Šeima yra svarbiausia institucija, kurioje bręsta, auga ir ugdosi asmenybė. Be artimų žmonių, šeimos nebūtų ir mūsų pačių. Todėl verta apie šeimą kalbėti, ją prisiminti, vaizduoti, kūrybiškai įamžinti būsimoms kartoms. Mes pasaulį, mus supančią aplinką, taigi ir jai visų pirma priklausančius artimuosius suvokiame per pagrindinius penkis pojūčius: lytėjimą, skonį, klausą, uoslę ir regą. Savo kūrinyje naudoju ne tik vizualią išraišką, bet kuriu ir sąsajas tarp regos ir klausos pojūčių, kad įtikinamiau perteikčiau kitų medijų reikalaujančius brolio ir vyro portretus. Tokiu būdu siekiu užmegzti kuo glaudesnį ryšį tarp portretuojamojo ir žiūrinčiojo. / Family is the most important institution, where our mentality and individual features are developed. That's why it's very important to talk about it, to memorialize it, portray it for the next generations.

Taikomosios grafikos magistro darbe analizuojami skirtingi 15-20 amžiuose gyvenę menininkai, savitai vaizdavę artimųjų portretus. Šiame darbe artimaisiais laikomi ne tik menininkų šeimos nariai, bet ir žmonės, su kuriais autorius turėjo reikšmingų santykių. Portretų vaizdavimas analizuojamas skirtingais lygmenimis. Skyriuje „Portretas kaip atspindys“ tiriamas Albrechto Dürerio, Rembrandto Harmenszoon van Rijno, Luciano Freudo, Salvadoro Dali, Chucko Close‘o artimųjų portetų vaizdavimas. Emilio Nolde, Egono Schiele, Henry Moore‘o, Francis Bacono kūrybos artimųjų portretai analizuojami skyriuje „Emocionalus portretas: Išraiška svarbesnė už estetinę formą“. Neigiamu lygmeniu artimųjų portretai Louise Josephine Bourgeois, Andy Warholo ir Francesco Clemente kūryboje analizuojami skyriuje „Kritiškas santykis su artimaisiais portrete“. Skyriuje „Artimųjų portretai personifikuotuose įvaizdžiuose“ tiriamas Odilono Redono, Arto Spiegelmano ir Williamo Kentridge‘o personifikuotų artimųjų portretų vaizdavimas. Visi analizuoti menininkai rinkosi skirtingai išreikšti artimųjų portetus bei santykį su jais. Artimųjų portretams vaizduoti šie menininkai naudojo įvairiausias grafikos priemones, kurios atitiko laikmečio kūrybos būdus ir principus, tačiau ir skaitmeniniame amžiuje menininkai naudojo tradicines priemones. Realistinė maniera (tikroviškas artimojo atvaizdo perteikimas) iki šiol yra pats dažniausias menininkų raiškos būdas. / Applied Graphics Master degree's theory work analyzes close persons portraits from different artists who lived from XV century to the beginning of XXI century. This work includes not only family members of the artists, but also people with whom the author had a significant relationship. Portraits are analyzed in different levels. In the „Portrait as a reflection“ chapter, portraits of the close people by such artists as Albrecht Dürer, Rembrandt Harmenszoon van Rijn, Lucian Freud, Salvador Dali, Chuck Close are analyzed. Works of Emil Nolde, Egon Schiele, Henry Moore, Francis Bacon are analyzed in „Emotional portrait: expression is more importaint than aestetic form“ chapter. Negative aspects of Josephine Louise Bourgeois, Andy Warhol and Francesco Clemente close persons portraits are analyzed in „Critical ratio with close person in portrait“ chapter. In chapter „Portraits of close persons in personified images“ works of Odilon Redon, Art Spiegelman and William Kentridge are analyzed. All analyzed artists find different ways to express relation between them and close persons. To depict portraits artists used variety of graphic tools, which correspond to the those days methods of creation. But in the digital age, artists are also using traditional techniques and tools. The realistic style is by far the most common way of expression for artists.

Kintant laikams, minios elgesio, mąstymo bruožai iš esmės lieka nepakitę. Masė vis dar pasiduoda neracionaliems sprendimams, idėjoms, yra valdoma įvairiausių emocijų. Kritiškas individo protas yra nugalimas absurdiško fanatizmo išraiškų. Šiandieninėje Lietuvos kultūroje, vienas iš ryškiausių minią užliejančios karštligės atitikmenų - tai krepšinio sirgaliai, skanduojantys patriotinius šūkius, stabais verčiantys žaidėjus. Šiuolaikiniame mene taip pat nelieka nepastebėta ši tema, analizuojamas krepšinio santykis su visuomene, jo reikšmės kaita skirtingais laikmečiais. Darbo objektas. Trijų tapybos darbų ciklas – sirgalių portretai. Gilinimasis į darbo temą padėjo pažinti šį masininį reiškinį, minios bruožus ir apskritai sąmoningiau įvertinti, koks yra asmeninis santykis su masine karštlige. / As times change, the behaviour of mass and way of thinking remain the same. Mass is still relying on irrational solutions, ideas and is controlled by various emotions. Absurd fanatic manifestations overcome the critical mind of an individual. Nowadays, in the Lithuanian culture, one of the most prominent display of the mass fever can be recognised in basketball fans that cheer, shout patriotic slogans and tend to turn basketball players into idols. In contemporary art this theme is not overlooked – the relation between basketball and the society is constantly being analysed, as well as the change of its meaning in different periods of time. The object of work. The cycle of three painting works – portraits of fans. The theme of the work focuses on this mass phenomenon, analyses the main features of the mass and helps to evaluate own goals more consciously.

Magistro darbe ,,Humanistinio portreto raida Lietuvos fotografijoje 20 a. II p.“ aptariama šeimos mito samprata ir sampynos su fotografija. Atskleidžiamas psichologinis bei fotografijos estetinis poveikis žmogui: parodoma kūrybiškumo ir šeimos mito sąveika istoriniame, laiko, vietos ir meniniame kontekste. Tiriamas Lietuvos fotografinis kontekstas bei lyginama su Vakarų Europos ir Amerikos fotografiniu istoriniu archyvu. Šeimos mitas laikomas žmonijos asmeniniu lauku, kur susiduria tradicijos, taisyklės, kultūros, interesai, vyriškas ir moteriškas pradai. Tyrimas parodė, kad šios sritys (fotografija ir šeima) turi kai kurių persipinančių bruožų ir idėjų yra susiję ir papildo viena kitą. Skirtumas tik tas, kad sąveikauja du skirtingi reiškiniai – fotografija kaip procesas, pranešimas ir žmogus kaip procesų – šeimos mito vykdytojas arba laužytojas. Moksliniame darbe pateikiama humanizmo samprata Vakaruose ir Lietuvoje, humanistinio portreto Lietuvos fotografijoje raida, raiška ir savitumai. Humanizmas akcentuojamas kaip esminis stilistinį fotografijos klodą nulėmęs bruožas. Tačiau šio bruožo laikėsi senoji (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas) fotomenininkų karta, kuri puoselėjo Lietuvos fotografijos mokyklos (LFM) humanistines tradicijas. Šiuolaikinė fotografija apsigyvena kitose meno terpėse – medijose, kur sunku atskirti fotografiją nuo garso, vaizdo, šviesos ir kitų efektų. Šiame darbe bus apmąstoma ir svarstoma ne tik fotografija, bet ir sociologija... [toliau žr. visą tekstą] / In this master’s paper “The development of the humanistic portrait in Lithuanian photography in the 2nd half of the 20th century” the concept of the family myth and its entanglement with photography is discussed. The psychological and aesthetical effects of photography on a person are revealed; the interplay of creativity and the mythic family in contexts of history, time, space, and the arts is shown. The context of Lithuania’s photography is analysed and compared with a historical photography archive of Western Europe and America. The family myth is deemed to be an intimate field of humanity, where traditions, rules, cultures, interests, feminine and masculine natures collide. Research showed that these domains (photography and family) have some intertwining features and ideas which complement each other. The only difference is that two distinct phenomena are at work here – photography as process and information, and a person as a process of ministry or destruction of the family myth. The concept of humanism in Lithuania and the West, the development, expression, and particularities of the humanistic photography portrait in Lithuania are provided in this research paper. Humanism is accented as a trait that fundamentally determined the style of photography. However, this trait was followed by the old generation of photographers (A. Sutkus, A. Kunčius, A. Macijauskas, R. Rakauskas), who fostered the humanistic traditions of the Lithuanian photography school (LPS)... [to full text]

Naryškin Romanas, Socialinis portretas Lietuvos fotografijoje, fotografijų ciklas „Nebūtini“: Audiovizualinio meno studijų bakalauro baigiamasis darbas / vadovas A. Uogintas; Šiaulių Universitetas, Menų fakultetas, Dailės katedra. Šiauliai, 2014 m. 43 p. Bakalauro darbe nagrinėjamas socialinis portretas fotografijoje pirmiausiai aptariant dokumentinę, tuomet – socialinę dokumentinę fotografiją, kalbama apie jos ištakas Lietuvoje remiantis Margaritos Matulytės teorine ţiūra. Kūrybiniam darbui išskiriama konkreti socialinės atskirties grupė – benamiai-elgetos, apibrėţiama benamystė kaip socialinė problema, trumpai apţvelgiama jos raida. Pirmame skyriuje apibrėţiama dokumentinė ir socialinė dokumentinė fotografija. Šių dviejų teorinių apybraiţų pagalba yra apibrėţiama socialinio portreto sąvoka, kadangi socialinis portretas iš esmės yra neatskiriama socialinės dokumentinės, o todėl ir dokumentinės fotografijos dalis. Išskiriami socialinio portreto bruoţai remiantis ankstyvaisiais socialinės dokumentinės fotografijos kūrėjų darbais. Antrame skyriuje aptariamas socialinis portretas pasirinkto socialinės dokumentinės fotografijos atstovo, Antano Sutkaus, kūryboje. Nagrinėjamas šio autoriaus portretų psichologiškumas bei braiţas, taip pat tokį braiţą įtakoję veiksniai, paminėti pirmąjame skyriuje. Trečiame skyriuje kalbama apie kūrybinį darba, fotografijų serija „Nebūtini“. Pirmiausiai aptariamos ir pagrįstai sugretinamos benamio ir elgetos sąvokos šio darbo kontekste, tuomet... [toliau žr. visą tekstą] / Naryškin Romanas, Social portrait in Lithuanian photography, photographic series „The Unnecessary“. Closing Bachelor„s work of multimedia art studies / lecturer A. Uogintas; Šiauliai University, Faculty of Arts, Art Department. Šiauliai 2014, 43 pages. In this Bachelor„s work the author is looking into social portrait photography by first of all discussing documentary photography, and then social-documentary photography as social portraiture is an inseparable part of these two similar genres. Further on the origins of social documentary photography is discussed based on M. Matulytė„s theoretical work on the subject. For the creative part of the work, a specific group of social isolation is chosen (homeless people) and its relevance as that of a social problem is explained with a short overview of the development of the said social problem. The first part touches the suject of both documentary and social documentary photography as a context for the theory on social portraiture, definition of which is then based on the mentioned genres. The similarities and differences between the genres are pointed out. The second part contains an overview of social-psichological portraiture in the works of Antanas Sutkus with detailed analysis of the psichological aspect of his portraits as well as general features peviously described in the social portrait definition. The third part is dedicated to the creative project of the Bachelor„s work. Choice of subject is explained through short... [to full text]

Šalies visuomenę vis labiau neramina jaunimo socialinės problemos, kurių sprendimas ekonomikos nuosmukio sąlygomis yra sudėtingas. Jaunimo nedarbas – bene aktualiausia socialinė problema – per pastaruosius metus ne tik nemažėjo, bet, kaip ir bendras nedarbo lygis šalyje, augo. Buvo atliktas tyrimas, apimantis Kaišiadorių darbo biržoje užsiregistravusio jaunimo sociologinę bei darbdavių ekspertinę apklausas. Tyrimo tikslas – įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje bei išryškinti 2009 metų jauno bedarbio socialinio portreto kontūrus Kaišiadorių rajone. Iš viso apklausti 100 jauni bedarbiai bei 8 darbdaviai. Tyrimas padėjo atskleisti jauno bedarbio socialinį demografinį portretą. Taigi, tipiškas jaunas bedarbis – tai 19-24 metų vyras, kaimo gyventojas, norintis įgyti paklausią specialybę ir rasti gerai atlyginamą darbą, nelinkęs dirbti mažai kvalifikuoto darbo, neturintis nuolatinio pajamų šaltinio, neturintis vaikų ir dažniausiai gyvenantis kartu su tėvais bei yra jų išlaikomas, nesėkmingai siekiantis integruotis į darbo rinką. Labiausiai jaunimo įsidarbinimą įtakoja bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas. Tyrimas parodė, kad pagrindinė jauno žmogaus integracijos į darbo rinką prielaida – paklausi profesija. Pagrindinė priežastis, trukdanti įgyti profesiją ar tobulinti kvalifikaciją, buvo lėšų, susijusių su tolesnio mokymosi išlaidomis, stygius. Šeimos, kurių pajamos yra mažos, švietimui skiria mažai lėšų. Jų vaikai ne visada gali įgyti aukštesnio lygio... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research was to evaluate the situation of the youth on the labour market, to reveal a social demographic portrait of the young unemployed and develop the trends for increasing the employment of the youth. The society in the country is more and more worried about the social problems of the youth the solution of which is difficult under the conditions of economic decline. Unemployment of the youth – perhaps the most urgent social problem – did not decrease during the recent years, but it increased alongside with the general level of unemployment in the country. This research covered a sociological survey of the young people registered at the labour exchanges and expert survey of the employers. Totally, there were 100 young unemployed people and 8 employers questioned. The results of this research are rather representative and reflect the situation of the unemployed youth on the labour market in the country. The research helped to reveal a social demographic portrait of the young unemployed. Thus, a typical young unemployed is a person of 19-24 having a rather low education, leaving in the village, want to have a good job qualification and earnings, having no marketable profession, without constant income source, having no children and living together with parents and being dependant who unsuccessfully try to find his/her position on the labour market. The young unemployed think that general and vocational education make the greatest influence upon the... [to full text]

Literatūrinis portretas, kaip ir bet kuris kitas meninio kūrinio elementas, nėra statiškas, uždaras. Jis yra veikiamas istorinio laiko, kultūrinio konteksto kaitos, neatsiejamos nuo meninių stilių, judėjimų ir krypčių persipynimo. Literatūrinio portreto transformacijos neišvengiamos ir dėl to, kad jis atspindi tiek kuriančiojo, tiek kuriamojo asmens savivokos apsektus, fiksuoja socialinius visuomenės pokyčius, iš kurių ryškiausią vietą šiandieninėje visuomenėje užima informavimo priemonės, neretai išstumiančios etinius ir kultūrinius kanonus. Moterų tekstuose sukurto portreto kaitos procesą įtakojo feministinis judėjimas, suformavęs feministinę literatūrologiją. Joje svarbiausia vieta skiriama moters patirčiai, moteriškam rašymui, moteriškajai tradicijai literatūroje. Svarbu akcentuoti tai, kad lietuvių literatūroje iki XIX a. antrosios pusės moterų portretai iš esmės yra kuriami vyrų: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. Šie kūrėjai yra veikiami krikščioniškosios tradicijos, įskiepijusios vaizduojamoms moterims privalomas dorybes: kuklumą, skaistumą, nuolankumą. Minėto amžiaus pabaigoje vyriškąsias gretas papildo moterys rašytojos: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I Simonaitytė. Šių rašytojų sukurtas moters portretas nepasižymi ryškiu išskirtinumu, tačiau plačiai atskleidžia komplikuotą moters padėtį to meto lietuviškoje visuomenėje. Nuo 1981 – 1986 metų moterų prozoje pasirodo savitesnis bei dinamiškesnis moters portretas... [toliau žr. visą tekstą] / A literary portrait as well as any other element of artistic creation is not static, closed. It is influenced by changes of historical time, cultural context integral with interlacing of artistic styles, movements, trends. Transformations of a literary portrait are unavoidable also because it reflects the aspects of self-perception of both creating and created persons; it records social changes, which include the means of information taking the salient place in nowadays society usually even replacing ethnic and cultural canons. The process of change of portraits created in women’s texts has been influenced by feministic movement, which formed feministic literature. The most significant place there is allocated to woman’s experience, feminine writing and feminine tradition in literature. It is important to emphasise that the portraits of women in Lithuanian literature until the second part of the XIX century had been mostly created by men: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. These creators were influenced by Christian tradition, which indoctrinated obligatory virtues to portrayed women: modesty, purity, obedience. At the end of the abovementioned century, the masculine ranks were complemented by women writers: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I. Simonaitytė. The portraits of women created by these writers were not distinguished for striking oneness, however they widely revealed a complicated women’s situation in Lithuanian... [to full text]

Masinėje kultūroje vaizduojamas žmogaus kūnas dažniausiai atrodo labai įprastas ir fiziškas. Visuomenėje pastebima, kad tik skirtingos mokslo disciplinos tyrinėja tam tikrus kūno vaizdavimo metodus. Kūnas dažniausiai egzistuoja kaip, fiziologinis, anatominis, etnologinis, religinis ir estetinis. Diplominiame darbe „Žvilgsnis į priekį, žingsnis atgal” analizuojama moters, kaip stebimojo objekto raida tradiciniame mene, kine ir videomene. Pagrindinė, kylanti iš moters kaip žiūrimojo meno objekto sampratos problema yra, kaip galima konceptualizuoti realų žiūrovo žvilgsnio mechanizmą ir žiūrėjimo malonumą, kito¬kį, nei tapatinimasis su vyriškojo žvilgsnio objektu. Diplominiame darbe nagrinėjami moters įvaizdžio kaita mene ir naujas požiūris į moterį, kaip vertinamąjį meninį objektą. Normatyvinėje lyčių sistemoje, kurią sergsti heteroseksualumo imperatyvas, paprastas žiūrėjimo situacijos apvertimas neįvyksta (vyrui tapus stebėjimo objektu, moteris automatiškai netampa stebinčiu subjektu). Todėl, siekiant struktūrinių permainų vaizdinėje lyčių reprezentacijoje, teko nagrinėti patį heteroseksualinį imperatyvą. Skaitmeninės tapybos portretų cikle „Žvilgsnis į priekį, žingsnis atgal” bandyta žiūrintįjį ir žiūrimąjį sukeisti vietomis ir paversti moterį iš vertinamojo objekto į vertintoją. / Human flesh for many it seems very normal and physically. In a society noted that only they are capable of different academic disciplines to engage in some physical exploration. The body exists as physiological, anatomical, ethnological, religious and aesthetic. The paper analyzes the woman as object tracking developments in the traditional arts, cinema and video art. The main problem arising from the woman observed an object of art concepts: how to conceptualise the actual mechanism of sight of viewers and viewing pleasure, other than an identification with the object of male gaze. The work deals with women in the art of image change and a new approach to women, as assessed in an art object. Gender-operative system, which is imperative sergsti heterosexuality, a simple viewing situation inversion takes place (the man has become the object of observation, the woman does not become automatically monitor the subject). Therefore, to structural changes in the image of gender representation, had to consider the most heterosexual imperative. Digital portrait painting series "Looking forward, step backward and watching a visible attempt to reverse and transform a woman into an object of the benchmark estimator.

Trijų dalių tapybos kolekcija „Šeimos portretas“ – tai tremtį išgyvenusių vyro ir žmonos psichologinis portretas. Kūrybinė interpretacija paremta sovietinio laikotarpio nuotraukomis. Tapybos darbuose keliama problema – skaudžios tremtinių patirties vaizdavimas. Politiniu, istoriniu, teisiniu atžvilgiu svarbi tema lemia archyvuojamų dokumentų saugojimą, žiniasklaidos aktyvumą, asmeninių patirčių pasakojimus, - atvirą galimybę menininkams įvairiai interpretuoti tremties temą – vaizduoti įvykius, procesus, padarinius, abstrahuoti, apibendrinti tikrovę ir individualias patirtis. Kolekcijos „Šeimos portretas“ temai atspirties tašku tapo fotografo V. Stanionio 1947 metų fotosesija, skirta naujų pasų nuotraukoms. To meto įvykiai susiję su masiniu trėmimu. Kūrybinė medžiaga kaupiama įvairiais būdais: skaitmenine spauda, vaizdą perkeliant ant drobės, grafiškų atspaudų kūrimu, tapybos variantų ieškojimu, schemų sudarymu kompiuterinėmis programomis (Photoshop, Corel Draw). Galutinis darbas atliekamas drobėje, aliejiniais dažais. Trijų dalių tapybos kolekcija atliekama 140 x 100 cm formate. Kompozicija artima altorinei, ji yra centrinė, uždara. Koloritas analogiškas nespalvotai fotografijai. Dramatiška šviesokaita, niaurių šešėlių pritvinkusiu fonu, siekiama išryškinti trapią nuotraukų šviesą. Baltais, tuščiais fragmentais kalba nyki tyla. Tremtis – šeimos, žmonijos laikmečio tamsi dėmė, prisiminimų ir vilties šviesoje. / The three-part paintings' collection called "The Family Portrait" is the psychological portrait of the family witch survived the exile. Creative interpretation is based on the Soviet period photographs. The problem posed by paintings is to depict painful experience of persons who survived an exile. Politically, historically, legally important issue determined archived documents storage, information motion, media activity, personal experiences. Stories became the open opportunity for the artists to interpret the theme of exile in different various ways – as the events, the processes or the effections. Abstract and summed up reality becames an individual experience. The starting point for the collection is 1947-th photo session for the new passports organised by photographer V. Stanionis. The recent events related to the mass deportations. The creative material is collected in various ways: by digital printing, an image transphered into the canvas, by graphically print design, by search options for painting plasics, schemes projected by computer software (Photoshop, Corel Draw). The final work is done on canvas using oil paints. Every three-piece collection takes 140 x 100 cm size. Composition close to the altar, it is a central and enclosed. The colours were chosed similar to the blac-white photography. The dramatic change of the concrasts, somber shadows filled up the background highlights the delicate images of the light. White and empty fragments speaks about the... [to full text]

It‘s much more difficult for hearing impaired students to understand the world surrounding them. The problem is that hearing impairment and lack of sounds slows down or suspends normal development and thinking of the deaf, though it doesn’t have a significant influence on their intellect. Hearing impaired students receive support from teachers for the deaf as well as from the other professionals and they are able to study at regular schools or schools for the deaf or hard of hearing successfully. Deaf people receive information mainly in visual way, so visual expression has a very important role in deaf education. During the art classes deaf students may express their emotions, ideas and learn to understand the world. Object of the work is creative activities of deaf students at the art classes. The first part of the Master’s paper reveals problems concerning deafness and ways of communication of the deaf. The second part of the paper presents a history, methods and principles of deaf education. The third part ascertains art abilities of deaf students, compares their achievements in changing techniques of performance, genres, presenting interesting subjects for them. A research study reveals the ways how deaf students meet and learn new concepts. The research corroborated the hypothesis that more diverse means of performance and diversity of techniques stimulate creation of deaf students. The research has also shown poor results of how deaf students remember a rich... [to full text]