Tyrimo tikslas - palyginti vadovų racionalaus/intuityvaus kognityvinių stilių sąsajas su reprezentatyvumo ir pasiekiamumo euristikų panaudojimo dažnumu priimant sprendimus tyrime pateiktose užduotyse. Tyrime dalyvavo 152 Kauno mieste ar rajone dirbantys gyventojai (moterys ir vyrai), kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: 1) vadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai (N=85), vadovaujantys skirtingam darbuotojų skaičiui, iš kurių buvo 49 (57.6 proc.) moterys ir 36 (42.4 proc.) vyrai; 2) nevadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai (N= 67), iš kurių buvo 38 (56.7 proc.) moterys ir 29 (43.3 proc.) vyrai. Tiriamieji turėjo užpildyti anonimines anketas, kuriose buvo panaudotos 2 skalės matuojančios racionalų/intuityvų kognityvinį stilių ir 3 užduotys, kuriose pasireiškia reprezentatyvumo ir pasiekiamumo euristikų panaudojimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad reprezentatyvumo euristiką panaudoja dažniau vadovai turintys dominuojantį intuityvų kognityvinį stilių, bei didesnį darbo stažą turintys vadovai pasižymintys dominuojančiu racionaliu kognityviniu stiliumi. Tačiau tyrime reikšmingų skirtumų nebuvo rasta tarp lyties, amžiaus, kognityvinio stiliaus ir reprezentatyvumo euristikos panaudojimo dažnio. / The aim of the research is to compare the correlation between rational/intuitive cognitive styles and usage rate of representativeness and availability heuristics in managers' decision making according to the presented tasks. 152 people (men and women) working in Kaunas city or district have participated in the research. The participants were divided into two groups: 1) people working in management positions (N=85) supervising a different number of employees, this group consists of 49 (57.6 %) women and 36 (42.4 %) men; 2) people working in non-management positions (N= 67), 38 (56.7 %) women and 29 (43.3 %) men among them. Respondents had to fill in anonymous questionnaires which included two scales measuring rational/intuitive cognitive style and thee tasks revealing the usage of representativeness and availability heuristics. The results of the research show that representativeness heuristics is used more often by managers with dominating intuitive cognitive style and managers with higher work experience with dominating rational cognitive style. The research however did not reveal any significant distinctions in sex, age, cognitive style and usage rate of representativeness heuristic.

Disertacijoje nagrinėjamas Individualiosios psichologijos teoriniu požiūriu pagrįstos tėvų mokymo programos STEP (angl. Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997) efektyvumas. Mokymo efektyvumo rodikliais pasirinkti auklėjimo stiliaus ir suvokimo apie vaiko elgesį bei tėvų žinių apie auklėjimą pokyčiai. Darbe siekiama išsiaiškinti, ar grupių dalyvių ir vadovų sociodemografinės charakteristikos ir/ ar dalyvavimo STEP programoje veiksniai yra susiję su tėvų mokymo efektyvumu. Taip pat keliama prielaida, kad STEP programos efektyvumui įtakos turi ir grupių dalyvių ir vadovų gyvenimo stilius pagal A. Adler. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2011-2012 m. atlikto trijų etapų tyrimo rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad STEP programa yra efektyvi siekiant suteikti tėvams žinių apie vaiko auklėjimą, skatinant retesnį motinų autoritarinio ir viską leidžiančio auklėjimo stilių naudojimą ir vaiko elgesio kaip mažiau nepriimtino suvokimą. Poveikis išlieka stabilus 3-4 mėn. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų amžius, išsilavinimas, gimimo eiliškumas, tikslinio vaiko gimimo eiliškumas ir motinų dalyvavimas su partneriu bei programos namų darbų atlikimo dažnumas yra susiję su STEP programos efektyvumu. Nustatytas ir mokymo efektyvumo motinoms ryšys su grupių vadovų gimimo eiliškumu, vadovų mokymų lygiu ir patirtimi taikant Individualiosios psichologijos principus ir įgyvendinant STEP programą. Rezultatų analizė atskleidė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral dissertation aimed to evaluate the efficacy of the Adlerian parent education program STEP (Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997). Changes in parenting style and parental perception of child‘s behavior as well as knowledge on parenting were measured as indicators of education efficacy. The effect of various program participant- and leader-related characteristics and participation in the program factors for these changes were explored. The significance of Adlerian lifestyle dynamics as reflected in lifestyle themes for predicting the education efficacy were also assessed. In the empirical section of the dissertation, the results of the research study with pre-, post-test assessment and follow-up carried out in 2011-2012 are presented. The findings showed that the STEP program is efficacious for increasing knowledge on parenting, decreasing maternal authoritarian and permissive parenting style and maternal perception of the target child’s emotionally charging behavior. The follow-up assessment three to four months later indicated that the changes were stable. The results also indicated that maternal age, education, birth order position, target child’s birth order position and participation with a partner, homework assignments completed are significant for the efficacy of the STEP program with mothers. The significant relationships of efficacy of the STEP program with mothers were revealed with program leader’s birth order... [to full text]

Šio darbo tikslas pateikti rekomendacijas, kaip didinti atitikimą tarp vadovavimo stiliaus ir organizacijos kultūros. Taip pat nustatyti koks vadovavimo stilius priimtinas organizacijos darbuotojams, kokia organizacijos kultūra dominuoja bei kokios kultūros darbuotojai norėtų. / The aim to give recommendations how to manage the alignment between the leadership style and organization culture. Also to investigate what kind of leadership style employees would like to follow in their organization as well as to learn about the existing organization culture and about the kind of organization culture preferred by the employees.

According to such functional stylistic features as social preserves, content and the prevailing function Lithuanian essays can be ascribed to three variations: publicistic, scientific and literary style. The major part of essays is dominated by the features of expressive and analytical sub-style of the publicistic style. Essays are also written in the field of liberal arts and natural sciences. In the analysed period the Lithuanian essay surpassed the dividing line between the publicistic and creative literature – texts of fictional content may be called essays. / Pagal tokius funkcinius stilistinius požymius kaip visuomenės veiklos sritis, turinys ir vyraujanti funkcija lietuvių esė galima priskirti trims atmainoms: publicistiniam, moksliniam ir meniniam stiliui. Didžiojoje jų dalyje vyrauja publicistinio stiliaus ekspresyviojo bei analitinio postilio požymiai. Rašoma esė ir humanitarinių bei gamtos mokslų srityje Tiriamuoju laikotarpiu lietuvių esė peržengė ribą, skiriančią publicistiką ir meninę literatūrą – esė pavadinami fikcinio turinio tekstai.

Mokykliniai vadovėliai yra svarbi ugdymo turinio dalis, todėl yra keliamas probleminis klausimas – ar pasaulio pažinimui skirtų vadovėlių turinys suteikia galimybes pradinių klasių mokiniams mokomąją medžiagą įsisavinti skirtingais mokymosi būdais, atitinkančiais individualų mokymosi stilių. Eilės mokslininkų teigimu, būtent pasaulio pažinimo pamokų metu gali būti sėkmingai taikomi labai įvairūs mokymo(si) metodai, teikiantys galimybes mokiniams pasirinkti skirtingus mokymosi būdus (Vilkonienė, Leparskienė, 2003; Vilkonis, 2003; Lamanauskas, 2004; Мельник, Корожнева, Вилконис, 2004; Vilkonienė, 2005). Šiuo tyrimu siekiama įvertinti pasaulio pažinimo vadovėlių turinį pritaikymo įvairiems mokymosi stiliams aspektu. Remiantis moksline ir metodine literatūra siekiama apibrėžti pradinėje mokykloje vyraujančius mokymosi stilius bei išskirti ir apibrėžti vadovėlių turinio vertinimo kriterijus. Siekiama atlikti lyginamąją pasaulio pažinimo vadovėlių turinio analizę pagal išskirtus vadovėlių vertinimo kriterijus pritaikymo įvairiems mokymosi stiliams aspektu. Tyrimo metu taikyti mokslinės ir metodinės literatūros analizės, ekspertų apklausos, klasikinės ir kokybinės vadovėlių turinio analizės, aprašomosios statistikos, lyginamosios analizės metodai. Tyrimo metu išanalizuota 21 knyga. Ekspertinės apklausos metu apklausti 6 ekspertai – pradinio ugdymo specialistai. Pradiniam mokykliniam amžiui yra būdingi klausymo (audialinis) mokymosi stilius, kuris reiškiasi pomėgiu uždavinėti... [toliau žr. visą tekstą] / Schoolbooks are very important part of education and that is why the problematic question is as follows: does the content of world cognition textbooks provides a possibility to learn the material in different ways of studying respectively to individual needs. According to various scientists, different learning methods can be successfully adapted especially in world cognition lessons (Vilkonienė, Leparskienė, 2003; Vilkonis, 2003; Lamanauskas, 2004; Мельник, Корожнева, Вилконис, 2004; Vilkonienė, 2005). The aim of this study is to asses the world cognition textbooks in aspect of content adaptation to different styles of learning. On a basis of scientific and methodical literature the learning styles in primary schools and assessment criteria of textbooks are defined in this study. My aim was to make a comparative analysis of world cognition textbooks using defined criteria of assessing textbooks in aspect of content adaptation to different styles of learning. There were scientific and methodical literature analysis applied, expert surveys, classical and qualitative textbooks‘content analysis, descriptive statistics and methods of comparative analysis used in this research. Analysis was made on 21 textbook. Six experts (specialists of primary education) were quizzed during expertise survey. The primary school learning style characterizes itself with aural (acoustic) learning style, with specific features like giving questions and listening to people talking or audio-video... [to full text]

Individualūs poreikiai ir asmeninė patirtis užima vis svarbesnę vietą sveikatos priežiūros sistemoje, plinta sveiko gyvenimo būdo idėjos. Subjektyviems poreikiams patenkinti šalia biomedicininio sveikatos gerinimo modelio atsiranda daugybė alternatyvių technikų bei sveikatos specialistų, siūlančių skirtingas sveikos gyvensenos strategijas. Šio darbo problema yra šiuolaikinėje visuomenėje atsirandantis sveikos gyvensenos strategijų pliuralizmas, siejamas su vartotojiškos kultūros, socialinės refleksijos ir pomaterialistinių vertybių atsiradimu. Biomedicina sveiką gyvenseną traktuoja kaip sveikatos gerinimo strategiją. Tačiau sveikos gyvensenos pasirinkimai susiję ne tik su sveikata, bet taip pat su tam tikro gyvenimo stiliaus pasirinkimu. Jei medicininės praktikos yra orientuotos į konkrečios problemos sprendimą, tai sveika gyvensena tampa kur kas platesniu reiškiniu. Todėl šiuo darbu siekiama atskleisti sveikos gyvensenos strategijų pasirinkimo motyvus, bei gyvenimo stiliaus raišką. Atlikus empirinių duomenų analizę paaiškėja, kad sveika gyvensena suvokiama kaip savirealizacijos, egzistencinio saugumo poreikio patenkinimo, subjektyvaus gerbūvio kūrimo priemonė. Sveikatos samprata peržengia vien biologinio poreikio ribas ir tampa saviraiškos piemone, sveikos gyvensenos vertybėmis grįstu savitu gyvenimo stiliumi. Sveikos gyvensenos praktikos ne tik stiprina sveikatą, bet subalansuojančiu ir kitas žmogaus gyvenimo sritis. / Individual needs and personal experience is gaining more importance in people’s health care system, and the patterns of healthy lifestyle are being spread along. To meet subjective needs of the people a number of alternative techniques and various health care specialists offering different lifestyle strategies appear next to the biomedical model of health promotion. The core question of the present paper is the plurality of healthy lifestyle strategies associated with the appearance of consumer culture, social reflection and post-materialistic values in today’s society. In biomedicine healthy lifestyle is seen as a strategy of health improvement. However, the patterns of healthy lifestyle are not only associated with health but also with certain choices of a living of life. If medical practice focuses on a specific problem, a healthy lifestyle then becomes a much broader phenomenon. Therefore this paper aims at revealing the motif choice of strategy of healthy lifestyle and the expression of lifestyle. The empirical analysis of the data showed that healthy lifestyle was perceived as a mean of self-realization, the satisfaction of the need of existential security and the development of subjective well-being. The concept of health goes beyond the limits of biological need becoming a mean of self-realization, a way of living based on values of healthy lifestyle. The practice of healthy lifestyle not only enhances one’s health but also becomes a much broader phenomenon equally... [to full text]

Tiriamoji medžiaga. Šiame tyrime individualųjį tekstą reprezentuoja 600 sakinių imtis, parinkta iš mokslinio stiliaus filosofijos veikalų. Veikalus bandyta klasifikuoti pagal skirtingų žanrų tekstus. Statistiniam tyrimui pasirinkti filosofijos veikalai skirstomi į dvi grupes. Pirmąją grupę sudaro veikalai : „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys: 1988 – 1994 metų tekstai“ (1995); antrajai priklauso „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir esmas“ I tomas (2005), „Niekis ir esmas“ II tomas (2005). Darbo tikslas – aprašyti, kokio pobūdžio sakiniai (ilgi ar trumpi, vientisiniai, sujungiamieji, prijungiamieji, bejungtukiai, mišrieji) vartojami filosofo veikaluose ir kaip (ar) sakinio struktūra priklauso nuo teksto tipo. Atliekant tyrimą, siekta išsiaiškinti, ar nuo atmainos priklauso ir kalbos priemonių atranka bei jų išsidėstymas, ar minčių dėstymas išlaiko tą patį logiškumo principą, ar sakinių sandara tampa kondensuotesnė ar atvirkščiai – kalba ima laisvėti. Svarbu išsiaiškinti kiek gauti duomenys reprezentuoja mokslinį stilių, o kiek jie yra individualus, skiriasi tik mokslo publicistiniams tekstams būdingomis ypatybėmis. / A subject of performance destined philosopher patent individuality. There are saying that in Lithuania on that time is just one philosopher – Arvydas Šliogeris. Do not plumb in it how much is it right, but a spread of performance and discussing subjects no doubt very useful for community of philosophy education. Individual author style, usable idea and conception logic character commanding a chance to apply his performances to the academic investigation and aplenty philosophy subject par terminology do not let to blame the works of A.Šliogeris to the others functional styles. The analyzed material comprises of 600 sentence, randomly chosen from books, which are considered as philosophy texts. Works were tried to type in different genre of texts. For investigation were picked works of philosophy are dividing to two group. The first group was made of works: Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys: 1988 – 1994 metų tekstai“ (1995); the second „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir esmas“ I t. (2005), „Niekis ir esmas“ t. II (2005). A object of work is to write what kind of character is sentences (long or short, simple sentences, coordinate, asyndetic ) are using in philosophers works and as sentence structure depends on text type. Very important to clarify how much got facts are representing scientific style and how much is individual, is just difference scientific sentences par... [to full text]

In the system of functional styles, the publicistic style occupies an intermediate position between subject-specific styles and the belles-lettres style. Presently, it is possible to speak about a separate publicistic style, since its varieties have been fully formed. It has been observed that the issue of analysing publicistic-style varieties is very topical and results from the growing popularity of this style. The typology of the publicistic style has not been widely investigated in works on Lithuanian language stylistics. This style is not divided into clear-cut varieties: more emphasis is placed on its genre differentiation. On the basis of linguistic and non-linguistic factors, the following varieties of the publicistic style (sub-styles) may be distinguished: informational, analytical and the sub-style of expressive information (artistic publicistics). So far, the place of artistic publicistics between the publicistic and other functional styles has not been defined; therefore, description of texts of this sub-style poses problems. The publicistic style is defined by the linguistic characteristics of different levels of language: the length of the sentence, the frequency of different parts of speech in a sentence, etc. The syntactical and morphological structure of this style is also influenced by non-linguistic attributes: the addressant, the addressee, the content of texts, functions of the act of speech, etc. The average length of sentences in publicistic-style... [to full text]

Adolescence is the period when individuals move from being dependent children to becoming independent adults. Parents need to adapt to their adolescents' need for greater influence within the family. Resisting this change usually makes matters worse.

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšį tarp tėvų auklėjimo stiliaus ir paauglių emocinių bei elgesio sunkumų. Tyrime dalyvavo 270 (152 merginos ir 118 vaikinų) Šakių „Žiburio“ gimnazijos, Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos ir Lukšių V.Grybo vidurinės mokyklos moksleiviai. Jų amžius – 16 – 17 metų. Paauglių nusikalstamumas, savižudybės, pasitraukimas iš mokyklos ir dar eilė problemų tampriai siejasi su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais. Manoma, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję su vaiko aplinka, tai yra, tėvų auklėjimo stiliumi. Todėl kyla klausimas, kiek ir koks tėvų auklėjimas padeda paaugliams išvengti ir susitvarkyti su gyvenimo sunkumais. Remiantis literatūros analize, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas atskleisti sąsajas tarp paauglių emocinių ir elgesio sunkumų bei paauglių suvokiamo tėvų auklėjimo stiliaus. Tyrimas atliktas taikant “Jaunimo klausimyną” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) ir EMBU klausimyną (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Siekiant nustatyti, kaip tėvų auklėjimo stiliai susiję su paauglių emociniais ir elgesio sunkumais buvo naudota daugialypė tiesinė regresija. Iš daugialypės tiesinės regresinės analizės rezultatų matyti, paaugliams vaikinams, kurie suvokia tėvo ir motinos auklėjimo stilių kaip atstūmimo ir emosinės šilumos bei globos trūkumą yra labiau išreikštas nusišalinimas / depresiškumas bei somatiniai simptomai. Nerimui / depresiškumui įtakos turi paauglių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research: define the connection between the style of parental upbringing and emotional and behavioural difficulties of teenagers. 270 students (152 girls and 118 boys) of Šakiai „Žiburys“ gymnasium, Šakiai „Varpas“ and Lukšiai V. Grybas secondary schools participated in the research. Their age rage is 16-17 years. Criminality, suicides, absences from school and a lot of other problems are closely connected with emotional and behavioural difficulties of teenagers. It is thought that emotional and behavioural difficulties are in close relationship with their environment, i.e. the style of parental upbringing. Therefore the question is raised how and what style of parental upbringing helps teenagers to avoid and deal with difficulties in their lives. According to the literature analysis a research was carried out aiming to detect relation between emotional and behavioural difficulties of teenagers and the style of parental upbringing perceived by teenagers. The research was carried out using “Youth Self-Report” (YSR 11/18: Youth Self-Report, Achenbach, 1991) and EMBU questionnaire (EMBU: Egna Minnen Betraffande Uppfostran, Arrindell, 1999; Arrindell et al., 1994). Multiple linear regression was used in order to define how the style of parental upbringing is related to emotional and behavioural difficulties. It can be seen from the result analysis of the multiple linear regression that teenage boys who understand the style of parental upbringing as alienation... [to full text]