Heute ist der Umweltschutz eine der größten Herausforderungen für Europa. Umveltschutz ist ein so großes Problem geworden, dass es einzelne Länder alein nicht methr lösen können, deswegen müssen sie sich vereinigen und sich bemühen dieses Problem auf internationaler Ebene zu bewältigen. Im Bezug darauf, stellt die Europäische Union (EU) verschiedene finanzielle Instrumente zur Verfügung, die eine wichtige Rolle bei der Umsetzung der EU-Umweltpolitik in Liteuen spielen, und deren Analyse und der Einfluss auf die Umweltschutspolitik in Litauen der Hauptziel dieser Arbeit ist. Litauen, als EU-Beitritsland, hat die geltenden EU-Umweltstandards mit Hilfe von drei EU-Finanzhilfsprogrammen PHARE, SAPARD und ISPA übernommen, die auf dem Weg zu der Mitgliedschaft in der Europäischen Union im Mittelpunkt standen und die Grudlage für die Verwaltung der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds geschaffen haben. Der Kohäsionsfonds ist heute in Litauen das Hauptfinanzinstrument zur Bewältigung der Umweltprobleme. Einige Umweltschutzprojekte werden auch in den jeweiligen Regionen auch durch die Strukturfonds finanziert. Mit Hilfe der Strukturfonds und des Kohäsionsfonds löst man heute in Litauen die Umweltprobleme der prioritäten Wasser-und Abfallbereichen. Um die Analyse des Einflusses der EU-Finansierungsinstrumente auf die Umweltpolitik in Litauen zu machen, die Anwendungseffektivität der EU-Umweltunterstüzung zu bewerten und die problematische Aspekte der Unterstüzunganvendung in Litauen... [to full text]

The aim of the thesis – to theoretically analyze and scientifically explain civil liability of the financial intermediary as investor protection instrument, to provide reasoned assessment of the regulation of civil liability of the financial intermediary and its application practice in the USA and the EU, to identify relevant problems and suggest theoretically grounded solutions and recommendations for these problems which would also put an emphasis on practical efficiency of civil liability; thus supplementing the doctrine of the EU and national law in this field. This thesis consists of two related yet relatively independent parts. The first part covers the most common issues of civil liability of the financial intermediary against the investor and extensively analyzes the conditions of civil liability of the financial intermediary, i.e. fault, damages, causation and unlawfulness, last one being of particular importance because due to the massive regulation of the activities of financial intermediaries it covers the widest range of legal issues. The second part of the thesis analyzes the relevant questions of the application of civil liability, which is possible only when the required conditions for the rise of civil liability have been established. Therefore, it analyzes the cases under the law or the contract, where the financial intermediary is relieved of liability even if the conditions of civil liability are met. The main focus of the second part is placed on the... [to full text] / Disertacijoje siekiama teoriškai išanalizuoti ir moksliškai paaiškinti finansų tarpininko civilinę atsakomybę, kaip investuotojų apsaugos priemonę, pateikti argumentuotą finansų tarpininko civilinės atsakomybės teisinio reguliavimo ir taikymo praktikos nagrinėtose JAV ir ES jurisdikcijose įvertinimą, identifikuoti aktualias su tuo susijusias problemas ir pasiūlyti teoriškai pagrįstus, tačiau į praktinį civilinės atsakomybės taikymo efektyvumą orientuotus šių problemų sprendimo būdus, bei rekomendacijas, tokiu būdu papildant ES ir nacionalinės teisės doktriną šioje srityje. Disertacijos struktūrą sudaro dvi susijusios, tačiau kartu ir santykinai savarankiškos dalys. Pirmojoje darbo dalyje analizuojami patys bendriausi su finansų tarpininko civiline atsakomybe prieš investuotoją susiję klausimai ir taip pat plačiai analizuojamos finansų tarpininko civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, žala, priežastinis ryšys ir ypač neteisėtumas – atsakomybės sąlyga, kuri dėl masyvaus finansų tarpininkų veiklos teisinio reguliavimo, apima plačiausią klausimų spektrą. Antroji disertacijos dalis skiriama aktualiems civilinės atsakomybės taikymo, kuris aktualus tik tuomet kai nustatytos visos reikiamos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, klausimams analizuoti. Todėl joje nagrinėjami įstatymo ar sutarties nustatyti atvejai, kai net ir egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, finansų tarpininkas nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas, todėl atsakomybė jam netaikoma. Didžiausias... [toliau žr. visą tekstą]

The present master thesis provides the reader with overall and detailed review of jurisdiction of the CJEU in correlation with primary and secondary law of the European Union regarding justification of restrictions on imports or exports of goods on the grounds of the protection of health and life of humans, animals or plants pursuant to the art.36 of TFEU. The very first part deals with the essence of the free movement goods. It explains the concept of the prohibition on custom duties on imports and exports and charges having equivalent effect and quantitative restrictions on imports and exports and all measures having equivalent effect. Simultaneously this part demonstrates the application of the art.36 of TFEU and presents mandatory requirements and their purpose. The second part clarifies the concept of goods according to the European Union law, examples and provides proper definition. The third part presents the core of the thesis. It is subdivided into more than 10 parts. It contains explanations regarding principle of proportionality, protection of health and life of humans, total bans, precautionary principle, sufficiently rigorous risk assessment doctrine, protection of health and life of animals, prohibition on use, labeling requirements, or protection of the environment. The most relevant and most widely-known cases were chosen and analyzed in order to present the approach of the CJEU to the disputable measures and their justifications. / Šis baigiamasis magistro darbas suteikia skaitytojui bendrą, visaapimančią ir išsamią ESTT jurisdikcijos apžvalgą dėl importo ir eksporto prekių ribojimo pagrįstumo sąlygų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos tikslais pagal SESV 36 straipsnį, remiantis pirminiais bei antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. Pirmojoje dalyje kalbama apie laisvo prekių judėjimo esmę. Čia paaiškinama importo ir eksporto muitų bei lygiaverčio poveikio mokėjimų bei kiekybinių importo ir eksporto apribojimų bei lygiaverčio poveikio priemonių draudimo koncepcija. Taip pat, ši dalis pademonstruoja SESV 36 str. veikimą, pabrėžiant privalomuosius reikalavimus bei jų tikslus. Antrojoje dalis paaiškina prekių sampratą remiantis Europos Sąjungos teise,pateikia pavyzdžių bei deramą apibrėžimą. Trečiojoje dalyje pateiktas baigiamojo magistro darbo pagrindas. Ši dalis yra suskirstyta į daugiau kaip 10 dalių. Čia yra sutelkti paaiškinimai dėl proporcingumo principo, žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos, visiško draudimo, atsargumo principo, pakankamai griežtos rizikos vertinimo doktrinos, gyvūnų sveikatos ir gyvybės apsaugos, naudojimo draudimo, ženklinimo reikalavimų bei aplinkos apsaugos. Siekiant pristatyti ESTT požiūrį į abejotinas priemones bei ribojimo pagrįstumo sąlygas yra analizuojamios aktualiausios ir plačiausiai žinomos bylos.

Basic concepts: environmental protection, legal regulation, sustainable development, protection of water and air quality, waste management, financing of environmental protection, transposition and implementation of legislation. The aim of the thesis is to determine and look into the influence of the EU environmental policy on the formation of Lithuania’s environmental policy. To this end, the analysis of EU environmental policy documents and directives has been carried out, and their transposition and implementation in Lithuania’s environmental policy have been considered. Focus has also been placed on the financing of the EU environmental policy and absorption of EU assistance in Lithuania. An expert survey has been carried out to attain this objective. The object of the thesis is the process of implementation of the EU environmental policy and its legal norms in Lithuania. The thesis raises a hypothesis that the implementation of the EU environmental policy in Lithuania depends on the competence of Lithuania’s management authorities and EU financial assistance, as the failure to absorb it indicates an inadequate level of development and efficiency of Lithuania’s environmental policy. The research performed in the thesis has supported the hypothesis. The present master’s thesis consists of three sections. The first section of the thesis analyses EU environmental programmes and their impact on the development of the EU environmental policy and presents the legal regulation of... [to full text]

Socialinės apsaugos sistema susiformavo XX a., kai esant ekonominiam socialiniam pakilimui, vis labiau tapo svarbu apsaugoti darbuotoją nuo keliamų socialinių rizikų pasekmių. Socialinę apsaugą galima apibudinti kaip ne tik valstybės priemone taikoma socialinės rizikos atveju, bet ir kaip garantas, įstatyme numatytų atveju šeimai nelikti be pragyvenimo lėšų. Socialinė apsauga yra stipriai įtakojama ekonominiais rodikliais, todėl sulėtėjus ekonomikai, padidėjus socialinės apsaugos išlaidoms, valstybės turi reformuoti socialinės apsaugos sistemą. Esant tokiems ekonominiams pokyčiams, socialinės apsaugos sistema tampa nuolat kintanti ir nestabili, nors nepraranda savo esmės ir siekia savo tikslų. Socialinės rizikos kaip socialinis institutas, su apibrėžtomis ribomis, skirtas socialinės apsaugos sistemai įgyvendinti. Socialinė rizika – tai tikėtini įvykiai, nuo kurių padarinių yra numatytos socialinės apsaugos priemonės. Išskiriamos tokios tradicinės socialines rizikos: senatvė (asmuo dėl amžiaus negali užsidirbti pakankamai lėšų), neįgalumas (dalinis arba visiškas darbingo amžiaus asmens negalėjimas dirbti), nelaimingi atsitikimai darbe ar profesinė liga (ūmus darbuotojo sveikatos sutrikdymas dėl trumpalaikio pavojingo, kenksmingo darbo aplinkos poveikio arba neatsargumo, dėl kurio darbuotojas netenka darbingumo), nedarbas (asmuo ne savo noru neturi mokamo darbo ir, būdamas darbingas, negali jo rasti), motinystė (medicininė priežiūra nėštumo ir motinystės metu), sveikata... [toliau žr. visą tekstą] / Social Security System was formed in the twentieth century, when a social economic upturn, has become increasingly important to protect workers from risks posed by the social consequences. Social protection can be characterized as not only the state measure of social risk, but also as a guarantor, the law provided for the family to remove the case without means of subsistence. Social security is strongly influenced by economic indicators, the slowdown of the economy, increasing social security costs, countries have to reform the social security system. With these economic changes, social security system is constantly changing and unstable, although not lose its essence and achieve its goals. Social risks as a social institute, with defined boundaries, is intended for realized social security system. Social risk - the likelihood of events, from which results are provided for social security measures. Such a distinction is made between traditional social risks: old age (the age a person can not earn enough money), invalidity (partial or total working-age person inability to work), employment injuries and occupational diseases (acute worker health-threatening disruption of short-term, harmful effects of the working environment or negligence, for which the employee ceases to work), unemployment (as a working person does not have gainful employment and can not find it), maternity benefits (medical care during pregnancy and motherhood), health (patients treatment, rehabilitation... [to full text]

Darbe detaliai apžvelgiamos intelektinės nuosavybės techninės apsaugos formos, įvairios jų klasifikacijos, iš kurių šiame kontekste svarbiausias yra skirstymas į aktyvias ir pasyvias techninės apsaugos priemones. Darbe išsamiai analizuoti apsaugos mechanizmai, skirti intelektinę nuosavybę saugančių techninių apsaugos priemonių teisinei apsaugai, pradedant 1996 m. PINO autorių teisių, fonogramų gamintojų ir transliuotojų sutartimis, 2001 m. ES direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, baigiant įvairių valstybių (įskaitant ir Lietuvos) nacionaliniu teisiniu reguliavimu. Atliktos teisinės informacijos analizės pagrindu atskleidžiamos intelektinės nuosavybės teisinių ir techninių apsaugos priemonių suderintos ir nesuderintos sritys ir daroma išvada, jog teisinės apsaugos mechanizmas, pasirinktas sureguliuoti techninių apsaugos priemonių naudojimą ir kitus susijusius veiksmus, buvo netikslus ir nepasiteisino, kadangi daugelis valstybių nacionaliniu lygiu skirtingai ir neatsižvelgiant į pirminius tikslus interpretavo ir įgyvendino techninių apsaugos priemonių teisinės apsaugos nuostatas. Praktinis situacijos tyrimas atskleidžia neigiamą visuomenės ir teisių gynimo institucijų požiūrį į pasirinktą teisinės apsaugos modelį ir į techninių apsaugos priemonių naudojimą apskritai, kadangi techninės apsaugos priemonės sukelia daug problemų teisėtiems intelektinės nuosavybės objektų naudotojams ir nedaro poveikio asmenims... [toliau žr. visą tekstą] / Master Paperwork thoroughly overviews technical protection measures of intellectual property and various classifications of them and determines the main differentiation in this work context – i.e. classification to active and passive technical protection measures. This paperwork also deeply analyses legal protection mechanisms of technical protection measures, starting WIPO Copyright, Phonogram producers and broadcasters treaties of year 1996, continuing to European Union directive on the harmonization of certain aspects of copyright and related rights in the information society of year 2001 and finishing the analysis of the national legal regulations of different world countries, including Lithuania. Under the basis of the analysis of the legal information, the author reveals harmonized and incompatible areas between legal protection of intellectual property and technological protection measures and concludes that the legal protection mechanism, which was chosen to regulate the usage and other related actions of technological protection measures, was not correct and did not serve the purpose, because many countries diversely and without seeking primary goals of WIPO treaties interpreted and implemented the provisions of the legal protection of technological protection measures. The practical survey of the situation reveals negative opinion of society, scholars and justice institutions concerning the chosen legal protection model and concerning the usage of technological... [to full text]

Šiame darbe atskleistas juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos reglamentavimas, praktinis įgyvendinimas bei pagrindinės jo problemos. Pirmojoje darbo dalyje buvo siekiama atskleisti juridinio asmens dalykinės reputacijos sąvoką, analizuojant ne tik teisės, bet ir kitų socialinių mokslų kontekste. Buvo prieita prie išvados, kad Lietuvos teisėje juridinio asmens dalykinė reputacija yra siejama su nematerialiuoju turtu ir ieškovai, norėdami sėkmingai apginti savo dalykinę reputaciją, turi įrodyti realų faktinį jos sumenkėjimą. Antroji darbo dalis buvo skirta išanalizuoti visas galimas dalykinės reputacijos gynimo procedūras ir būdus. Jų yra įvairių, todėl juridiniai asmenys gali pasirinkti jiems priimtiniausią ir efektyviausią gynybos būdą. Trečiojoje dalyje buvo nagrinėjamas juridinio asmens dalykinės reputacijos ir saviraiškos laisvės santykis. Buvo siekiama atskleisti problemas ir galimus sprendimus ieškant šių vertybių balanso. Ketvirtoji dalis skirta išanalizuoti neturtinės žalos kompensavimo galimybę pažeidus juridinio asmens dalykinę reputaciją ir kylančias problemas. Šiame darbe buvo analizuojamas juridinio asmens dalykinės reputacijos ir teisės į jos apsaugą reglamentavimas ir detaliai nagrinėjamas praktinis įgyvendinimas. / This paper analyses protection of corporate reputation and it‘s regulation, practical implementation and the main problems. In the first part it is discussed the concept of corporate reputation in law as well as other social sciences. The conclusion is that corporate reputation is an intangible property and if the claimants want to succeed in defending their corporate reputation, the real factual harm must be proven. In the second part it is analysed all the possible procedures and ways to defend corporate reputation. The are various possibilities to protect corporate reputation and legal entities may choose the most reasonable and effective one. In the third part it was discussed the relation between corporate reputation and freedom of self-expression. The aim was to reveal problems and possible solutions to find the balance between them. In the last part it was analysed possibilities to compensate non-pecuniary damages when corporate reputation is damaged. It was also revealed the main problems. This paper thoroughly analysed regulation of protection of corporate reputation as well as implementation in practise.

Unabhängig von der Rechtstradition stößt man in jedem Rechtssystem auf das strafprozessuale Problem des Verwertungsverbots rechtswidrig erhobener Beweise. Es ist bereits in der Idee des Rechtsstaates selbst verschlüsselt. Einerseits muss der Staat die Gesellschaft und ihre Mitglieder vor straftätlichen Versuchen beschützen, Straftaten aufklären und Personen, die Straftaten begangen haben, bestrafen. Andererseits, der Staat hat gesetzmäßige Maßnahmen anzuwenden und allgemein anerkannte Normen der Menschenrechte und des Schutzes der Freiheiten einzuhalten. In der Praxis gelingt es nicht immer, bei der Aufklärung der Straftaten die Verletzung des Rechtsmäßigkeitsgrundsatzes während der Hauptverfahrenstätigkeit, d. h. der Beweisansammlung zu vermeiden. In derartigen Fällen entsteht meistens die Frage, ob die Ergebnisse, d. h. die Beweise, einer Handlung, die rechtswidrig durchgeführt wurde, bei Begründung der Beteiligung eines Schuldigen an der Straftatbegehung und seines Verschuldens verwertet werden dürfen. Der Gegenstand dieser Dissertationsforschung umfasst gesellschaftliche Verhältnisse, die sich danach gestalten, wenn die Beweise, die für eine gerechte Entscheidung eines Strafverfahrens wichtig sind, rechtswidrig erhoben wurden, und, wenn das Dilemma der Verwertungszulässigkeit bzw. des Verwertungsverbots solcher Beweise entschieden wird. / Disertacijoje tiriama teisės pažeidimo, padaryto gaunant įrodymą, įtaka sprendžiant tokio įrodymo naudojimo leistinumo (neleistinumo) Lietuvos baudžiamajame procese klausimą. Analizuojama įrodymų leistinumo samprata Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje, atskleidžiama šio teisinio reiškinio esmė ir procesinė teisinė reikšmė dabartinio baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami tradicinio mokymo apie įrodymų leistinumą teigiami aspektai ir trūkumai; analizuojami įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo konstituciniai aspektai, įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo prasmė ir pateisinimas teisinės valstybės baudžiamajame procese. Atliktos norminės ir specialiosios literatūros analizės, empirinės medžiagos studijos bei lyginamosios informacijos tyrimo pagrindu pasiūloma alternatyvi įrodymų leistinumo samprata, apibrėžiama jos turinį sudarančių teisinių kategorijų įrodymų rinkimo leistinumas ir įrodymų naudojimo neleistinumas esmė ir procesinė teisinė reikšmė, nustatomi konkretūs įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo Lietuvos baudžiamajame procese pagrindai. / The dissertation investigates an impact of the law infringement made by obtaining evidence, meeting the question of the admissibility (inadmissibility) of evidence in the Lithuanian criminal process. The analysis touches upon the conception of the admissibility of evidence in the Lithuanian criminal process law, uncovering the nature of this juridical topic along with the procedural juridical meaning in the context of the present – day criminal process legal regulation, identifying the positive aspects and weaknesses of traditional teaching on admissibility of evidence; inadmissibility of illegally obtained evidence constitutional aspects, meaning and justification in the criminal process of the state governed by the rule of law are analyzed. On the basis of the accomplished standard and special literature analysis, empirical matter studies and the comparative information research, the alternative admissibility of evidence conception is proposed, defining the nature and procedural legal meaning of the content composing legal categories – evidence collection admissibility and the evidence evaluation inadmissibility. Finally, apparent fundamentals of the illegally obtained evidence inadmissibility in the Lithuanian criminal process are identified.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti gyvūnų teisių apsaugos ES teoriniai aspektai, atlikta beglobių šunų apsaugos keturiose ES šalyse (Lietuvoje, Švedijoje, Olandijoje ir Slovėnijoje) palyginamoji analizė, pristatytos Lietuvos beglobių šunų teisių gerinimo ir jų skaičiaus mažinimo galimybės. Pirmojoje darbo dalyje aptariant beglobių gyvūnų apsaugos teorinį aspektą atliktas beglobių gyvūnų apsaugos ES padėties vertinimas (pateikta beglobių gyvūnų samprata, beglobių gyvūnų skaičiaus ES statistinė analizė, gyvūnų atsakymo ES priežastys), aptarti pagrindiniai beglobių gyvūnų apsaugos ir kontrolės ES pagrindiniai bruožai (gyvūnų apsaugos ES teisiniai aspektai, beglobių gyvūnų apsaugos ir kontrolės administracinė struktūra, beglobių gyvūnų skaičiaus mažinimo priemonės). Antrojoje darbo dalyje atlikta beglobių šunų apsaugos įgyvendinimo keturiose ES šalyse (Lietuvoje, Švedijoje, Olandijoje ir Slovėnijoje) palyginamoji analizė: atlikta šių šalių beglobių šunų populiacijos, gyvūnų gerovės teisinio reglamentavimo ir beglobių šunų skaičiaus kontrolės (beglobių šunų registracijos, prieglaudų skaičiaus, požiūrio į eutanaziją, sterilizacijos, šunų šeimininkų švietimo) palyginamosios analizės. Antrojoje darbo dalyje išanalizavus Švedijos, Olandijos ir Slovėnijos beglobių gyvūnų teisių ir jų populiacijos kontrolės sistemų pagrindinius bruožus ir palyginus juos su Lietuvos situacija, trečiojoje darbo dalyje minėtų sistemų pagrindu pateikti pasiūlymai Lietuvos beglobių šunų teisių apsaugos... [toliau žr. visą tekstą] / In the master‘s work there are analysed theoretical aspects of animal rights protection in EU, comparative analysis of the protection of stray dogs in four ES countries had been conducted (Lithuania, Sweden, the Netherlands and Slovenia), the possibilities of improvement of Lithuanian stray dogs‘ rights and reduction of their number have been presented. In the first part of the work evaluation of homeless animal‘s rights in the EU has been conducted (providing the notion of homeless animals, statistical analysis of the number of homeless animals in EU, the causes of the refusing of animals), discussing on the theoretical aspect of homeless animals‘ protection, the main features of the protection and control of homeless animals in EU (legal aspects of animal rights in EU, the administrative structure of homeless animals‘ protection and control, the means of reducing the number of homeless animals). In the second part of the work there is conducted comparative analysis of homeless dogs‘ protection in four EU countries (Lithuania, Sweden, the Netherlands, and Slovenia), which consists of: comparative analysis of these homeless dogs‘ population, animal welfare legal regulation and control of the number of homeless dogs (registration of homeless dogs, the number of shelters, attitudes towards euthanasia, sterilisation, dog owner education). Having analysed the main features of Sweden, the Netherlands and Slovenia‘s homeless animal rights and population control systems and... [to full text]

In this study author examines the regulation of obligation, arising from damages caused by misleading advertising. He also tries to reveal the content of liability for damages caused by misleading advertising and to clear out the possible problems of application and interpretation of the legal standards.This study deals with the backgrounds and development of advertising regulation and advertising regulation in the European Union. The present study also takes up with the constitutional grounding of restriction of advertising as a form of information, it analyses the Lithuanian legal acts, regulating advertising activity, compares administrative and civil liability for violation of prohibition to use misleading advertising.