Paauglių (12-18 m.), gyvenančių vaikų globos įstaigoje, gaunamos socialinės paramos ir pagrindinių poreikių patenkinimo ryšio su agresyvumu tyrimas Darbo objektas – sąryšio tarp 12 – 18 m. vaikų globos įstaigose gyvenančių paauglių, gaunamos socialinės paramos, pagrindinių poreikių patenkinimo ryšio ir agresyvumo ypatumai. Darbo aktualumas. Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja vaikų, praradusių tėvų globą. Šiai problemai skiriama daug dėmesio, kuriamos įvairios programos siekiant pagerinti šių vaikų psichosocialinį prisitaikymą. Tačiau mokslinių tyrimų, nagrinėjančių globos įstaigose gyvenančių vaikų patiriamus sunkumus ir poreikius, trūksta. Jiems trūksta socialinės paramos (tai, kiek vaikas suvokia, kad juo yra rūpinimąsi, jis mylimas, gerbiamas ir vertinamas, kiek jis jaučiasi palaikomas, remiamas savo tėvų (globėjų), bendraamžių, mokytojų bei kitų socialinį tinklą atstovaujančių individų), nepatenkinami pagrindiniai poreikiai (pasiekti pripažinimo ir pagarbos, turėti šiltus santykius su žmonėmis, apsirūpinti save ateityje, užsidirbti pragyvenimui) ir dėl to kyla agresyvumas. Tai yra mažai tyrinėta problema, yra aktuali ir reikalauja mokslinio tyrimo. Darbo tikslas – ištirti paauglių (12-18 m.), gyvenančių vaikų globos įstaigose, gaunamos socialinė paramos ir pagrindinių poreikių patenkinimo ryšį su agresyvumu. Darbo uždaviniai: 1. Analizuoti, vaikų globos įstaigose gyvenančių paauglių 12 – 18 m., gaunamos socialinės paramos, pagrindinių poreikių patenkinimo ir... [toliau žr. visą tekstą] / Work object – teenagers’ (12-18 years old), living in the foster home, social support and main demands’ contact with aggression scientific research. Actualities of the work – recently in Lithuania are increasing children who lost parental care. A lot of attention is paid to this problem various programs are created to improve these children psychosocial adaptation. However, scientific researches analyzing the difficulties and demands of the children living in the foster home are not enough. They need more social support, main demands are not satisfied, and therefore aggression starts. That means that this problem is topical, and requires scientific research. Exploratory aim – explore teenagers’ (12-18 years old), living in the foster home, social support and main demands’ contact with aggression. Tasks of work: 1. Analyze teenagers’ (12-18 years old), living in the foster home, social support and main demand satisfaction and aggression assessment; 2. Social support and main demand satisfaction and level of aggression comparison in boys and girls subgroups, younger’s’ (12-15 years old) and elder’s (16-18 years old) teenagers’ subgroups; 3. Define teenagers’ (12-18 years old), living in the foster home, social support contact with aggression; 4. Assess teenagers’ (12-18 years old), living in the foster home main demands’ contact with aggression. Hypothesis – teenagers’ (12-18 years old), living in the foster, getting bigger social support and successfully satisfying demands... [to full text]

Smurtas pasireiškia be išimties visose gyvenimo srityse, kaip ir visose valstybėse. Kokios jos bebūtų – pažengusios ar atsilikusios sutinkamas smurtas. Todėl smurtas neišsprendžiama problema, kurios neįmanoma pašalinti. Galima tik atskiriems smurto pasireiškimams užbėgti už akių ar iškilusį konfliktą, vedantį į smurto protrūkį, išspręsti taikiai. Antai smurto paplitimą pasaulyje gali sumažinti vystomas bendradarbiavimas tarp valstybių, tautų ir religijų. Pasaulis siekia žengti tokiu, bendradarbiavimo ir solidarumo keliu. Tačiau ne visos valstybės sutaria, ne visus iškilusius prieštaravimus jos sprendžia prie derybų stalo. Pasaulis be karų- kol kas tik ateities vizija. Karo židinį nuslopinus vienur, jis įsiliepsnoja kitur. Smurtas yra nuolatinis bendruomeninio gyvenimo palydovas. Kaip ir kokiu būdu smurtauja žmonės ir jų grupės, rodo valstybėje nusikalstamumo statistikos. Masinė komunikacija tokią statistiką savaip iliustruoja: motina nužudė savo sūnus, keturiolikmetis peiliu nudūrė aštuoniolikmetį, paauglės suluošino savo bendraklasę ir t.t. Ir vis tik įvairios smurto formos tarp vaikų labiau paplitusios paauglystės metais. Tarpusavyje bendraudami, paaugliai dažnai susiginčija. Tokios nesantaikos baigtis- kivirčas. Kivirčo metu paleidžiami į apyvartą žodžiai, keiksmažodžiai, pravardės, kumščiai, po ranka pakliuvę daiktai ir t.t. kivirčo pasekmės savo ruožtu įvairios. Vienos iš jų lengvos, kurios greitai užmirštamos, o kitos kai juos lydi kūno sužalojimai, sunkio... [toliau žr. visą tekstą] / There are lots of things researched and described about violence of teenagers. But effective models of practice with violent children are still missing in social work. Accordingly there is wide spread of this problem, which persists in our society and has a spread tendency, which sort of reminds epidemic. There are some uncertainty about the respond of the theory. Practical stride are not effective also. The problem of research – to decrease increasing violence among teenagers in upbringing reality, using more effective model of social work. The aim of the research – according the base of the research prepare more effective preventive activity model of social work with violent teenagers. The tasks of the research : 1. To exercise analytical and comparative analysis of nonfiction. 2. To dispute about the applicable models of social work with violent teenagers, to make a criticism analysis and suppose their forward perfection. 3. To make empirical research, to traverse the results of experiment, and summarize it on side of perspective social work with violent teenagers. 4. To report more effective model of social work with violent teenagers. After accomplishment of master work theoretical and empirical research, may maintain that: After analysis of nonfiction, clarifies, that the problem of violence is a topical, and cares about and looking for ways and means of decrease the spread of the violence, and perfection of preventive work. After analysis of theoretical models of... [to full text]

Darbas skirtas Lietuvos vairuotojų agresyvumo ir saviveiksmingumo įvertinimui bei analizei. Tyrimo tikslas: išanalizuoti Lietuvos vairuotojų agresyvumo lygį ir jo sąsajas su saviveiksmingumu. Patogiosios atrankos metodu apklausta buvo 18-74 metų 196 respondentai. Psichologiniam įvetinimui naudotas A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“, J. L. Deffenbacher’o ir bendraautorių “Vairavimo pykčio skalė”, bei S. George ir kolegų „Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skalė“. Rezultatai atskleidė, kad vairuotojams pasižymintiems aukštesniu agresijos lygiu būdingesnis didesnis pyktis už vairo negu mažiau agresyviems vairuotojams. Taip pat vairuotojai su žemesniu saviveiksmingumu labiau linkę pykti už vairo, negu vairuotojai su aukštesniu saviveiksmingumu. Vertinant lyties skirtumus, vyrai vairuotojai pasižymi aukštesniu agresijos lygiu negu vairuotojos moterys. Moterys vairuotojos nėra labiau linkusios pykti už vairo negu vairuotojai vyrai. Tuo tarpu, vyrų vairuotojų saviveiksmingumas yra aukštesnis negu moterų vairuotojų. Logistinė regresijos analizė nustatė, kad vairuotojų agresyvumas ir žemas saviveiksmingumas didina eismo įvykio tikimybę. / The paper was designed to analize and evaluate the aggressiveness and self- efficacy of Lithuanian drivers. The aim of this study was : to evaluate the level of aggressiveness of Lithuanian drivers and to eveluate the reliationship between self- efficacy and aggressive driving. The data was collected from 196 participants ( 18-74 years old). Buss - Perry Aggression Questionnaire, Deffenbacher and his colleagues’ Driving Anger Scale (DAS) and George and his joint authors’ Adelaide Driving Self-Efficacy Scale (ADSES) were used for psychological evaluations. The results showed that more aggressive drivers tend to express the higher levels of driving anger, than less aggressive drivers. Drivers with lower self- efficacy reported more driving anger than drivers with higher self- efficacy either. The results of sex differences revealed that men are more aggressive drivers than women. Women didn’t express the higher level of driving anger compared with men. The level of driving self- efficacy was higher for men than for women. The Logistic regression found the drivers’ aggressiveness and low self- efficacy to increase the probability to crash involvement.

Tyrimo objektas — tėvų nuomonė apie ikimokyklinio amžiaus vaikų agresyvaus elgesio ypatumus. Tyrimo tikslas — nustatyti, koks ikimokyklinio amžiaus vaikų neigiamas elgesys dažniausiai pasireiškia namuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti tėvų nuomonę, apie aplinkinių įtaką vaiko emocijoms. 2. Išsiaiškinti tėvų nuomonę apie vaikų pykčio pasireiškimo būdus. 3. Pateikti tėvų nuomonę apie jų vaikų agresyvumo priežastis. Hipotezė – neigiamas vaikų elgesys dažniau pasireiškia namuose nei darželyje ar kitoje viešoje vietoje. Pagrindiniai žodžiai: vaikai, šeima, elgesys, tėvai, agresija. Tiriamieji - tyrime dalyvavo 15 tėvų, auginančių 4-7 metų vaikus. Išvados: 1. Tėvų nuomonė apie aplinkinių įtaką vaiko nuotaikai yra gana įvairi. Maždaug pusė respondentų (8) teigia, kad vaikų emocijoms, nuotaikai aplinkiniai daro labai didelę įtaką, o kita pusė (7) teigia, kad vaikai nekreipia dėmesio į aplinkinių nuotaikas, emocijas. Vaikams labiau rūpi kaip jie jaučiasi ir kai kurie tėvai teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai yra per maži, kad suprastų aplinkinių emocijas ar jų priežastis. 2. Išsiaiškinus tėvų nuomonę apie vaikų pykčio išreiškimo būdus, didžioji dalis tėvelių (13) teigia, jog dažnaiusiai vaikai savo pyktį išreiškia daiktų mėtymu, jų laužymu, kritimu ant žemės ir isterišku verksmu. Tik 2 respondentai atsakė, kad jų vaikai neišreiškia savo emocijų mėtydami ar laužydami daiktų, isterišku verksmu. Dalis tėvų mano, jog kartais pyktį vaikai išreiškia ir pradėdami muštynes su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Parents' opinion on peculiarities of aggressive behavior of preschool children Parents’ opinion on behavior of preschool children at home Research subject – parents’ opinion on peculiarities of aggressive behavior of preschool children. Research objective – to determine what negative behavior of preschool children is mostly displayed at home. Research tasks: 1. To determine parent’s opinion on influence of the people round about on the emotions of children. 2. To clarify parent’s opinion and views on ways of children anger display. 3. To represent parent’s opinion on the reasons of aggressiveness of their children. Hypothesis – negative behavior of children is mostly displayed more often at home than in school or other public place. Key words: children, home, behavior, parents, aggression. Target group – parents of 15 children of 4-7 years old participated in this research. Conclusions: 1. Parents’ opinion on the influence of the people round about on the mood of the child is rather diverse. Almost a half of the respondents (8) states that these people make a very great impact on child’s emotions and mood, and another half (7) states that children do not pay attention to the moods and emotions of the people around them. Children care more about their own feelings; other parents state that the preschool children are too small to understand the emotions of other people or their reasons. 2. Clarifying parents’ opinion on ways of children anger display, the majority of... [to full text]

Erika Albrechtaite work for master degree Links of winning motivations, moral functioning and attitudes to unsporting actions and aggression in adolescents engaged into sports Summary Factors influencing behaviour of sports people are analyzed in this work. An influence of motivation, moral functioning and attitudes to unsporting actions on the behaviour of sportspeople is discussed. The research object is variables such as winning motivations, moral functioning and attitudes to unsporting behaviour, the posed aim is to determine links between wining motivations, moral functioning and attitudes to unsporting actions and aggression in adolescents engaged into sports. Following research tasks have been formulated in order to reach the aim: 1. To determine an expression of wining motivations, moral functioning and attitudes to unsporting actions and aggression in adolescents engaged into sports. 2. To determine the dependence of wining motivations, moral functioning and attitudes to unsporting actions and aggression on particular sports. 3. To determine the dependence of wining motivations, moral functioning and attitudes to unsporting actions and aggression on the experience in sports. 4. To evaluate the mutual link between wining motivations, moral functioning and attitudes to unsporting actions and aggression. The sample of the stated research was constituted of 250 adolescents engaged into sports, an average age was 4,311,07, and their experience in sports was 2,830... [to full text]

Nepilnamečių nusikalstamumas pasireiškia įvairiose visuomenės srityse. Viena iš jų bendrojo lavinimo mokykla. Smurtas prieš pedagogus ir mokykla yra nesuderinami dalykai. Mokykla, tai institucija, kur vyksta ugdymo procesas, kur mokinys mokomas laikytis elgesio taisyklių, priimti visuomenėje egzistuojančias vertybes, kaip doro elgesio pagrindą. Darbo tema – moksleivių smurtas prieš pedagogus mokyklose. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti, moksleivių naudojamo smurto apraiškas mokyklose pedagogų atžvilgiu, atskleidžiant pagalbos galimybes smurtą patyrusiems pedagogams. Uždaviniai: 1. Įvertinti vertybių ir socializacijos veiksnių svarbą bei įtaką žmogui 2. Aptarti smurto atsiradimo ir naudojimo problemą visuomenėje 3. Atskleisti mokyklose dirbančių pedagogų patiriamą smurtą ir jo tipus 4. Išanalizuoti ir apibendrinti pedagogų nurodomus smurto atsiradimo veiksnius bei patirto smurto sukeliamas pasekmes. 5. Nustatyti ir aptarti pagalbos galimybes, smurtą patiriantiems pedagogams. Literatūros apžvalgos dalyje pristatomas požiūris į žmogaus vertybes, agresiją aiškinančias teorijas bei išskiriami ir aptariami svarbiausi agresyvios moksleivio asmenybės formavimąsi įtakojantys veiksniai. Taip pat literatūrinėje dalyje aptariama: komunikacija ir bendradarbiavimas tarp pedagogo ir mokinio, pagalbos galimybės smurtą patyrusiam pedagogui. Tyrime dalyvavo 76 Druskininkų miesto bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai. Darbe buvo naudojamas kiekybinis aprašomasis tyrimo tipas. Tyrimui buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Adolescence delinquency is present in all spheres of society life. One of these spheres is a Secondary school. The violence against teachers and education in school are two incompatible objects. A school is an institution where education processes take place, where a student is taught to behave according to certain rules of behavior and to accept values existing in a society as fundamentals of moral behavior. The subject- matter of the work is the violence of students against teachers in Secondary schools. The aim of the work is to evaluate a phenomenon of the violence of students against teachers and to disclose possibilities of helping teachers suffering from violence of adolescences. Tasks of the work: 1) To assess the importance and intense of values and socialization factors to human. 2) To discuss violence origin and use problem in the society 3) To reveal violence, that secondary school working teacher suffered and identity it’s types. 4) To analyze and summarize violence origin factors that teacher indicated and outcomes that caused suffered violence. 5) To establish and discuss possibilities of helping teachers suffering from violence. In the part of survey of theoretic literature, a point of view on human values, theories on aggression presented are presented, and the most important factors influencing formation of aggressive student’s personality are pointed out and discussed. Moreover, in the part of theoretic literature are described: communication and... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti patiriamo perdegimo sindromo dažnumą ir intensyvumą tiriamųjų tarpe bei nustatyti jo ryšį su asmenybės bruožais bei patiriama žodine agresija darbe. Tyrime dalyvavo 220 tiriamųjų iš dviejų Lietuvos įmonių, kurių darbo specifika yra klientų aptarnavimas. Perdegimas buvo vertinamas Maslach perdegimo sindromo klausimynu, kurį sudarė 22 teiginiai, matuojantys emocinį išsekimą, depersonalizaciją ir asmeninius laimėjimus (Maslach, Jackson, 1981). Patiriama žodinė agresija darbe vertinama, uždavus tris klausimus (Grandey et al., 2007). Asmenybės bruožai vertinami naudojant NEO PI-R asmenybės klausimyno lietuviškosios versijos (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006) sutrumpintą variantą. Tyrimo duomenimis, perdegti labiau linkę nesusituokę, aukštesnį išsilavinimą turintys bei jaunesnio amžiaus asmenys, darbuotojai, bendraujantys su klientais telefonu. Neurotiški ir pasižymintys mažesniu sutariamumu darbuotojai bei patiriantys žodinę agresiją darbe labiau linkę emociškai išsekti bei patirti depersonalizaciją, t. y. perdegti. Taip pat daroma išvada, jog emocinį išsekimą labiausiai galima numatyti iš neurotizmo, o depersonalizaciją – iš klientų patiriamos žodinės agresijos. / The purpose of the study was to assess the frequency and intensity of burnout and evaluate the links between burnout, personality traits, and verbal abuse at work. The sample group was 220 respondents from two Lithuanian companies that work in customers’ service fields. Burnout was measured with Maslach Burnout Inventory (Maslach, Jackson, 1981), which consisted of 22 items measuring emotional exhaustion, depersonalization, and personal accomplishment. Verbal abuse was assessed with 3 questions (Grandey et al., 2007). Personality traits were measured with shortcut version of the Lithuanian NEO PI-R version (Žukauskienė, Barkauskienė, 2006). The results showed that singles, younger, and higher educated people, or employees who have customer contacts by phone are more likely to burn out compare to others. Employees who are higher in neuroticism and lower in agreeableness, and who experiencing verbal aggression at work are more likely to burn out. Thus, emotional exhaustion could be predicted by neuroticism, while depersonalization – by customer verbal aggression more than personality traits.

Darbo autorius: Vilma Balandaitė Darbo tema: Profesijos pedagogų kontrolės lokusas ir jų asmenybės konfliktiškumo – agresyvumo pasireiškimas ugdymo procese. Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2006 – 2008 metai. Darbo apimtis: 62 psl. Darbe yra: 8 lentelės, 13 paveikslai, 4 priedai. Literatūros šaltinių: 25. Tyrimo objektas: Marijampolės kolegijos profesijos pedagogų kontrolės lokusas ir jų konfliktiškumas - agresyvumas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių sisteminimas ir analizė. 2. Respondentų identifikavimas jų kvalifikacijos ir lyties požiūriu. 3. Dž. Roterio E - I skalė. 4. Asmenybės agresyvumo – konfliktiškumo testas. 5. Statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: Marijampolės kolegijoje daugiau yra eksternališkos nuostatos profesijos pedagogų nei internališkos. Dauguma profesijos pedagogų yra bekompromisinės asmeybės. Palyginus įgijusių ir neįgijusių pedagoginį išsilavinimą profesijos pedagogų agresyvumą – konfliktiškumą paaiškėjo, kad pedagogai įgiję pedagoginį išsilavinimą daugiau pasižymi savybėmis reikalingomis konstruktyviam bendravimui. Profesijos pedagogais dirbantys vyrai internališkesni nei moterys. Moterys yra kerštingesnės, netolerantiškesnės, linkę greičiau supykti ir įsižeisti. / Work includes: 8 tables, 13 pictures, 4 addendums. Sources of literature: 25. Subject of research: Marijampole college profession educationalists‘ control lokus and their conflict – agression. Research methods: 1. Literature sources systematization and analysis. 2. The identification of respondents according to their qualification and sex. 3. J. B. Roter E - I skale. 4. Test of personality‘s agression - conflict. 5. The statistical handiing of data. Research results: More profession educationalists in Marijampole college are of external control than internal. Most of profession educationalists are uncompromising persons. Comparing agression - conflict of the educationalists, who graduated and not graduated for pedagogical education, it came to light, that educationalists, who graduated for pedagogical education, have had a good track record in features necessary for constructive communication. The men, working as profession educationalists, are more internal than the women. The women are more vindictive, more intolerant, prone to get angry and to take offence faster.

Asmuo - vienintelis ir nepakartojamas, unikalus ir niekuo nepakeičiamas. Ir vis dėlto žmogus ir toliau yra didžiausia paslaptis pats sau ir kitiems.Šių dienų žmogus susiduria su daugybe iššūkių ir išbandymų, nuolat besikeičiančiame pasaulyje jis bando atrasti save. Ypatingas susvetimėjimas ir kultūros stoka, elementarių bendražmogiškų vertybių nepaisymas matomas valstybėje, mokykloje, šeimoje. Smurtas ir agresyvumas, tyčiojimasis ir kitoks nepagarbus elgesys kelia rimtų problemų ne tik Lietuvoje , bet ir visame pasaulyje. Krikščioniška asmens orumo samprata ir iš to kylanti pagarba kitam asmeniui gali padėti efektyviau spręsti agresyvumo mokykloje problemą. / The subject of this thesis is “Christian conception of human dignity and the respect to another person as foundation for the prevention of in the school”. The human person is unique, inimitable and irreplaceable. However can not be alone, because person needs another person. So being person is not easy in today's world, which is full of anger and anxiety and lack of respect. In the scientific literature there are a lot research of aggression and its manifestations. This study assess to evaluate the potential of new approaches and foundate this kind of school prevention of christian conception of human dignity and the respect to another person. For this purpose was done theoretical analysis of scientific literature, an empirical study, questionnaire and synthesis survey results. The survey approval the respect to another person is the most important factor in preventing aggression in the school.

Darbo problema: Mokinių agresyvus elgesys prieš mokytojus ir bendramokslius ne tik apsunkina pozityvios komunikacijos galimybes, edukacinį procesą, bet ir kloja pamatus tolesnei agresyvumo sklaidai visuomenėje, todėl traktuotinas kaip didelis iššūkis nacionaliniam saugumui, nes agresyvūs žmonės negali pilnavertiškai dalyvauti visuomenėje, šalies progrese, didina kriminogeniškumo augimo pavojų ir tampa didele našta likusiai visuomenės daliai. Tikslas: Išanalizuoti mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir bendramokslius kilimo priežastis, dažnį, raiškos formas, miesto ir kaimo įvairių tipų (pagrindinės, vidurinės ir gimnazijos) mokyklose ir atskleisti mokinių, mokytojų bei tėvų požiūrį į smurtą mokykloje ir taikomų prevencinių priemonių efektyvumą. Ginamieji teiginiai: 1. Miesto ir kaimo mokyklose mokinių smurto prieš mokytojus ir bendramokslius pobūdis panašus, tik skiriasi dažnis: miesto mokyklose smurtinių veiksmų atvejų pasitaiko dažniau nei kaimo mokyklose. 2. Mokiniai, mokytojai ir tėvai taikomas prevencines priemones laiko neveiksmingomis arba veiksmingomis tik iš dalies, tačiau patys nelinkę prisiimti už tai didesnės asmeninės atsakomybės ir atitinkamų įsipareigojimų. 3. Dauguma mokytojų, susidūrę su smurtaujančiais prieš bendramokslius mokiniais, rodo abejingumą, užima pasyvią poziciją, kas sudaro palankias prielaidas agresyvumui plisti, tuo pačiu ir mokinių nesaugumui mokykloje didėti. Metodologija: Atliekant mokinių agresyvaus elgesio prieš mokytojus ir... [toliau žr. visą tekstą] / The problem: Students’ aggressive behaviour against their teachers and peers not only aggravates the possibilities for positive communication and educational process, but also lays grounds for further spread of aggression in society, therefore it is considered as a great challenge to national security since aggressive people are not able to fully participate in society or in the country’s progress; they also increase the risk for growth of criminality and become a burden to the rest of society. The aim: To analyse the causes, frequency and manifestations of students’ aggressive behaviour against their teachers and peers at different types of urban and rural schools (basic, secondary and gymnasiums) and to reveal the students, teachers and parents’ attitudes to violence at school, as well as the effectiveness of preventive measures to be applied. Statements to be defended: 1. The nature of student violence against the teachers and peers is similar at urban and rural schools; however, the frequency is different: violent actions occur more often at urban schools than at rural schools. 2. The students, teachers and parents consider the applied preventive measures as ineffective or only partially effective, yet they themselves are reluctant to assume a greater personal responsibility or relevant commitments. 3. Most teachers when faced with the acts of violence committed against school learners show indifference and take a passive position, thus creating favourable conditions for... [to full text]