Šiame darbe buvo aptartas menkavertiškumo jausmas, jo kompensavimas bei svarba pedagoginiame kontekste. Taip pat aptartas pasitenkinimas darbu, pristatyti jį įtakojantys veiksniai bei pagrindinės teorijos. Darbe pristatyta streso samprata, pedagogų stresogeniniai įvykiai bei pagrindiniai modeliai. Be to pateiktas pedagoginio darbo specifiškumas, pedagogo darbo stiliaus samprata bei sąveikos su mokiniu ypatumai. Šio darbo pagrindinis tikslas yra atskleisti pedagogų lyginamojo menkavertiškumo jausmo svarbą pasitenkinimui darbu, stresogeninių įvykių patyrimui bei klasės valdymo stiliui remiantis individualiosios psichologijos principais. Atliktas tyrimas, kurio metu ištirta 103 pedagogai ( amžiaus vidurkis 43m., pedagoginio darbo stažo vidurkis 20m.). Iš jų 8 vyrai bei 94 moterys. Atlikus duomenų analizę paaiškėjo, jog pedagogų tarpe yra stebimas vidutinis arba žemas menkavertiškumo lygmuo. Tačiau pedagogų menkavertiškumo jausmas n��ra susijęs nei su amžiumi nei su jų pedagoginio darbo stažu. Taip pat pastebėta, jog menkavertiškumo jausmas demografinių rodiklių tokių kaip gimimo eiliškumas yra universalus, tai yra būdingas visoms grupėms. Pedagogų pasitenkinimas darbu nustatytas pakankamai aukštas bei pastebėta, jog pedagogai iki 12 metų augę kartu su abiem tėvais linkę jausti didesnį pasitenkinimą darbu. Taip pat nustatyta, jog pedagogai savo darbe patiria vidutinę stresogeninių įvykių įtampą, tačiau su demografiniais rodikliais sąsajų nepastebėta. Dominuojantis pedagogų... [toliau žr. visą tekstą] / There was analyzed inferiority feeling and it‘s compensation. Also there was a discussion about teacher‘s work satisfaction, it‘s elements and the main theories. Furthermore there was aded the conception of stress, teacher‘s stressful events and teacher‘s stress models either teacher‘s work realities, classrom management styles and teacher-child interaction were aded as well. The purpose of this work is to disclose the importance of teacher‘s inferiority feeling for their work satisfaction, intensity of stressful life events and classroom management style in the frame of individual psychology. Respondents were 103 teachers with 43 years average of age and 20 years of work experience. The sex distrubution was 8 males and 94 females. Results have shown that there is observable feeling of inferiority among teachers. However any correlations between inferiority feeling, age and work experience have been observed. There was noticed that inferiority feeling is universal with regard to demographic variables that is typical for all groups. Also results have shown that teachers are satisfied with their work and also teachers who have been living with their both parents till age of 12 are more satisfied with their work. Furthemore was noticed that intensity of teacher‘s stressfull events are at medium level. Classroom management style Understading is dominant among teachers. Whereas any differences in using classroom management styles with regard to demographic variables and... [to full text]

Pastaraisiais metais vis daugiau susirūpinimą kelia prastėjanti merginų sveikta (Forbes ir kt., 2004), o nepasitenkinimas kūnu siejamas su neigiama fizine ir psichine sveikata bei rizikingu elgesiu (dietos naudojimas, badavimas ir kt.), kuris susijęs su valgymo sutrikimų vystimusi, žema saviverte, depresija, savęs žalojimu ir net savižudybėmis. Darbo tikslas - ištirti merginų ir jų motinų tarpusavio santykių sąsajas su nepasitenkinimu kūnu bei motinų naudojamu auklėjimo stiliumi. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 259 II – IV klasių Zarasų bei Utenos miestų gimnazijų moksleivės bei 259 mergaičių motinos. Atliekant tyrimą, naudotos šios metodikos: kūno formos klausimynas (BSQ), pasitenkinimo kūno dalimis klausimynas (BSS), figūros vertinimo skalė (FRS), požiūrio į santykius su motina skalė (CAM), vaikų auklėjimo stiliaus klausimynas (PSDQ). Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų nepasitenkinimas savo kūno dalimis yra susijęs su dukrų nepasitenkinimu savo kūnu, o mergaitės, kurios santykius su motina vertina blogiau yra labiau nepatenkintos savo kūnu, nei mergaitės, kurios santykius vertina geriau. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp motinų nepatenkinimo savo kūnu ir dukros, santykių su motina problemiškumo vertinimo nerasta. Motinos, labiau naudojančios autoritarinį auklėjimo stilių yra labiau nepasitenkinusios savo kūno išvaizda nei motinos, naudojančios mažiau autoritarinį auklėjimo stilių. Motinų naudojamas autoritarinis auklėjimo stilius nėra... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, more and more concerned about the worsening girls health (Forbes ir kt., 2004), and body dissatisfaction is associated with negative physical and mental health and risky behavior (the use of diet, fasting, etc.) which is connected with the development eating disorders, low self-esteem, depression, self-mutilation and even suicide. The aim - to explore girls and their mothers relationship connection to interfaces with body dissatisfaction and mother usable educational style. Subjects and methods. The study included 259 girls of II – IV gymnasium classes in Zarasai anr Utena and 259 girls' mother. The study used this technique: the body shape questionnaire (BSQ), satisfaction body questionnaire (BSS), the figure rating scale (FRS), Child's attitude toward mother scale (CAM), The Parenting Styles and Dimensions Questionnaire (PSDQ). The results showed that mothers' body parts dissatisfaction is associated with daughter’s body parts dissatisfaction, and girls whose relationship with her mother is worse are more dissatisfied with their bodies, than girls who have beter relationship. Statistically significant differences between mothers bodys dissatisfaction and daughters, relationships with her mother problematic assessment was not found. Mothers who more use an authoritarian parentng style are more disatisfied with appearance than mothers who use less an authoritarian parentng style. Maternal used authoritarian parentng style isn‘t statistically significant... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti slaugytojų gyvenimo stiliaus (pagal A. Adlerį), požiūrio į mirtį ir su sveikata susijusio elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 201 terapinio, chirurginio ir intensyviosios slaugos profilių slaugytoja, dirbančios Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigose. Anketinės apklausos būdu tirtas slaugytojų gyvenimo stilius, požiūris į mirtį ir su sveikata susijęs elgesy: tabako ir alkoholio vartojimas, mityba ir fizinis aktyvumas. Naudota Kern gyvenimo stiliaus skalė, Colet-Lester požiūrio į mirtį ir mirimą skalė ir klausimai, skirti su sveikata susijusio elgesio vertinimui. Slaugytojų gyvenimo stilius ir požiūris į savo ir kitų mirtį ir mirimo procesą analizuotas lyginant pagal specializacijos profilį, identifikuotos gyvenimo stiliaus ir požiūrio į mirtį sąsajos, įvertinti gyvenimo stiliaus ir požiūrio į mirtį ryšiai su sveikatą sąlygojančio elgesio rodikliais. Tyrimo rezultatai rodo, kad specializacijos profilis neturi įtakos slaugytojų gyvenimo stiliui ir požiūriui į mirtį, tačiau gyvenimo stilius ir požiūris į mirtį yra susiję su slaugytojų sveikatą sąlygojančiu elgesiu. / The aim of the study – to ascertain links between caregivers life style (by Adler), attitudies towards death and health behavior. 201 caregivers from therapeutic, surgical and intensive care units of Šiauliai health care institutions participated in this investigation. The life style of caregivers, the attitudies towards death and health behavior: smoking and alcohol consumption, healthy nutrition and physical activity were assessed by completing the Kern’s life style questionnaire, Colet-Lester fear of death scale and answering to questions about health behavior. The caregivers life style and attitudies towards death were analyzed by comparing by profile of specialization. The links between caregivers life style, attitudies towards death and health behavior have been identifyed. The results showed that the profile of specialization has not influencing towards caregivers life style and attitudies to death and dying but there are links between caregivers life style, attitudies towards death and health behavior.

Lietuvių kalbos funkcinių stilių skyrimo kriterijai priklauso nuo atskirų tyrinėtojų iškeliamų požymių. Kalbotyros terminų žodyne funkcinis stilius apibūdinamas kaip kalbos atmaina, vartojama tam tikroje žmonių veiklos srityje. Galima skirti tokius funkcinius stilius: buitinį, kanceliarinį, meninį, publicistinį ir mokslinį. Kiekviename funkciniame stiliuje vartojamos skirtingos kalbos priemonės, jos savitai organizuojamos. Žanras – viena iš svarbesnių stilistinių kategorijų, kuria perduodama informacija. Tai labai parankus tekstų klasifikavimo įrankis, tačiau jam trūksta aiškiai apibrėžtų klasifikavimo kriterijų. Šio darbo objektas – sakinys ir jo funkcionavimas V.Juknaitės įvairių kalbos atmainų, įvairių žanrų tekstuose. Sakinio ilgis – vienas iš sakinio parametrų, padedantis atskleisti teksto savitumą. Šiame darbe pirmą kartą siekiama analizuoti šnekamosios kalbos sakinius ir jų parametrus. Šnekamosios kalbos sakinio ilgis dar nėra tyrinėtas. Ištyrinėjus sakytinės ir rašytinės kalbos sakinių ilgio struktūrą, patyrinėjus V.Juknaitės kalbinės laiškų raiškos savitumą galima kalbėti apie autorės idiostilių. Būtent autorystės valia ir formuojamas įvairių V.Juknaitės rašymų formų – meninės kūrybos, publicistinių, mokslinių tekstų, tiek šnekamosios kalbos – idiostilius. Rašytojos siekis meniniais vaizdais apipavidalinti kūrinio erdvės ir laiko pokyčius skatina įvairių raiškos priemonių vartojimą, jų atranką pagal individualius poreikius. Todėl kalba yra labai svarbus instrumentas... [toliau žr. visą tekstą] / Functional styles of Lithuanian language's criteria depends on the raised features by individual researchers. Functional style in Linguistics Glossary is characterized as a language variety used in a particular area of human activity. There are some functional styles: domestic, clerical, artistic, scientific, publicistic. Each functional style of language are used by the different measures and they are organized individually. Genre is one of the most important stylistic categories in which information is transmitted. This is a very handy tool for text classification, but it lacks to clearly defined criteria for classification. Work object - the sentence and its functioning in different language, different genres of texts of V Juknaitė. Length of the sentence is one of the parameters of the sentence that helps to reveal the text identity. This work pursues to analyze the spoken sentences and their settings. Sentence lenght of conversational speech hasn't been explored yet. Explored the spoken and written language, sentence length, structure and look at the linguistic expression of V.Juknaitė we can talk about auhtor's idiostyle. It were the various V.Juknaitė posting forms of idiostyle - artistic, publicistic, scientific texts and spoken language. The writer's ambition to format the work space and time changes by artistic images are motivate the application of different time expressions and screening them by individual needs. Therefore language is a very important tool that... [to full text]

Darbe nuosekliai apžvelgiama 1900-1940 m. profesionaliosios meninės Lietuvos baldininkystės raida. Gilinantis į mažai tyrinėtą, tačiau aktualią gilesniam meniniam pažinimui XIX a. pabaigos.- XX a. I pusės profesionaliąją meninę Lietuvos baldininkystę, yra pristatomi žymiausi baldininkai ir jų kūryba. Tad tyrimo tikslas – charakterizuojant sociokultūrinį kontekstą atskleisti 1900-1940 m. Lietuvos baldininkystės raidą, analizuoti menininkų kurtus baldus bei baldų projektus ir apibūdinti jų meninę stilistiką. Darbo dėstymą sudaro trys dalys. Pirmoji skirta Lietuvos baldininkystės raidai nuo 1900 iki 1918 m. Čia aptariamas meno ir amatų sąjūdis europiniame kontekste, jo reikšmė Lietuvos baldininkystės vystymuisi. Taip pat apžvelgiama tuo laikmečiu vyravusi art nouveau stilistika bei analizuojamas A. Jaroševičiaus bei P. Rimšos baldininkystės paveldas. Antroji dėstymo dalis apžvelgia Lietuvos baldininkystę nuo 1918 iki 1940 m. Gilinantis į sociokultūrinį kontekstą nušviečiama baldininkystės padėtis, o taip tuo metu vyravusi art deco ir tautinio stiliaus samplaika. Analizuojami žymiausių menininkų kūriniai, bei interjerų projektams skirti projektai ir baldai. Trečioji dalis skirta baldininkystės sklaidai virtualioje erdvėje pateikiant internetinio tinklaraščio modelį bei mokslinį baldų katalogą. / The present paper gives a consistent overview of the development of Lithuanian furniture making during 1900-1940. Focussing on Lithuanian furniture making in the first half of the 20th century, which has remained until recently little analysed yet fundamental to deepening one’s artistic perception, this paper sets out to analyse the furniture and furniture projects created by artists in the socio-cultural context. In order to shed light on the development of furniture making, the paper discusses the arts and crafts movement which emerged at the beginning of the 20th century and its impact on the development of Lithuanian furniture making. It also gives an overview of the Art Nouveau stylistics of the time and analyses the heritage of furniture making by A. Jaroševičius and P. Rimša. When Lithuania became independent after the First World War the life in the country changed, therefore, in order to shed light on the situation of furniture making during 1918-1940 the paper focuses on the interwar socio-cultural context and outlines the reasons of confluence of Art Deco and Ethnic Style in furniture making. It also analyses the works of J. Prapuolenis, the most famous interwar cabinetmaker, and discusses the sketches of furniture of G. Bagdonavičius as well as the unique furniture design of P. Galaunė. During the interwar representative interiors served as an important means of expressing national identity, therefore, the paper analyses the furniture projects of interior... [to full text]

Akademinių pasiekimų sąsajos su įvairiais kintamaisiais yra nagrinėjamos jau daugiau kaip šimtą metų. Pastaruoju metu vis didesnio dėmesio susilaukia „neintelektiniai“ faktoriai, kurių sąsajas su mokymosi rezultatais bei prognostinį validumą patvirtina vis daugiau empirinių tyrimų. Vieni iš tokių faktorių yra asmenybės savybės bei kognityvusis stilius. Asmenybės savybės atspindi asmens polinkį elgtis, jausti bei mąstyti tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo situacijos, konteksto ar laiko (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Individualus asmens kognityvusis stilius parodo asmens polinkį apdoroti gaunamą informacija tam tikru sąlyginai pastoviu būdu nepriklausomai nuo informacijos turinio (Холодная, 2002). Šio darbo tikslas yra nagrinėti sąsajas tarp Penkių faktorių modelio rėmuose išskiriamų penkių asmenybės dimensijų bei juos sudarančių 30 žemesnio lygmens asmenybės bruožų, siauro/plataus ekvivalencijos diapazono kognityviojo stiliaus, kuris atspindi individo polinkį skaidyti informaciją į daug/mažai grupių, bei universitetinių ir mokyklinių akademinių pasiekimų. Tyrimo metu buvo ištirti 176 Vilniaus universitete įvairiose specialybėse studijuojantys pirmo ir antro kurso studentai. Tiriamieji užpildė NEO PI-R (Costa and McCrae, 1992) asmenybės klausimyno lietuvišką versiją (Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006), akademinių pasiekimų anketą bei atliko žodžių grupavimo užduotį. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad: a)... [toliau žr. visą tekstą] / Relations between academic achievements and different variables have been investigated for more than 100 years. Recently, nonintellectual factors are becoming more and more popular among investigators. Also, these factors receive more empirical evidences supporting they predictive validity. One of these factors are personality traits and cognitive style. Personality traits could be decrypted as predispositions to think, feel, and behave in consistent ways relatively independent of the situation, context, and time (Chamorro-Premuzic ir Furnham, 2006). Cognitive style is an individual way to process information in some relatively stable way independently from content of information. The purpose of this research is to analyze links between five personality dimensions and 30 personality traits which were derived from Five Factor Model, broad/narrow equivalence range cognitive style, which reflects a tendency of a person to separate objects in to few/many groups, and academic achievements obtained in a school and university. 176 first and second year students from Vilnius University from different specialties took part in the research. They were given the Lithuanian version ((Žukauskienė ir Barkauskienė, 2006) of the NEO PI-R personality inventory (Costa and McCrae, 1992), the questionnaire for academic achievements to fulfil and words grouping task. Following results were obtained: a) academic achievements in a university statistically significantly correlate with... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas naujų darbuotojų socializacijos procesas privačioje ir viešojo sektoriaus organizacijose. Darbe nagrinėjama socializacijos samprata, vertinami socializacijos procesai organizacijoje ir socializacijos etapai bei aplinkos veiksniai, turinys įtakos naujų darbuotojų socializacijos procesui: kolektyvinio valdymo ir organizacinės kultūros formavimo svarba, mentoriaus įtaka, valdymo stiliaus reikšmė. Aptariamos socializacijos taktikų organizacijoje naudojimo galimybės. Tiriamojoje dalyje įvertintas socializacijos proceso sėkmingumas bei jo tobulinimo poreikis dviejose organizacijose, iškeltos socializacijos proceso organizavimo problemos bei pateikiamos rekomendacijos, kaip tokias problemas galima išspręsti. Pagrindiniai žodžiai: Organizacinė kultūra, valdymo stilius, išankstinė socializacija, adaptacija, integracija. / Socialization process of new employees in private and public sector organizations are analyzed in this master’s work. The paper examines the concept of socialization, socialization processes in organization, socialization stages and environmental factors affecting the socialization process for new employees: the importance of collective management and organizational culture developing, impact of mentor and management style values. Socialization tactics and its development opportunities are discussed in this work. The process of socialization success and its need for improvement in organizations are evaluated in exploratory part. Also there are initiated problems of the process of socialization in organizations and recommendations on how such problems can be resolved are provided. Key words: Organizational culture, management style, anticipatory socialization, adaptation, integration.

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp asmens ir darbo aplinkos reikalavimų kognityvinio stiliaus, subjektyvaus atitikimo darbo aplinkos reikalavimams ir ketinimo išeiti iš darbo. Tyrime dalyvavo 136 bendrosios praktikos slaugytojų. Visos bendrosios praktikos slaugytojos dirba toje pačioje įstaigoje. Jų amžius svyravo nuo 23 iki 73 (vidurkis 49,55 metų). Šiame darbe teoriniu pagrindu pasirinktas Cools, Van den Broeck (2007) 3 dimensijų kognityvinio stiliaus modelis, pagal kurį kognityvinis stilius gali būti skirstomas į žinantį, planuojantį ir kūrybišką. Šis modelis pasirinktas dėl to, kad naudojant tą patį indikatorių galima nustatyti ir bendrosios pratikos slaugytojų kognityvinį stilių, ir kognityvinį stilių, kurio jų nuomone reikalauja darbo aplinka. Patikrinus asmens kognityvinio stiliaus ir kognityvinio stiliaus, kurio reikalauja darbo aplinka, atitikimą, buvo vertinamos sąsajos su darbuotojų subjektyviu atitikimu darbo aplinkos reikalavimams bei ketinimu išeiti iš darbo. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendrosios praktikos slaugytojoms ir jų darbo aplinkai būdingi du kognityviniai stiliai - žinantis ir planuojantis. Nera rasta sąsajų tarp asmens ir darbo aplinkos kognityvinių stilių atitikimo, subjektyvaus atitikimo darbo aplinkai bei ketinimo išeiti iš darbo. Tačiau pastebėta, kad kuo yra didesnis subjektyvus atitikimas darbo aplinkai, tuo yra mažesnis ketinimas išeiti iš darbo. / The aim of the research is to assess the relations between person’s and his work environment cognitive styles as well as subjectively perceived fit of work environment demands and intention to quit. 136 nurses of general practice took place in the research. All the nurses work in the same organization. Their age is ranged between 23 to 73 years (the average being 49,55 years). As the theoretical cornerstone the model of three dimensional cognitive style of Cools Van de Broeck, Bouckenooghe (2009) was chosen. According to it the cognitive style can be divided into the following criteria: the knowing, the planning and the creative one. This model was chosen because using the same indicator it is possible to determine the cognitive style of the nurses as well as the cognitive style which, according to their opinion, is required by the work environment. After testing the congruence between the cognitive style of a person and the one required by the work environment the connection of personnel’s subjective fit towards the requirements of work environment and the intention to quit the work was assessed. The results of the research showed that two cognitive styles, namely, the knowing and the planning are typical to the nurses of general practice as well as their work environment. There are no connection found between the person’s and his/hers work environment cognitive styles fit, as well as the subjective fit towards the work environment and the intention to quit the work... [to full text]

Magistro darbo tikslas – išsiaiškinti vizualinės organizacijos komunikacijos svarbą jos strateginėje veikloje ir panaudojimo galimybes organizacijos įvaizdžiui formuoti. Tikslui pasiekti iškeliami tokie darbo uždaviniai: apžvelgti teorinį įvaizdžio sampratos ir valdymo kontekstą bei jo formavimo ypatumus; pateikti teorinį vizualinės organizacijos komunikacijos, kaip įvaizdžio formavimo priemonės, sampratos ir valdymo kontekstą; apžvelgti teorinius vizualinės komunikacijos sistemos ir jos elementų sampratos ir formavimo aspektus; parengti praktines vizualinės komunikacijos sistemos, kaip įvaizdžio formavimo priemonės valdymo rekomendacijas; išsiaiškinti, kaip formuojamas ir panaudojamas pasirinktų organizacijų vizualinis identitetas jų įvaizdžio formavimo procese; išnagrinėti vartotojų nuomonę apie pasirinktų organizacijų vizualinį identitetą; palyginus vartotojų nuomonę su organizacijų norimu suformuoti įvaizdžiu, pateikti rekomendacijas agentūrų vizualinio identiteto tobulinimui. Atlikus mokslinės literatūros analizę, prieita prie išvados jog visa, kas yra susiję su organizacija ir jos veikla, yra organizacijos įvaizdžio elementai ir pagrindinės įvaizdžio kūrimo ir valdymo priemonės. Remiantis mokslinėmis publikacijomis, daroma išvada, jog įvaizdis daro tiesioginę įtaką organizacijos produktų ar paslaugų patrauklumui. Organizacijos įvaizdžio formavimo ir valdymo strategija pradedama formuoti nuo elementų, atskleidžiančių jos buvimo ir veiklos esmę. Vizualinė organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of Master's work – to clarify the importance of organizations visual communication in its strategic activities and potential in the organization's image formation. In order to achieve the aim targets are raised: overview the theoretical context of image concept and its management; give the concept and management background of organization visual communication, as the mean of image marketing; to review the theoretical framework of visual communication and its elements; suggest practical recommendations of visual communication system, as a measure of image-making management; clarify how the visual identity of selected organizations is being formed and used in image marketing; examine the user feedback on the visual identity of the selected organizations; by comparing consumers' views of organizations image with organizations desired image, make recommendations to agencies to improve the visual identity. This work came to a conclusion that everything, what is related to organization or its activity is organizations image elements and the main means of image marketing. On the basis of scientific publications, it is concluded that image has a direct influence on organizations commodity or services appeal. Organizations image management strategy has to be started from shapeing the elements that reveal its existence and activities of the essence. Visual communication of the organization becomes the basis for visual culture, identity and profile projection, directly shaping... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti galimas sąsajas tarp kiekvieno asmenybės stiliaus aukštesnio išreikštumo ir ligos suvokimo ypatumų, lyginant su kiekvieno asmenybės stiliaus žemesnio išreikštumo grupės ligos suvokimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 190 VšĮ Ukmergės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besigydančių pacientų (vyrų ir moterų). Siekiant įvertinti tiriamųjų asmenybės stiliaus išreikštumo bei ligos suvokimo sąsajas, tiriamiesiems išdalinti klausimynai, kuriuos jie pildė namuose ir grąžino tyrėjui. Tyrime naudoti du klausimynai: Ligos suvokimo klausimyno (Illness Perception Questionare, IPQ; Weinman ir kt., 1996) atnaujinta versija (IPQ-R) ir pagal DSM-IV-R klasifikaciją sudarytas klausimynas asmenybės stilių išreikštumui nustatyti. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnio išreikštumo vengiančiam, priklausomam, šizoidiniam, paranoidiniam, histrioniniam, ribiniam asmenybės stiliams būdingas didesnis tapatinimasis su liga, lyginant su žemesnio išreikštumo asmenybės stilių tapatinimusi su liga; aukštesnio išreikštumo vengiančio, priklausomo, paranoidinio, histrioninio, obsesinio-kompulsinio asmenybės stilių požiūris į ligą negatyvesnis, lyginant su žemesnio išreikštumo asmenybės stilių požiūriu į ligą; aukštesnio išreikštumo vengiantis, priklausomas, paranoidinis, histrioninis, ribinis, obsesinis-kompulsinis asmenybės stiliai patiria daugiau nuo ligos suvokimo skirtumų priklausančių neigiamų emocijų, kurios turi įtakos su sveikata susijusio elgesio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to examine the relations between every highly expressed personality style and illness perception peculiarity comparing with lower expressed personality style and illness perception peculiarity. 190 patients from Ukmerge Hospitals Physical Medicine and Rehabilitation centre were examined in this experiment (both men and women). In order to examine relations between expressed personality style and illness perception, every patient had to complete the questionnaire at home and bring it back researcher. Two questionnaires were used in this experiment: Illness Perception Questionnaire, IPQ (Weinman ir kt., 1996) new version IPQ – R and questionnaire to identify expressed personality style which was created based on DSM – IV – R. The results showed that: patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, schizoid, borderline personalities) have higher identification with illness, comparing with lower expressed personality style patients; patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, histrionic, anancastic personalities) have more negative attitude towards illness, comparing with lower expressed personality style patients; patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, histrionic, borderline and anancastic personalities) experience more negative emotions related to illness perception which influence health related behavior, comparing with lower expressed... [to full text]