Tyrimo tikslas - išsiaiškinti mokyklų vadovų vadovavimo stiliaus ir vadovų elgesio aktyvumo (A tipo) sąsajas su darbuotojų – mokytojų darbe patiriamu stresu (išgyvenamais stresogeniniais įvykiais, profesiniu pervargimu). Tyrime dalyvavo 242 Kauno regiono mokyklose dirbantys asmenys (mokytojai ir jų vadovai – direktoriai ir pavaduotojai). Jiems buvo pateiktos dviejų tipų apklausos anketos: mokytojams ir vadovams. Tiriamieji turėjo užpildyti anketas atitinkančias jų pareigas mokykloje: mokytojų anketa ir vadovų anketa. Pastarąją pildė mokyklų direktoriai ir pavaduotojai. Darbuotojams nustatytas patiriamų stresogeninių įvykių darbe dažnumas, profesinis pervargimas, pasitenkinimas santykiais su vadovais, kolegomis ir mokiniais, pasitenkinimas atliekamu darbu, gaunamu atlyginimu bei sudarytomis darbo sąlygomis. Vadovams nustatytas vadovavimo stilius ir elgsenos aktyvumas (A tipas). Tyrimo rezultatai parodė, kad darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo stilius yra orientuotas į užduotis, darbuotojų profesinio pervargimo (emocinio išsekimo) išreikštumas yra didesnis, darbuotojai daugiau išgyvena stresogeninių įvykių susijusių su mokinių susižeidimais mokykloje, nepalankiu vadovybės elgesiu ir konfliktų tarp bendradarbių sprendimu bei grėsme parasti darbą, taip pat darbuotojai mažiau patenkinti atlyginimu ir savo darbu, bei mažiau patenkinti santykiais su bendradarbiais ir administracija, lyginant su darbuotojais dirbančiais darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of research – to learn the links of the management style of the principals at school and the behavioral activity (A type) with the stress that employees – teachers experience at work (experienced stressogenic events, professional exhaustion). 242 persons working at Kaunas regional schools took part in the research (teachers and their managers – principals and deputies). They were given the questionnaires of two types – for teachers and managers. The respondents had to complete the questionnaires corresponding to their duties at school: questionnaire for teachers and questionnaire for managers. The latter was completed by the principals and their deputies. It was determined the frequency of the stressogenic events that the employees experience at work, professional exhaustion, satisfaction with the relations with managers, colleagues and students, satisfaction with the work done, received salary, and the work conditions. The management style and the behavioral activity (A type) were determined for the managers. The results of the research showed that in the workplaces, where the management style of the administration is directed to the tasks, the manifestation of the professional exhaustion of the employees (emotional exhaustion) is higher, the employees experience more stressogenic events related to the injuries of the students at school, unfavorable behavior of the management and solution of the conflicts with colleagues, threat to loose the job. Also the... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti kaip susiję paauglių prieraišumo prie tėvų stilius su interneto naudojimo intensyvumu bei subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrime dalyvavo 142 mokiniai (108 merginos ir 34 vaikinai), 96 mokiniai anketas pildė internetu, 46 Viešojoje įstaigoje Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Tiriamieji pildė anketą, kurią sudarė keturios metodikos, prieraišumo stiliaus, žmonės mano gyvenime, subjektyvaus sveikatos vertinimo ir interneto naudojimo intensyvumo klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad prieraišumas prie tėvų, subjektyvus sveikatos vertinimas ir interneto naudojimo intensyvumas skiriasi atskirose sociodemografinėse grupėse: vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos, paaugliams; gyvenantiems su abiem tėvais, būdingas didesnis prieraišumas prie tėvų ir geresnis subjektyvus sveikatos vertinimas, nei gyvenantiems su vienu iš tėvų; teigiantys, jog nejaučia skausmų, savo sveikatą vertina geriau ir ne taip intensyviai naudoja internetą, nei tiriamieji, pažymėję, jog jaučia skausmus; pildžiusių anketas mokykloje subjektyvus sveikatos vertinimas geresnis, nei pildžiusių anketas internetu. Paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas reikšmingai koreliuoja su prieraišumu prie tėvų, gautas ryšys silpnas. Aukštas, žemas paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas skirtingose sociodemografinėse grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi išskyrus paauglių gyvenančių su vienu iš tėvų. Paaugliams, kuriems būdingas vyraujantis nerimastingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess connections between adolescent attachment to parents‘ style with intensity of internet use and self – rated health. The subjects of the study were 142 students (108 girls and 34 boys), 96 students questionnaires were filled out online, 46 studets questionnaires filled out in the Catholic secondary school. Students were asked to fill 4 questionnaires: Relationship Scale Questionnaire, People In My Life, Internet Addiction Test and subjective helth questionnaire. The results of the study showed that attachment to parent, self – rated health and intensity of internet use are different among sociodemographical groups: boys evaluate their health better than the girls. Adolescent who lived with their parent have more attachment to parent and their health is better, comparing with adolescent who lived with one of his parent. Adolescent who wrote that do not feel pain their health are better and they use less intensity of the internet than students, who wrote, that feel pain. Students who filled questionnaire in school have better health than students who filled questionnaire online. Adolescents‘self – rated health was correlated with attachment to parent. Anxious attached subjects have had lower health than save attached subject. Save attached subjects are more attached to parent. Anxious attached subjects are more intensity of internet use.

Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.

Disertacijos tyrimo objektas – okazionalieji, t.y. individualios vartosenos, frazeologiniai junginiai, patarlės ir priežodžiai. Disertacijos tikslas – išnagrinėti frazeologinį vaizdą ir jo kūrimo būdus, okazionaliųjų frazeologizmų, patarlių ir priežodžių stilistinius atspalvius remiantis pasirinktais šaltiniais. Bendrosioms frazeologizmų funkcijoms, semantikai, struktūrai kalbininkai skiria daug dėmesio, o stilistinėms jų ypatybėms – gerokai mažiau. Iki šiol lietuvių kalbotyroje nebuvo nė vienos disertacijos, skirtos okazionaliajai frazeologijai. Iš tikrųjų šių frazeologinių junginių stilistinių ypatumų aptarimas yra ne ką mažiau svarbus negu frazeologizmų kilmės, semantikos ar struktūros tyrinėjimai: kalba nuolat kinta, o okazionalieji frazeologizmai, patarlės ir priežodžiai kaip tik ir atspindi šį procesą, tai rodo komponentų keitimas, sudėties plėtimas, reikšmės kitimas, frazeologinių junginių plėtojimas į platesnį kontekstą ir pan. Modifikacijos būdai parodo junginių pritaikymo šiandieninio gyvenimo situacijoms, reiškiniams galimybes, aktualumą komunikacijos procese. Kalbos ir stiliaus kitimas aiškiai matomas publicistikoje, kurioje fiksuojami svarbiausi žmonių gyvenimo, valstybės, kultūros pokyčiai. Taigi okazionaliai vartojamų frazeologizmų tyrinėjimas publicistikoje yra naujas ir aktualus. Šia disertacija norima atkreipti dėmesį į okazionaliųjų frazeologinių junginių, taip pat patarlių, priežodžių vartosenos ypatumus dabartinės lietuvių kalbos publicistiniame stiliuje... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research this Dissertation – occasional phraseological units, common proverbs and sayings, i.e., units of individual usage. The latter are discussed not only when they are used in Lithuanian but also when found in texts in their original language. Purpose of the Dissertation – based on the selected references, to examine the phraseological image and image formation methods as well as stylistic shades of occasional phraseological units, common proverbs and sayings. General functions of phraseological units, semantics and structure are given vast attention by linguists whereas their stylistic characteristics receive rather less consideration. Dissertations regarding occasional phraseology are absent from Lithuanian linguistics thus far. In fact, consideration of stylistic patterns of these phraseological word combinations is none the less important than research of their origin, semantics and structure: language is continuously changing, and occasional phraseological units, common proverbs and sayings are the ones that reflect this process; it is evidenced by the change and replacement of components, expansion of composition, change of meaning, development of phraseological units into the broader context, etc. Types of modification show adaptability potential of word combinations and their communicative flexibility. Process of speech and style changing is obvious in the publicistic writings where fundamental changes in human life, state and culture are captured.

Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams. / The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given.

The current study aims to establish, if authors idiolect can be recognized in electronic mails language and to determine the features of lexis and graphics, which can be linked to idiolect. The data has been derived from a corpus of 65,000 words consisting of electronic letters written in Lithuanian by six persons. The WordSmith Tools software was used to generate frequency lists of six subcorpora, representing each person’s language. By using the contrastive method the frequency data of six persons language were compared. The lexis and graphics elements, which were used by one person more often or more rarely than by others and were not determined by the topic, were linked to authors idiolect. As a result of the analysis the classification of lexical and graphical elements is given, which can help recognizing idiolect. The study shows that on a lexical level the main differences between idiolects are in the usage of the modality and stance expressing words, and also the words and abbreviations, which are differently chosen from possible variants. On a graphical level idiolects can be recognized from punctuation marks, emoticons and graphic symbols, used at a different frequency. Based on research results the recommendations for authorship attribution examinations are given. / Šiuo darbu siekta nustatyti, ar asmeninių elektroninių laiškų kalboje atsiskleidžia autoriaus idiolektas ir kokiais leksiniais bei grafiniais požymiais jis pasireiškia.. Tyrimui buvo surinktas šešių autorių asmeninių neoficialaus bendravimo elektroninių laiškų tekstynas. Tekstyno duomenys apdoroti pasitelkiant WordSmith Tools programą ir atlikta gretinamoji tekstų analizė: lyginti kalbos vienetų pasikartojimo dažniai tiriamųjų autorių laiškuose ir nustatyta, kad vienų autorių dažniau ar rečiau nei kitų vartojami kalbos vienetai skiria autorių idiolektus. Iš nustatytų kalbos požymių apibendrintos su idiolektu sietinų kalbinės raiškos vienetų grupės. Nustatyta, kad leksikos lygmenyje idiolektus aiškiausiai skiria autoriaus vertinimą ir nuostatas perteikiantys bei modalumą reiškiantys žodžiai bei iš galimų leksinių konkurentų pasirenkami žodžiai ir trumpiniai. Taip pat idiolektus žymi skirtingų autorių nevienodai dažnai pasirenkamų skyrybos ir grafinių ženklų vartojimas. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais disertacijoje pateikiamos rekomendacijos teismo lingvistinius autorystės tyrimus atliekantiems ekspertams.

Term paper of master degree contains 123 pages, 21 pictures, 12 tables, 58 references, 4 appendixes, in Lithuanian language. KEY WORDS: conflicts, management, organization, manager, employee, causes of conflicts, competitiveness, factors of competitiveness, solution of conflicts, reduction of conflicts, management style, organizational culture, managerial culture. Purpose of the work – to explore the essence of conflicts, causes and outcomes of their emergence, and to prepare a framework of conflicts reduction measures that improves competitiveness of the company. Research object – trading companies. Research subject – conflicts in trading companies and their effect on companies’ competitiveness. Research tasks: 1. To analyze concept and essence of conflicts and their emergence causes and outcomes after evaluation of attitudes of different authors with this respect; 2. To analyze theoretical aspects of competitiveness and its factors; 3. To prepare methodology for investigation of conflicts and competitiveness interaction; 4. To explore causes and outcomes of conflicts emergence in investigated companies; 5. To analyze interaction of conflict causes and competitiveness and to provide framework of conflicts reduction measures. Hypothesis – reduction of conflicts has a positive effect on company’s framework of conflicts reduction measures. Research methods – logical comparative analysis and synthesis of scientific literature sources, questionnaire interview of employees... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšius tarp valstybės tarnautojų subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui, pasitenkinimo darbu ir kognityvinių stilių (darbuotojų, darbo aplinkos ir šių stilių atitikimo) bei empiriškai patikrinti teorinį šių ryšių modelį. Tyrime dalyvavo 168 darbuotojai, dirbantys valstybės tarnyboje. Vadovaujantis Kirton adaptyvaus – novatoriško kognityvinio stiliaus teorija, šiame tyrime analizuojamas valstybės tarnautojų kognityvinis stilius ir kognityvinis stilius, kurio reikalauja darbo aplinka valstybės tarnyboje. Asmens - aplinkos atitikimo teorijos pagrindu, analizuojamas šių kognityvinių stilių atitikimas bei subjektyviai suvokiamas atitikimas darbui. Taip pat analizuojami šių dviejų atitikimo tipų ryšiai su pasitenkinimu darbu. Vadovaujantis teorinėmis žiniomis sudarytas modelis, kuris buvo patikrintas empiriškai. Siekiant nustatyti, kaip kognityviniai stiliai (asmens, darbo aplinkos bei jų sąveika) susiję su subjektyviai suvokiamu atitikimu darbui ir pasitenkinimu darbu, sudarytos dvi regresijos lygtys. Abiem atvejais reikšmingos prognozinės vertės turėjo darbuotojams būdingas kognityvinis stilius bei darbuotojo – darbo aplinkos kognityvinių stilių sąveika. Regresinė analizė atskleidė, kad subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui prognozei yra svarbesnė šių kognityvinių stilių sąveika, o pasitenkinimo darbu prognozei – darbuotojams būdingas kognityvinis stilius. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad valstybės tarnautojai, kuriems būdingas adaptyvus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships between civil servants’ subjectively perceived person – job fit, job satisfaction and cognitive styles (employees’, job environment’s and their fit) as well as to test empirically the theoretical model of these relationships. The subjects of the study were 168 public service employees. Based on Kirton’s adaption – innovation cognitive style theory, this study examines civil servants’ cognitive style and their perceptions of cognitive style required by the job environment. Using person – environment fit theory as the theoretical framework, this study examines the fit between these two styles as well as subjectively perceived person – job fit. Also, we explore relations of these two types of fit with job satisfaction. According to theoretical knowledge, a special model was developed and tested empirically. In order to test how cognitive styles (person’s, job environment’s and interaction of them) are related to subjectively perceived person – job fit and job satisfaction, two regression equations were formed. In both cases, the employees’ cognitive style and the interaction of employee – job environment cognitive style were of significant predictable value. Regression analysis showed that interaction of cognitive styles is the most important predictor for subjectively perceived person – job fit, while employees’ cognitive style is the most important predictor for job satisfaction. The results of this study suggest that those... [to full text]