Šalies politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo pokyčiai šiandien kaip niekad yra spartūs ir keičiantys kiekvieno piliečio gyvenimą. Pagrindiniais informacines visuomenės ištekliais tampa žmonių žinios bei gebėjimai. Dabartiniame amžiuje išsilavinimas ir kvalifikacija yra vieni svarbiausių įsidarbinimo garantų. Spartaus mokslo ir komunikacijos progreso, informacijos sklaidos ir švietimo reformų, visuomeninio gyvenimo bei politinių-ekonominių pasikeitimų sąlygomis naujų žinių ir įgūdžių įgijimas tampa savaiminiu ir nepertraukiamu poreikiu. Jau pagrindinėje mokykloje jaunas žmogus susiduria su profesinio rinkimosi ketinimais ir galimybių juos realizuoti paieškomis. Tuo metu tampa aktuali šeimos, mokyklos draugų, mokytojų, socialinių pedagogų, profesijos patarėjų, psichologų įtaka bei parama. Patarimai ir žinios, kaip teisingai pasirinkti tolimesnį profesinį, mokymosi kelią, jaunam žmogui yra būtini ir labai naudingi. Nuo racionalaus profesinės veiklos pasirinkimo priklauso „tiek žmonių asmeninės, tiek visuomeninės gerovės augimas“ (Petrauskaitė, 1996). Tai atskleidžia profesinio pasirinkimo problemiškumą ir su tuo susijusio profesinio konsultavimo svarbą nuolat kintančiame veiklos pasaulyje. Reikšmingi yra valstybiniai dokumentai, reglamentuojantys profesinį informavimą, orientavimą ir konsultavimą: Profesinio rengimo Baltoji knyga (1999), Lietuvos Respublikos profesinio rengimo įstatymas (1997), Mokymosi visą gyvenimą memorandumas (2001), Lietuvos Respublikos Švietimo... [toliau žr. visą tekstą] / Today's labor market is becoming more demanding requirements in the workforce. One of the most important requirements - vocational training, job skills, the ability to master new skill competencies. As a result, many people, especially young couples, faced with serious employment problems. Changes in the economic - political life, information technology development, scientific and technological innovation, reform of the education system today, for the people, especially young people, offer many new opportunities for professional development. Professional information and counseling, vocational training, job skills promotion is one of the key measures to help unemployed young people to plan their career, increase their employment opportunities. The object of the research – activity of the labor market exchange in planning professional career of young unemployed. The purpose of the research is – to identify possibilities to improve services of planning of professional career (provided by labor exchange) for young unemployed. The following tasks were formulated in order to achieve the purpose: 1. To identify the role of planning of professional career (provided by labor exchange) for young unemployed in the context of lifelong learning. 2. To identify the role of labor exchange in planning of professional career (provided by labor exchange) for young unemployed. 3. To describe specific activities of labor exchange in planning professional career (provided by... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti pareigūnų, dirbančių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, asmenybės savybių, įsipareigojimo organizacijai ir profesinio pervargimo sąsajas. Tyrimo metodai. Tyrimo metu naudotas apklausos (raštu) metodas. Naudota anketa, kurią sudarė bendra informacija (socialiniai – demografiniai kintamieji) apie tiriamąjį, Didžiojo penketo (NEO FFI) asmenybės, empatijos, įsipareigojimo organizacijai ir pervargimo darbe klausimynai. Statistinės analizės metodai: aprašomoji statistika, T kriterijus (Independent Samples T test), Pearson‘o ir Spearman‘o koreliacijos koeficientai, regresinė analizė. Tyrimo imtis. Tyrimas atliktas 2009 m. kovo-balandžio mėn. Tyrime dalyvavo 240 pareigūnų iš Šiaulių ir Telšių apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdyboms priklausančių priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų. Visi (100%) tyrime dalyvavę pareigūnai yra vyrai. Tyrimo rezultatai parodė, jog pareigūnai, pasižymintys labiau išreikštu neurotizmu, yra labiau pervargę darbe nei pareigūnai, pasižymintys mažiau išreikštu neurotizmu. Pareigūnai, pasižymintys mažiau išreikštu sutarimu su kitais, sąžiningumu, ekstraversija bei empatija, pasižymi didesniu profesiniu pervargimu nei pareigūnai, turintys labiau išreikštą sutarimą su kitais, sąžiningumą, ekstraversiją bei empatiją. Labiau įsipareigoję organizacijai pareigūnai yra mažiau pervargę darbe. Pareigūnai, kuriems būdingas mažiau išreikštas neurotizmas, yra labiau įsipareigoję organizacijai nei pasižymintys labiau išreikštu neurotizmu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study – to ascertain the relations between fire fighters’ personal traits, organizational commitment and burnout at work. The methodology of the research. The study was based on four methods: Big Five (NEO FFI), Empathy Questionnaire (Omdahl, O'Donnell), the Organizational Commitment Questionnaire and Burnout Inventory. It was used the descriptive statistic, the average comparison (Independent Samples T test), Pearson, Spearman correlation rates, regression analysis. The sample of research. The research was carried out March-April 2009. 240 fire fighters were surveyed (100% men) from Šiauliai and Telšiai counties fire and rescue boards fire and rescue services. The results of research showed that fire fighters with lower emotional stability links to burnout at work much more than those who have higher emotional stability. The lower empathy, agreeableness, conscientiousness and extraversion impact fire fighters’ higher burnout at work. Fire fighters’ higher organizational commitment links to lower burnout. Fire fighters’ higher emotional stability links to higher organizational commitment. And the higher fire fighters’ empathy, agreeableness, conscientiousness and extraversion links to higher organizational commitment.

The subject of this postgraduate’s work is organization of extended education of adults, its problems and prospects is Utena Region. The subject is up-to-date and topical, because education of adults is not properly organized in Lithuania: only an inconsiderable part of adults take part in the programmes of extended education, and some of them dont`t have qualification which coincides with the work market requirements. There is also a lack of expedient syllabus and the system of vocation education education is not purposefully organized, to compare with the developed UE countries. The work contains tree parts. In the first one (`Precondition for Refresher Course and Re-qualification of Adults`) the conception of education of adults, its regulation in legal documents are considered. In the second part (`The Aspects of Education of Adults`) the peculiarities of psychological processes in educating adults are analyzed (motivation and other aspects affecting learners`) the methods of the survey (interview, questionnaires) and the results are considered and analyzed. The survey shows thet a system of institutions which organize refresher courses and re-qualification course in Utena region is sufficient, the problem is a lack of state support.

The aim of Asta Luksiene master’s paper “The peculiarity of professional motivation in the vocational school” is to analyse the peculiarity of professional motivation in vocational school. In order to reach this aim these tasks were set: 1) To study scientific, juridical, pedagogical psychological literature, which explores professional education and professional motivation; 2) To set the peculiarity of motivation of professional choice; 3) To highlight the tendencies of professional motivation. The master paper consists of 3 parts. In the first part there is analysed juridical base of professional education. In the second part there is revealed the essence of professional motivation. In the third part there are presented the results of made empirical research. After the work was done these conclusions were made: the main reasons, which determined the choice of profession, are the requestableness of speciality in the work market, personal skills, hobby, and the prestige of speciality. Coincidence and small prices for education influenced speciality choice least. Respondents gave the highest evaluation to the competence of accomplishing the job till the end; the lowest evaluation was given to the general educational knowledge baggage. Guys are more tended than girls to choose the speciality for its prestige. Guys more often choose speciality incidentally. Girls more often choose the speciality according to individual skills and prices for the education. Guys more tend to think... [to full text]

In creating the common European space on higher education, the significance of cultural studies and personal activeness are emphasized, as well as the specialists’ creative activity format, mobility abilities and experience are highlighted. It raises the task to stimulate a student’s vocational maturity in the study process. A student’s personality matures under the influence of the subject study of both general education, including artistic education, and vocational training. It is topical to determine the relationship of artistic education and vocational training and thus create a unified process of stimulating an individual’s maturity. Therefore, the relationship of artistic education and vocational training is topical in organizing subject studies at as institution of higher education. The dissertation discloses the prerequisites of artistic education and vocational training and verifies its possibilities and significance in modeling subject studies. It singles out the system of criteria, indicators and guidelines of the study assessment – these are pedagogical factors stipulated from the individual’s viewpoint and their unified entirety (model), which is significant for both the teacher and the student. It has been determined that artistic education stipulated from the vocational viewpoint and vocational training stipulated from the artistic viewpoint is a valid pedagogical factor of the studies organization and students’ vocational maturity; and the unity of artistic... [to full text]

Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text] / Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą]

Socialinė partnerystė darbdavių, darbuotojų ir valstybės institucijų sąveika – veikia visose demokratinėse valstybėse. Socialinė partnerystė tapo vienu iš svarbių profesinio rengimo kokybės užtikrinimo veiksnių, sąlygojančių kaitos ir atsinaujinimo procesus profesinio rengimo sistemoje. Socialiniai partneriai ne tik įtraukiami į profesinio rengimo turinio tikslų nustatymą, jų įgyvendinimą, pasiekimų ir rezultatų vertinimą, bet ir dalyvauja formuojant profesinio rengimo politiką, administruojant ir organizuojant profesinio rengimo veiklą. Lietuvoje, kur dominuoja mokyklinis profesinio rengimo modelis, švietimo sistemos ir veiklos pasaulio ryšiai ilgą laiką buvo veikiami pasiūlos principo: specialistai buvo rengiami neatsižvelgiant arba minimaliai atsižvelgiant į veiklos pasaulio poreikius. Socialinis dialogas Lietuvoje turėjo gimti ypatingai sudėtingomis sąlygomis. Viena vertus, socialinių partnerių iniciatyvą stabdė ne tik centralizuotai valdoma profesinio rengimo sistema, žemas profesinio mokymo prestižas, bet ir darbo santykiai, kurių formavimuisi įtakos turėjo sovietinė sistema. Antra vertus, socialinė partnerystė, kaip reiškinys, atsirado tik prasidėjus demokratizacijos procesams, todėl neturėjo nei tradicijos, nei partnerystei palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijų, todėl dar ir šiandien socialinė partnerystė, kaip organizacinė forma, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapsispręsta, kaip ir kokiu būdu ji turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / Social partnership, as interaction between the state, employees and employers, functions in all the democratic states. Social partnership became one of the important quality assurance factors in VET, which make influence on the change, innovation and renewal processes in the VET system. On the one hand, social partners have been involved into the identification of the curriculum aims, implementation and evaluation processes; on the other hand, they have been also involved into the VET policy-making. For Lithuania, with the dominating school-based VET model, it is characteristic that for a long time the interaction between the activity and education systems was influenced by the supply principle: training of specialists was organised according to the decisions and possibilities of the educational system not taking into consideration demands from the labour market. Social dialogue in Lithuania had to be born in extremely difficult situation. Initiatives of social partners were blocked by the centralised system; there was no culture and tradition of social dialogue, labour relations were affected by the soviet regime. The research problem is defined by still fragmented relations and interaction between the activity and education systems, vocational education and training sub-system, and vocational education and training quality assurance processes, influencing social partnership. The research focuses on the questions of social partnership forms in the school based VET system... [to full text]

Praktinį problemos aktualumą nulemia dabartinė Lietuvos situacija: jos ūkiui perėjus į rinkos ekonomiką, kurioje nuolatinis lavinimasis ir ugdymasis yra vertinamas kaip priemonė, padedanti darbuotojui išlikti konkurencingu bei efektyviu siekiant tikslų ir panaudojant turimus išteklius. Didėjanti jaunimo migracija į užsienio šalis, tame tarpe aukščiausios kvalifikacijos specialistų emigracija rodo, kad didelė dalis darbuotojų Lietuvoje nėra pasirengę įsidarbinti bei dirbti. Tokiu būdu, vis aktualesne tampa įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo bei ugdymosi problema. Profesinis rengimas orientuotas į asmens įsidarbinamumą, apimtų ir subjektyvių veiklos lygmenį tam tikro mokymosi/studijų dalyko/programos rėmuose, bei laiduotų tam tikrų socialinės ir profesinės veiklos formų įvaldymą įvairiose darbinėse, socialinėse ir kultūrinėse situacijose. Disertacinio tyrimo mokslinis naujumas - pagrįsta įsidarbinamumo kompetencijos reikšmė analizuojant veiklos sistemos bei profesinio rengimo požiūrius. Susisteminta mokslinė medžiaga pagrindžianti įsidarbinamumo kompetencijos struktūrą. Įsidarbinamumo kompetencija profesiniame rengime suvokiama bei kompetencijos ugdymas modeliuojamas, analizuojant įsidarbinamumo kompetencijos turinį bei raišką. Taip papildoma įsidarbinamumo kompetencijos samprata. Sukurtas įsidarbinamumo kompetencijos ugdymo profesiniame rengime modelis, grindžiamas profesinio rengimo ugdymo proceso veikėjų bei ugdymo turinio veiksnių sąveikos rezultatais. Disertacinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The practical relevance of the problem is determined by the current situation of the Republic of Lithuania which has become market economy where lifelong training and learning are considered the means of helping employees stay competitive and effective in pursuing their objectives and using available resources. Increasing migration of young people – including top qualification specialists – to other countries shows that most of the employees in Lithuania are not prepared for employment and work. Thus, the problem of training and learning employability competency becomes more and more relevant. The scientific novelty of the study: The importance of the employability competency has been grounded through the analysis of approaches of the activity system and vocational training. Scientific data grounding the structure of the employability competency has been organised. The employability competency in vocational training has been perceived and development of competency modelled through the analysis of content and expression of employability competency. Theoretical impact of the study: supplemented concept of employability competency. Grounding of the place of the employability competency in the context of professional and general competences. Description of employability competency content. Revelation of the interaction between this competency and professional activity. Creation of a model of employability competency development in vocational training.

Darbo tema: Sociologo profesijos įvaizdis (LEU akademinės bendruomenės atvejis). Temos problema, aktualumas ir naujumas. Nors sociologijos mokslas Lietuvoje dar palyginti jaunas, tačiau jo pastangos diagnozuoti socialinę realybę susilaukia vis didesnio visuomenės dėmesio. Sociologų darbo rezultatų pateikimas visuomenei tapo kasdienybe. Beveik nebeužduodamas klausimas, ką eilinis gyventojas žino apie pačią sociologiją? Kaip patys sociologai vertina savo vietą visuomenėje? Tačiau sociologai šiuos ir kitus klausimus turėtų užduoti ir analizuoti nuolat dėl refleksyvumo, kurį pabrėžia garsiausi pasaulio sociologai. Sociologas tyrinėja visuomenę, kurios dalis pats yra. Todėl, kaip ir daugeliui kitų socialinių mokslų atstovų, sociologui kyla būtinybė išlikti objektyviam, apmąstyti savo veiklą ir veiklos rezultatus. Nors sociologai yra paskelbę mokslinių publikacijų apie sociologijos istorijos tyrimus Lietuvoje, sociologijos studijų Lietuvos aukštosiose mokyklose temomis, atlikta šalies sociologų darbų suvestinė. Tai yra svarbus indėlis sociologijos refleksijos srityje, tačiau vis dėlto mūsų visuomenėje stokojama dėmesio pačiai sociologijos sričiai bei šioje srityje dirbantiems profesionalams. Šiame magistro darbe bus atskleisti mažai tyrinėti temos aspektai: koks yra suformuotas sociologo profesijos įvaizdis LEU akademinėje bendruomenėje – tarp sociologų ir ne sociologų. Bus bandoma išaiškinti, kokie sociologo profesiojos įvaizdžiai vyrauja tarp studentų ir dėstytojų. Tad darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Work topic: sociologist profession image (the case of Lithuanian University of Educational Sciences academic community). Problem, importance and newness. Despite the fact that sociology in Lithuania is still quite a young science, more and more attention is being paid to its trials to identify social reality. Providing the society with the results of sociologists has become standart. However, the question what an ordinary citizen knows about the sociology itself has not been raised. How is the sociology place in the society evaluated by sociologists themselves? This question, however, should be posed because of continuous reflection emphasised by the most famous world sociologists. Sociologists investigate the society whose part they are. This is the reason why a sociologist should remain objective, reflect on their activities and their results as representatives of any social sciences has to. The sociologists have declared academic works on the findings of the history of sociology in Lithuania, social studies in Lithuania high schools; also, the summary of Lithuanian sociologists works has been completed. Inspite of the fact that all those achievements is a great contribution to sociology reflection field, there is still too little attentiveness to the sociology field itself and to professionals working in this field. This master paper has covered the aspects of the topic which have not been well analyzed: a sociologist proofession image in LUES academic community –... [to full text]

Profesinio orientavimo klausimai yra plačiai aptarti mokslinėje literatūroje ir yra nemažai atlikta tyrimų šioje srityje, tačiau profesinio pasirinkimo galimybės mokyklose, vykdant profesinį orientavimą, nėra plačiai akcentuojamos. Darbe keliama hipotezė: Profesinio orientavimo veikla gimnazijose vykdoma, naudojamos įvairios formos, tačiau įvertinant mokinių profesinio pasirinkimo galimybes, teigtina, kad ši veikla nėra pakankama, kryptinga ir nuosekli. Tyrimo tikslas: ištirti I-IV gimnazinių klasių mokinių profesinio pasirinkimo galimybes mokykloje. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: teoriniu lygmeniu išanalizuoti ir aptarti psichologinę, pedagoginę, vadybinę, metodinę ir kt. literatūrą nagrinėjamu klausimu; išsiaiškinti I-IV gimnazinių klasių mokinių nuomonę dėl profesinio pasirinkimo galimybių mokykloje; išsiaiškinti I-IV gimnazinių klasių mokinių tėvų požiūrį į jų vaikų profesinio pasirinkimo galimybes mokykloje; išsiaiškinti I-IV gimnazinių klasių vadovų, minėtose klasėse dėstančių pedagogų nuomonę dėl gimnazistų profesinio pasirinkimo galimybių mokykloje. Tyrimo objektas: I–IV gimnazinių klasių mokinių profesinio pasirinkimo galimybės mokykloje. Apklausa buvo vykdoma Radviliškio miesto Vaižganto ir Lizdeikos bei Radviliškio rajono Baisogalos ir Šeduvos gimnazijose. Dalyvavo 199 mokiniai, 83 pedagogai bei 70 mokinių tėvų. Darbe naudoti šie metodai: dokumentų turinio analizė, mokslinės literatūros analizė, anketinės apklausos – mokinių, pedagogų ir tėvų nuomonei... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of professional choise is highly discussed in science literature. Much research was made in this sphere. The opportunities of professional choise in schools aren‘t highly emphasised though. The hypothesis was raised: The activity of professional orientation is carried out in schools and different forms are used. Although, by evaluating the opportunities in choosing profession it is asserted this activity isn‘t sufficient, successive and purposeful. The aim of investigation is : to research the professional choise of Ist – IVth Gymnasium forms in schools. Some goals were raised to reach this aim: to analyse and discuss psychological, pedagogical, management and other literature in theoretical way, to clarify the students‘ opinion on the possibilities of profession choise in school, to clarify the opinion of parents‘ attitude towards opportunities of profession choise, to clarify the opinion of headmasters‘, teachers‘ about the possibilities of professional choise in schools. The object of investigation: Ist – IVth forms students of Gymnasiums opportunity of professional choise in school. The survey was done in Radviliškis Vaižgantas and Lizdeika Gymnasiums, and in Baisogala and Šeduva Gymnasiums in Radviliškis region. 199 students, 83 teachers and 70 parents participated in this investigation. These methods were used: the analysis of documents, the analysis of science literature, questionnaire survey - the opinion of students, teachers and parents... [to full text]