Darbo objektas: 11-12 klasių vaikinų ir merginų fizinio aktyvumo vertybinės orientacijos. Darbo tikslas: nustatyti ir palyginti 11-12 klasių vaikinų ir merginų fizinio aktyvumo vertybinės orientacijas. Uždaviniai: 1. Nustatyti 11-12 klasių merginų fizinio aktyvumo vertybines orientacijas. 2. Nustatyti 11-12 klasių vaikinų fizinio aktyvumo vertybines orientacijas. 3. Palyginti 11-12 klasių vaikinų ir merginų fizinio aktyvumo vertybines orientacijas. Hipotezė – vaikinų ir merginų fizinio aktyvumo vertybines orientacijos yra skirtingos. Pagrindiniai rezultatai: Lyginant merginas (62 proc.) ir vaikinus (49 proc.) atsakė, kad svarbiausias dalykas gyvenime yra geras išsilavinimas (p<0,05). Pasiekus išsilavinimo ir materialinės gerovės reikia galvoti apie fizinį aktyvumą 60 proc. merginų, 49 proc. vaikinų nepritarė (p<0,05). 87 proc. merginų ir 51 proc. vaikinų pritarė, kad fizinis aktyvumas yra vertybė (p<0,05) Išvados: 1. Vilkaviškio miesto vyresnių klasių merginos pritaria, kad fizinis aktyvumas yra vertybė. Gyvenime joms svarbiausia geras išsilavinimas, tačiau jos linkusios pritarti, kad siekiant išsilavinimo bei karjeros – svarbus ir fizinis aktyvumas. 2. Vilkaviškio miesto vyresnių klasių vaikinai, pritaria, kad fizinis aktyvumas yra kaip vertybė. Tačiau vaikinai savo gyvenime jiems svarbus geras išsilavinimas bei draugystės ryšiai, o siekiant karjeros ir išsilavinimo daugumai svarbu ir fizinis aktyvumas. 3. Palyginus vaikinų ir merginų pasirinkimus į pateiktus klausymus... [toliau žr. visą tekstą] / The object: of 11-12 boys and girls in physical activity value orientation. Study objective: To identify and compare the 11-12 boys and girls in physical activity value orientation . Study tasks: 1. Set the 11-12 girls physical activity value orientations. 2. Set the 11-12 boys physical activity value orientations. 3. Compare 11-12 boys and girls in physical activity value orientations. Hypothesis - boys and girls physical activity value orientations are different. Main results: Comparing girls (62 proc.) and boys (49proc.) responded that the most important thing in life is a good education (p<0.05). Once the material walfare of education and need to think about physical activity, 60 proc.of girls, 49 proc. were male (p<0.05). Conclusions: 1. We found that Vilkaviškio city, high school girls agree that physical activity is a virtue. In life, they key to a good education, but they tend to agree that access to education and career importance and physical activity. 2. Vilkaviškio city, high school guys agree that physical activity is as a value. But the guys in your life important to them a good education, and friendship ties, but in order to work and most important education and physical activity. 3. A comparison of male and female options to the hearings responses significantly different guys importantly a good education, friendship, relationships, girls, it is important to have a good education. However, both guys and girls agree that physical activity is a virtue.

Tema: Vyrų ir moterų homoseksualumo raiškos ypatumai. Temos aktualumas. Homoseksualūs žmonės kenčia įvairią nelygybę, kurios pasekmė homoseksualus paverčia nematomais, dauguma jaunų gėjų ir lesbiečių gyvena lyg ir dvigubus gyvenimus. Jie pasirenka šią strategiją racionaliai, siekdami išvengti nuoskaudų ir didesnių problemų asmeninėje erdvėje, profesinėje-darbinėje aplinkoje ir viešojoje erdvėje. Homoseksualių žmonių yra visur, įvairaus amžiaus, skirtingų socialinių sluoksnių ir profesijų, vyrų ir moterų, įvairių tautybių, su negalia ir be jos. Bet gyvendami tokioje priešiškoje visuomenėje jie nesiryžta išeiti į viešumą ir atskleisti savo seksualinę tapatybę. Darbo tikslas – atskleisti homoseksualių žmonių (vyrų ir moterų) tapatumo raišką ir jos ypatumus. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti sociologinę homoseksualumo sampratą ir jos raidą. Išryškinti homoseksualių žmonių tapatybės formavimąsi. Atskleisti homoseksualumo raiškos ypatumus heteronormatyvioje visuomenėje. Išnagrinėti, koks yra homoseksualių žmonių socialinės atskirties kontekstas. Išanalizuoti vyrų ir moterų homoseksualų atsiskleidimą šeimoje, darbe bei viešoje erdvėje, atskleisti esminius panašumus ir skirtumus. Ginamieji teiginiai: 1. Homoseksualumo atskleidimas mūsų tyrimo informantams yra svarbus ir siektinas įvykis jų gyvenime, kuris leidžia susitvarkyti su savo vidine stigma ir atskleisti mano AŠ. 2. Homoseksualaus tapatumo raiška aprėpia tris pagrindines erdves (asmeninę, profesinę ir viešąją), tačiau yra tam... [toliau žr. visą tekstą] / Subject : Features of men and women homosexuality expressions. Justification of the explored topic. Interpersonal communication between people, the moral values of human norms are changing with the times. Every person is different and has individual differences, such as temperament, values, abilities, race, age, gender. It is often observed, that people are simply divided only into two categories: normal and abnormal. Those from the abnormal category are divided into two groups: the ones, who can easily adapt to the public and the others, who are unable to join the public. Homosexual people suffer from different inequality, the consequences of which make them become invisible, the majority of young gays and lesbians seems to live double lives. They rationally choose this kind of living in order to avoid soreness and major problems in personal life, professional - working environment and public space. Homosexual people of different ages, various social classes and professions, men and women of different nationalities, with and without disabilities are everywhere. But they hesitate to go public and reveal their sexual identity while living in such a hostile society. The aim of work – to reveal features of men and women homosexual identity expressions in Lithuania. Objectives: To analyze the sociological concept of homosexuality and its evolution. To highlight the identity formation of homosexual people. To reveal strategies of homosexual expressions in heterosexual society. To... [to full text]

Pastaraisiais metais įvairiausių asmenybę tiriančių testų paklausa, adaptacija labai padidėjo visame pasaulyje (Hambleton R., 2005). Ir intelekto testai nėra išimtis, kurie yra pagrindiniai ir patikimiausi instrumentai, nustatant protinius gebėjimus. Jau ir Lietuvoje siekiama įsigyti patikimų intelektą matuojančių testų, kurie padėtų giliau pažinti žmogaus gebėjimus, galimybes bei sunkumus. Ir šiame darbe pristatomi moksleivių intelekto struktūros ypatumai, tiriant vienu iš pirmųjų adaptuotu intelekto testu Lietuvoje, kuris skirtas jaunimui ir suaugusiems. Tai WIT intelekto testas, kuris remiasi Thurstone L. ir Spearman teoriniu modeliu. Intelekto testo kokybiškumas dažnai yra įvertinamas pagal tai, koks yra testo validumo koeficientas, kur validumas yra apibrėžiamas kaip „ patikimumo laipsnis, kuris matuoja būtent tai, ką turi matuoti.“ (Anastasi ir Urbina, 1997, 8psl.). Kadangi intelekto testų adaptacijos skirtingose kultūrose yra plačiai paplitusios ir intelekto testus atlieka vis kiti žmonės, tai intelekto testo validumas yra nuolat tikrinamas, norint įsitikinti testo patikimumu. Adaptuojant testą, vienas išsamiausių metodų, tiriančių testo konstrukto validumą, yra faktorių analizė. Šiame tyrime pristatomi Lietuvos moksleivių reprezentatyviosios imties duomenys, kurie yra WIT intelekto testo standartizacijos Lietuvoje dalis. Tiriamųjų skaičius – 531 moksleiviai, kurių amžius nuo 13 iki 19 metų. Duomenų analizėje siekiama atskleisti WIT intelekto testo konstrukto validumą... [toliau žr. visą tekstą] / Considerable evidence exists today to suggest that the need for personality test is growing (Hambleton R., 2005). And the intelligence tests are not an exception, which are the main and the sure method to measure intelligence. There is a need to get the valid and reliable intelligence tests, which will help more deeply to get to know human’s abilities in Lithuania as well. This study presents the singularity of a structure of schoolchildren’s intelligence, researching by one of the first adapted intelligent test in Lithuania. This is WIT intelligent test, designed for professional suitability diagnostics for youth and adults. The major intelligence structure components of this test are sustained by Thurstone L. and Spearman theory. The intelligence’s quality is often connected with test’s validity coefficient. The validity is defined as validity coefficient which measures what has to be measures (Anastasi and Urbina, 1997, p 8). Intelligence structure research is carried out separately for test validity in each country because of the lingual and cultural differences. And one of the comprehensive methods to research the test’s validity is factor analyses. This research presents Lithuanian representative schoolchildren group’s data, which are a part of adapted and standardized WIT intelligence test in Lithuania. A standardization sample of 531 Lithuanian schoolchildren with age range from 13 to 19 years was formed by means of stratified random choice technique. The data... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti skirtingo amžiaus ir veislių šunų sergamumą kelio girnelės išnirimu, įvertinti klinikinio pasireiškimo formas, aptarti dažniausiai taikomus gydymo metodus. Tiriamojo darbo metu buvo renkami sertifikuojamų veislinių šunų kelio sąnario tyrimo metu gauti rezultatai ir nagrinėjami duomenys apie šunų kelio girnelės išnirimą. Darbo metu buvo siekiama nustatyti šunų sergamumo dažnumą atsižvelgiant į veislę, pažeidimo laipsnį, amžių, lytį. Taip pat buvo praktiškai susipažinta su dažniausiai taikomais kelio girnelės išnirimų gydymo metodais. Renkant duomenis, dėmesys buvo kreipiamas į gyvūnų šunų amžių, veislę, lytį, girnelės nestabilumo laipsnį ir pažeidimo charakterį. Kelio girnelės nestabilumas ir jo laipsnis nustatytas, atliekant šuns užpakalinių kojų ortopedinį tyrimą, ypatingą dėmesį kreipiant į kelio girnelių padėtį ir jų paslankumo laipsnį. Gauti duomenys registruoti, suskirstant kelio girnelės išnirimo atvejus pagal pažeidimo laipsnį. Duomenys statistiškai apdoroti paskaičiuojant procentinę išraišką. Statistinių duomenų apdorojimui buvo pasirinktas Microsoft EXCEL 2003 programinis paketas. Išanalizavus 2009 – 2013 metų surinktus duomenis, nustatyta, kad iš 390 tirtų atvejų, kelio girnelės išnirimu sirgo 40 % šunų. Dažniausiai išnirimai diagnozuoti Jorkšyro terjerams, prancūzų buldogams, mopsams. Nustatyta, kad abejose galūnėse labiausiai paplitęs 1 laipsnio girnelės išnirimas. Pagal gautus duomenis, visi išnirimai diagnozuoti į vidinę... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the work was to find out the prevalence of patellar luxation in dogs of various breeds and age, evaluate the clinical signs and discuss the treatment methods. During the investigation the data from dogs of certified breeds concerning the results of knee joint clinical examination regarding patellar luxation was obtained and analyzed. Attempts were made to establish the connection between the age, breed and the prevalence of patellar luxation. Practical studies were performed concerning methods of treatment. When collecting data attention was paid to the age, breed, sex of the animal and the type of patellar luxation. The type of patellar instability and its degree were determined by clinically examining the position of the patellae and their stability. The data obtained was registered, the cases of patellar luxation were divided according to the luxation degree/ The data was processed statistically, using Microsoft Excel 2003. The analysis of the data collected during 2009-2013 showed that from 390 cases analyzed 40% were diagnosed with patellar luxation. The breeds affected the most were Jorkshire terriers, French bulldogs, Pugs. Bilateral luxations in most cases were grade 1. All luxations were found to be medial, bilateral luxations were diagnosed in 51,9% cases. The most affected dogs were found to be the ones of 1-3 years old (93,6% of all cases). Females were more affected than males (71,2%). The most affected breed was found to be Jorkshire terriers... [to full text]

Magistro darbo objektas - lietuviški tinklaraščiai. Darbo tikslas - remiantis visuomenėje egzistuojančiais stereotipais, ištirti vyrų ir moterų įvaizdžius lietuviškuose tinklaraščiuose. Darbo uždaviniai: išnagrinėti tinklaraščių sampratą, svarbą socialiniame kontekste ir nustatyti jų klasifikavimus; išanalizuoti socializacijos įtaką stereotipų formavimuisi ir nustatyti visuomenėje egzistuojančius vyrų ir moterų įvaizdžius; nustatyti vyrų ir moterų stereotipus, egzistuojančius nelietuviškuose tinklaraščiuose; atlikti vyrų ir moterų įvaizdžių lietuviškuose tinklaraščiuose tyrimą; Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėta tinklaraščių samprata. Asmeninį dienoraštį, kuris yra kompleksiškai prižiūrimas, dažnai pildomas naujais autoriui aktualiais įrašais ir yra prieinamas visiems suinterasuotiems interneto vartotojams, nepriklausomai nuo jų lyties ar kitų savybių, laikytas reikšminga komunikacijos priemone dėl galimybės atsiriboti nuo oficialaus statuso realybėje, pamiršti tradicinėje visuomenėje turimas pareigas ir įvaizdžius. Darbe taip pat išskirta skirtingų lyčių raiškai nagrinėti tinkama tinklaraščių tipologija. Darbe aptarta socializacijos įtaka socialinės lyties formavimuisi, išskirti dažniausiai visuomenėje egzistuojantys vyrų ir moterų stereotipai. Darbe nustatyta, jog visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, jog moters veikla yra susijusi su privačiu gyvenimu – namais, ji turi rūpintis vaikais, tuo pat metu būti seksuali ir susitvarkiusi, tuo tarpu vyrui priskiriama... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis is considered Lithuanians blogs and the link between them and different social gender stereotypes evaluation. Individuals’ identification with certain gender group inevitably form a provisions, which is a set of events schematized understanding, image, emotional evaluation, in other words these provisions are called stereotypes. In this case, expression of femininity and masculinity through identification of the gender stereotypes help to understand, how communicates men and women in the blogs. The problem justifying the relevance of the work. Lithuanian scientist does not consider this topic. Thus, this work is the first to investigate the expression of masculinity and femininity in the Lithuanian blogs. The main purpose of this work – based on existing stereotypes in society, to examine images of men and women in the Lithuanian blogs. The aim of the work to achieve was formulates the following tasks: to explore the concept of blogging, importance of social context and the potential of blogs based on the classification of terms, analyze the impact of socialization and the formation of make and female stereotypes which are existing in society, analyze foreign-based research to determine men’s and women’s stereotypes at foreign blogs, carry out a study to determine the men’s and women’s images in the Lithuanian blogs. Master thesis research methods were used mixed. Preparation of the theoretical work was used in the scientific literature analysis methods... [to full text]

Persekiojimas dėl lyties pastaruoju metu yra vienas iš problematiškiausių pabėgėlių teisės aspektų, kadangi persekiojimo dėl lyties pagrindas 1951 m. Ženevos konvencijoje tiesiogiai nėra įtvirtintas, o pastaruoju metu ypač pagausėjo prieglobsčio prašymų pagrįstų persekiojimu dėl lyties, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra, o gausėjanti persekiojimo dėl lyties teisminė praktika reikalauja tam tikrų standartų suformulavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors teoriškai persekiojimas dėl lyties apima tiek vyrų, tiek moterų persekiojimą, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje susiklostė praktika, kad didžioji dauguma persekiojimo dėl lyties aukų yra moterys ir mergaitės, kurios susiduria su persekiojimu dėl jų lyties ir su specifiniais persekiojimo būdais, todėl šiame darbe persekiojimas dėl lyties iš esmės aptariamas kaip moterų persekiojimas pabėgėlių teisėje. Pažymėtina, jog šiame darbe analizuojami tarptautiniai teisės aktai ir dokumentai, įtvirtinantys persekiojimą dėl lyties, teisinė doktrina bei nacionalinių teisminių institucijų sprendimai persekiojimo dėl lyties klausimais, kadangi šiuose šaltiniuose geriausiai atskleidžiama persekiojimo dėl lyties samprata bei atsispindi realus tarptautinės apsaugos suteikimas persekiojimo dėl lyties atvejais. Taigi šio darbo atitinkamose dalys aptariami daugiausiai diskusijų tarptautinėje bendruomenėje keliantiems klausimai, tai yra: persekiojimas dėl lyties kaip persekiojimas dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje įtvirtintų pagrindų... [toliau žr. visą tekstą] / GENDER-BASED PERSECUTION IN REFUGEE LAW Gender-based persecution is one of the most problematic aspects in Refugee Law, because gender-based persecution was not included as a separate ground of persecution in the 1951 m. Geneva Convention. Recently the number of application based on the gender-based persecution has greatly increased. However, unanimous opinion on gender-based persecution is still not found, thought particular standards are highly required. Furthermore, despite gender–based persecution could be related to persecution either suffered by women or men, almost in all the cases gender-based persecution is related to persecution suffered by women or girls, who most often face gender-specific forms of persecution. That is why gender-based persecution is analysed as persecution suffered by women in this paper. It should be noted that basically international acts and documents, legal doctrine and national jurisprudence are analysed in this paper, because in these sources the conception of gender-based persecution are best revealed. Therefore, this paper is divided in the parts, where the most problematic questions of gender-based persecution are discussed: gender-based persecution as persecution based on conventional grounds, that is, gender-based persecution as persecution because of membership of a particular social group, political opinion or religion; well-founded fear of gender-based persecution; acts considered as gender-based persecution; discrimination against... [to full text]

The majority of physiological processes and various other processes taking place in the body are closely related to changes in body temperature (Shellock & Prentince, 1985; Bennett, 1990). The temperature of the human body is constant throughout one’s life. It is approximately 37ºC and it constantly adjusts itself to changes in environment, relative air humidity, the level of radiation, atmosphere pressure and thermo isolation. During long-term physical load, in case of illness or in conditions of extreme body temperature may be in the range from 32ºC to 40ºC or even more (Wilmore & Costill, 2004). It could be hypothesized therefore that the muscle warmed prior to the load to be undertaken, when the leg is extended and flexed in the knee joint at high (500, 450o / s) and average (180o / s) speed depending on gender will increase muscle force and muscle capacity to a greater extent than the cooled muscle, but after lowering the temperature muscle resistance to fatigue will increase. Though considerable research has been done already certain questions still remain to be cleared up, namely: 1. how warming affects muscle fatigue and recovery of female knee extensors and flexors when the leg is being flexed and extended in the knee joint at the fixed 500o / s speed; 2. how muscle contraction function of female and male knee extensors and flexors depends on temperature when the leg is being flexed and extended in the knee joint at the fixed 450o / s and 180o / s peed. Though there... [to full text]

The dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as... [to full text] / Disertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje, remiantis laidojimo paminklų duomenimis, aptariama Rytų Lietuvos pilkapių kultūros (III/IV–XI/XII a.) socialinė organizacija. Tyrimo metodas yra archeologinių duomenų (pilkapio ir kapo konstrukcijos, įkapių kompleksų) koreliacija su osteologinės analizės rezultatais (palaidotų asmenų amžiumi ir lytimi). Tyrime naudojami 425-ių kapų iš 67-ių laidojimo paminklų duomenys. Pagrindinės darbo teorinės prielaidos yra socialinio statuso atspindys laidojimo paminkle ir laidosenos įvairovės ryšys su socialinės organizacijos kompleksiškumu. Įvairūs laidosenos elementai įvertinti statuso išraiškos požiūriu. Apžvelgus kūdikių, vaikų, paauglių, suaugusių vyrų ir moterų kapus, išryškėja kelios tarpusavyje susijusios socialinio statuso dimensijos. Statusas buvo susijęs su individualiu amžiumi. Nesuaugusiųjų padėtis visuomenėje buvo žemesnė, o aukščiausią statusą turėjo jauni suaugusieji. Pagrindinė statusą lemianti kategorija buvo lytis ir su ja susijusios individualios savybės. Svarbiausia vyro savybė buvo karinis aktyvumas, moters – vaisingumas. Tam tikrą reikšmę socialinėje organizacijoje turėjo padėties paveldimumas. Visų šių veiksnių svarba buvo nevienoda atskirais laikotarpiais. Aptariamoji visuomenė buvo susiskaidžiusi į nedideles bendruomenes, kurių pagrindas buvo porinės ir išplėstinės šeimos. Ją greičiausiai sudarė socialinio elito, eilinių laisvųjų ir nelaisvųjų (bei pusiau laisvųjų?) klasės. Rytų Lietuvos socialinė organizacija laikytina vadyste. Jos evoliucijai... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation discusses, in conformity with burial data, the social organisation of the East Lithuanian barrow culture (3/4th–11/12th c.). The research method is the correlation of archaeological record (construction of barrows and graves, grave good assemblages) with the results of osteological analysis (age and sex of the buried individuals). The survey uses the data from 425 burials found at 67 burial sites. Main theoretical premises of the study are the reflection of social status in burial and the connection between mortury variability and complexity of social organisation. Various elements of funerary ritual were defined as indicators of status. A review of the graves of infants, children, adolescents, adult males and females reveals several interrelated dimensions of social status. Status was associated with individual age. Societal position of subadults was lower, while young adults had the highest status. The main category determining status was sex and individual qualities related to it. The principal quality for males was military activity and for females fertility. Inheritance of the position also played a certain role in social organisation. Significance of all the mentioned factors was of different degree in different periods. The discussed society was divided into small communities based on nuclear and extended families. It probably consisted of social elite, freemen, and unfree (and half-free?) classes. The social organisation of East Lithuania is rated as... [to full text]

Darbe tyrimo objektu pasirinkti šie šokėjų patirties aspektai susiję su tapatybės formavimusi, iniciatyvumu, bendraisiais gebėjimai, gebėjimai dirbti komandoje, tarpasmeniniai santykiai, bendravimas su suaugusiais, o taip pat trenerio bei kitų sportininkų neigiama įtaka. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti teigiamus sportiniuos šokiuose įgytos patirties ypatumus pagal lytį. 2. Išsiaiškinti teigiamus sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus pagal šokėjų sportinę patirtį. 3. Išsiaiškinti teigiamus sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus pagal šokėjų amžių 4. Išsiaiškinti neigiamus sportiniuose šokiuose įgytos patirties ypatumus lyties, sportinės patirties ir amžiaus aspektu. Tyrime dalyvavo 63 sportinius šokius kultivuojantys asmenys. Tarp jų buvo 33 merginos ir 30 vaikinų. Vidutinis apklaustų šokėjų amžius – 14,2 metai, o sportinius šokius šoka vidutiniškai 10,66 metus. Apklausai parinkti šokėjai, kurie yra įtraukti į Lietuvos sportinių šokių federacijos skelbiamą reitingų lentelę (B, C ir D meistriškumo klasės). Sportiniuose šokiuose įgyta patirtis buvo tiriama naudojant Jaunimo Patirties Skalę (Youth Experience Scale). Joje buvo pateikti 78 teiginiai. Klausime pateikti teiginiai apėmė šešis faktorius: tapatybės formavimasis, iniciatyvumas, bendrieji gebėjimai, komandinis darbas ir gebėjimas bendrauti, tarpasmeniniai santykiai, o taip pat neigiama patirti. kiekvieną faktorių sudarė... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper as an investigative object various aspects of dancers' experience were chosen.They are associated with formation of personality, initiative, general abilities, abilities of working in a team, interpersonal relationships, communication with adults, as well as negative influence of trainers and other dancers. Aim of the research is to find peculiarities of experience in sport dances. Tasks of the research are to: 1. Find out positive peculiarities of experience in sport dances according to sex. 2. Find out positive peculiarities of experience in sport dances according to the dancers' experience in sports. 3. Find out positive peculiarities of experience in sport dances according to dancers' age. 4. Find out negative peculiarities of experience in sport dances according to sex, age and experience in sports. There were 63 participants in the research, who practice sport dance regularly. There were 33 girls and 30 boys. The average age of the dancers is 14,2 , and the everage length of practice of sport dances is 10,66 years. For this research the dancers who are involved into rankings of Lithuanian dance sport federation(B, C and D skills classes) were chosen. The experience of sport dance was investigated using the Youth Experience Scale. There were given 78 propositions in that scale. The propositions in the question comprised six factors: formation of personality, initiative, general abilities, abilities working in a team, interpersonal relationships... [to full text]