kaupiamąją funkcionalumo vertinimo kriterijų ir rodiklių sistemą. Sukurta originali interneto programa CartoUI (www.cartoui.com) realizuojanti šią metodologiją praktikoje ir teikianti priemones tyrimų rezultatams analizuoti. Programa išbandyta praktiškai verifikuojant metodologiją. CartoUI programa pasiekiama viešai ir gali būti panaudota interaktyvių interneto žemėlapių funkcionalumo tyrimams vykdyti bei naudotojų poreikiams analizuoti. Darbe taip pat pristatomos detalios rekomendacijos skirtingo tipo ir skirtingoms naudotojų grupėms skirtiems interaktyviems interneto žemėlapiams kurti. Rekomendacijos suformuotos pritaikius sukurtą metodologiją ir atlikus praktinį tyrimą su konkrečia naudotojų grupe naudojant CartoUI programą. / The quality of performed functions is crucially important in the process of use of interactive Internet maps. Functionality determines and describes the capabilities provided to the user: e.g., viewing, analysis or integral management of map elements. The dissertation presents original methodology that allows for integral quantitative evaluation the quality of implementation of functions of Internet maps of various types and complexity. The users‘ needs are taken into account. The methodology is based on the results of three investigations: user experiences, expert opinions and actual functions of existing interactive maps. All these aspects are combined into one complex, cumulative and flexible system of criteria and indices for qualimetric assessment of quality of implemented map functions. Original Internet based CartoUI software (www.cartoui.com) has been developed for practical implementation and verification of this methodology. The software also provides tools for analysis of information collected during particular research or for selected time span. CartoUI is available for everyone to use it for investigation into functionality of interactive Internet maps and for analysis of users‘ needs. The dissertation also provides detailed practical recommendations for development of diverse interactive internet maps tailored for different user groups. The recommendations are based on research on particular users‘ needs clarified by means of CartoUI.

The quality of performed functions is crucially important in the process of use of interactive Internet maps. Functionality determines and describes the capabilities provided to the user: e.g., viewing, analysis or integral management of map elements. The dissertation presents original methodology that allows for integral quantitative evaluation the quality of implementation of functions of Internet maps of various types and complexity. The users‘ needs are taken into account. The methodology is based on the results of three investigations: user experiences, expert opinions and actual functions of existing interactive maps. All these aspects are combined into one complex, cumulative and flexible system of criteria and indices for qualimetric assessment of quality of implemented map functions. Original Internet based CartoUI software (www.cartoui.com) has been developed for practical implementation and verification of this methodology. The software also provides tools for analysis of information collected during particular research or for selected time span. CartoUI is available for everyone to use it for investigation into functionality of interactive Internet maps and for analysis of users‘ needs. The dissertation also provides detailed practical recommendations for development of diverse interactive internet maps tailored for different user groups. The recommendations are based on research on particular users‘ needs clarified by means of CartoUI. / Funkcionalumo kokybė interaktyviame interneto žemėlapio naudojimo procese yra kritiškai svarbi, nes būtent nuo funkcionalumo priklauso ir per jį išreiškiamos naudotojo galimybės: peržiūros, analizės ar visapusiško žemėlapio elementų valdymo. Darbe pristatoma sukurta originali metodologija, kuri leidžia kompleksiškai kiekybiškai įvertinti įvairių tipų bei sudėtingumo interaktyvių interneto žemėlapių funkcionalumo kokybę atsižvelgiant į naudotojų poreikius. Metodologija sudaryta apjungiant naudotojų patirčių, ekspertų nuomonių bei šiuo metu žinomų pavyzdinių interneto žemėlapių funkcijų tyrimų rezultatus į kompleksinę, plečiamą, kaupiamąją funkcionalumo vertinimo kriterijų ir rodiklių sistemą. Sukurta originali interneto programa CartoUI (www.cartoui.com) realizuojanti šią metodologiją praktikoje ir teikianti priemones tyrimų rezultatams analizuoti. Programa išbandyta praktiškai verifikuojant metodologiją. CartoUI programa pasiekiama viešai ir gali būti panaudota interaktyvių interneto žemėlapių funkcionalumo tyrimams vykdyti bei naudotojų poreikiams analizuoti. Darbe taip pat pristatomos detalios rekomendacijos skirtingo tipo ir skirtingoms naudotojų grupėms skirtiems interaktyviems interneto žemėlapiams kurti. Rekomendacijos suformuotos pritaikius sukurtą metodologiją ir atlikus praktinį tyrimą su konkrečia naudotojų grupe naudojant CartoUI programą.