Šiuolaikiniame pasaulyje vis didesnę reikšmę tiek asmeniniame, tiek ir visuomeniniame gyvenime įgyja informacijos sklaida, bendravimas ir bendradarbiavimas, todėl įvairios valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei privačios įmonės daug dėmesio skiria viešiesiems ryšiams. Bendradarbiavimo santykių kūrimas su įvairiomis susijusiomis institucijomis užimą svarbią vietą kiekvienos organizacijos planuose, strategijose, nuostatuose, ir t.t. Socialinių klausimų nagrinėjimas rajoninėje spaudoje svarbesnis ir vaidina didesnį vaidmenį todėl, kad domina kiekvieną žmogų. Jis siejasi su labai konkrečiais savos aplinkos faktoriais, tai yra, tampa žinomas ir svarbus būtent toje sferoje, kuriai yra skirtas. Tačiau socialinės institucijos bendradarbiavimui su artimiausiomis pagal institucijos veiklos vietą žiniasklaidos priemonėmis dėmesio nepakanka. Šio magistro darbo tyrimo tikslas - analizuojant socialinių institucijų problemų kėlimą bei gerosios patirties sklaidą laikraštyje „Širvintų kraštas“, įvertinti esamą socialinių institucijų ir rajoninės spaudos bendradarbiavimo padėtį bei įvardyti bendradarbiavimo perspektyvas. Šiame magistro darbe nagrinėjamos visuomenės informavimo priemonių bei viešosios politikos formavimo sąsajos: atskleidžiama, kaip žiniasklaidos keliamos problemos koreguoja politikų darbotvarkę, daro įtaką viešajai nuomonei, kaip institucija, skleisdama spaudoje gerąją patirtį, atranda galimybių formuoti palankų įvaizdį. Tyrimas parodė, kad rajoniniame... [toliau žr. visą tekstą] / In the modern world information spreading, communication and cooperation acquires the increasing importance both in private and public life, therefore, various state institutions, non-governmental organizations and private companies draw much attention to public relations. Creation of cooperation relations between various related institutions plays an important role in plans, strategies, by-laws and etc. of each organization. Consideration of social issues in regional press is more important and plays greater role as it concerns everyone. It relates to certain factors of own environment, i.e. becomes known and important in the sphere to which it is devoted. However, attention to cooperation of social institutions with the closest means of press in terms of institution’s place is insufficient. The objective of this master’s investigation is to evaluate the present condition of cooperation between social institutions and regional press and find out the cooperation perspectives by analysis of display of social institutions’ problems and good experience spread in the paper “Širvintų kraštas“. This theses consider links between the public information means and public policy formation: they reveal the way the problems in press correct agenda of politicians, influence public opinion, as an institution spreading good experience in press, find the opportunities to form favourable image. The investigation shows that publications about regional social institutions appear in regional... [to full text]

Darbe sociokultūriniu požiūriu nagrinėjami skirtingų žanrų Tomo Venclovos tekstai, dėmesį kreipiant į subjekto identiteto raišką. “Aš naratyvą” suprantant kaip pasakojimą arba pasakojimus, padedančius individui ir kitiems refleksyviai suvokti jo tapatumą, lyginama subjekto tapatybės raiška eseistikoje ir publicistikoje bei poezijoje, gilinamasi, kaip kultūrinė bei literatūrinė “Aš tapatybė” perimama, integruojama ir veikia verčiamuose tekstuose. Subjekto identiteto raiška stebima laiko perspektyvoje to paties žanro tekstuose bei lyginama, kokie yra subjekto identitetų santykiai (panašumai, skirtumai, neatitikimai) skirtingo žanro tekstuose. Lyginant vertimo tekstą su originalais, išryškėja dvikryptis kultūrinio ir literatūrinio identiteto per���mimo procesas, leidžiantis įvardinti perimamus literatūrinius ir kultūrinius modelius. Subjekto identitetas eseistikoje labai stiprus ir aiškiai suvoktas. Jis nuosekliai palaikomas ir patvirtinamas, nepaisant jo prieštaringumo supančios aplinkos atžvilgiu. Poezijos subjekto „Aš naratyvas“ kinta laiko perspektyvoje, chronologiniu požiūriu vėlesniuose eilėraščiuose ryškus subjekto nebesugebėjimas įsitvirtinti laike ir erdvėje bei užmegzti ryšius su pasaulio objektais, kas yra pagrindinė tapatybės išlaikymo ir patvirtinimo sąlyga. Skirtingi „Aš naratyvai“ kuria prieštaringą, daugialypę, tačiau unikalią „Aš tapatybę“. / Work analyses different genres of T. Venclova‘s texts from sociocultural point of view, paying attention to the expression of subject’s identity. Understanding “narrative of the self” as narration or narrations, which helps individual and the rest reflexively realize its sameness, expression of subject’s identity is compared in essays and views on political issues, on societal and cultural developments, going deep into how cultural and literary “narrative of the self” getting intercepted, integrated and acts in translations of the texts. Expression of subjects identity is observed in prospect of the time in the texts of the same genre and it is compared what are the terms of the subject’s identities (likeness, difference, inadequacy) in the texts of the different genres. Translation of the text compared with originals, shows up bidirectional process of succession of cultural and literary identity, which lets designate successive literary and cultural models. Subject’s identity in essays is very strong and clearly seized. It’s sequaciously upholded and affirmed, despite its discrepancy from the point of surrounding environment. Subject’s of the poetry narrative of the self changes in prospect of the time, in chronologically later verses subject’s incapacity to make lodgement in time and expanse and to get in touch with world’s objects is clear, and that is the main condition of identity‘s sustention and acknowledgement. Divers narrative of the self composes controversial... [to full text]

Aim of the study: to survey pupils’ opinion regarding healthcare service organizing in boarding schools of Vilnius city. Objectives: to evaluate healthcare service organizing, to evaluate factors haveing influence in the relations between doctors and children; to compare health care service organizing between boarding schools of Vilnius city. Methods: a sample anonymous survey of 193 pupils aged between 10 and 18 was conducted. Results were compared between two surveyed boarding schools. SPSS statistics software (SPSS 10.0) was used to measure the statistical significance of the results. Results: School nurses play an important role in health care organizing within schools. Almost a half of pupils reported to have been registered with a doctor by school nurses. 84 % of younger pupils stated that nurses accompany them to the health centers. More than a half of pupils surveyed (53.9 %) indicated that average waiting time in health centre, prior to being admitted to the consulting-room, was between 10 to 20 minutes. The majority of pupils asserted that doctors have not provided them with accurate information regarding their health status; only 51 % of them believe that doctors would keep information about their health status in secret. Only 1 of ten children remarked, that doctor wasn’t attentive to him. Conclusions: Sufficient attention has been paid to the healthcare organization in Vilnius boarding schools, healthcare services have been provided in time, unfortunately... [to full text]

The question raised in this dissertation is: how is foreign policy explained by analyzing the use of historical analogies by decision-makers in their public statements? The purpose of this study is to develop an analytical framework that will help one to analyze the role of historical analogies in foreign policy. This dissertation challenges conventional approaches to historical analogies. It claims that conventional approaches unduly restrict the role that historical analogies play in foreign policy because of the way they perceive variety of practices in which historical analogies are used, as well as their premises about history and language analysis. This dissertation argues against the arguments of conventional instrumental, cognitive and integrated approaches and claims that the scope of constitutive approach needs to be extended. An alternative conceptualization of historical analogies is built on premises of rule-oriented constructivism, speech act theory and dialogical analysis method. In order to demonstrate the significance of the alternative approach to historical analogies the model is applied to an illustrative analysis of the Cold War historical analogy used by the U.S. and Russia’s officials in 2007–2008. The question whether a chance of a (new) Cold War between the U.S. and Russia was possible at that time is answered by showing what kind of rules policy-makers had constituted by using the Cold War historical analogy. / Disertacijoje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos veikėjų viešuose pasisakymuose naudojamas istorines analogijas ir su jomis susijusį užsienio politikos procesą? Tyrimo tikslas – sukonstruoti modelį, kuris leistų paaiškinti istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Teigiama, kad konvenciniai požiūriai į istorines analogijas, dėl savo prielaidų apie istorinių analogijų naudojimo praktikas, istorijos ir kalbos analizę, pernelyg siaurai aiškina istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje. Disertacijoje oponuojama instrumentiniam, kognityviam ir integruotam požiūriams į istorinių analogijų vaidmenį užsienio politikoje ir teigiama, kad reikėtų išplėtoti konstitutyviojo požiūrio aiškinimą. Tyrime formuluojamas konvenciniams požiūriams alternatyvus istorinių analogijų analizės modelis, apimantis taisyklių konstruktyvizmo ir kalbėjimo akto teorijos prielaidas bei dialoginės analizės metodą. Siekiant atskleisti, kaip remiantis modeliu gali būti analizuojamos istorinės analogijos, jis pritaikomas atvejo analizei – 2007–2008 m. JAV ir Rusijos politikų naudotos Šaltojo karo istorinės analogijos tyrimui. Remiantis istorinių analogijų analizės modeliu tuo metu JAV ir Rusijos santykių tyrimuose dažnai keltą klausimą, ar egzistuoja (naujas) šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos, bandoma atsakyti tiriant, kaip pasiremdami Šaltojo karo istorine analogija JAV ir Rusijos užsienio politikos veikėjai apibrėžė dvišalius... [toliau žr. visą tekstą]

Santrauka Diplomatinio protokolo kaita kaip veidrodis atspindi visus visuomenės gyvenimo pokyčius. Didelę įtaką diplomatiniam protokolui turėjo revoliucinės idėjos, reikalavusios keisti visa ką, įskaitant diplomatų, kaip valstybių atstovų, tarpusavio bendravimą. Lygybės siekis ir aristokratiškų manierų atmetimas buvo pirmasis bandymas radikaliai keisti diplomatinį protokolą. Tačiau šis bandymas nebuvo iki galo sėkmingas. Iš pagrindų pakeistus tarpusavio bendravimo taisykles, vėliau vėl buvo bandoma sugrįžti prie anksčiau nusistovėjusių normų. Vis dėl to liko naujovių. Nuo XX amžiaus pradžios iki mūsų dienų dėl sparčiai tobulėjančių logistikos ir telekomunikacijos technologijų, į diplomatinio protokolo erdvę patenka vis daugiau ir naujų veikėjų. Komunikacija darosi intensyvesnė, tai savo ruožtu sąlygoja tarptautinio bendravimo taisyklių paprastėjimą. Intensyvus technologijų vystymas padarė žiniasklaidą aktyvia diplomatinės komunikacijos tarpininke, tarnaujančia ne tik kaip komunikacinio pranešimo kanalas, bet ir kaip pranešimo interpretuotoja. Diplomatinio protokolo erdvės plėtimasis įtraukia diplomatinės komunikacijos dalyvius į praktiškai nepertraukiamą komunikacijos procesą, kuris tampa kasdienybe. Šis tapsmas vėlgi sąlygoja protokolo taisyklių paprastėjimą ir bendravimo betarpiškumo didėjimą. Diplomatinis protokolas, nors ceremonijų ir ritualų bei diplomatų tarpasmeninis bendravimas supaprastėjo, vis dėlto yra būtina tarptautinės komunikacijos priemonė, kuria naudojasi ne... [toliau žr. visą tekstą] / ABSTRACT The developments in diplomatic protocol unquestionably reflect, as on a mirror, all the social, historical, economic, geopolitical and technological changes that through the passage of time take place in the life of any society. Revolutionary ideas can be considered some of the most influential factors affecting diplomatic protocol, as they sought a thorough transformation that would not leave a single sphere of life untouched, not even the way diplomats should interact. The frenetic pursuit of equality and refusal of aristocratic manners was the first though unsuccessful attempt to radically change diplomatic protocol. Interpersonal communication rules established by revolutionary force would later on turn back to previously set norms. Yet some innovations remained, at least in the revolutionary spirit that would always stir the minds of future generations to find new agents of change. The rapidly advancing logistics and telecommunication technologies led to an expansion of the diplomatic protocol arena, onto which more and more players can be seen entering from the most varied walks of life and professions. Communication amongst them has become more intense than ever before, and this has undoubtedly conditioned the need to simplify the rules of interpersonal communication. The smart pace of technological development has also made of mass media an active mediator, which does not only function as a communication channel, but has also taken the role of information... [to full text]

Vaiko teisė į visapusišką asmenybės ugdymą, užtikrinant geros kokybės švietimą, skatina pedagogus racionaliai priimti švietimo erdvėje vykstančius pokyčius, analizuoti edukacinį procesą ir jo dalyvius, atlikti tyrimus ir ieškoti tinkamiausių metodų ir būdų šiai teisei įgyvendinti. Tyrimo objektu pasirinkta aštuntos klasės mokinių anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ir tarpusavio santykių sąveika. Ši problema sprendžiama gilinantis į komunikacinės kompetencijos ugdymo galimybes plėtojant paauglių tarpusavio santykius. Išsiaiškinta, kad interaktyvių mokymo(si) metodų galimybių išnaudojimas gali pagerinti aštuntokų tarpusavio santykius ir komunikavimo anglų kalba įgūdžius. Tačiau, anglų kalbos mokytojų asmeninės savybės turi reikšmingą poveikį tik anglų kalbos komunikacinės kompetencijos ugdymui. / Child's right to the full personal development, ensuring good quality education, encourages teachers to adopt the rational space of the developments in education, to analyze the educational process and its participants to perform research and find the best methods and ways to implement this right. The interaction between the eighth grade students' relationship and their English language communication competence are selected as the object of study. This problem has been solved going deeper to the communication competence education opportunities while developing the relationships between adolescents. There was found out that the potential of interactive training methods can improve the relations between students and their English language communication skills. However, English language teachers' personal characteristics have a significant impact only on English language communicative competence education.

Darbe analizuojama šeimos santykių raiška vaikų piešiniuose. Tyrime dalyvavo 5 - 9 metų vaikai: 20 vaikų augančių darniose šeimose ir 20 vaikų, augančių krizę išgyvenančiose šeimose. Objektyvesnei, papildomai informacijai gauti apie vaikus, jų šeimas, buvo atliktas interviu su šešiomis pedagogėmis. Vaikai piešė savo ,,Šeimos“ ir ,,Gyvūnų šeimos“ piešinius. Tyrime buvo siekiama įvertinti ir palyginti šeimos narių tarpusavio santykius darniose ir krizę išgyvenančiose šeimose. Tyrimo išvados: 1. Vaikų piešiamuose ,,Šeimos“ ir ,,Gyvūnų šeimos“ piešiniuose, kaip realybė ar siekiamybė, atsispindi šeimos narių tarpusavio santykiai. Piešiniai gali būti naudojami emocinių ryšių šeimoje įvertinimui. „Šeimos“ piešiniuose labiau atsispindi ir atsiskleidžia reali šeimos situacija ir šeimos narių emociniai ryšiai, o ,,Gyvūnų šeimos“ piešiniuose - vaikų lūkesčiai, troškimai, susiję su norima šeima ir norimais šeimos narių santykiais. Ši tendencija nurodoma ir kitų autorių darbuose. 2. Darniose ir krizę išgyvenančiose šeimose augančių vaikų piešinių analizės rezultatai nevienareikšmiški. Abiejų tipų šeimose yra ir palankių, ir nepalankių emocinių ryšių apraiškų. Daugumai darniose šeimose augančių vaikų būdingi palankūs emociniai ryšiai su šeimos nariais, kai kuriems - kiek silpnesni ryšiai su broliais ir seserimis. Krizę išgyvenančių šeimų daugumos vaikų emociniai ryšiai su šeimos nariais yra silpnesni, daugiau negatyvių ir prieštaringų santykių. Būdingas... [toliau žr. visą tekstą] / In this master thesis the expression of family relationships in the drawings of children is analyzed. The research included 5 - 9 year olds: 20 children growing cohesive families and 20 children growing up in families in crisis. In order to provide more objective additional information about the children and their families, the interview with six educators was conducted. Children drew their own “family” and “animal family" drawings. The study was designed to evaluate and compare the relationships between family members in harmonious families and families in crisis. Main conclusions of the research: 1. In children’s own “family” and “animal family" drawings, as reality or aspiration reflecting family relationships. Drawings can be used as valuation of emotional communication in the family. "Family" drawings express and reveal the real situation of the family and family relationships, and “animal family "drawings - children's expectations, desires associated with the desired family and desired family relationships. This tendency is indicated in others authors researches. 2. In harmonious and experiencing a crisis families the research conclusions of children's drawings are mixed. Both types of families have both favorable and unfavorable manifestations of emotional communication. Most in harmonious families living children characterized by favorable emotional relations with family members, some of whom - weaker relationships with brothers and... [to full text]

Žlugus Sovietų Sąjungai vienas milijonas rusakalbių atvyko į Izraelį iš buvusių komunistinių šalių. Šiandien 20 % Izraelio visuomenės sudaro rusakalbiai asmenys. Iš kitų visuomenės grupių jie išsiskiria tuo, kad nesugebėjo tapti integralia Izraelio visuomenės dalimi ir sukūrė atskirą rusakalbių subkultūrą šalyje. Šis atsiskyrimas nuo likusios Izraelio visuomenės lemia sudėtingus rusakalbių žydų bendruomenės tarpusavio santykius su Izraeliu ir Rusija: Izraelio politiniame ir ekonominiame gyvenime ji dalyvauja tarytum „atskira etninė grupė“, o su Rusija sukuria stiprų diasporinį ryšį. Žlugus Sovietų Sąjungai ne tik milijonas rusakalbių žydų sugrįžo į savo tėvynę, bet ir Rusija su Izraeliu užmezgė ir ėmė vystyti draugiškus santykius. Darbe keliamas tikslas išsiaiškinti, kokį vaidmenį rusakalbių Izraelio žydų bendruomenė vaidina Izraelio-Rusijos tarpusavio santykiuose. Atsižvelgiant į darbo tikslą, keliama hipotezė: rusakalbių Izraelio žydų bendruomenė yra vienas iš Rusijos-Izraelio santykių transformaciją teigiama kryptimi lėmusių veiksnių. Siekiant patikrinti hipotezę, numatomi tokie uždaviniai: 1) apsibrėžti diasporos sąvoką ir teorinį diasporos veikimo tarp gimtosios ir priimančiosios valstybių modelį; 2) išsiaiškinti rusakalbių žydų bendruomenės identifikavimosi su rusiškąja kultūra ypatumus ir įvertinti šios identifikacijos sąlygojamą nesiintegravimo į Izraelio visuomenę procesą; 3) įvertinti rusakalbių žydų bendruomenės, Izraelio ir Rusijos interesus viena kitos atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / Since the demise of FSU, about one million Russian speakers from all republics of the FSU have moved to Israel. Today Russian Jews amount to 20 % of Israeli society. This aliyah doesn’t integrate into Israeli society and forms Russian speakers’ subculture (externalized through particular cultural identity, Russian language community formation and no integration process) in Israel. This segregation determines complex Russian Jews relationship with Israel and Russia: in Israel this community functions like separate ethnic group and creates diasporic ties with Russia. As a result of the demise of the FSU Russia-Israel relations take a new form. Russia renounced it’s entirely proarabic politics and started developing friendly ties with Israel. The aim of the work is to determine the role of Israeli Russian Jews community in Israel-Russia relations, keeping in mind that Israeli Russian speakers in Israel society act like the separate ethnic group with strong diasporic ties with Russia. The hypothesis of the work – Israeli Russian Jews community is one of the factors, affecting Israel-Russia relations transformation in positive way. In order to verify the hypothesis there are formed four goals: 1) to define the term „diaspora“and theoretical model of diaspora‘s action between hostland and homeland; 2) to analyze Israeli Russian Jews community‘s identification with Russian culture and evaluate the disintegration into Israeli society process; 3) to evaluate Israel, Russia and... [to full text]

Darbe nagrinejami straipsniai ir reklamos moterims skirtuose žurnaluose: lietuviškame – „Laima“ ir rusiškame – „Krestyanka“ ir verslo žurnaluose: lietuviškame – „Verslo klasė “ ir rusiškame – „Korolevskie vorota“. Darbo pagrindinis tikslas yra išanalizuoti, identifikuoti ir palyginti vyraujančius lyčių įvaizdžius bei vaidmenis moterims skirtuose žurnaluose ir verslo žurnaluose tarptautiniu aspektu. Analizuojant mokslinę literatūrą lyčių tema, bei atliktus tyrimus, prieita prie išvados, kad vyrų ir moterų padėtis socialinėje erdvėje yra skirtinga, tą apsprendžia nevienodi lytims priskiriami vaidmenys ir įvaizdžiai. Vis dar juntama ryški riba tarp moteriškų ir vyriškų erdvių, užimtumo sferų bei pareigų pasidalijimo. Atlikti panašūs tyrimai bei projektai atskleidė šiandieninėje visuomenėje vyraujančią tiesą – vyrai vis dar užima dominuojančias pozicijas versle, darbo sferoje, viešoje erdvėje, bet privati namų erdvė jau nebe priskiriama šimtu procentu moterims, kadangi kuo toliau tuo labiau didėja moterų verslininkių ir vadovių skaičius. Moterys nebenori būti vyro šešėlyje, veržiasi į priekį ir atkakliai kovoja už lygias teises su vyrais privačioje ir viešoje erdvėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad lyčių vaidmenų bei įvaizdžių vaizdavimas yra nevienodas skirtingų tipų žurnaluose. Žurnaluose „Laima“ ir „Krestyanka“ moteriški vaidmenys dominuoja namų-šeimos srityse, bei šeimos ir karjeros suderinamume. Bet karjeros srityje žurnale „Krestyanka“ prieš moteriškus vaidmenis dominuoja... [toliau žr. visą tekstą] / Gender roles and images are very important part of relationship understanding between men and women. The research “Gender roles and images in the magazines: Lithuanian and Russian magazines comparable research” aimed at studying men and women roles and images while analysing printed media: women’s magazines Lithuanian “Laima” and Russian “Krestyanka”; business magazines Lithuanian “Verslo klase“ and Russian “Korolevskie vorota”. The subject of the research is printed texts and advertisement in the mentioned magazines. The main aim of the research is to find out the dominating gender roles and images. The relevance of the research consists in the main fact, that gender dominating roles and images in the media determine peoples understanding and opinion about themselves and influence their behaviour, mannerism and lifestyle. An important change in the social community has been occurred already and is still happening. The analysis will let us see, if changes in the real gender life are truly represented in the media. Research will picture the difference between Lithuanian and Russian magazines and together the difference between Lithuanian and Russian communities. The qualitative analysis of the printing matter and advertisement revealed the following very important themes of men and women relations in the private sphere and public sphere: family relations, duties division, carrier, job opportunities, sex relations, appearance. The analyses results provide that men and women are... [to full text]

The dissertation addresses mixed EU-Member States agreements with third parties. The first part of the dissertation unveils the legal basis of mixed agreements and their relation to the principle of conferred powers. The practices of their negotiation, conclusion and implementation, as well as the boundaries of the CJEU jurisdiction to interpret and apply them are addressed in the second and third part of the dissertation. The fourth part is devoted to the examination of particularities of international responsibility for breach of mixed agreements from the point of view of EU law. In the last two parts, the relevance of the duty of loyal cooperation to mixed agreements and future perspectives of these agreements in the context of the Lisbon Treaty are thoroughly assessed. It is concluded that the legal basis of mixed agreements is the principle of conferred powers. This principle affects all of their practice areas, but to a varying degree. The achievement of balance between this principle and the interests of integrity of mixed agreements is facilitated by the principle of loyal cooperation. The Lisbon Treaty establishes conditions for changes in the practice of mixed agreements and offers legal opportunities for their partial replacement with horizontal EU agreements combining elements of the CFSP and other EU policies. / Disertacijoje nagrinėjamas mišrių ES ir valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis institutas. Pirmajame disertacijos skyriuje atskleidžiami šio instituto teisiniai pagrindai ir jo santykis su ES kompetencijos suteikimo principu. Antrajame ir trečiajame skyriuose nagrinėjama mišrių susitarimų derybų, sudarymo ir dalyvavimo juose praktika, o taip pat ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos juos aiškinti ir taikyti ribos. Ketvirtajame skyriuje ES teisės požiūriu nagrinėjami tarptautinės atsakomybės už mišrių susitarimų pažeidimą ypatumai. Penktajame skyriuje analizuojama ES lojalaus bendradarbiavimo principo ir iš jo kylančios bendradarbiavimo pareigos reikšmė mišrių susitarimų institutui. Paskutiniame šeštajame skyriuje dėmesys skiriamas šio instituto ateities perspektyvoms Lisabonos sutarties kontekste. Konstatuojama, jog mišrių susitarimų teisinis pagrindas yra ES kompetencijos suteikimo principas. Šis principas pasireiškia visose mišrių susitarimų praktikos srityse, tačiau nevienodai. Balansą tarp šio principo ir mišrių susitarimų integralumo interesų padeda užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo pareiga, taikoma mišrios kompetencijos srityse. Galiausiai nustatoma, jog Lisabonos sutartis sukuria sąlygas pokyčiams mišrių susitarimų praktikoje, o taip pat teisines galimybes dalį mišrių susitarimų keisti horizontalaus pobūdžio ES susitarimais, apjungiančiais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir kitų ES politikos sričių elementus.