Tyrimo objektas: Mokinių smurto pasireiškimai ir jo prevencija. Tyrimo metodai: 1) Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė 2) Mokinių ir jų tėvų anoniminė anketinė apklausa 3) Rezultatai apskaičiuoti statistinių duomenų apdorojimo programa PAULA 4 (Bitinas, 1998). Tyrimo tikslas: nustatyti pagrindines mokinių smurto elgesio apraiškas gimnazijoje, vidurinėje mokykloje, bei jo prevenciją. Tyrimo rezultatai: Empirinio tyrimo rezultatai paneigė hipotezę, kad smurtas didesnis vidurinėje mokykloje, negu gimnazijoje. Mokinių smurto mokykloje raiškos tendencijos, labiausiai atsiskleidžia per saugumo mokykloje parametrą. Tiek vienoje mokykloje tiek kitoje smurtaujama panašiai. Reikšmingesni skirtumai būtų tarp lyčių, berniukai mokyklose jaučiasi saugiau negu to paties amžiaus mergaitės. Hipotezė teigusi, kad smurto prieš vaikus prevencija vykdoma aktyviau Kauno rajono gimnazijoje, nei Kauno miesto vidurinėje mokykloje, nepasitvirtino. Smurto prieš vaikus prevencija vykdoma nepakankamai aktyviai abiejose mokyklose. Daugiau negu pusė mokinių atsakė tokių užsiėmimų skirtų apie smurtą prieš vaikus aiškinimui, nevyksta niekada. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę dėl tėvų požiūrio į vaikų problemas: kuo vyresni tėvai, tuo jiems aktualesnė smurto problema mokykloje. / Object of research: violence of schoolchildren and its prevention. Methods of research: 1) Analysis of the research literature and documents 2) The anonymous guestionnaire for the schoolchildren and their parents 3) The results are computerised with the statistical data working program PAULA 4 Purpose of research: find the main manifestation of children violence and it‘s prevention in the secondary schools and gymnasiums. Purpose of research: The results of empirical research denied the hypothesis than violence is bigger in the secondary school than in the gymnasium. The violence of the schoolchildren is brighter in the secondary school. The violence is similar in both schools. More significant differences are between the different sexes. Boys in the school feel much more safety than the girls. Hypothesis which claimed that the prevention of violence with the children is more active in Kaunas gymnasium than in Kaunas secondary school is not correct. The prevention of violence with the schoolchildren is not active in both schools. More than half schoolchildren claimed that there isn’t the lesson about violence prevention in the schools. The results of research confirmed the hypothesis about parent’s opinion to children problems: more elder the parents are more relevant violence problem for them is. Object of research: violence of schoolchildren and its prevention. Methods of research: 1) Analysis of the research literature and documents 2) The anonymous guestionnaire for... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamos patyčių raiškos ir psichosocialinės moksleivių patirties sąsajos. Suformuluota hipotezė, kad patyčių patyrimą ir tyčiojimąsi paauglystėje labiausiai įtakoja šeimoje įgyta psichosocialinė patirtis. Tyrime dalyvavo 129 5-8 klasių moksleiviai. Anketinės apklausos metu tirta, kokie individualūs veiksniai nulemia patyčių raišką, kaip ši raiška yra susijusi su šeimoje, klasėje ir mokykloje įgyta psichosocialine patirtimi. Tyrimo metu nustatyta, kad dažniau iš kitų tyčiojasi vyresni paaugliai. Svarbų vaidmenį vaidina respondentų turimi lingvistiniai gebėjimai – kuo respondentai gabesni kalboms, tuo rečiau jie yra spardomi, apspjaudomi, reketuojami, ignoruojami, pravardžiuojami ir šmeižiami, prieš juos rečiau kurstomi aplinkiniai bei jie patys rečiau tyčiojasi iš kitų. Didelės įtakos turi ir televizijos žiūrėjimas: kuo dažniau paaugliai laisvu metu žiūri televizorių, tuo dažniau jie rašinėja bjaurius užrašus apie kitus vaikus, siuntinėja jiems negražius laiškus, spjaudosi, reketuoja, prasivardžiuoja, šmeižia arba melagingai kaltina kitus vaikus. Taip pat išsiaiškinta, jog daugiau patyčių patiria tie paaugliai, kurie gyvena tik su tėčiu arba konfliktiškose šeimose, tačiau jie ir patys daugiau tyčiojasi iš kitų. Šeimos materialinė gerovė susijusi su retesnėmis patyčiomis. Kuo gausesnėje šeimoje auga respondentai, tuo daugiau patyčių jie patiria. Fizines patyčias dažniau propaguoja vyriausieji vaikai šeimoje, o verbalines – vidurinieji. Vienintelis... [toliau žr. visą tekstą] / Frequent bullying is a most common form of aggressive behavior at comprehensive school and is treated as deliberate, frequent negative individual or group actions against person, usually weaker and unable to protect himself, aiming at his wounding or injury. In this paper is analyzed the interaction of bullying and individual psychosocial experience. 129 schoolchildren from 5-8 classes took part in this research. Findings: By others frequently bullies older teenagers. The more abilities for learning different languages have respondents, the less they are kicked, spited up, racketed, ignored, dubbed and slandered, and less they bully from others. The TV also has a significant impact on bullying: the more often teenagers watch TV, the more they are making ugly records of other children, sends them ugly letters, spit on, racket, dub, denigrate or falsely accuse the other children. It also made clear that the more bulling experience have those teenagers who lives with a father or in the feuding families, but they more bullies from others. Higher family incomes is associated with the less bullies. The bigger is respondent’s family, the more bullies they experience. Physical bullying more common in the oldest children in the family group, and verbal – in the middle. The only inhibitive bullying parenting style is democratic. It was found that the more friends have respondents, the less bulling they experience. The time allowed to their peers, reducing bullying, but it... [to full text]

Tyrimo objektas – moksleivių agresyvumas ir vidinė darna. Tyrimo tikslas – nustatyti Kauno miesto 12-13 ir 15-16 metų paauglių agresyvumo raišką ir vidinę darną. Uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių agresyvumą ir vidinę darną, jų ryšį. 2. Išanalizuoti paauglių agresyvumą ir vidinę darną pagal lytį. Hipotezė: agresyvių paauglių vidinė darna yra mažesnė. Išvados 1. Atlikus tyrimą nustatyta, jog Kauno miesto mokyklų paaugliai pasižymi vidutiniškai išreikšta agresija (p<0,001). Manoma, jog agresyvus elgesys yra dažnas reiškinys mokymosi įstaigoje. Kauno miesto mokymosi įstaigų paaugliams buvo nustatyta vidutinė vidinės darnos reikšmė (p<0,001). Atlikus tyrimą, pastebėta, jog tie paaugliai kurie surinko aukštus agresijos klausimyno balus, pas juos vidinė darna buvo ženkliai mažesnė, negu tų paauglių kurie buvo surinkę žemesnius balus. 2. Išanalizavus, agresyvų elgesį pagal lytį, nustatyta, jog vaikinai surinko aukštesnius balus, nei merginos (P<0,05). Analizuojant vidinę darną, skirtumas tarp lyčių buvo statistiškai nereikšmingas (p>0.05). Rekomendacijos, pasiūlymai 1. Būtina skirti daugiau lėšų ir priežiūros, agresijos prevencinių priemonių, įgyvendinimui mokymosi įstaigose. 2. Neužtenka įrengti kameras mokymosi įstaigų kiemuose ar viduje, turi būti atsakingas už tai žmogus, ir visa tai stebėti. 3. Reikėtų skatinti mokinių bendradarbiavimą tarpusavyje pamokų metu, taip stiprinant mokinių ryšį tarpusavyje ir kartu mažinant mokinių atsiskyrimą, izoliaciją nuo klasės draugų. 4... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research - students aggressiveness and sense of coherence . The aim – to identify connection between agression and internal coherence at Kaunas city in 12-13 and 15-16 years old adolescents. Objectives: 1. To indetify adolescent aggression and internal coherence. 2. To analyze adolescent aggression and internal coherence by gender; Hypothesis: The aggressive adolescent sense of coherence is lower. Findings 1. Research showed that aggressive behavior is a common phenomenon in the school. Descending the internal consistency of increased aggression, adolescents noted a lower level of internal coherence . 2. Analyzed the aggressive behavior by gender it‘s seen that both girls and boys average aggression occurs. Sense of coherence with the boys was slightly higher. 3. The connection between aggressive behavior and internal coherence is that adolescents are often more aggressive behavior if sense of coherence is lower. Recommendations, suggestions: 1. Necessary to devote more resources and maintenance to aggression prevention in learning institutions. 2. It is not enough to install cameras at learning institutions yards or inside, responsible worker should be to watch records. 3. Cooperation among the students during the lessons should be promoted to enhance student‘s relationship with each other and to reduce separation and isolation from classmates . 4. It is recommended to perform regular aggression prevention research and to draw conclusions.

The Lithuanian and foreign scientists state that media makes a huge impact to the opinion and habits of a society. Television provides the information in various formats using dynamic ways with special effects, which attract the attention of children. Thus television can be considered as most powerful and influential type of media affecting the behaviour of children and their social perceptions. This paper raises new a new problem such as lack of complex researches of media programs content and how they affect children’s behaviour and social perceptions. This area of research still needs more in depth studies because many scientist’s researches show the existence of a connection between violence seen on TV and aggressive behaviour however there have not been proved that particularly violence on TV has the most influence to the social skills development of teenagers. The research of legal basis has proved that broadcasters still can easily broadcast the TV programmes with violent acts in the prime time. The research of scientific literature discovered that violent TV shows have influence to psychological and physiological development of teenagers, their achievements in learning process. The research done by the author of this paper herself showed that half of 12-16 years old children spend 3 or more hours daily watching TV. According to the research done by the author, children who experience positive emotions watching violence on TV behaves more aggressively in their social... [to full text]

One of the most important indicators that characterize moral and social position of a state is criminality. Violence or compulsion, especially against children, have already become one of the most painful problems in our society. Respect to a person’s life and the surrounding world, health, or views, like many other human values, have lost their real value, not only in terms of a separate individual and family, but also in the behaviour and consciousness of all society. However, it can be clearly defined that punishing a child by physical punishments leads him to the other status in society, i.e. lower than of adults. This paper deals with the spreading of violence against children in Kėdainiai. The theoretical part presents the definitions of violence and compulsion. The second part concentrates on the forms of agression and the display of them. The third part outlines the factors which influence violence and compulsion. The fourth part discusses the existing situation in Kėdainiai, and finally, the fifth part presents the ways of violence prevention and provides suggestions how to improve the existing situation. In order to try to stop violence against children, it is necessary to explain actively the phenomena of violence to the society and the children themselves, change the traditional opinion of the society, by stressing the fact that violence and compulsion in a family and society are not only the matters of the family. The view of the society towards children is... [to full text]

Aktualumas. Agresyvaus elgesio priežastys aiškinamos įvairiai. Kai kurie psichologai agresiją sieja su konstituciniais, fiziologiniais arba genetiniais veiksniais. Kiti mano, kad agresija yra išmoktas fenomenas, kurį (tiesiogiai arba netiesiogiai) pastiprina tėvai, bendraamžiai, žiniasklaida bei kita vaiką supanti aplinka. Pvz., L. Eron (1982) pabrėžia išmokimo svarbą vaiko agresyvaus elgesio raidoje ir teigia, kad agresija gali būti išmokta jau ankstyvame amžiuje, o po to išplėsta, perkelta į kitas situacijas. Teigiama, kad agresyvų elgesį gali sukelti tam tikros socialinės sąlygos (pvz., šeimos struktūra, pajamos ir kt.). Apie mokinių agresyvaus elgesio ypatumus, lyčių agresyvaus elgesio skirtumus, tyrimų atlikta labai mažai. Kadangi mokyklose agresyvaus elgesio problema yra aktuali ir reikalaujanti sprendimo, tai ir paskatino ištirti vyresnių klasių mokinių (6—18 m.) agresyvumo raiškos ypatumus ir agresijos sąsajas su adaptacija mokymosi įstaigose. Tyrimo tikslas — atskleisti 10—12 klasių mokinių, agresyvumo apraiškų ir adaptacijos mokymosi įstaigoje sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti 10—12 klasių vaikinų ir merginų agresyvumo apraiškų skirtumus. 2. Išanalizuoti 10—12 klasių mokinių agresyvumo apraiškų skirtumus tarp vidurinių bei gimnazijos tipo mokyklų. 3. Palyginti 10—12 klasių mokinių adaptacijos skirtumus tarp vidurinių bei gimnazijos tipo mokyklų. 4. Nustatyti koreliacinius ryšius tarp 10—12 klasių mokinių agresyvumo ir jų adaptacijos mokymosi įstaigose lygio... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance. The reasons of aggressive behaviour can be explained in many ways. Some psychologists relate aggression with constitutional, physiological and genetic factors. Some think that aggression is a learned phenomenon, which is (directly or indirectly) reinforced by parents, contemporaries, media and other environment that surrounds the child, e.g. L. Eron (1982) emphasizes the importance of learning in the development of aggressive behaviour of the child. He claims that the aggression can be learned even in the early age, then expanded and put in other situations. It is said that aggressive behaviour can be caused by some of the social circumstances (e.g. family structure, income etc.). Only few researches are made about the peculiarities of aggressive behaviour of the students, about the differences of aggressive behaviour of sexes. The problem of aggressive behaviour at school is very relevant and requiring a solution. This encouraged me to survey the peculiarities of expression of aggression of the students of the senior classes (16-18 years) and the connection between aggression and adaptation in learning institutions. The aim of the survey – to reveal the manifestations of aggression of the students from 10-12 forms and the connections of adaptation in learning institutions. Tasks: 1. To value the differences of manifestations of aggression of males and females from the 10-12 forms. 2. To analyze the differences of adaptation of 10-12 forms students in... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas buvo išsiaiškinti vaikų globos namuose gyvenančių vaikų su normaliu ir sutrikusiu intelektu, vaikų globos namų bendruomenės požiūrį į agresyvų elgesį, jo priežastis bei raiškos ypatumus, išnagrinėti kaip ir kodėl pasireiškia agresija tarp minėtų grupių. Buvo iškeltos Hipotezės:1. Egzistuoja agresijos suvokimo skirtumai: tarp sutrikusio ir normalaus intelekto vaikų gyvenančių globos namuose, jų bendraklasių, juos ugdančių auklėtojų bei mokykloje dirbančių mokytojų .2. Dauguma vaikų globos namų ugdytinių mokosi pagal specialiąsias ugdymo programas, o tai sąlygoja jų žemesnį socialinį statusą, todėl jie jaučiasi lengviau pažeidžiamais ir daug platesnes elgesio apraiškas jų atžvilgiu vadina agresyviomis. 3.Pradinėje ir pagrindinėje mokyklose vaikai iš vaikų globos namų patiria agresiją iš savo bendramokslių, ypač vyresnių moksleivių. 4. Patirdami agresiją mokyklose, vaikų globos namų ugdytiniai tampa patys agresyvesni ir pradeda agresyviai elgtis su kitais vaikais iš globos namų, o ypač jų agresyvumas pasireiškia sutrikusio intelekto vaikų atžvilgiu. Šiame darbe apžvelgiama specialiojo ir integruoto ugdymo sistema ir raida. Pateiktos socialinės-psichologinės mokykloje besimokančių specialiųjų poreikių ir vaikų globos namuose gyvenančių vaikų charakteristikos, .Taip pat apžvelgta Vaikų globos namų sistema ir istorinė raida. Apžvelgiamos kelios svarbios agresijos kilmę aiškinančios teorijos. Išsiaiškinti ir konkretizuoti veiksniai, agresyvumo raiškos... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this Master’s work was to ascertain attitude of children with mental disability and normal mentality who live in children foster houses, children foster house community’s attitude towards aggressive behavior, its reasons and expression peculiarities, to explore how and why the aggression is expressed between those groups. There were hypothesized some hypothesis: 1. There are some aggression perception differences: between children with mental disability and normal mentality living in children foster houses, their classmates, their housemothers and their school teachers. 2. Most children from children foster houses study under the special education program and this situation leads to lower social status. Consequently, they feel more vulnerable and the wider expression behavior towards them is often called aggression. 3. At Basic and Primary schools children from children foster houses often sustain the aggression from their classmates, especially, from older pupils. 4. To feel aggression at school children from children foster houses became more aggressive with other children in a foster house and, especially, with children having mental disabilities. In this Master’s work there was discussed the special and integrated education development and some special education laws were mentioned too. There were also given the social-psychological character references of children living in children foster houses, the system of the foster house, its... [to full text]

Moksleivių tarpusavio smurtas viena aktualiausių šiandienos problemų Lietuvos mokyklose. Psichologinis ir fizinis smurtas yra dažniausios moksleivių tarpusavio agresyvaus elgesio formos, neįtraukiamos į jokią statistiką. Tyrimai rodo, kad šeimos problemos, sunkumai mokykloje bei priklausomybė nuo naujųjų technologijų smarkiai įtakoja moksleivių adaptacijos, bendravimo bei elgesio sunkumus. Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti, ar moksleivių smurtinis tarpusavio elgesys išplitęs ir pradinėse klasėse bei nustatyti, kas daro lemiamą įtaką tokio elgesio apraiškoms tarp moksleivių. Tuo tikslu buvo tirti 1-10 klasių moksleiviai, jų laisvalaikio ypatumai bei santykiai su tėvais. Tyrimo metu nustatyta, kad moksleivių tarpusavio smurtinį elgesį labiausiai įtakoja kovinių filmų dažnas žiūrėjimas bei prasti santykiai su tėvais. Tokie vaikai turi daugiau emocinių, elgesio ir bendravimo sunkumų, kurie apsunkina jų socialinę adaptaciją. Jiems būdingas nesugebėjimas užmegzti ilgalaikio produktyvaus kontakto su bendraamžiais. Teisinių dokumentų bei anketinės apklausos analizė atskleidė, kad smurto tarp moksleivių prevencijos problemą reikia spręsti kompleksiškai. Sėkmingą prevencijos įgyvendinimą lemia ne tik naujų teisės aktų, draudžiančių visų rūšių smurtą išleidimas, bet ir visos visuomenės sąmoningumas. / Violence among school students is one of the most acute problems in Lithuanian schools nowadays. Psychological and physical violence are the most frequent forms of aggressive behaviour among pupils that are not included in any statistical reports. It is shown that family problems, difficulties at school and addiction to modern technologies have negative outcomes on school students and also result in difficulties of their adaptability, development and interaction. The aim of this study was to ascertain whether the aggressive behaviour is common among primary school students as well as that among senior pupils and also to dwell on the determinant factors of violent behaviour. To reach this goal we questioned pupils of 1-10th forms and analysed the peculiarities of their pastimes and relationship with their parents. The research showed that violent behaviour among school students is mostly influenced by frequent watching of fighting films and bad parent-children relationship. These children have more emotional, behavioural and communicative difficulties, which complicate their social adaptation. Moreover, their ability to create long-term contacts with students of their age is limited. The analysis of legal documents and pupils’ questionnaire revealed the fact that the problem of prevention violence among school students should be dealt with complex solution. The issue of new laws providing against violence of all kinds would not be sufficient without the society awareness.

Magistro darbas susideda iš įvado, 3 skyrių, išvadų, rekomendacijų. Jį rašant išanalizuoti 46 literatūros šaltiniai lietuvių ir užsienio kalbomis. Darbą sudaro 64 puslapiai (be priedų). Darbas papildytas 4 priedais. Gauti rezultatai pateikiami 1 lentelėje ir iliustruojami 24 paveikslais. Darbui atlikti iškelti trys uždaviniai. Jų siekiant buvo naudoti šie tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės ir metodinės literatūros analizė. Sociometrinio tyrimo metodai – anketinė apklausa. Taip pat atliktos Statistikos departamento duomenų ir Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenų antrinės analizės. Matematiniai duomenų skaičiavimai atlikti kompiuterine programa SPSS. Rezultatai išreikšti procentais (proc.). Aprašomaisiais metodais buvo aprašomi, analizuojami ir interpretuojami tyrimo rezultatai. Remdamasi empirinio tyrimo rezultatais, autorė analizuoja socialinių darbuotojų veiklą ir būdus, kuriuos jie taiko spręsdami šeimose kilusius agresijos proveržius. Tyrimas atskleidė, kad agresija šeimose pasireiškia dėl tam tikrų priežasčių, t. y. alkoholizmo, bedarbystės, narkomanijos. Nuo šio reiškinio nukenčia ne tik šeimos nariai, bet ir jiems norintys padėti socialiniai darbuotojai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai apie agresyviai besielgiančius asmenis šeimose, socialiniai darbuotojai sužino iš trečių asmenų, o jų pagalbos efektyvumą užtikrina geras profesinis išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas. Socialiniai darbuotojai, norėdami eliminuoti agresiją šeimoje, taiko įvairius... [toliau žr. visą tekstą] / Work conists of Introduction, 3 chapters, conclusion and recomendations. 46 literature sources in Lithuanian and foreign languages were analized in the progress. The work consists of 69 pages (exluding additions). It is supplemented by 3 additions. The received results are presented in table 2 and illustrated with 24 pictures. To do the work 3 tasks were raised. In achieving them these research methods were used: theoretical – scientific and methodical literature analysis. Social research methods – questionnaire inquest. Also the secondary analysis of the department of Statistics data and Criminal action departamental registry data. Mathematical data calculations were done using SPSS software. The results are expressed in per cents. In descriptive methods the reserch results were described, analized and interpreted. On behalf of empirical research result, the author is analyzing social workers activity and nature which they apply in resolving agrresive breakthrough happening in the family. Research shows that agrresion in the family arrises for specific reasons i.e. alkohol, unemployment, drugs. Not only family members but also willing to help social workers suffer from this occurrence. During research it became clear that ususally social workers find out about agresively behaving family members from third parties and that the effectivenes of their help is ensured based on their good profesional education and raising qualifications. Social workers use various methods to... [to full text]

Forsai - sportinio stiliaus jaunuoliai, paplitę didžioje dalyje Lietuvos miestų. Pagrindiniai miestai Kaunas ir Panevėžys. Forsas - žodis atkeliavęs iš anglų kalbos (force - jėga.). Šios subkultūros amžius labai įvairus - svyruoja nuo 12 iki 30 metų. Lietuvai dar esant Sovietų Sąjungos sudėtyje, forsų subkultūra buvo viena iš ryškesnių subkultūrų. Forsų subkultūros stilius pradėjo plisti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Forsų subkultūra, jų elgesys, gyvenimo būdas, agresijos raiška – yra būdingi ir daugeliui Lietuvos gyventojų, kurie nėra tiksliniai šios subkultūros atstovai, tačiau jų bendravimas, elgesys, manieros dažnai primena ir byloja glaudų ryšį tarp subkultūros ir asmens. Jaunimo agresyvumas yra įtakojamas šeimoje matomų elgesio pavyzdžių, tėvų auklėjamųjų nuostatų. Žiniasklaidoje publikuojami smurtiniai vaizdai, didelė emocinė įkrova straipsniuose agresyvumo tematika, iššaukia destruktyvų jaunimo elgesį. Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad forsų subkultūra tendencingai naudoja smurtą bei agresiją aplinkinių atžvilgiu, kas ir skatina ištirti ir įvertinti forsų subkultūros agresyvumo ir smurto veiksnius bei atlikti susijusias išvadas. / Forss - a sporty young people in a great spread in Lithuanian cities. Main cities Kaunas and Panevezys. Forsas - the word came from the English language (force - the force.). These subcultures ever so varied - ranging from 12 to 30 years. Lithuania was still the Soviet Union, forss subculture was one of the most distinct subcultures. Forss subculture began to spread not only in Lithuania but also throughout the world.Youth aggressiveness is influenced by family behavior visible examples of parents adopting educational provisions. The media published images of violent, high emotional charge Articles aggressive subjects, leads to destructive behavior in youth. In a society perceived as chev subculture tends to use violence and aggression against surrounding who and promotes study and evaluate forss subculture of violence and aggression factors and make findings.