Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai. / The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text]

The thesis deals with the dynamics of the political and diplomatic relations between Lithuania and France in 1919–1940. The influence of France on the process of the international recognition of Lithuania’s independence is reflected. The impact of France on solving the issue of Vilnius between 1920 and 1923 and the position of France on the relations between Lithuania and Poland are analysed. The relations of the Government of Lithuania and French administration in Klaipėda region between 1920 and 1923 are considered. The attitude of France as a signatory of Klaipėda Convention in defending the interests of the inhabitants of Klaipėda region between 1925 and 1939 is investigated. The impact of the political relations between Lithuania and the USSR on the relations with France is assessed. The influence of France on Lithuania’s participation in the projects of unification of the Baltic States is analysed. The attempts of the Government of Lithuania to strengthen the state’s security when joining the Eastern Pact in 1934–1935 are analysed. The attempts of the Lithuanian State to obtain a political support of France after Poland issued the ultimatum in 1938 and with Germany exerting pressure in 1934-1935 and 1938-1939 for Klaipėda region are examined. The position of France on Lithuania’s occupation and annexation is defined. Historical sources stored in the Lithuanian Central State Archives and the Centre for Diplomatic Archives of the Ministry of Foreign Affairs of France were... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama Lietuvos ir Prancūzijos politinių bei diplomatinių santykių dinamika 1919–1940 m. Atspindima Prancūzijos įtaka Lietuvos nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo procesui. Analizuojamas Prancūzijos poveikis Vilniaus klausimo sprendimui tarptautinėse institucijose 1920–1923 m. ir Prancūzijos pozicija dėl Lietuvos santykių su Lenkija. Tiriami Lietuvos vyriausybės santykiai su prancūzų administracija Klaipėdos krašte 1920–1923 m. Nagrinėjama Prancūzijos kaip Klaipėdos konvencijos signatarės laikysena ginant Klaipėdos krašto gyventojų interesus 1925–1939 m. Įvertinamas Lietuvos ir SSRS politinių ryšių poveikis santykiams su Prancūzija. Analizuojama Prancūzijos įtaka Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių vienijimosi projektuose. Tiriamos Lietuvos vyriausybės pastangos sustiprinti valstybės saugumą, įsijungiant į Prancūzijos ir SSRS 1934–1935 m. kurtą Rytų paktą. Tiriamos Lietuvos valstybės pastangos gauti Prancūzijos politinę paramą, 1938 m. gavus Lenkijos ultimatumą ir 1934–1935 m. ir 1938–1939 m. pr. Vokietijai taikant spaudimą dėl Klaipėdos krašto. Apibrėžiamas Prancūzijos požiūris į Lietuvos okupaciją ir aneksiją. Disertacijos rengimui naudoti Lietuvos centriniame valstybės archyve, bibliotekų rankraštynuose, Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinių archyvų centre saugomi ir publikuoti istoriniai šaltiniai.

Visuomenėje didėjantis pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių skaičius verčia atkreipti dėmesį į šios amžiaus grupės ypatumus. Senstant žmogaus gyvenimas įgauna tam tikrų bruožų: socialinių ryšių siaurėjimas, mirties baimė, užimtumo trūkumas, silpnėjanti sveikata. Dauguma jų netenka gyvenimo partnerių ir tampa vieniši, ką rodo socialinio darbo praktika stacionariose globos įstaigose. Dėka bendruomeniškumo, kurį kuria patys žmonės, skatinami individualūs skirtumai, gyvenimo patirties ar požiūrių, jausmų, sugebėjimų ir talentų grupinėje situacijoje išreiškimas ir aptarimas. Bendruomeninė veikla įtraukia žmones į bendradarbiavimą, naujų tikslų ir uždavinių formavimą ir įgyvendinimą, skatina socialinius mainus, kultūros raidą, savitarpio pagalbą, dvasinių poreikių patenkinimą. Bendravime svarbiausiais tampa palaikomieji santykiai tarp žmonių, pirmiausiai susiję su socialiniu socialinio palaikymo dėmesiu. Tyrimo objektas: socialinis palaikymas Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo tikslas: apibūdinti formalų ir neformalų socialinį palaikymą Parapijiniuose globos namuose, išryškinant gyventojų ir socialinių darbuotojų vaidmenis. Uždaviniai: aptarti pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių palaikantį dalyvavimą Parapijinių globos namų bendruomenėje; atskleisti, kokie socialiniai ryšiai plėtojami tarp senyvo amžiaus žmonių, esant socialiniam palaikymui globos namuose; išsiaiškinti, kaip vertybės ir aplinka sąlygoja socialinio palaikymo būdą Šakių Parapijiniuose globos namuose. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Society is aging and elderly population number translates to draw attention to the features of this age group. Aging of human life takes on certain characteristics: shrinking of social relations, death, fear, lack of jobs, weakening health and so on. Mid-life most of them lose life partners and are living alone, as shown in social work practice in-patient care facilities. By which the people themselves, encouraging individual differences in life experiences or attitudes, feelings, abilities and talents of a situation, the expression of short-term group and talk. For community service include people in co-operation, new goals and targets for the design and implementation, promote the exchange of social and cultural development, mutual support, spiritual needs. Communication becomes a major supporting the relationship between people, primarily concerned with the social emphasis on social support. The object of research: social support parish nursing homes. The study aims: to reveal the formal and informal social support parish nursing homes, highlighting key social worker for assistance opportunities for the community. The tasks were: describe of the elderly and elderly people in the enabled parish nursing homes community; to find out how social relationships develop among the elderly, with social support; to explore how Christian values and the environment shapes the way of social support. Research methods: literature and documents analysis; a survey; interview... [to full text]

Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus subjektai įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus, kurių įgyvendinimas yra sudėtingas administracinis procesas, ir kuriame santykiai tarp ES struktūrinės paramos įsisavinimo proceso dalyvių reguliuojami kontraktais. Šio proceso dalyvių sąveika kontraktų pagrindu yra probleminė ir sąlygoja tam tikrus neigiamus reiškinius. Oportunizmas kontraktiniuose santykiuose gali paveikti galutinius projektų rezultatus. Viešųjų pirkimų pažeidimai sudarant kontraktus, netinkamai parengtas kontraktas, kontrakto įsipareigojimų nevykdymas gali nulemti ES struktūrinių fondų lėšų pripažinimą netinkamomis, dalies ES struktūrinės paramos grąžinimą, ES struktūrinių fondų lėšų mokėjimo sustabdymą. Pastarasis procesas 2012 m. pradžioje buvo pradėtas taikyti Europos Komisijos Lietuvai. Taigi, darbo tikslas – išstudijuoti kontraktinių santykių įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus Lietuvoje problematiką. Darbo pradžioje analizuojami kontraktų taikymo įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus Lietuvoje teoriniai pagrindai: kontraktų sąvokos, tipai ir jų taikymo viešajame sektoriuje teorija. Taip pat analizuojama užsakovo – vykdytojo teorija, kurios sąvokos pritaikomos kontraktinių santykių įgyvendinant ES struktūrinių fondų finansuojamus projektus Lietuvoje analizei, ir kuri puikiai atskleidžia kontraktiniuose santykiuose dažniausiai pasitaikančias problemas. Sekančios darbo dalys (2, 3 ir 4)... [toliau žr. visą tekstą] / The private and public entities in Lithuania implement projects financed by the European Union Structural Funds. This action is a complex administrative process, in which the relationship between its participants is based on contracts. The interaction among the participants of this process, which is contract based, is problematic and leads to certain negative phenomena. The opportunism in contractual relationship may affect the final results of the project, moreover certain irregularities in public procurement while negotiating the contract, improper contracting, the violation of the contract may result in recognition expenses of the EU Structural Funds as ineligible. In addition, the returning of the EU structural support and the suspension of the funding of the EU Structural Funds is also undeclinable. The latter process was started in Lithuania by the European Commission at the beginning of 2012. Therefore, the main objective of the final thesis is to analyze the contractual relations in the implementation process of projects financed by the EU Structural Funds in Lithuania. The theoretical part of the paper deals with the application of the contracts in the implementation process of projects financed by the EU Structural Funds in Lithuania. For this reason, the concept and types of the contract, the theory of application contract in a public sector are analyzed. Additionally, the analysis of the principal – agent theory is presented, which concepts are perfectly adjusted... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo esant ikisutartiniams santykiams klausimas Lietuvos civilinėje teisėje. Darbo bendrojoje dalyje yra pateikiama detali ikisutartinių santykių stadijos analizė, nagrinėjama ikisutartinės atsakomybės vertinimo genezė bei jos taikymui keliami specifiniai tikslai, taip pat didelis dėmesys skiriamas ikisutartinei atsakomybei taikytino teisinio rėžimo tyrimui. Disertacijos specialioji dalis skirta dviejų, autorės nuomone, šių dienų teisėje daugiausia klausimų keliančių civilinės atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose taikymo sąlygų analizei, tai – neteisėtiems ikisutartiniams veiksmams ir ikisutartinių nuostolių koncepcijai. Darbe pagrindžiama išvada, kad civilinei atsakomybei iki pagrindinės sutarties sudarymo keliami antagonistiniai tikslai – užtikrinti derybų laisvę ir apsaugoti pasitikėjimą sutarties sudarymu – gali būti pasiekti priklausomai nuo derybų pažangos laipsnio taikant nevienodą civilinės atsakomybės apimtį. Todėl teigiama, kad neatsižvelgiant į derybų pažangos laipsnį ir esant ikisutartinės atsakomybės taikymo sąlygų visetui, sąžiningai šaliai turi būti kompensuojami bet kokios rūšies tiesioginiai ikisutartiniai nuostoliai, o toli pažengusių derybų atveju civilinės atsakomybės esant ikisutartiniams santykiams apimtis yra platesnė ir apima prarastos galimybės pinigine verte ribotų netiesioginių nuostolių atlyginimą. / This dissertation analyses the application of civil liability in precontractual relations under the Lithuanian civil law. In the general part of the thesis the detailed analysis of precontractual relations’ phase is presented, as well as the genesis of development of precontractual liability and its antagonistic aims are considered. This part concludes with the question of applicable legal regime of civil liability in precontractual relations. The thesis special part is devoted to the analysis of two, under the opinion of the author, the most problematic conditions of precontractual civil liability: the unlawful precontractual actions and the concept of precontractual damage. It is noted that the opposing aims of precontractual liability – ensuring the freedom of negotiations v. keeping the parties’ confidence for the conclusion of contract – will be achieved only when the scope of civil liability in precontractual relations will depend on and will be related with the progress of negotiations. Therefore regardless of negotiations progress and in case when all necessary conditions of the precontractual liability are present, the aggrieved party should be compensated for any kind of negotiations’ costs and any other direct precontractual damages which are not unreasonably high and for which the party had not been taken the risk. In addition, when the negotiations are considered deeply advanced, the aggrieved party should receive the remuneration of indirect damages which should... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti vaikystėje patirtų tėvų skyrybų sąsajas su paauglių mokymosi pasiekimais bei santykiais su bendraamžiais. Tyrime dalyvavo 206 X-XII klasių mokinių iš trijų Kauno vidurinių mokyklų. Iš jų 100 vaikinų (48,5 %), 106 merginos (51,5 %). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 19 metų (merginų bei vaikinų amžiaus vidurkis 17 metų). 137 (66,5 %) tiriamieji gyvena pilnose šeimose ir 69 (33,5 %) išsiskyrusiose. Tėvų ir paauglio santykiai buvo vertinami Tėvų-vaiko santykių klausimynu (ang. Parent-Child Relationship Survey) (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Paauglių santykiai su bendraamžiais įvertinti Subjektyvios socialinės adaptacijos skale (Legkauskas, 2000). Papildomai tyrimui sukurti klausimai skirti įvertinti tiriamųjų demografinius duomenis, mokymosi pasiekimus bei tėvų skyrybų patirtį. Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių merginų mokymosi pasiekimai yra žemesni nei merginų iš pilnų šeimų, tačiau vaikinų grupėje reikšmingi mokymosi pasiekimų skirtumai nenustatyti. Remiantis tyrimo rezultatais, vaikystėje tėvų skyrybas patyrusių paauglių santykiai su bendraamžiais nesiskiria nuo paauglių iš pilnų šeimų. Vaikinų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su tėvu blogesni nei vaikinų iš pilnų šeimų. Tuo tarpu merginų, vaikystėje patyrusių tėvų skyrybas, santykiai su mama blogesni nei merginų iš pilnų šeimų. Tyrimu išsiaiškinta, jog geresni vaikinų santykiai su mama, po vaikystėje įvykusių tėvų skyrybų, susiję su aukštesniais jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify parents’ divorce in childhood relations with adolescents` academic achievement and relationships with peers. 206 students from three Kaunas secondary schools (X-XII grade) took part in the study. 100 of them were boys (48,5 %) and 106 were girls (51,5 %). Subjects were from 16 to 19 years old (boys and girls average of age 17). 137 (66,5 %) subjects were from nuclear families and 69 (33,5 %) subjects lived in divorced families. Parents` and adolescent relationships were measured by Parent-Child Relationship Survey (Fine, Moreland, Schwebel, 1983). Adolescents` relationships with peers were measured by Subjective social adaptation scale (Legkauskas, 2000). Additional questions were created for this study to measure subjects` demographic data, academic achievement and experience of parents’ divorce. The results of the study showed that girls who experienced parents` divorce at childhood, have lower academic achievement than girls from nuclear families. However, no academic achievement differences were identified in boys group. According to the results of this study, adolescents who experienced parents` divorce in their childhood, do not have different relationships with peers than adolescents from nuclear families. Boys who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their father than boys from nuclear families. Whereas girls who experienced parents` divorce at childhood, have worse relationships with their... [to full text]

Tyrimo objektas - Trenerio ir sportininko tarpusavio santykių ypatumai. Tyrimo tikslas - Atskleisti trenerio ir sportininkių tarpusavio santykių ypatumus meninėje gimnastikoje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti, kaip sportininkės vertina trenerio gnostinį, emocinį ir elgesio komponentus pratybų metu, didesnės ir mažesnės sportinės patirties gimnasčių tarpe. 2. Nustatyti gimnasčių požiūrį į trenerio bendravimo per treniruotes efektyvumą didesnės ir mažesnės sportinės patirties gimnasčių tarpe. Tyrime buvo naudojama J. Chanino metodika „Treneris - sportininkas“ (Ханин, 1980), apklausta 45 gimnastės ir T. Dembo ir S. Rubinštein metodika „Bendravimo efektyvumas“ (Елиссев, 1994), apklausta 54 gimnastės. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal sportinę patirtį: pirmoji – 9 ir daugiau metų lankančios meninę gimnastiką, antroji – 5-8 metus lankančios meninę gimnastiką. Tyrimo metu pagal J. Chanino metodiką „Treneris – sportininkas“ nustatyta, kad didesnės sportinės patirties gimnastės gnostinį ir elgesio komponentus vertina kaip aukšto lygio, o emocinį – kaip vidutinio lygio, mažesnės sportinės patirties gimnastės trenerio gnostinį, emocinį ir elgesio komponentus vertina kaip aukšto lygio. Taikant χ2 kriterijų, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05). Pagal T. Dembo ir S. Rubinštein „Bendravimo per pratybas efektyvumo“ tyrimo metodiką, nustatyta, kad didesnės sportinės patirties gimnastės geriausiai, kaip aukšto lygio įvertino trenerio pagyrimus, žemiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Research object: the features of relationships between a coach and athlete. Research purpose: Reveal the features of relationships between a coach and athlete in rhythmic gymnastics. Research tasks: 1. Establish how athletes assess their coach’s gnostic, emotional and behavioral components between larger and smaller sporting experience gymnasts groups. 2. Establish the efficiency of coach’s communication during training between larger and smaller sporting experience gymnasts groups. During the research were applied questionnaire „Coach – Athlete“ (Ханин, 1980), questioned 45 gymnasts and T. Dembo & S. Rubinstein methodic „Efficiency of Communication during Training“ (Елиссев, 1994), questioned 54 gymnasts. Study participants were divided in two groups: larger sporting experience gymnasts and smaller sporting experience gymnasts. When applying the J. Chanin (1980) method „Coach – Athlete“, it was established that larger sporting experience gymnasts gnostic and behavioral components assess as high-level, and emotional component – as mid-level. Smaller sporting experience gymnasts assess coach gnostic, behavioral and emotional components as high-level. Applying the χ² criterion, statistically significant differences were not found. When applying the T. Dembo and S. Rubinstein method “Efficiency of Communication during Training”, it was revealed that larger sporting experience gymnasts top rated coach compliments, as high-level, lowest, as mid-level – coach support. Smaller... [to full text]

Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai tarpukariu, kaip ir daugelio to meto kaimyninių Europos valstybių santykiai, buvo įtempti ir sudėtingi. Tiesa, jie buvo savaip ypatingi bei unikalūs. Unikalumas pasireiškė jau vien tuo, kad konstitucinė Lietuvos sostinė faktiškai beveik visą nepriklausomybės laikotarpį priklausė Lenkijai. Trumpam nesutarimus dėl Vilniaus krašto buvo išsprendusi 1920 m. spalio 7 d. pasirašyta Suvalkų sutartis. Tačiau, jai nespėjus įsigalioti, konfliktą atnaujino neteisėti Liucijano Želigovskio vadovaujamų dalinių karo veiksmai. Valstybių diplomatinius santykius jų pablogėjimą ar gerėjimą geriausiai atspindi valdžios institucijų dokumentai. Oficialių Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių nutraukimą žymi minėtos Suvalkų sutarties sulaužymas o atnaujinimą 1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai. Tačiau net nevykstant tiesioginiam oficialiam šalių diplomatų bendradarbiavimui, Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiai nebuvo visiškai nutrūkę. Jie tesėsi slaptos diplomatijos ir tarptautinių organizacijų (Tautų Sąjungos) veikloje. Beveik visą Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį vyko diplomatinė kova dėl Vilniaus krašto teritorinės priklausomybės, o į šią kovą (vienaip ar kitaip) buvo įtrauktos ir didžiosios Europos valstybės. Šiame geopolitiame valstybių interesų žaidime reikėtų išskirti Sovietų Rusijos (vėliau Sovietų Sąjungos) įtaką Lietuvos – Lenkijos santykiams. Dvi Lietuvos ir Sovietų pasirašytos (1920 m. Taikos ir 1926 m. Nepuolimo)... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Polish relations were strained and difficult in the interwar period, as well as by many of the neighboring European countries. Of course, they were special in their own way and unique. The uniqueness of these relations was seen from the fact, that the constitutional capital of Lithuania de facto belonged to Poland during almost the whole period of independence of Lithuania. Suvalkai treaty, which was signed in 1920-10-07, solved the disagreements of Vilnius region only for a short period of time. However, illegal actions of the units led by Liucijano Zeligowzki renewed the conflict even before Suvalkai treaty came into effect. Diplomatic relations of these states and their worsening and improvement are best reflected by the authorities documents. The break of above-mentioned Suvalkai treaty shows the suspention of official relations of Lithuania and Poland and the renewal of these relations may be illustrated by the Polish ultimatum to Lithuania in 1938. However, even without direct official diplomats cooperation, relations between Polish and Lithuanian were not completely broken . They continued in secret diplomacy and international organizations activities (United Nations). The diplomatic struggle for the Vilnius region territorial affiliation took almost all period of First Lithuania Republic of Lithuania and the major European countries had been included in this fight (in one way or another). Influence of Soviet Russia (later Soviet Union) to... [to full text]

Pasibaigus Šaltajam karui JAV buvo linkusios pasikliauti tik savo kietosios galios pajėgumais ir nuvertinti valstybės patrauklumo galią tarptautiniuose santykiuose. Tačiau Irako krizė ir jos kontekste kilęs didžiulis europiečių pasipriešinimas JAV galios naudojimo būdui pasaulyje parodė, kad sprendimas palikti JAV įvaizdžio formavimąsi savieigai buvo klaidingas. 2005 m. buvo pradėta JAV viešosios diplomatijos (VD) kampanija Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu, tačiau antiamerikanizmo lygis “senojoje” Europoje per 2003 – 2006 m. laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Kodėl JAV VD nepagerino JAV įvaizdžio Vokietijoje ir Prancūzijoje? Šio darbo tikslas ir yra atrasti atsakymą į šį klausimą. Iš pirmo žvilgsnio galima manyti, kad JAV VD kampanijos tikslas buvo paaiškinti JAV politiką Irako atžvilgiu, tačiau, remiantis “šalininkų – priešininkų” hipoteze, teigiančia, kad neigiamų nuostatų esminiais klausimais pakeisti yra neįmanoma, toks tikslas atrodo abejotinai. Darbe keliama hipotezė, jog JAV siekia sukurti naują “geranoriško hegemono” įvaizdį vokiečių ir prancūzų akyse. Siekiant šią hipotezę patvirtinti arba paneigti, buvo atliktas JAV VD Vokietijos ir Prancūzijos visuomenių atžvilgiu turinio tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti JAV VD taktiką. Darbe keliami šie uždaviniai: ištirti VD ypatybes; atlikti antiamerikanizmo analizę: ištirti, kokie pagrindiniai klausimai sudaro antiamerikanizmą, bei nustatyti, kokios yra bendros europiečių ir amerikiečių vertybės bei grėsmės... [toliau žr. visą tekstą] / In the beginning of the 21st century the U.S. suffered an image crises, which was rooted in the behavior of the U.S. government preceding the war in Iraq in 2003. In 2005 it was realized that the U.S. must explain itself better to the world and especially to Europeans who were considered to be the traditional allies. A campaign of public diplomacy (PD) that is supposed to be the means to increase soft power of a country was started in the “old” Europe, but public opinion did not change. The question here is what went wrong that the PD campaign didn’t produce any results. That is the aim to be met in this study. The study is limited to U.S. PD towards Germany and France. It might seem that the PD campaign was aimed at explaining the U.S. policies concerning Iraq war. But as the “constituency – adversary” hypothesis, raised by Ch.Wolf and B.Rosen, states, it’s impossible to change attitudes towards an issue if they are highly negative. So it’s doubtful that the U.S. would have started a PD campaign on such an ill-based tactics. This study raises a hypothesis that the U.S. seek to create a new image of a benevolent hegemony. In order to verify the hypothesis it’s necessary to perform the following tasks: to go through the main points of PD theory; to analyze the phenomenon of anti – Americanism; to asses whether the PD messages are directed at the substance of anti – Americanism or at the common values and threats. 1. Public diplomacy as a means to conduct foreign policy. PD is... [to full text]

V. V. Petkevičius. JAV ir Kinijos ekonominių dvišalių santykių analizė 2004 – 2014 m. / Tarptautinės politikos ir ekonomikos magistro baigiamasis darbas. Vadovas prof. dr. Egidijus Motieka. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų institutas, 2014. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos santykiai pastaruoju metu, viešajame diskurse, tampa vis dažnesne diskusijų tema. Auganti Kinijos galia ir JAV ekonominės problemos bei pirmieji silpstančios galios požymiai šias diskusijas paskatina dar labiau. Būtent santykių tarp šių valstybių vystymąsis yra viena aktualiausių temų daugumai pasaulio valstybių. Galiausiai kodėl silpstant Vakarams bent jau kol kas nesimato tiesioginės konfrontacijos su Kinija? O taip pat, kaip elgsis JAV augančios Kinijos galios atžvilgiu? Kol kas šie klausimai išlieka neatsakyti, tačiau atsakymai į šiuos klausimus gali būti rasti JAV ir Kinijos dvišaliuose ekonominiuose santykiuose. Pagrindinis darbo objektas – 2004 – 2014 m. JAV ir Kinijos ekonominių dvišalių santykių tendencijos. Darbe analizuojant JAV ir Kinijos tarpusavio užsienio prekybos srautus, o taip pat abipuses tiesiogines investicijas bandoma išsiaiškinti galimas priežastis, kurios lemia dabartinius ganėtinai šiltus minėtųjų valstybių santykius. Taip pat analizuojant galimus politinius pokyčius abiejose valstybėse bandoma identifikuoti galimas šių pokyčių įtakas ilgalaikiams dvišaliams JAV ir Kinijos santykiams. Darbo tikslui pasiekti buvo... [toliau žr. visą tekstą] / V. V. Petkevičius. Analysis of the United States and China bilateral economic relationship 2004 – 2014 / Master’s thesis in International Politics and Economics. Supervisor prof. dr. Egidijus Motieka. – Vilnius: Faculty of Politics and Managment, Institute of Political Science, Mykolas Romeris University, 2014. The relationship between the United States and China in these days are one of the most popular topics in public discourse. The rise of China’s power and economic problems and first weakness signs of the United States are promoting these discussions even more. The relationship between these two main world economies are very important to other countries. Naturally there are some questions like: why there is no direct confrontation between the United States and China if they are competing in the global political arena or how will the United States react in the meaning of rising China? For now these questions are unanswered, but the answer might be in the bilateral economic relationship between these two countries. Main thesis object is tendencies in the United States and China bilateral economic relationship in the period of 2004 – 2014. By analyzing the amounts of the United States and China bilateral trade and foreign direct investments, author tries to find potential reasons why these two countries are not confronting each other. Also by analyzing potential political changes in these countries, author is trying do identify the main outcomes and potential influence... [to full text]