Disertacijoje nagrinėjamas žurnalistų suvoktų ir rutininėje darbo praktikoje taikomų profesinių vertybių santykis su jų vykdoma informacijos ieškos, apdorojimo ir skelbimo veikla, šių plotmių neatitikimas, dėl ko tampa galimas manipuliacijos naudojimas ir žurnalistų dalyvavimas manipuliaciniuose scenarijuose. Darbe teoriškai pagrįstas žurnalistų profesinių vertybių tyrimas ir aptarti nacionalinės žiniasklaidos instituto galios kultūrinis ir ekonominis kontekstai. Atlikus empirinį tyrimą nustatyti vienpusio, abipusio ir mišraus poveikio komunikaciniai santykiai, išanalizuota sąveikos partnerių padėtis. Empirinio tyrimo duomenys leido nustatyti galimus žurnalistų manipuliacinio mentaliteto tipus. Atitinkamai buvo konstatuotas manipuliacijos vertinimo ir naudojimo santykis, fiksuotas komercinio intereso paskatintas manipuliacijos naudojimo ir žurnalistų atlyginimo dydžio ryšys, išnagrinėta manipuliacijos naudojimo dažnumo ir tokio elgesio sąmoningumo sąsaja, išanalizuotas manipuliacijos naudojimo dažnumo ir žurnalistų profesinėms vertybėms priešingo elgesio aktyvumo santykis. Darbe taip pat aptarta kintanti cenzūros ir šiuolaikinė žurnalistikos misijos samprata, nustatyta žurnalistų vieta naujienų vadybos manipuliaciniuose scenarijuose. Tyrimas leido padaryti išvadą, jog naujienų vadybos intervencija į naujienų gamybos procesą yra ekonominių veiksnių nulemto savanaudiškų žurnalistų ir šaltinių profesinių interesų proveržio pasekmė. Naujienų vadyba turi neigiamą poveikį... [toliau žr. visą tekstą] / The problem investigated in the dissertation is the relationship between journalists’ understanding and practice of the professional values in their daily routines and the expansion of news management scenarios into the news production stages. Work presents theoretical framework for the analysis of the professional values as well as the analyses of the power of national media in cultural and economic contexts. Empirical research let to confirm the types of communicative relationships: that of the one-way effect, the mutual effect, and that of the hybrid effect and showed the dynamic position of the journalists during the social interactions of their professional activities. Types of possible manipulative mentality were distinguished in the work. A link between the evaluation of the manipulation and its use was found. The research also showed the relation between the use of the manipulation originated from the materialistic interest and the size of the journalists’ salaries. The connection between the frequency of the manipulation use and the awareness of the use was indicated. The ties between the rate of the manipulation use and the activeness of the contradictory to the professional values behavior were investigated. The research has permitted the detection of manipulative schemes. The use of the manipulation is more often along with the pragmatic professional values. The dissertation states that news management intervention to the news production process is influenced by... [to full text]

The problem investigated in the dissertation is the relationship between journalists’ understanding and practice of the professional values in their daily routines and the expansion of news management scenarios into the news production stages. Work presents theoretical framework for the analysis of the professional values as well as the analyses of the power of national media in cultural and economic contexts. Empirical research let to confirm the types of communicative relationships: that of the one-way effect, the mutual effect, and that of the hybrid effect and showed the dynamic position of the journalists during the social interactions of their professional activities. Types of possible manipulative mentality were distinguished in the work. A link between the evaluation of the manipulation and its use was found. The research also showed the relation between the use of the manipulation originated from the materialistic interest and the size of the journalists’ salaries. The connection between the frequency of the manipulation use and the awareness of the use was indicated. The ties between the rate of the manipulation use and the activeness of the contradictory to the professional values behavior were investigated. The research has permitted the detection of manipulative schemes. The use of the manipulation is more often along with the pragmatic professional values. The dissertation states that news management intervention to the news production process is influenced by... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas žurnalistų suvoktų ir rutininėje darbo praktikoje taikomų profesinių vertybių santykis su jų vykdoma informacijos ieškos, apdorojimo ir skelbimo veikla, šių plotmių neatitikimas, dėl ko tampa galimas manipuliacijos naudojimas ir žurnalistų dalyvavimas manipuliaciniuose scenarijuose. Darbe teoriškai pagrįstas žurnalistų profesinių vertybių tyrimas ir aptarti nacionalinės žiniasklaidos instituto galios kultūrinis ir ekonominis kontekstai. Atlikus empirinį tyrimą nustatyti vienpusio, abipusio ir mišraus poveikio komunikaciniai santykiai, išanalizuota sąveikos partnerių padėtis. Empirinio tyrimo duomenys leido nustatyti galimus žurnalistų manipuliacinio mentaliteto tipus. Atitinkamai buvo konstatuotas manipuliacijos vertinimo ir naudojimo santykis, fiksuotas komercinio intereso paskatintas manipuliacijos naudojimo ir žurnalistų atlyginimo dydžio ryšys, išnagrinėta manipuliacijos naudojimo dažnumo ir tokio elgesio sąmoningumo sąsaja, išanalizuotas manipuliacijos naudojimo dažnumo ir žurnalistų profesinėms vertybėms priešingo elgesio aktyvumo santykis. Darbe taip pat aptarta kintanti cenzūros ir šiuolaikinė žurnalistikos misijos samprata, nustatyta žurnalistų vieta naujienų vadybos manipuliaciniuose scenarijuose. Tyrimas leido padaryti išvadą, jog naujienų vadybos intervencija į naujienų gamybos procesą yra ekonominių veiksnių nulemto savanaudiškų žurnalistų ir šaltinių profesinių interesų proveržio pasekmė. Naujienų vadyba turi neigiamą poveikį... [toliau žr. visą tekstą]

Vienas svarbiausių socialinių ir ekonominių uždavinių, ypatingai svarbus ekonominės krizės paveiktai Europos Sąjungai ir Lietuvai yra visuomenės domėjimasis bei dalyvavimas mokslinėje ir technologinėje plėtroje, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslininko ir tyrėjo profesijos patrauklumo didinimas ir jaunimo aktyvus šios profesijos rinkimasis.Mokslo komunikacija yra vienas iš labai svarbių įrankių, kuris įtakoja išvardintų veiklų aktyvinimą. Tai pagrindžia faktas, kad šalyse - inovacijų lyderėse, yra aiški mokslo komunikacijos politika, kur ji formalizuota, visuomenė aktyviai dalyvauja šios politikos formavime. Šalys, priskirtinos menkoms inovatorėms, neturi formalių mokslo komunikacijos strategijų. Mokslo komunikacija kaip reiškinys ir kaip priemonė yra tiriama ir diskutuojama akademiniame ir politiniame diskurse, tačiau akcentuotinas tam tikras mokslo komunikacijos politikos nenuoseklumas ir fragmentiškumas Lietuvoje. Jaunimo tikslinė auditorija yra viena svarbiausių auditorijų, kurios sudominimas mokslinėmis veiklomis ir mokslininko bei tyrėjo profesija leistų padidinti mokslininkų ir tyrėjų skaičių, o tai yra vienas iš Europos Sąjungos strateginių tikslų. Darbe tiriama mokslo komunikacijos poreikis ir galimybės profesinėse mokyklose. / Some of the most important social and economic objectives, especially within the context of the aftermath of the recent financial crisis in the European Union and Lithuania, are the expansion of popular interest and engagement in scientific and technological developments, closer cooperation between science and business and augmentation of prestige of scientific and research based professions. Scientific communication is a very important tool, one that allows to achieve the aforementioned objectives. This is illustrated by the fact that countries leading in innovation have clear official policies of scientific communication and the society is heavily involved in shaping them. Conversely, countries that lag in innovative activity do not generally have an official policy of scientific communication. Scientific communication, as a phenomenon and a tool, is being researched and discussed within the academic and political discourse, but there is a certain subjectivity in Lithuanian scientific communication policy. The target audience of youth is one of the most important audiences and actions aimed at increasing its interest in scientific endeavours and scientific and research based professions would result in the increase in the number of scientists and researchers, which is one of the most important strategic aims of the European Union. The aim of this study – to analyse the demand and possibilities of scientific communication in professional schools.

Įvadas. Žmonės didelę laiko dalį leidžia dirbdami, daugelis jų yra veikiami profesinių rizikos veiksnių, lemiančių profesinės ligos atsiradimą. Pastaruoju metu profesinės ligos bei jų keliama našta tapo ypač aktualia problema įvairiose šalyse. Siekiant nustatyti veiksnius, kurie sukelia ginčus, būtina analizuoti ginčytinus profesinių ligų atvejus. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai padeda nustatyti profesines ligas ankstyvose stadijose, darbo medicinos gydytojams suteikia svarbią, papildomą informaciją apie pacientą, profesinės ligos nustatymo metu. Todėl nagrinėjant ginčytinus profesinių ligų atvejus svarbu įvertinti profilaktinių sveikatos tikrinimų įtaką. Darbo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos ginčytinų profesinių ligų atvejų (GPLA) 2005–2009 m. charakteristikas bei jų sąsajas su profilaktiniais sveikatos tikrinimais. Uždaviniai. Įvertinti ginčytinų profesinių ligų atvejų pasiskirstymą pagal charakteristikas (diagnozę (pirminę, galutinę), priežastis, profesiją, ekonominę veiklos rūšį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, amžių, darbo stažą, lytį, gyvenamąją vietą). Įvertinti ginčytinų profesinių ligų atvejų pasiskirstymą pagal pirminės ir galutinės diagnozės sutapimą. Įvertinti ginčytinų profesinių ligų atvejų pasiskirstymą pagal profilaktinių sveikatos tikrinimų rezultatus. Įvertinti profilaktinių sveikatos tikrinimų ir ginčytinų profesinių ligų atvejų charakteristikų sąsajas. Tyrimo metodika. Darbe naudoti aprašomosios statistikos ir kiekybiniai tyrimo metodai. Duomenys... [toliau žr. visą tekstą] / Intoduction. A lot of people spend their days at work; high proportion is influenced different risk factors causing occupational diseases. Nowadays the burden occupational diseases is discussed very often all around the world. To identify problems causing disputes about occupational disease diagnosis it is necessary to analyze the controversial cases of occupational diseases. Annual health check ups provide important additional information for occupational doctors, who are determining the diagnosis of occupational disease, also helps to identify diseases in early stages. Since the efectivness of annual health check ups is discussed it is necessary to evaluate how annaul health check ups influence changes in the controversial cases of occupational diseases (CCOD). Aim. To analyze the controversial cases of occupational diseases in Lithuania during years 2005-2009, characteristics of cases and their relation to health annual (mandatory) health check ups. Tasks. To evaluate the distribution of CCOD by characteristics (age, gender, place of residence, seniority, cause of dispute, occupation, economic activity, employment, harmful environmental factors, diagnosis (primary and final). To evaluate distribution of CCOD by congruence of primary and final diagnosis. To evaluate distribution of CCOD by the results of annual health check ups. To evaluate associations with characteristics of contraversial cases of occupational diseases. Methodology. The CCOD registered and analysed by... [to full text]

Darbe analizuojamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas asociacijų laisvės principo prasme. Tema yra aktuali, kadangi atstovavimo institutas yra itin svarbus, o kartu naujas Lietuvos darbo teisėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama atstovavimo darbo teisėje esmė ir paskirtis, asociacijų laisvės samprata, turinys ir šių dvejų teisinių reiškinių sąveika. Prieinama išvados, kad asociacijų laisvė suponuoja darbo teisės subjektų atstovavimą esant kolektyviniams darbo teisiniams santykiams, kur pagal Lietuvos teisę darbuotojams bei jų kolektyvams gali atstovauti profesinės sąjungos ir jų organizacijos, darbdaviams - darbdavių organizacijos, jų susivienijimai, federacijos, konfederacijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas darbuotojų atstovų teisinis statusas. Profesinės sąjungos – pagrindinė darbuotojams atstovaujanti organizacija, kuriai Lietuvos teisės aktai suteikia plačias teises atstovaujant darbuotojų interesus ir juos ginant. Profesinių sąjungų įstatymo ir CK reikalavimus atitinkanti profesinė sąjunga, nors ir neįregistravusi savo įstatų įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstama darbo teisinių santykių subjektu, galinčiu atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Darbo tarybų kaip darbuotojų atstovų veikla yra gerokai siauresnė nei profesinių sąjungų – apsiribojanti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimu. Darbo taryboms nėra taikomas asociacijų laisvės principas. Jeigu įstatymai numatytų alternatyvą – stoti į įmonėje, įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there is analysed representation of employers and employees in the sense of association freedom principle. This issue is important because of representation institute which is of special importance, in addition, it is a new subject in the labour law of the Republic of Lithuania. In the first part of the paper there are analyzed essence and purpose of representation in labour law as well as conception of freedom of association, its content and interaction of these legal phenomena. It is concluded that freedom of association assumes representation of labour law subjects in case of collective labour relations which can be represented by trade union and its organizations following the labour law of the Republic of Lithuania. Employers are represented by employer organizations, their corporations, federations and confederations. The second part of the paper introduces legal status of employee representatives. Trade union is the main organization which represents the rights of employees. This organization is entitled to represent as well as to protect employees interests following the legislation of the Republic of Lithuania. Activities of labour boards as employee representatives are much more narrower than these of trade unions – it is limited by representation of interests of employees employed in companies, institutions or organisations. To labour boards there isn't applied the principle of freedom of associations. In case the law foresees an alternative to enter a... [to full text]

Šio darbo tikslas – nustatyti narkotikų vartojimo paplitimą ir jį sąlygojančius veiksnius tarp Klaipėdos miesto profesinių mokyklų moksleivių. Tyrime dalyvavo visų šešių Klaipėdos m. profesinių mokyklų pirmo kurso moksleiviai, atvykę mokytis į Klaipėdą iš viso Vakarų Lietuvos regiono. Atlikti du momentiniai tyrimai 2004 m. (n= 912) ir 2006 m. (n=342), kurių metu respondentai anonimiškai atsakė į mūsų sudarytos anketos klausimus. Tyrimo metu nustatyti nelegalių narkotikų vartojimo paplitimo rodikliai ir jų skirtumai priklausomai nuo tiriamųjų lyties, amžiaus ir kitų demografinių charakteristikų. Buvo įvertintas atskirų narkotikų rūšių vartojimo paplitimas ir ištirti reguliariai narkotikus vartojančių moksleivių grupių ypatumai, išnagrinėtos moksleivių rūkymo bei alkoholio vartojimo sąsajos su nelegalių narkotikų vartojimu, įvertintas moksleivių požiūris ir žinios apie narkotikus, ištirtos sąsajos su narkotikų vartojimu ir dalyvavimu paskaitose apie narkotikų ����alą, įvertintas šeimos vaidmuo ir kitos galimybės, užkirsti kelią narkotikų vartojimui, palyginti nelegalių narkotikų vartojimo pokyčiai 2004 ir 2006 m. Tyrimas parodė, kad beveik pusė tirtųjų moksleivių 2004 ir 2006 metais nors kartą gyvenime buvo išbandę kokias nors nelegalias narkotines medžiagas. Per du stebėjimo metus (2004-2006 m.) statistiškai reikšmingai padidėjo reguliariai narkotikus vartojančių moksleivių procentas ir reikšmingai padaugėjo narkotikų vartotojų, išbandžiusių ne vieną, o kelias narkotikų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to establish the prevalence of drug abuse among students of vocational schools in Klaipeda city and to identify the determinants and risk factors for drug use in this group of young people. Questionnaire surveys were focussed on the samples of the first year students in all six vocational schools in Klaipeda city. Respondents have filled in special annonymous questionnaire forms in the classrom in year 2004 (n= 912) and 2006 (n=342). Results of the study. Current prevalence of illegal drug abuse and its demographical characteristics among first year students of vocational schools in Klaipeda were presented. The survey showed, that half of the respondents have reported the use of illegal drugs “at least once during their lifespan”. Relations of drug use with social, behavioural determinants were analysed and relationship with some of these risk factors were established. It was proved significant relation of drug use with alcohol abuse and smoking behaviours. Attitudes of drug users toward preventive measures (lectures, family involvement) were analysed. Trends of drug use during short period of observation 2004-2006 were described. The number of respondents who used more than one type of drugs has increased during two years. Significant increase (by 2 times) of regular “club” drug users was observed.

Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti profesionalios karo tarnybos (PKT) karių psichinės sveiktos ir jos išteklių ypatumus. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti 3 hipotezes: 1) PKT kariai turintys aukštesnę vidinę darną ir aukštesnę savigarbą pasižymi mažesniu psichologiniu distresu ir mažesniu nerimastingumu.2) PKT karių psichologinį distresą ir nerimastingumą įtakoja vidinės darnos ir savigarbos stiprumas. 3) PKT karių streso įveikų naudojimas priklauso nuo vidinės darnos ir savigarbos lygio. Tyrime dalyvavo 193 profesinės karo tarnybos karių iš Vilniaus m. ir Jonavos raj. dalinių. Didžiausią dalį tiriamųjų (90,2%, t.y. 174 karių) sudarė vyrai. PKT karių psichologinis distresas buvo matuojamas taikant D. Goldberg (2001) General Health Questionnaire (GHQ 28), nerimas ir nerimastingumas tirtas N.S. Endler, J.M. Edwards, R. Vitelli (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) klausimynu. Pozityvi PKT karių psichinė sveikata tirta naudojant A. Antonovsky (1995) vidinės darnos trumpą klausimyno variantą ir M. Rosenberg (1965) savigarbos klausimyną. PKT karių taikomų streso įveikų stilių ypatumai matuojami naudojant Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) lietuvišką streso įveikų vertinimo metodiką... [toliau žr. visą tekstą] / The mental health combines two poles: negative and positive. Negative mental health is understood as psychological distress and mental disorder while positive mental health is sense of coherence, self-esteem and ability to cope with stressful situations. The purpose of this study is to analyze the mental health and its issues of military personnel. Three hypotheses are discussed: 1) Military personnel having better sense of coherence and more self-esteem show less psychological distress and are less trait anxiety. 2) Psychological distress and trait anxiety are impacted by the strength of sense of coherence and the strength of self-esteem of military personnel. 3) The way how military personnel use stress coping manners depends both on sense of coherence and self-esteem. 193 soldiers from Vilnius and the region Jonava were tested. Most of them were male (90,2%, it means 174 soldiers). The distress of military personnel was tested using D. Goldberg‘s (2001) The General Health Questionnaire (GHQ 28), state anxiety and trait anxiety with N.S. Endler‘s, J.M. Edward‘s, R. Vitelli‘s (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) questionnaire. The positive mental health was investigated using the short form of the sense of coherence questionnaire created by A. Antonovsky (1995) and the questionnaire of self-esteem composed by M. Rosenberg (1965). The Lithuanian version of the test created by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to measure the styles of stress coping... [to full text]

Magistro darbe siekiama atskleisti socialinio darbo ir socialinės pedagogikos studijų programų studentų profesinės karjeros skatinimo galimybes studijų procese. Siekiama išsiaiškinti, kokie asmeniniai veiksniai skatina studentų profesinę motyvaciją ir tolesnę profesinę karjerą, kokios nuostatos būsimos profesijos atžvilgiu formuojamos paskaitų ir profesinės praktikos metu bei kokie metodai pasitelkiami skatinant studentų profesinės karjeros pasirinkimą aukštosiose mokyklose. / The paper deals with the theoretical analysis of the stimulation possibilities of professional career motivation of students of social work and social pedagogy. Personal motives of professional motivation and subsequent professional career, attitudes towards future profession formed by lectures and professional practice and also methods of professional career stimulation in the high schools was considered in the empirical part.

Darbo teisėje skiriamos trys subjektų rūšys: darbuotojas, darbdavys ir darbuotojų kolektyvas. Darbuotojo ir darbdavio teisinis statusas siejamas su prasidėjusiais darbo teisiniais santykiais. Darbuotoju gali būti pripažintas tik toks fizinis asmuo, kuris turi darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirba pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbdaviais gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys. Darbuotojų kolektyvą sudaro visi darbuotojai, darbo santykiais susiję su darbdaviu. / Labour law distinguishes between these types of entities: the employee, the employer and the employees. The legal status of employee and the employer is related to legal employment relations. A public or private juridical person whose legal employment subjectiveness arises at the moment of the foundation may become an employer. The staff consist of the employees related to the employer by employment relations.

Life-long learning determines the possibilities of learning and improving the needs of all the citizens of the country. Health care personnel who have to improve their professional qualification are becoming active participants of this process. While associating to a common European nursing space, nurses are facing new requirements and this influences their professional competence. This is the reason why it is very important to find out how nurses improve their professional qualification considering the notions of life-long learning. The aim of this report is to reveal the features of nurses’ professional qualification in the context of life-long learning. According to the analysis of legal aspects of the development of nurses’ professional qualification, the professional development of this group of specialists is regulated by the state. It is as well formalized and inflexible. Incomplete national attitude towards adult learning suggests that the distribution of financial resources in health care system is not properly settled as far as the improvement of nurses’ qualification is concerned. It also causes restrictions of learning accessibility in social, financial and economical aspects. The data of the research has highlighted the salient problems that nurses face with. Among others, one is that the existing system of professional improvement is not adjusted to the implementation of notions of life-long learning. Nurses do not feel secure because of permanent changes in... [to full text]