Šiame darbe analizuojama valstybės tarnautojų karjeros valdymo problemas. Svarbiausias organizacijos elementas yra darbuotojai. Kad organizacija apsirūpintų reikiamu reikiamos kokybės personalo skaičiumi, ji turi užtikrinti rezervo formavimą ir karjeros planavimą. Lietuvos įmonėse karjeros planavimas nėra vykdomas. Apsvarsčius realius karjeros realizavimo variantus padariau išvadą, kad karjeros planavimas turi apimti visus darbuotojus ir pirmiausia to turi siekti pats žmogus. Kiekviena įmonė, norėdama organizuoti sistemingą karjeros planavimą, turi sukurti atitinkamą individualios karjeros planavimo ir realizavimo sistemą. / The development of state service office worker’s position as well as working places at the enterprise is analyzed in this essay. The employee is the most significant element at the enterprise. In order the enterprise employs necessary adequate number of quality staff it should guarantee the formation of reserve as well as career planning. Yet career planning is not implemented in Lithuania. Having analyzed real versions of career realization I came to the conclusion, that career planning should enclose all the employees as well as it should be aimed at by a person himself. Every enterprise aiming at organization of methodical career planning has to form adequate system of planning and implementing of individual career.

Darbe apžvelgiama Lietuvoje gautos ES finansinės paramos valdymo ir kontrolės sistema, susisteminami pagrindiniai Europos Komisijos reikalavimai kontrolės sistemai, apibrėžiamas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų vidaus audito vaidmuo visoje paramos lėšų kontrolės sistemoje ir analizuojamas vidaus audito pasirengimas tinkamam priskirtų funkcijų įgyvendinimui. Darbe iškelta hipotezė pasitvirtino tik iš dalies. Lietuvos valstybinio sektoriaus vidaus auditas nesuteikia pilnos garantijos, kad Europos Sąjungos paramos lėšos naudojamos teisėtai, tinkamai ir tik finansuotinoms išlaidoms dengti, dėl nepakankamų praktinių įgūdžių, nepakankamo vidaus auditorių skaičiaus, specialiųjų gebėjimų neturėjimo, nemotyvuotos mokymo politikos, netobulo veiklos planavimo. / This job reviews the system of the European Union funds control, the role of internal audit and the internal audit readiness to guarantee that the European Union funds are used legallyand properly. The hypothesis suggested at the beginning of the work proved out only partially. The internal sector of the Lithuanian state sector does not give a full guarantee that the European Union funds are used legally, properly and only in order to reimburse the costs to be financed, due to the lack of efficient practical skills, insufficient number of internal auditors, absence of special capasities, unmotivated training policy, incomplete planning of activities.

Magistriniame darbe aptariamas bendraklasių ir jų tėvelių bei pedagogų požiūris į integruotai ugdomus sutrikusio intelekto SP mokinius ,Vilniaus apskrities pagrindinėje mokykloje. Pateikti tėvų, pedagogų ir vaikų anketinės apklausos duomenų analizės rezultatai, išvados . Išvados: 1. Intelekto sutrikimus lemia endogeniniai ir egzogeniniai faktoriai: endogeniniai – nėštumo metu motinos patirtos traumos, persirgtos infekcinės ligos, gimdymo traumos, paveldimumas ir chromosomų patologija; egzogeniniai faktoriai – vaikų persirgti infekciniai susirgimai( meningitai, meningoencefalitai, encefalitai), galvos traumos ir kt. 2. Intelekto sutrikimų turinčių SP mokinių specialieji ugdymosi poreikiai konstatuojami mokyklų specialiojo ugdymo komisijoje ir PPT. 3. Dauguma mokyklos bendruomenės narių nepritaria sutrikusio intelekto SP mokinių integruotam ugdymui - 48% pedagogų nepritaria, nes trukdo kitų mokinių ugdymui klasėje, 29% - nepritaria, nes neįžvelgia tokių mokinių ugdymo tęstinumo, 21%- pritaria, 2%- į šį anketos klausimą neatsakė; - 79% - tėvų nepritaria intelekto sutrikimų turinčių SP mokinių integruotam ugdymui, tačiau moko savo vaikus būti draugiškais su visais bendraklasiais, 14%-visapusiškai pritaria, 7% - pritaria, nes augina SP turintį vaiką.; - draugauja su ”kïtokiais” bendraklasiais 90% mergaičių ir 40% berniukų; vengia bendrauti, nes nesupranta jų elgesio 3% mergaičių ir 25% berniukų; 3% mergaičių ir 26% berniukų... [toliau žr. visą tekstą] / In master dissertation is discussing classmates, parents and teachers opinion to integrated education of mentality disorder SR(special requirements) students in Vilnius district secondary-school. Parents, teachers and children questionnaire information analysis results, findings are given. Conclusions: 1. Mentality disorders determine endogenous and exogenous factors: endogenous – during pregnancy period mother‘s experienced injury, recovered infectious diseases, birth traumas, inheritance and chromosomes pathology; exogenous factors:- children recovered infectious diseases ( meningitis, meningoencephalitis, encephalitis ), head traumas and etc. 2. SR students with mentality disorder special education requirements are stated at schools special education commission and PPS (pedagogical psichological service). 3. Majority of school community members disapprove to mentality disorder SR students integrated education. 48% - of teachers disapprove , because it disturbs other students education in class, 29% disapprove, because don‘t observe such students education succession, 21% approve, 2% had‘t respond to this question. 79% - of parents disapprove to having mentality disorder SR students integrated education, however teach their children to be friendly with all classmates, 14 % comprehensively approve, 7% approve, because bring up a child who has SR. Communicate with „different“ classmates 90% of girls and 40% of boys, avoid to communicate because misunderstand their behavior... [to full text]

Karjeros valstybės tarnautojų motyvavimas dar nebuvo tiriamas sisteminiu požiūriu, nors šiuolaikinės aplinkos sąlygos neleidžia net paprastų reiškinių aiškinti redukcionalistiškai. Valstybės tarnybos tobulinimo koncepcijoje nurodoma, kad valstybės tarnautojų veikla nėra orientuota į rezultatus, darbo apmokėjimo sistema neskatina darbo kokybės ir nėra pakankamai skaidri. Šie du veiksniai sudarė prielaidas atsirasti šiam tyrimui. Kadangi sistemų teorija teigia, kad sistema yra kokybiškai vertingesnė, nei jos dalių suma, tyrime siekiama atskleisti karjeros valstybės tarnautojų motyvavimo sistemingumą. Šiuo tikslu iškeliama hipotezė h0 – karjeros valstybės tarnautojų motyvavimas nėra sistemingas ir hipotezė h1 – karjeros valstybės tarnautojų motyvavimas yra sistemingas. Hipotezei patikrinti pristatoma sistemų teoriją bei sistemų charakteristikos, atskleidžiama motyvavimo reikšmė modernioje žmogiškųjų išteklių vadyboje, sukuriamas sisteminis motyvavimo modelis ir jo pagrindu analizuojamas motyvavimo karjeros valstybės tarnyboje reglamentavimas. Tyrime naudojami mokslinės literatūros ir dokumentų analizės metodai. Tyrimas parodo, motyvavimo sistema yra chaotinės prigimties, todėl gali pasiekti itin didelį efektyvumą, jeigu yra valdoma. Taip pat, kad egzistuoja karjeros valstybės tarnautojų motyvavimo sistema, tačiau dėl reglamentavimo netobulumo ji yra chaoso būsenoje. Pasitvirtino h0 hipotezė – karjeros valstybės tarnautojų motyvavimas nėra sistemingas. / The motivation of state career servants haven’t been researched by taking a systemic approach, although now a days even the minor phenomenon couldn’t be explained by the reductionalistic approach because of the environment conditions we live in. In the State service improvement conception it is stated that the work of state career servants isn’t oriented towards results, salary system doesn’t stimulate work quality and isn’t transparent enough. These are the two reasons, which made the background for this research. Since systems’ theory suggests, that system is qualitatively superior that the sum of its elements, the research goal is to reveal the systematic of motivation of state career servants. Because of this goal there are two hypothesis formed: h0 - the motivation of state career servants isn’t systematic and h1 – the motivation of state career servants is systematic. In order to examine the hypothesis systems’ theory and systems’ characteristics are presented, the significance of motivation in the Modern human resource management is revealed, the systemic model of motivation is created and according to it the regulation of motivation of state career servants is analyzed. The methods of scientific theory analysis and document analysis are used in the research. The research shows that the nature of motivation system is chaotic, that’s why the system itself can reach a very high efficiency if controlled. It also shows the existence of motivation system of state career... [to full text]

Ignas Šeinius – diplomatas, atstovavęs Lietuvą tarpukariu, 1927 m. veiklą nutraukęs, o po Lietuvos okupacijos prisijungęs prie Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT), kurioje kartu su kitais jos nariais kėlė Lietuvos laisvinimo bylą ir reprezentavo tėvynės vardą Vakarų šalyse. Tačiau I. Šeiniaus diplomatinė veikla iki šiol nėra susilaukusi platesnių tyrinėjimų. Greičiausiai viena iš šių tyrinėjimų stokos priežasčių yra tai, kad I. Šeiniaus archyvai ilgai buvo saugomi Švedijoje, ne Lietuvoje. 2011 m. įvykęs jų pargabenimas į Lietuvą sąlygojo naujų istoriografinių tyrinėjimų apie šio diplomato veiklą atsiradimą. Taigi šio darbo tikslas yra išnagrinėti I. Šeiniaus diplomatinę veiklą Švedijoje 1954-1959 m. Didžioji dalis duomenų paimti iš LCVA saugomo I. Šeiniaus fondo 675. Prisijungti prie LDT 1954 m. I. Šeinius buvo paprašytas Stasio Lozoraičio, buvusiam Lietuvos atstovui Švedijoje Vladui Žilinskui išvykus į JAV. Visą atstovavimo laikotarpį I. Šeinius dirbo kaip neoficialus Lietuvos atstovas Skandinavijos valstybėse. Jo veikla rėmėsi keliais pagrindiniais principais: bendradarbiavimu su LDT nariais, iš kurių stipriausi ir nuolatiniai kontaktai buvo palaikomi su LDT šefu S. Lozoraičiu, įvairių Lietuvos laisvinimui svarbių švenčių ir minėjimų organizavimu, politinių įvykių stėbėjimu atstovaujamojoje šalyje ir nuolatiniu pranešinėjimu apie tai kitose šalyse reziduojantiems Lietuvos diplomatams, taip pat naudingų kontaktų atstovaujamai šaliai užmezgimu ir palaikymu bei rūpinimusi... [toliau žr. visą tekstą] / Ignas Scheynius – the diplomat, represented Lithuania in interwar period, after 1927 years he suspended that activity, but after Lithuanian occupation came back and attached to Lithuanian Diplomatic Servise (LDS), where he, together with others members of LDS, raised Lithuanian liberation case and represented Lithuanian name to the West countries. But I. Scheynius diplomatic activity was not explored very widely. Possibly, the one reason of the lack of that kind researches is that the archives of I. Scheynius long time were kept in Sweden, not in Lithuania. In 2011 they were brought to Lithuania and that caused the appearance of new historiography researches about I. Scheynius diplomatic activity. Therefore the aim of this paper is to investigate the diplomatic activity of I. Scheynius in 1954-1959 years. To reach the aim was analysed the documents of I. Scheynius activity saved in Office of the Chief Archivist of Lithuania, number of fund 675. To join to LDS in 1954 I. Scheynius was asked by LDS chief Stasys Lozoraitis, after the last representative in Sweden V. Žilinskas moved to USA. All the time of his agency I. Scheynius worked as unofficial Lithuanian representative in Skandinavia. There was a few main rules of the activity of I. Sheynius: collaboration with others LDS members, of which the strongest and most steady connection was with LDS chief S. Lozoraitis, concerning about the organization of celebrations and commemorations important to Lithuanian liberation... [to full text]

Tyrimo tema: Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumai. Raktiniai žodžiai: Viešojo saugumo tarnyba; fizinis aktyvumas; motyvacija. Tikslas: Išanalizuoti VST pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumus. Uždaviniai: 1. Nustatyti VST pareigūnų fizinio aktyvumo ypatumus. 2. Atskleisti profesionaliai sportuojančių ir nesportuojančių viešojo saugumo tarnybos pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumus. 3. Atskleisti skirtingo fizinio aktyvumo grupių VST pareigūnų motyvacijos ypatumus. Probleminis klausimas: Ar VST pareigūnų, kurių darbas reikalauja didesnio fizinio aktyvumo, motyvacija fiziniam aktyvumui yra stipresnė? Hipotezė – tikėtina, kad labiau fiziškai aktyvių VST pareigūnų fizinio aktyvumo motyvacija pasireiškia intensyviau. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, matematinės statistikos metodai. Išvados: Viešojo saugumo tarnybos turi užtikrinti saugumą ir likviduoti susidariusias kliūtis paprastomis ir ekstremaliomis sąlygomis laikantis įstatymų. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų specialiojoje kuopoje (4,90) bei konvojaus kuopoje (4,71) išsiskyrė amotyvacijos vidurkiai mažo fizinio aktyvumo grupėje. Išorinės motyvacijos rodiklio vidurkiai išsiskyrė vidutinio fizinio aktyvumo grupėje mobiliojoje (2,30) bei konvojaus (2,42) pareigūnų kuopose. Perimtos, identifikuotos bei vidinės motyvacijos rodiklių vidurkiai išsiskyrė intensyvaus fizinio aktyvumo grupėje specialiojoje kuopoje (3,55; 10,38; 10,86 ). Nerasta... [toliau žr. visą tekstą] / Research topic: Specifics of motivation for physical activities of public safety service officers. Key words: Public safety service; physical activity; motivation. The aim: To analyze the specifics of phycical activity motyvation of PSS officers. Main goals: 1. To identify specifics of PSS officers physical activity . 2. To reveal the specifics of physical activity motyvation of those PSS oficcers, who exercise proffesionally and who don‘t exercise at all. 3. To reveal the specifics of motivation of PSS officers from different physical activities groups. Problem question: Do PSS officers, whose job requires more physical activities, have stronger motivation for physical activities? Hyphotesis – It‘s probably that motivation for physical activities is stronger for those officers, who have more physical activities . Research mothods: analysis of scientific literature, questionnaire , mathematical statistic methods. Results: Public safety services have to ensure security and eliminate existing obstacles to the simple and extreme conditions in accordance with the law. Averages of amotivation in low physical activities group stood out among PSS officers in special purpose company (4,90) and convoy company (4,71). Averages of extrinsic motivation indicators in average physical activities group stood out among PSS officers in mobile company (2,30) and convoy company (2,42). Averages of introjected, identified and intrinsic motivation indicators in intense physical... [to full text]

Pastarųjų metų pokyčiai Lietuvoje kelia vis didesnius reikalavimus viešojo administravimo institucijoms. Viešasis administravimas turi sugebėti greitai ir efektyviai reaguoti į visuomenės poreikius, keisti ir pritaikyti savo struktūras, procedūras bei veiklos tikslus prie besikeičiančių aplinkybių. Kartu su tuo keičiasi reikalavimai ir valstybės tarnautojams: jie turi būti kūrybingi, kvalifikuoti ir motyvuoti, sugebantys ginti ir tenkinti visų gyventojų interesus. Šiame darbe ir nagrinėjama kokios sąlygos sudaromos valstybės tarnautojams, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, o tuo pačiu daryti sėkmingą šiuolaikinę karjerą valstybės tarnyboje. Darbe iškeliama problema, kad nors teisinė bazė Lietuvos valstybės tarnautojams sudaro gana palankias karjeros galimybes, tačiau nėra užtikrinamas jos įgyvendinimo mechanizmas. Viena didžiausių problemų šiuo metu yra kompetencijos stoka administravimo ir valdymo sričių klausimais, menki valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai. Netobulas valstybės tarnautojų veiklos vertinimo principas, kuris yra tiesiogiai susijęs su paaukštinimu pareigose ir sisteminio mokymosi bei kvalifikacinio tobulinimosi galimybių neužtikrinimas, komplikuoja valstybės tarnautojų karjeros galimybes. / Changes of late years raise growing claims to the public administration institutions in Lithuania. Public administration has to manage fast and effectively react to the society needs. It has to change and apply its structures, procedures and activity objectives according to volatile circumstances. Together with it requirements for civil servants change: they have to be creative, qualified and motivated, also they have to manage to protect and satisfy interests of all people. The aim of this Master Paper is to analyze what conditions are established for the civil servants under which they could adjust to the new requirements and at the same time to climb up the ladder in the civil service.

Kokią sritį benagrinėtume šiandien, bet kurioje atrasime aktualių klausimų ne tik mums bet ir visuomenei. Kiekvieną veiklą reglamentuoja tam tikri teisės aktai ir normos, skiriasi tik jų tobulumas ir kokybė. Lietuva kaip nepriklausoma valstybė yra dar jauna, o „audito“ sąvoka ir jo teisinės tradicijos Lietuvoje tėra tik „vaikas“. Vidaus auditas Lietuvos viešųjų juridinių asmenų (taip pat ir LR Aplinkos ministerijoje) veikloje tikrai dar neužima jam priklausančios vietos organizacijoje. Kiekviena veikla, kaip ir vidaus auditas viešajame sektoriuje, priklauso nuo to, kokia teisinė bazė ją reglamentuoja. Dėl šios priežasties darbe buvo nagrinėjami Vidaus audito profesinės praktikos standartai, LR Aplinkos ministerijos vidaus audito tarnybos veiklą reglamentuojanti teisinė bazė. Vidaus audito profesinės praktikos standartai ir jų taikymas viešajame sektoriuje yra ne tik nauja ir aktuali tema (nes iki šiol niekas viešai nenagrinėjo) viešojo sektoriaus vidaus auditoriams, bet ir yra pakankamai problematiška. / Any sphere taken to be analyzed today comprises actual questions not only for us but also for the society. Each activity is regulated by certain legal acts and rules; the difference is only in their perfection and quality. Lithuania as an independent country is still very young, therefore the concept of audit and its legal traditions in Lithuania are still ‘children’. Internal audit in the activities of public legal entities (also in the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania) do not yet take the right place in an organization. Every activity as the internal audit in public sector depends on which legal base it is regulated. Therefore, this paper deals with the standards of professional practice of internal audit and legal base regulating activities of internal audit of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania. Standards of professional practice of internal audit and their application in the public sector is not only recent and relevant issue (as it was not analysed publicly so far) for the auditors of public sector but also quite topical. One of the claims raised by the European Commission is to run membership funds credibly and effectively - could be implemented via secure system of internal control and audit. In order to implement this aim comprehensive and legal methodological issue – standards of internal audit practice of Lithuania that would sign and correspond to the main requirements for the auditors in the EU are needed. The aim of... [to full text]

Palyginti su kitomis naujomis ES šalis, Lietuvos valstybės tarnyba pasižymi atviriausia konkurencija tarp kandidatų į valstybės tarnybą. Tačiau atvirą konkurenciją Lietuvoje riboja tai, jog pakaitinių valstybės tarnautojų atranka nėra skelbiama viešai, o darbuotojams konkursai nėra taikomi. Lietuvoje valstybės tarnautojų atranka yra decentralizuota. 2008-2012 m. Vyriausybės programoje planuojama „diegti nešališką, objektyvią, iš dalies centralizuotą atranką į valstybės tarnautojo pareigas.“ Tai aktualu mažesnėms Lietuvos viešojo administravimo įstaigoms, kurių personalo atrankos pajėgumas yra silpnesnis. Todėl personalo atranką buvo įmanoma vykdyti per institucijas, kurioms šios institucijos pavaldžios, ar centralizuotą atrankos centrą, įtraukiant išorinius ir nepriklausomus vertintojus. Lietuvos valstybės tarnautojų sutinka, jog Lietuvos valstybės tarnybai reikalingos esminės reformos. Magistrinio darbo tikslas – atskleisti Lietuvos valstybės tarnybos atrankos ypatumus Mažeikių, Plungės, Skuodo bei Telšių savivaldybėse ir numatyti tobulinimosi kryptis. Magistrinio darbo teorinėje dalyje analizuojame žmogiškųjų išteklių valdymo viešajame sektoriuje reformos teorines galimybes, valstybės tarnybos konstekte; Lietuvos valstybės tarnybos sistemos sudėtines dalis bei bruožus, siekiant identifikuoti atrankos metodus į valstybės tarnybą; pateikiame teisės aktų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių atrankos bei priėmimo procesus į valstybės tarnybą, analizę. Praktinėje dalyje... [toliau žr. visą tekstą] / Compared with the other new EU countries of Lithuania, the civil service has the most open competition among candidates for public office. However, open competition in Lithuania limited by the fact that the alternate selection of civil servants are not publicly available, and the workers do not apply to contests. Lithuania selection of civil servants is decentralized. 2008-2012, Government's program is planned to "introduce a fair, objective, in part to the selection of a centralized public servant." This is true for smaller Lithuanian public administration institutions with the selection of staff capacity is weaker. Therefore, recruitment has been possible to carry out the institutions to which these institutions under the authority of, or a centralized screening center, including external and independent evaluators. Lithuanian state officials agree that the Lithuanian civil service requires major reform. The aim of the master research - to reveal the Lithuanian civil service selection features Mazeikiu, Plunge, Skuodas Tent municipalities and provide training and direction. Theoretical part of the master studying human resource management in public sector reform, the theoretical possibilities, the civil service konstekte; Lithuanian civil service system of components and features in order to identify the sampling methods in the civil service; present legislation and other documents governing the selection and adoption processes in the civil service analysis. The practical... [to full text]

Atranka į valstybės tarnybą įtakoja viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių kokybę. Ji yra griežto teisinio reglamentavimo objektas, todėl bet kokios problemos ir tobulinimo perspektyvos susiję su teisinio reglamentavimo turinio pokyčių poreikiu. Darbo tikslas – išnagrinėti esamą atrankos į valstybės tarnybą teisinį reglamentavimą - įvardinti esmines problemas bei galimas tobulinimo kryptis. Pasitelkiant mokslininkų požiūrį į atranką viešajame sektoriuje nagrinėtas atrankos teisinio reglamentavimo turinys, išskirtos probleminės sritys, įžvelgtos galimo tobulinimo perspektyvos. / Selection of the civil service affect human resource quality of the public sector. It is subject to strict legal regulation, so any problems and improvement prospects related to changes in the legal regulation content. The aim - to reveal legal regulation characteristics of the selection in the civil service - . Through scientific approach of the selection in a public sector, legal regulation content is analyzed considering the problem areas and the prospects of potential improvements.