Lietuva kaip ir kitos Europos šalys yra daugiatautė valstybė. Joje nuo seno gyvena įvairių tautybių, skirtingų kultūrų, religijų, papročių žmonės. Ypač margaspalvės valstybė buvo XX a. pr, po pirmo pasaulinio karo Europoje sugriuvus didžiosioms to meto imperijoms. Nepriklausomoje Lietuvoje 1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis (be Vilniaus ir Klaipėdos krašto) gyveno virš 2 mln. gyventojų, tarp kurių lenkų tautybės žmonės sudarė 3,2 % visų gyventojų. Tarpukario Lietuvos lenkakalbę spaudą galime laikyti lenkų tautinės mažumos nuomonės ir požiūrio reiškėja. Jos nagrinėjimas suteikia galimybę kitos tautos akimis pažiūrėti į šalies vidaus politinę, ekonominę, socialinę raidą bei į santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Užbėgdami įvykiams prieš akis, reikėtų pasakyti, kad tas požiūris nuolat buvo neigiamas. Vilniaus krašto problema per visą aptariamąjį laikotarpį sudarė vieną svarbiausių Lietuvos užsienio politikos klausimų. Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiams lenkų spauda teikė didelį dėmesį, ir visada palaikė Lenkijos pusę. Jie neigiamai vertino Lietuvos P. Hymanso projektų atmetimą. Anot lenkų, taip pasielgusi Lietuva daugiau pralaimėjo, nei laimėjo. Vilniaus kraštas t. y. „Vidurinioji Lietuva“ Tautų Sąjungos sprendimu buvo ilgesniam laikui prijungta prie Lenkijos. Lietuvos lenkų nuomone, dėl Vilniaus krašto praradimo buvo kaltas lietuvių nacionalizmas, nes dar 1920 m. sugrįžę iš Kauno į Vilnių Lietuvos politiniai veikėjai prakalbo į vilniečius Muravjovo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania just like other countries of Europe is a multinational country. It’s been a long time this country is occupied by people of diverse culture, religion and customs. It especially can be noticed in the beginning of the 20th century after the First World War in Europe when the greatest empires of that time have collapsed. At that time when Lithuania was independent in 1923 there were over 2 million residents in the country according to the universal data compilation (excluding the city of Vilnius and Klaipėda) and 3,2 % of all population were polish people. Polish press that was issued between the World Wars can be firmly called the expression of polish national minority’s attitude and opinion. The investigation of the polish press provides an opportunity to take a look at the country’s inner political, economic and social evolution as well as the relationship between Lithuania and Poland the way polish nation saw all of it. We should emphasize in advance that this attitude has always been negative. The problem of Vilnius’ territory at that time was one of the most significant questions of Lithuanian foreign policy. Polish press has always expressed a huge attention concerning Lithuanian and Polish mutual relationship and always was supporting the Polish side. Their opinion was not positive regarding the fact that Lithuania has denied the projects of P. Hymans. Lithuania has lost much more than it has won because of that – polish people thought. The territory of Vilnius... [to full text]

Kariuomenės ir visuomenės santykiai kaip reiškinys (problema) didesnio akademinės bendruomenės dėmesio sulaukė tik po II pasaulinio karo. Socialistinio antagonistinio bloko žlugimas sąlygojo kariškių vaidmens mažėjimą demokratinėse šalyse ir, atvirkščiai, visuomenės vaidmens svarbos didėjimą. Pasikeitusi tarptautinė globalinė aplinka, sukėlė pokyčius šiuolaikinėse demokratinio pasaulio (tame tarpe ir Lietuvos) visuomenėse. Šios aplinkybės ir Lietuvos valstybės priėmimas į tarptautines saugumo bei politines – ekonomines organizacijas, sąlygojo kariuomenės kaitą, t.y. prasidėjo civilinės ir karinės srities kompetencijų persidengimas, kas savo ruožtu tapo iššūkiu Šaltojo karo metu nusistovėjusiems ir stabiliais vadintiems kariuomenės ir visuomenės santykiams. Tradicinės normatyvinės kariškių ir civilių santykių teorijos nesugebėjo deramai paaiškinti prasidėjusios visuomenės ir kariuomenės santykių kaitos, kadangi vykstantys procesai po truputį peržengia klasikinius kariuomenės ir visuomenės santykių supratimo rėmus – civilinę demokratinę kontrolę ir funkcinių sričių autonomiją, todėl buvo pradėta ieškoti naujų būdų ir metodų kaip identifikuoti vyraujančias kaitos tendencijas visuomenėse/kariuomenėse. Darbe buvo siekiama įrodyti, kad Lietuvos kariuomenėje lygiagrečiai vyksta konvergenciniai procesai (profesionalizavimas ir civilinimas/pilietinimas). . Visuomeninės vertybės pereina į karinę sritį, o tai savo ruožtu mažina kariuomenės unikalumą (autonomiškumą) ir keičia tradicinius... [toliau žr. visą tekstą] / Civil-military relations as a phenomenon invited a greater attention of academic community only after World War II, as the first attempts to define the best way of civil-military cooperation emerged. The collapse of the socialistic block resulted in the decrease in importance of military roles. The changing global security environment influenced some recognizable changes in modern societies (including Lithuanian) of the democratic world as well. Traditional normative civil-military relations theories could not properly describe the changing manner in communication between society and the armed forces, since the ongoing processes go beyond the framework of the classical understanding about civil-military relations: democratic civilian control and the autonomous military,,professionalism“ thus, the attempt was made to look for new ways and methods to identify the prevailing change tendencies in societies and the armed forces. Lithuanian civil society and the armed forces are not an exception in this respect, thus, the main issue of this research was to discuss the blurring boundaries between Lithuanian civil society and the armed forces. This research paper attempts to prove that Lithuanian armed forces are going through the convergence processes, such as professionalization and civilinization. The process of coalescence of social values into the military sphere results in the decreased autonomy of the armed forces as well as change in traditional civil-military relations. The... [to full text]

Darbo teisės poveikio Lietuvos valstybės tarnautojų korpusui specifiką apsprendžia tai, kad jų statuso reglamentavimą (plačiąja prasme), įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatyme, papildo darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teismų formuluojama ir nuolat plėtojama teisminė doktrina. Magistro darbo temos aktualumas yra siejamas su darbo teisės taikymu specifiniams savo esme darbo teisiniams santykiams – valstybės tarnybai. Magistro darbo tikslas – remiantis valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo sąvokomis kuo visapusiškiau išanalizuoti problemas, su kuriomis susiduriama, atskiriant valstybės tarnybos ir darbo sutartimi grindžiamus teisinius santykius bei nustatant darbo įstatymų taikymo ribas valstybės tarnybos srityje, pateikti galimus šių problemų sprendimo būdus. Valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo sritis yra siauresnė nei darbo įstatymų, todėl dalis valstybės tarnautojų tarnybos santykių, nereguliuojamų specialiaisiais įstatymais, yra reglamentuojami bendraisiais darbo įstatymais. Tačiau visais atvejais, kai faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, turi būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, o Darbo kodekso nuostatos taikomos tik tuomet, kai faktiškai susiklosčiusių teisinių santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja. Nežiūrint to, kad Valstybės tarnybos įstatymui šaiais metais skaičiuojamas dešimties metų jubiliejus, o Darbo kodeksui – jau septyneri... [toliau žr. visą tekstą] / The particularity of influence of Labor Law on the block of public servants specifies the fact that, in a broad sense, their legal status regulation embedded in the Law on Public Service, is complemented by labor laws and other legal acts regulating labor relations, and also constantly evolved judiciary doctrine. The relevance of this study is associated with the application of labor law to the in substance specific legal relations– i.e. Public Service. The object of this study is – in accordance with the concepts the public service and the public servant, making a thorough analysis of the problems confronted with in the process of differentiating the legal relations based on public service and an employment contract, specifying the labor law application framework in the field of public service, also proposing the possible ways of problem solving. As the field of laws regulating the public service is narrower than the sphere of labor law, therefore the public service legal relations, which are not regulated by specific acts, are regulated by common labor law. However, evermore, if de facto legal relation is regulated by the Law on Public Service, the latter must be applied. On the other hand, if the Law on Public Service does not regulate de facto legal relation, the provisions of a Labor Code must be applied. Despite the fact, that the Law on Public Service holds this year a jubilee of 10 years, and the Labor Code – already is seven, there is quite a number of situations... [to full text]

Mokyklos aplinka yra pirmoji institucija, kurioje vaikas išmoksta atlikti pilietines pareigas, perima visuomenines vertybes, įpranta bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Siekiant, kad vyktų sėkmingas vaiko ugdimasis, ypatingai svarbu puoselėti darnius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius. Šiandien tarpusavio santykių problema mokymo įstaigose itin aktuali: atkreipiamas dėmesys į prastėjančius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius, dažnai peraugančius į konfliktus. Tyrimo objektas: Pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykiai. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti paauglių požiūrį į veiksnius, gerinančius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius. Pagrindiniu tyrimo metodu buvo pasirinkta atviro tipo anketinė apklausa, skirta paaugliams. Paauglių apklausos tyrimo tikslui realizuoti pasirinkta kokybinė tyrimo prieiga. Anketos klausimai buvo sudaryti, siekiant išsiaiškinti paauglių požiūrį į veiksnius, gerinančius pedagogų ir ugdytinių tarpusavio santykius. Anoniminės anketos buvo išdalintos 26 paaugliams: 13 anketų – dienos centrą lankantiems vaikams, kitos 13 – gimnazijos moksleiviams. Tyrime dalyvavę respondentai buvo pasirinkti atsitiktine tvarka. Duomenų rezultatai pateikiami paveiksluose ir lentelėse. Tyrimui atlikti buvo naudojamas content analizės anketinės apklausos metodas. Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių ir pedagogų tarpusavio santykius gerintų šie veiksniai: objektyvus pedagogų vertinimas (grįstas sąžiningumu, o ne asmeniniais sumetimais)... [toliau žr. visą tekstą] / The school environment is the first institution in which the child learns to perform civic duties, takes over social values, gets accustomed to communicate and collaborate with other people. In order to run a successful child development, it is essential to foster harmonious teacher-pupil relationships. Today, the problem of the relationships in the educational institutions is particularly urgent: attention is drawn to further deterioration of teachers’ and pupils’ relationships, often growing into conflicts. Object of the study: relationships of teachers and pupils. Aim of the study. To figure out teens’ attitudes on the factors enhancing teachers’ and pupils’ relationships. As the main research method, open-ended questionnaire was chosen, designed for teenagers. To realize teen survey, qualitative research access was selected. Interview questions were made in order to determine adolescent attitudes on factors enhancing teachers’ and pupils’ relationships. An anonymous questionnaire was distributed to 26 adolescents: 13 questionnaires to the children attending day care centre and other 13 to gymnasium students. Respondents in the study were chosen at random. The results are presented in figures and tables. Content analysis questionnaire survey was used as the research method. The results showed that the relationship between adolescents and teachers would improve thanks to these factors: objective evaluation by the teachers (based on fairness rather than personal reasons)... [to full text]

2008 m. gruodžio 21 d. priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendino 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Tokiu būdu mūsų valstybėje pradėta reguliuoti apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Šio instituto teisinio reguliavimo ir taikymo problemos yra nagrinėjamos šiame darbe. Siekiant atskleisti apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos instituto itin glaudų ryšį su nesąžiningos konkurencijos teise, darbe pirmiausia pristatoma nesąžiningos komercinės praktikos draudimo teisinio reguliavimo genezė. Šios apžvalga yra itin svarbi, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo instituto naujumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Darbe taip pat analizuojamos konkrečios nesąžiningos komercinės praktikos draudimo B2C santykiuose teisinio reguliavimo ir taikymo problemos. Kadangi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai yra būdingas maksimalaus harmonizavimo pobūdis, darbe pakankamai daug dėmesio skiriama šio mechanizmo komplikuotumui, sąlygotam netinkamo jo pritaikymo nūdienos Europai, atskleisti. Direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis taip pat lemia poreikį kuo tiksliau apibrėžti direktyvos teisinio reguliavimo apimtį. Dėl šios priežasties darbe įvardijama su pastarosios nustatymu susijusi problematika, daugiau dėmesio skiriant „komercinės praktikos“ termino... [toliau žr. visą tekstą] / Directive 2005/29/EC concerning unfair B2C commercial practices in the internal market was adopted by the European Parliament and Council on 11 May 2005 and was implemented in Lithuania on 21 December 2007 as the Law on the Prohibition of Unfair Commercial Practices to Consumers. Thus our country began to regulate the protection against unfair commercial practices harming consumers’ economic interests. This paper deal with the problems of legal regulation and application of this institute. In respect that the area of harmonised law is so closely intertwined with the law of unfair competition, the paper first and foremost presents the genesis of unfair B2C commercial practices regulation in European Union. The novelty of unfair commercial practices institute in Lithuanian legal system makes this aspect much more important. The paper also examines the problems of legal regulation and application of prohibiting unfair commercial practices in B2C relationships. The Unfair Commercial Practices Directive provides for maximum harmonisation. This principle not only raised much concern in the legal literature but also yield a number of difficulties in the interpretation of the directive. For this reason, the paper focuses not only on the maximum harmonization mechanism but also on the scope of the Unfair Commercial Practices Directive which is particularly related with the latter. In this section the paper especially emphasizes the concept ‘commercial practices’ which covers a wide... [to full text]

Gintarė Čepulienė. Magistro darbo tema – Mokyklos bendruomenės mikroklimatas. Mokslinis vadovas Doc. dr. V. Senkus. Darbo tikslas - išnagrinėti mokyklos bendruomenę mikroklimato ir bendradarbiavimo aspektais. Darbo hipotezės : · Mokyklos mikroklimatą didele dalimi lemia pedagogų - moksleivių santykiai ir bendradarbiavimas. · Klasės auklėtojas imasi tarpininko vaidmens ir tokiu būdu padeda mokiniams spręsti iškilusias problemas. · Moksleivių bendruomenės vienijančioji grandis yra moksleivių savivaldos institucija, kurioje lavinami moksleivių tikslingos veiklos gebėjimai, įtvirtinama asmeninė atsakomybė. · Bendradarbiavimą mokykloje lemia mokyklos vadovo, kuris yra ir mokyklos bendruomenės vadovas, bendruomenės organizavimo stilius. Tyrimo objektas - mokyklos bendruomenės mikroklimatas. Tyrimo problema - išnagrinėti mokyklos bendruomenę mikroklimato ir bendradarbiavimo aspektais. Tyrimo metu naudota: - literatūros šaltinių analizė ir anketinė apklausa. Duomenų analizės metodas – statistinis – aprašomasis. Informacija grupuojama, pateikiama lentelėse, vaizduojama diagramomis, grafikais. Atliktas kiekybinis tyrimas. Apklausoje dalyvavo Šviesos vid. m-klos (10 -12 kl.) moksleiviai , atrinkti atsitiktiniu būdu pasirenkant klases. Anketas užpildė (39) pedagogai, tarp kurių buvo (23) mokytojai ir (16) klasės auklėtojų. Jų tarpe (36) moterys ir (3) vyrai . ( 60 anketų) užpildė mokinių tėvai . Mokiniai užpildė ( 108 ) anketas. / Gintare Čepulienė. Master's thesis topic - the school community microclimate. Supervisor Assoc. dr. V. Senk. The purpose of the work is to analyze microclimate and collaboration of school society. Hypothesis: · Most of all, schools microclimate is determined by teachers and students relations and collaboration. · Preceptor is intermediator between students; in that case he helps students to solve problems. · Students’ self-government institution is the rally link of students society, where students are educated in purposive activity ability, strengthened personal responsibility. · School collaboration depends of school heads society organization style. The object of investigation is the microclimate of schools society. Investigation problem is to analyze microclimate and collaboration of school society. The study used - analysis of literature and the questionnaire survey. The method of data analysis is statistical - descriptive. The information is grouped, binged in tables, images and graphs. The quantitative study is done. “Šviesos” secondary school (10-12 class) students where the participants of survey, the participants where selected randomly choosing classes. Completed the questionnaires (39) teachers, among which were (23) and teachers (16)-class educators. Among them (36) and women (3) men. (60 questionnaires) completed the parents of pupils.

Pertvarkant vaikų globos įstaigų tinklą, siekiama gerinti vaiko gyvenimo kokybę. Aktualu periodiškai tirti globos įstaigos vaikų ir globėjų santykių ypatumus. Darbo tikslas: ištirti globojamų vaikų santykius su personalu ir įvertinti vaikų dalyvavimo priimant sprendimus galimybes. Tyrimo metodika. 2008.09.09 - 2008.09.12 laikotarpiu Valkininkų vaikų globos namuose „Spengla“ buvo atliekama anketinė globotinių apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 11 versijos programiniu paketu. Išvados atskleidžia, kad dauguma įstaigos vaikų palankiai vertina personalo veiklą, tačiau jų nuomonė į sėkmigo pasirengimo savarankiškam gyvenimui galimybes yra neigiama: tik kas dešimtas vaikas (9,4 proc.) žino, ką veiks pabaigęs mokyklą ; nei vienas vaikas nepaminėjo šeimos kaip gyvenimo vertybės; mokslas ir profesija svarbi tik kas trisdešimtam apklaustajam (2,8 proc.). Toks požiūris sumažina globotinių sėkmingos socializacijos galimybes. Daugiau savarankiškumo turi vaikai, kurie aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Kas trečias vaikas, dalyvaujantis priimant sprendimus dėl savo gyvenimo sąlygų, turi galimybę savarankiškai vertinti savo darbą. Tai didina sėkmingos socializacijos galimybes. / Restructuring of the children’s foster home network aims at improving the children’s quality of life. Periodic studies of the peculiarities of the relationships between children’s foster home inmates and caregivers are relevant. The aim of this study was to analyze the relationships between children in foster homes and the personnel, and to investigate the possibilities for children’s participation in decision-making. The methods of the study. Between September 09, 2008 and September 12, 2008 we performed a questionnaire-based inquiry of children in Valkininkai children’s foster home “Spengla”. Sta¬tis¬ti¬cal data analysis was performed using the SPSS 11 statistical software package. The analysis of the findings showed that the majority of the studied children positively evaluated the personnel’s activity, but their opinion about possibilities for successful preparation for independent was negative – only every-tenth child (9.4%) knew what they would do after finishing school, none of the children mentioned family as a value in life, and only every thirtieth child (2.8%) was interested in studies and profession. Such attitudes reduce the children’s possibilities for successful socialization. A greater level of independence was observed in children who actively participate in social life. Two-thirds (61.5%) of children who had not made up their mind concerning their future life did not participate in making decisions about the living conditions in the foster home. Meanwhile... [to full text]

Pastaruoju metu intensyviai vykstantis procesas, kai nuo įstatyminio reguliavimo, pereinama prie sutartinio pobūdžio darbo santykių reglamentavimo bei akcentuojama socialinių partnerių susitarimų (taikių kompromisų) svarba, skatina smalsumą atidžiau pažvelgti į kolektyvinius darbo santykius, jų ištakas bei raidą, paanalizuoti socialinių partnerių vykdomą socialinio dialogo įtaką teisėkūrai ir naudą darbo santykių dalyviams. Taigi šiame darbe analizuojamas kolektyvinių darbo santykių reiškinys, koncentruojantis į jo sudėtinių elementų – socialinės partnerytės, kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių bei kolektyvinių darbo ginčų – šiuolaikinę sampratą, atsiradimo istoriją bei reglamentavimo raidą, taip pat į tai, kaip kolektyvinių darbo santykių dalyviai (socialiniai partneriai) gali daryti įtaką šiuolaikinei socialinei politikai. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių įtaka socialinei politikai ir konkrečiai darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Kolektyvinių darbo santykių reikšmę socialinei politikai tarptautiniu (pasauliniu) mastu geriausiai atskleidžia trišalio bendradarbiavimo principu veikiančios Tarptautinės darbo organizacijos veikla. Ši tarptautinė organizacija formuoja minimalius bazinius darbo standartus, kurie valstybėms narėms tampa privalomi, ratifikavus TDO priimtas konvencijas. Europos Sąjungos lygiu kolektyviniai darbo santykiai užima unikalią ir... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, an intensive process takes place where the step is being made from legal to the contractual regulation of labour relations and the emphasis is made on social partnership agreements (compositions), thus awakening the curiosity and encouraging to take a closer look at the collective labour relations, their origins and evolution, to analyze the effects of the ongoing dialogue between the social partners to legislation and benefits to participants of employment relations. Thus, this paper analyzes the phenomenon of collective labour relations, focusing on the modern concept, history and regulatory developments of its constituent elements – the social partnership, collective negotiations and collective contracts and collective labour disputes – as well as how the stakeholders (social partners) of industrial relations can influence the modern social policy. After the analysis of the collected sources it was determined that the influence of collective labour relations to social policy in general and to employment laws in particular have effects at all levels – International, regional (European Union) and national. The implications of collective labour relations for social policy in international (global) level is best demonstrated by the activities of the International Labour Organization which are based on the principle of trilateral cooperation. This international organization forms the basic minimum labour standards, which become mandatory to the Member States after the... [to full text]

Darbo tikslas – išsiaiškinti reitingų daromą poveikį aukštųjų universitetinių mokyklų ryšiams su visuomene. Uždaviniai: išanalizuoti aukštosios mokyklos kaip organizacijos specifiką, aptarti aukštųjų mokyklų reitingų raidą ir tendencijas, aptarti mokslo organizacijų ryšių su visuomene ypatumus, išsiaiškinti reitingų daromą povekį universiteto ryšiams su visuomene, išanalizuoti reitingų panaudojimą Lietuvos universitetų komunikacijoje. Pastaraisiais metais sparčiai augusi aukštojo mokslo įstaigų pasiūla, taip pat tarptautiškumo bei asmenų judumo didėjimas lėmė sistemingos, konstruktyvios informacijos apie mokslo organizacijas poreikio atsiradimą. Kaip priemonė tokių duomenų gavimui pradėti rengti aukštųjų mokyklų reitingai. Aukštųjų mokyklų sąrašų lentelės sukėle daug diskusijų ir kritikos dėl abejotino objektyvumo, sudarytojų kompetencijos. Tačiau mažai domėtasi apie jų daromą poveikį reitinguojamai organizacijai bei jos auditorijoms. Analizuojant specialistų, tyrusių aukštojo mokslo institucijas, darbus, išskirtos pagrindinės šių organizacijų auditorijos, nagrinėtas jų santykis su aukštojo mokslo institucija. Bandyta bendruosius santykių palaikymo su auditorijomis principus pritaikyti šio tipo organizacijoms ir sieti su reitingų teikiamos informacijos galimu poveikiu. Pastebėjus, kad nemaža dalis specialistų, kalbėdami apie aukštąsias mokyklas didelį dėmesį skiria įvaizdžiui ir reputacijai, bandyta ieškoti sąlyčio taškų su reitingais. Išskyrus pagrindinius aukštųjų mokyklų... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education institutions nowadays meet with various chalanges concerning the changing world. Those traditional organizations have to conform to the society‘s demands by accepting new tasks and objectives. One of the new subjects, universities have to accept is to start developing organization‘s public relations by finding a new tools for communication with it‘s audiences. The aim of the master thesis was to research an influence of higher education institutions rankings to it‘s public relations. The main tasks were to analyse the particularity of higher education institution, to discuss on the development and tendency of organizing university rankings, to discuss the features of the public relations of higher education institutions, to find the possible influence of the rankings to organization and to perform a survey on the basis of findings on literature analysis. The research methods used to prepare the research were an analysis of the scientific literature and an interview with the experts of public relations from the Lithuanian higher educatian institutions. The research showed that higher education institutions rankings have a very close conection to the organization‘s reputation. Various of scientists have noticed the impact of the position of the ranking to the institution‘s reputation. The results of comparison of the higher education institution‘s image aspects to the ranking criteria, shows a high similarity as well. Due to the results of the literature... [to full text]

Darbo objektas – aplinkosauginis švietimas, vykdomas užsienio atstovybių viešosios diplomatijos tikslais. Darbo tikslas – išnagrinėti aplinkosauginį švietimą kaip viešosios diplomatijos dalį. Darbo uždaviniai - atskleisti viešosios diplomatijos sampratą ir santykį su panašiomis komunikacijos sritimis; ištirti, kokiomis priemonėmis įgyvendinama viešoji diplomatija; atskleisti aplinkosauginio švietimo sampratą; išnagrinėti, kodėl ir kokiais metodais įgyvendinamas aplinkosauginis švietimas; ištirti, koks yra tarptautinės bendruomenės indėlis į aplinkosauginį švietimą; įvertinti užsienio atstovybių organizuojamą aplinkosauginį švietimą Lietuvoje atstovybių tikslų atžvilgiu; ištirti užsienio atstovybių indėlį į aplinkosauginį švietimą Lietuvoje. Pirmoje dalyje analizuojama viešosios diplomatijos samprata, atskleidžiamas jos santykis su propaganda, viešaisiais ryšiais ir šalies ženklinimu. Antroje dalyje pristatoma aplinkosauginio švietimo samprata, jo būtinumas ir atskleidžiama tarptautinė pozicija šia tema. Trečioje dalyje pateikiamas tyrimo projektas, bei atliekama išsami interviu, su užsienio atstovybių darbuotojais ir su ekspertais aplinkosauginio informavimo srityje, duomenų analizė. / Object of the paper – environmental education, realized by foreign representatives with the aim of public diplomacy. Aim of the paper –to explore the environmental education as a part of public diplomacy. Goals of the paper – to reveal the concept of public diplomacy and its relationship with similar communication spheres; to find out the means used for public diplomacy; to reveal the concept of environmental education; to examine the causes and methods used to implement environmental education; to explore the input of international community in implementation of environmental education; to evaluate environmental education, that foreign agencies organize in their goals aspect; to explore the input of foreign agencies in environmental education in Lithuania. The first part of the paper introduces the concept of public diplomacy, its’ relationship with propaganda, public relations and nation branding. The second part of the paper introduces with the concept of environmental education, presents the international position about it. The third part of the paper introduces the project of the research and gives detailed analysis of carried out interviews with the representatives of foreign institutions and experts that work in the field of environmental information.