Šiame darbe yra aptariamos elektroninės mikroskopijos technologijos, elektroninių mikroskopų pagrindiniai veikimo principai, jais gaunami vaizdai bei apdorojimo metodai, funkcionalumo praplėtimo galimybės. Ypatingas dėmesys yra skiriamas – Artimo lauko optinio skenavimo mikroskopijai (SNOM – Scanning Near-Field Optical Microscopy). Darbo eigoje suprojektuota ir sukurta programinė įranga, leidžianti prie SNOM tipo mikroskopo prijungti nestandartinį grįžtamojo signalo įrenginį - fotonų skaitiklį. Fotonų skaitiklis yra daug jautresnis už standartiškai naudojamą fotodaugintuvą, tai leidžia SNOM mikroskopu atlikti naujus eksperimentus, kaip fluorescencijos tyrimas, tiriamųjų objektų žymėjimas kvantiniais taškais ir kt. Suprojektuota programa valdo SNOM naudodama sąsajas su mikroskopo programine įranga, sinchronizuoja fotonų skaitikliu gaunamus rezultatus, generuoja vaizdus, pateikia galimybes juos išsaugoti įvairiais formatais. Atlikus programos funkcionalumo tyrimą realiomis sąlygomis, buvo atrasti ir pašalinti programos trūkumai (susiję su sinchronizacija ir SNOM zondo veikimo ypatumais), bei nustatytos fotonų skaitiklio greitaveikos ribos, maksimalios fotonų skaičiaus reikšmės, rekomenduojama matavimo periodo trukmė. Darbe naudojamo fotonų skaitiklio greitaveikos problemoms spręsti pasiūlytas fotonų skaitiklio vienlustės sistemos projektas. Vienlustei sistemai sukurti buvo naudojami duomenys, surinkti programinės įrangos kūrimo ir testavimo metu. Pateikiami vienlustės sistemos... [toliau žr. visą tekstą] / This paper describes technologies used in electronic microscopy, mainly SNOM (Scanning Near-Field Optical Microscopy) and functionality extension possibilities. Software that enables using a photon counting unit as a supplementary input device was designed and presented. The photon counting device is much more sensitive than standard input device, thus new experiments as fluorescence research and Q-dot marking becomes available. The designed software collects data from photon counting unit and utilizes scripts to link with default SNOM software that controls probe movement. While testing the software, issues related to latency and synchronization helped to find out timing limits and optimal probe movement paths. To improve quality and speed of the whole scanning process a system-on-chip (SoC) project is presented. The paper provides details of SoC design, operation and limitations.

Šiame straipsnyje gvildenamas informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) taikymas profesijos mokymo įstaigų edukacinėje praktikoje remiantis ES ir Lietuvos teisiniais aktais, šalies ir užsienio mokslininkų darbais, įvairių institucijų organizuotų tyrimų duomenimis, atskleidžiamos IKT taikymo ugdymo procese techninės sąlygos, problemos ir jų sprendimo būdai, panaudojimas ugdymo procese ir jų poveikis ugdytiniui bei mokymo(si) procesui. / Legal base regulating educational system emphasizes knowledge based on information technologies. As ICT are penetrating into the process of vocational training the training methods and aids are changing and improving, an important role is falling on an educator – teacher. He/she must develop personal communication, literary and cultural competences as well as improve information and communication skills. This may be done by applying innovative ICT training methods and only when teacher has ICT competence. The objective of this work was to elucidate the application of information communication technologies in vocational training from the management and educational aspect. To that end research instruments were formed – questionnaire, according to which the above mentioned aspects were estimated from the point of view of students and teachers, and quality research was carried out by estimating the attitude of managers. 180 students, 100 teachers and 6 headmasters participated in the study carried out in Alanta, Anykščiai and Utena institutions of vocational training in December 2006. These institutions of vocational training do have conditions for application of electronic training aids. They provide themselves with IT aids by executing project activities and inducing teachers to participate in them. The introduction of system of e-services, Internet, e-library is intended in the schools. In educational process the priority is given for traditional training aids... [to full text]

Duomenų „surinkimas“ – tai procesai, skirti tam tikros informacijos, apie dominančią objektinę sritį, kaupimui. Tokių duomenų „apdorojimo“ sąvoka apima jų filtravimą, priežiūrą, saugojimą, analizę ir pan. Kriterijai pagal kuriuos duomenys yra renkami, taip pat metodika ir filtravimas juos padaro specifiniais arba „paskirstytais“. Paskirstytų duomenų surinkimo ir apdorojimo sąvoka yra gana plati ir apima ne tik elementariausius Web klausimynus ar testus, bet ir dideles sistemas, skirtas analizuoti ir apdoroti struktūrizuoto (pvz.: XML) duomenų srauto informaciją, prireikus ją konvertuoti, saugoti ir adaptuoti. / Term WIKI defines ideas and basis for data collection and management, necessary and mandatory methods required to ensure quality of collectible data. The purpose of this master work is analysis of existing solutions of data collecting and analysis systems in order to create a new unique WIKI community based system for price and other information (related to products on the market) analysis. System target – build up user manageable knowledge base for recognition of changes in the market, fast, easy and cheapest products information withdraw. It gives an overview of the best data collection approaches structure, techniques and logic, data analysis and collection methods (based on the system target), also proposes created model and defines means and tools, for model creation and realization.

The aim of the disertation is to improve the efficiency of the of the refurbishment process of the public buildings by using methods of multiple criteria analysis, the developed model for integrated analysis of the negotiations process for refurbishment of buildings and the Multiple Criteria Decision Support System for Refurbishment of Public Buildings developed on the basis of these models.

The aim of the dissertation is to improve the efficiency of the refurbishment process of public buildings by using methods of multiple criteria analysis, the developed model for integrated analysis of the lifecycle of a public building, the model for integrated analysis of the negotiations process for refurbishment of buildings and the Multiple Criteria Decision Support System for Refurbishment of Public Buildings developed on then basis of these models.

Globalizacija, labai sparti informacijos ir ryšių technologijų, elektroninių ryšio paslaugų bei Interneto plėtra ir išplitimas lėmė, kad šiuolaikinis pasaulis susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Permainos vyksta taip greitai, kad tai, kas šiandien yra nauja, rytoj gali būti antikvaras, todėl toks dinamiškas ir intensyvus gyvenimo tempas lėmė, kad informacijos ir žinių faktoriaus vaidmuo tampa lemiamas visose sferose. Informacijos ir ryšių technologijų raida leidžia vis labiau efektyviai ir greitai skleisti informaciją bei žinias. Jas priimti, apdoroti ir perduoti, turint tinkamus įgūdžius, tampa labai paprasta ir efektyvu, nes informacijos ir žinių tinkamas naudojimas suteikia konkurencinio pranašumo. Toks spartus gyvenimas, nepastovumas ir greiti pokyčiai skatina dinamiškumą ir permainas socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, todėl atsiranda poreikis kurti naują Informacijos visuomenę, kuri sugebėtų efektyviai veikti tokioje dinamiškoje aplinkoje ir tinkamai išnaudoti informacijos bei IRT potencialą. ES supratimu informacijos visuomenės terminas apibūdina ekonominius, socialinius pokyčius, kuriuos sukelia IRT plėtra ir intensyvus jų naudojimas Nuolatinė IRT plėtra leidžia pastoviai kurti naujas elektronines paslaugas ir produktus, bei sudaro sąlygas naujiems informacijos ir žinių naudojimo ir pritaikymo būdams, kurie užtikrina konkurencingumą ir skatina ekonomikos augimą. Kiekviena valstybė privalo to siekti ir investuoti į inovacijas IRT sektoriuje, tačiau turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY: EU's Information Society Programmes in the Context of Knowledge Economy Globalization and rapid Information and Communication Technology (ICT) development are main reasons for information and knowledge becoming of a great importance. In the present day market scenario of intense competition, every country needs to know what they know and be able to leverage on its information and knowledge base to gain competitive advantage. Because of the rapid information use in the society’s everyday life, every country has to create new information society, which is able effectively use information and ICT. One of the European Union (EU) objectives is to make sure that Europe's business, governments and citizens continue to play a leading role in shaping and participating in the global knowledge and information based economy The world economy is moving from a predominantly industrial society to a new set of rules - the information society. What is emerging is often referred to as the new economy. It has tremendous potential for growth, employment and inclusion. Yet Europe is not fully exploiting this potential as it is not moving fast enough into the digital age. The underpinning dynamics of the new economy are strong. Digital technologies make accessing, processing, storing and transmitting information increasingly cheaper and easier. The sheer scale of information available creates huge opportunities for its exploitation through the development of new products and services... [to full text]

Data storing semantic technologies separate it from applications code and gives availability for computers as well as people understand and share semantics in real time. These technologies also enable to add new data source or link between software applications as easy as to draw new link in the model. Unfortunately these technologies are yet not developed and popular as we could notice strong benefits of them in daily life. Introduction of semantic search system is an attempt to show the strong points of semantic technologies. Semantic search is more precise because of its opportunities to narrow handled domain down, it gives more exact result than usual, keyword based search. This advantage is clearly shown when database is very large and is filled with plenty of data. It also gives possibility to retrieve results from multiple distant data sources and form custom or predefined result sets as a central hub for some data domain. Automatic ontology generation based on database schema and metadata is suggested in this work. Such solution ensures that semantic search, which uses generated ontology, serves up-to-date search services even when structure of database is changed.

With the development and rapid spread of new teaching methods involving the use of Information and Communication technologies (ICT) the need of new researches has appeared. Cognitive skills (skills of achieving theoretical and practical knowledge) can be effectively developed through chemistry experiments when theoretical and practical knowledge are juxtaposed. The research topic of the dissertation is the impact of ICT based chemistry experiments on cognitive skills education during chemistry lessons. The research was conducted in one of city’s gymnasiums by construction of cognitive skills expression during chemistry lessons model and its’ implementation in education project. Summarized research results showed weaknesses of ICT implementation in chemistry teaching and limitations of virtual chemistry experiments application for cognitive skills education. The dissertation creates guidelines for other researches in the field of ICT implementation for natural science education. / Tobulėjant informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) vis didesnį populiarumą ir plėtrą įgauna mokomosios kompiuterinės priemonės, todėl atsiranda būtinumas tirti šių mokymo priemonių įtaką ugdymui. Pažintinių mokėjimų (mokėjimų įgyti teorines ir praktines žinias) ugdymas efektyviai vyksta per chemijos pamokų demonstracinius ir laboratorinius eksperimentus, kai yra sugretinamos teorinės žinios su praktiniais mokėjimais. Disertacijoje nagrinėjama, kokią įtaką pažintinių mokėjimų ugdymui turi chemijos demonstraciniai bandymai ir laboratoriniai darbai atlikti IKT pagalba. Nagrinėjant disertacijoje keliamą mokslinę problemą sukurtas pažintinių mokėjimų raiškos chemijos pamokose modelis, parengtas ir vienoje iš miesto gimnazijų įgyvendintas ugdymo projektas. Apibendrinus atliktų tyrimų rezultatus, nustatyti IKT taikymo chemijos ugdyme trūkumai, aprašyti virtualių chemijos eksperimentų taikymo pažintinių mokėjimų ugdymui ribotumai. Disertacinis tyrimas sukuria gaires kitiems IKT taikymo gamtamoksliniame ugdyme moksliniams tyrimams.

Ugdymo proceso kaita, apimanti pakitusį ugdymo turinį, naują požiūrį į besimokantįjį, žinių sistemą, kintantis šeimos požiūris į mokyklą, informacijos gausa, reikalauja ir naujų turinio perteikimo būdų, tad kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisąmoninti mokomąją medžiagą, ugdytų kūrybiškumą ir norą daugiau sužinoti. Šiuos siekius gali padėti įgyvendinti IKT (informacinės komunikacinės technologijos ir IMM (inovatyvūs mokymo metodai). Šiame darbe laikysime, kad informacinės komunikacinės technologijos - tai (skaitmeninių) būdų ir priemonių visuma, kuriomis ugdymo tikslais kuriama, renkama, saugoma, transformuojama ir skleidžiama informacija. Teorinėje dalyje pristatoma informacinių technologijų evoliucija ir revoliucija, apžvelgiamas atskirų užsienio šalių IKT naudojimas praktikoje. Taip pat aiškinamasi apie IKT naudojimą pradinėse klasėse per IKT taikymo rekomendacijas; mokytojo funkcijas, vaidmenis ir metodų įvairovę; vertinant mokinių pasiekimus ir palaikant ryšius su tėvais. Analizuojama IKT taikymas pasaulio pažinimo kurse per kompiuterines mokymo priemones lietuvių kalba ir jų naudojimo galimybes bei per tarptautinių IKT išteklių elektroninę struktūrą. Šiuo darbu buvo siekiama išsiaiškinti, ar inovatyvūs mokymo(si) metodai – šiuolaikinius pedagogikos lūkesčius atitinkantys veiksmingi ugdymo metodai? Buvo iškeltas darbo tikslas – apžvelgus IKT ir IMM naudojimo pasaulinę patirtį ir išsiaiškinus Lietuvos situaciją šiuo klausimu... [toliau žr. visą tekstą] / Changes in the process of education, relied on the changed educational content, new approach towards learner, systems of knowledge, changing families‘ overview to school, the profusion of information requires new methods of content imparts. So every teacher seeks’ his lessons to be more interesting, helpful in realizing educational material as well as helping in development of learners creativity and willingness of news. These aims might be accomplished by using ICT (informational communication technologies) or IEM (innovative educational methods). In the frames of this work informational communication technologies are integer of ways and measures with witch information is collected, stored, transformed and spread as the aim of educational process. Theoretical part of the work present evolution and revolution of information technologies, examples of various use of ICT in foreign counties. It also reveals main ways of ICT use in elementary school: in evaluation of learners knowledge and getting into contact with parents. ICT use possibilities in lessons of natural science by using Lithuanian language and it’s use possibilities and international ICT base. This work was aimed to reveal whether innovation educational methods correspond with the expectations of modern pedagogy. The goal of the work after analysis of ICT and IEM (it’s international examples and Lithuanian experience in this field) – promote research, that would allow us to evaluate given educational methods and... [to full text]

Tyrimo problema: Lietuvoje nepakankamai ištirta kokių žinių ir gebėjimų pedagogai turi turėti siekiant taikyti IKT ugdymo procese: parengiant savarankiškai besimokantį ugdytinį, gebantį tirti atvirus švietimo išteklius, vertinti jų patikimumą, taikyti IKT formalaus ugdymo procese. IKT kompetencija pedagogo profesinėje veikloje nėra apibrėžta, o pedagogo profesijos kompetencijos apraše pateiktas IKT kompetencijų apibrėžimas neatitinka šiuolaikinių IKT kompetencijų tarptautinių aprašų bei pedagogo veiklai keliamų reikalavimų švietimo reformos kontekste. Tyrimo objektas – pedagogų IKT kompetencija. Tyrimo tikslas – nustatyti pedagogų IKT kompetencijos sandarą ir jos raišką profesinėje veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti pedagogo profesines kompetencijas Mokytojo profesijos kompetencijos aprašo kontekste. 2. Apibrėžti pedagogo IKT kompetenciją. 3. Apžvelgti Lietuvoje atliktus IKT kompetencijos raiškos tyrimus pedagogo profesinėje veikloje. 4. Ištirti pedagogų IKT kompetencijos raišką profesinėje veikloje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, duomenų analizei naudota aprašomoji statistinė analizė (naudojant SPSS Statistics 19 programą). Duomenų rinkimui naudota internetinė apklausa ir struktūruotas interviu. Pagrindinės išvados: 1. Kompetencijos sąvokos vienaskaitos ir daugiskaitos formos panaudojimas „Mokytojo profesijos kompetencijos apraše“ (2007) yra painus ir nelogiškas – mokytojų profesinę kompetenciją sudaro aštuonios kompetencijos. 2. Pedagogo IKT... [toliau žr. visą tekstą] / Research issue: In Lithuania has not been sufficiently explored yet, which specific knowledge and skills the teacher should have in order to use ICT tools in the educational process under certain conditions: developing self-learners among children who are able to explore open educational resources, to value their validation, to apply and to use ICT in formal educational process. ICT application competencies are not described and ICT competence definition in teacher's professional competence schedule does not meet the definition of modern ICT competencies in the international schedule and the requirements of teachers' activities in context of education reform. Research subject – teachers' ICT competence. Research aim – to determine the contents of teacher ICT competence and it's identification in teacher professional activities. Research goals: 1. To discuss teacher ICT competencies in the context of teacher professional competence schedule in Lithuania. 2. To define teacher ICT competence. 3. To review ICT competence identification researches in teachers’ professional activities in Lithuania. 4. To explore teachers' ICT competence identification. Research methods – analysis of scientific literature, data analysis was performed using descriptive statistical analysis (using SPSS Statistics 19 program). Data collected using an online survey and structured interviews. The main conclusions: 1. The use of the singular and plural forms of ‘Competence’ term in “Teachers... [to full text]