Šiandieninė migracija yra didžiausias visų laikų žmonių judėjimas. Pastaraisiais dešimtmečiais šis reiškinys apima apie 200 milijonų žmonių. Tai tampa vis sudėtingesne problema socialiniu, kultūriniu, politiniu, religiniu ir ekonominiu požiūriu. Siekiamas tyrimo tikslas yra įvertinti kiek tiksliai migracijos pokyčiai veikia demografinius bei ekonominius pokyčius. Teorinėje problemos analizėje aiškinamasi kokias darbo jėgos formas, migracijos teorijas, darbo jėgos mobilumą apsprendžiančius veiksnius išskiria Lietuvos ir užsienio šalių autoriai, kaip jie vertina darbo jėgos migracijos poveikį ekonomikai ir politikai; Situacijos analizėje vertinama kaip darbo jėgos migracija veikia šalių ekonomikas analizuojant 3 ES valstybes: Airiją, Lenkiją bei Lietuvą, vertinami bei lyginami įvairių rodiklių procentiniai pokyčiai nuo bazinių metų per 10 metų laikotarpį. Projektiniuose sprendimuose matematiškai įvertinama demografinių bei ekonominių rodiklių pokyčių priklausomybė nuo migracijos pokyčių ir atlikus migracijos mastų prognozę, aptariama galima migracijos procesų raida Lietuvoje, kuriami 3 migracijos proces�� scenarijai: optimistinis, pesimistinis ir realistinis. / Today’s migration is the biggest people movement in all-time. In late decades this phenomenon takes about two hundred million. It becomes more complicated economic, social, cultural, political and religious problem. Work mobility influences demographic and economic situation. In this work this influence will be estimated by using regression method. In the first part of this work the theoretical discourses of migration are analysed, in the second – the demographic and economic situations, influenced by labour force mobility between three countries (Ireland, Poland, Lithuania) are compared and in the third part – the correlations between migration and demographic and economic rates are found and the three scenarios (optimistic, realistic, pessimistic) are designed.

Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis. / This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.

This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation. / Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.

Magistro baigiamąjame darbe išanalizuotos ir įvertintos palankių šeimai politikos priemonių taikymo galimybės ir nauda Vilniaus m. savivaldybės įmonėse, iškeltos šeimos ir karjeros vaidmenų derinimo problemos bei pateikti siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmojoje dalyje teoriniu aspektu tiriama šeimos ir karjeros vaidmenų derinimo dilemos šiuolaikinėje visuomenėje, pateikiama šeimos samprata globalių pokyčių perspektyvoje bei karjeros samprata, taip pat apžvelgiama lygios galimybės siekti karjeros. Antroje dalyje nagrinėjami palankios šeimai politikos aspektai, pateikiama palankios šeimai politikos samprata, supažindinama su Lietuvos ir užsienio palankia šeimai įstatymine baze bei teoriniais palankios šeimai darbovietės aspektais. Trečioje dalyje pristatomi šeimos ir karjeros vaidmenų derinimo modeliai ir jų privalumai bei trūkumai. Ketvirtoje baigiamo darbo dalyje nagrinėjamas Vilniaus m. savivaldybės įmonių darbdavių ir darbuotojų požiūris į palankias šeimai politikos priemones bei jų taikymo galimybes. Darbas užbaigiamas išvadomis ir rekomendacijomis. / Master's thesis analyzed and evaluated family-friendly policy measures and benefits of Vilnius city municipal enterprises, raised a family and career roles in reconciliation of problems and proposed the solutions of solving these issues. Reconciliation of family and career roles dilemmas in modern society are examined by theoretical aspects, the concept of change of a family in global perspective and the concept of career as well as an overview of equal opportunities to seek career is presented in the first part of the thesis The second part of the thesis deals with family friendly policy aspects; family friendly policies and introduction to Lithuanian and foreign family-friendly legal framework and family friendly theoretical workplace aspects are presented. The third section presents models of reconciliation of family and career roles, its advantages and disadvantages. The fourth part of the thesis deals with Vilnius city Municipal Enterprises employers and employees' attitudes to family-friendly policy measures and their application possibilities. The thesis is completed with conclusions and recommendations.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, kiekvienam jaunuoliui, nepaisant jo negalios, turi būti garantuojama teisę į mokslą. Lietuvos Respublikos įstatymai deklaruoja proto negalios asmenų teisę į ugdymą, profesinį rengimą bei įdarbinimą, tačiau neįgalieji šių savo teisių pilnai realizuoti negali. Nežymiai sutrikusio intelekto jaunuoliai, baigę bendrojo lavinimo ar specialiąsias mokyklas, neįstengia konkuruoti su kitais moksleiviais, stodami į profesinio rengimo mokyklas, nes bendrojo lavinimo ar specialiosiose mokyklose mokosi pagal adaptuotas ir modifikuotas programas. Dar viena iškilusi problema tai įstatyminė bazė. Profesinio mokymo įstatymas bei jį lydintis teisės aktai jau nebeatitinka šiuolaikinio gyvenimo realijų. Šie dokumentai negarantuoja specialiųjų poreikių vaikams, ugdytiems adaptuojant bendro lavinimo mokyklos dalykų programas, teisės mokytis antroje profesinio mokymo programų pakopoje. Šiuo metu asmenų su negalia profesinis mokymas, permokymas ir perkvalifikavimas vykdomas per darbo rinkos mokymo tarnybas, specialius mokymo centrus, profesinio mokymo mokyklas ir yra prieinamas asmenims su nežymiai sutrikusio intelekto. Nepakankamas, sunkiai prieinamas, mažai pritaikytas ir su vietos darbo rinkos poreikiais nesusietas profesinis mokymas, perkvalifikavimas tampa viena iš asmenų su negalia nedarbo priežasčių. Nėra profesinių įgūdžių (išlikusių, įgytų) įvertinimo metodikų, pagal kurias būtų galima spręsti apie profesinės reabilitacijos galimybę ir veiksmingumą... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, like in the others EU countries, the right to education should be guaranteed to every young person despite his or her disability. The laws of Lithuanian Republic declare the right to education for people with mental disabilities, as well as their vocational training and job placement; however, the disabled people cannot realize those rights in full. After finishing adapted and modified programs in secondary and special schools, young people with light mental disorder are not able to compete with the rest of students for the place in vocational training schools. Another issue that has been raised is the legal base. The law of vocational training and associated documents do not match the realities of contemporary life. Those documents do not guarantee the right to study at the second level vocational training schools to children who were educated according to adopted secondary school programs. Currently the vocational training, re-training and re-skilling for people with disabilities is being done through the employment agencies, special training centers, vocational schools and is available only for those with light mental disorders. Vocational training and re-training, which is insufficient, difficult to access and poorly adapted to the demands in the job market, becomes one of the reasons for unemployment of disabled people. There is no methodology of evaluating the acquired vocational skills, according to which it is possible to estimate the possibility for... [to full text] / In Litauen, wie in anderen Staaten EU muß man jeden Jugendlichen mit einer Behinderung die Möglichkeit zur Ausbildung garantirten. Die litauischen Gesetze bestätigen den geistig behindrten Menschen, daß die eine Möglichkeit zum Lernen, Berufschulen zu absolvieren und in den Berufsmarkt zu integrieren haben, sondern die geistig Behinderte könen aus diesen Mögleichkeiten voll nicht benutzen. Die leicht behinderte Jugendliche, die Mittelchulen und speziellen Schschuelen absolviert haben, haben keine Chancen mit Anderen in den Berufschulen zu konkurieren, wiel sie in den Schulen ein adaptiertes Lernprogramm hatten. Noch ein wichtiges Problem - das Gesetzeswerk. Das Berufsbilgungsgesetz und anderen Begleitakten entsprechen heute keine Lebensrealität. Diese Gesetze geben keine Garantie für die leicht beginderten Jugendlichen, die nach dem adaptirten Programm lernten, weiter mit den anderen Kindern in der zeiten Berufsstufe studieren. Zur Zeit organiesirt man die berufliche Schulung und Umschulung mit Hilfe der Umschulungsorganiration des Arbeitsmarktes, der speciellen Berufschulen, in dennen nur die leicht behinderte Jugendlichen lernen können. Die Berufsprogramme sind zu dem Arbeitsmarkt nicht angepasst. Berufsrehabilitationssystem ist sehr schwach entwickelt und das macht diese Situation noch schlechter. Das Arbeitsmarkt- und Berufssystem ist nur für die gesunde Menschen, die zu dem Arbeitsmarkt leicht anzupassen können. Den behinderten Menschen... [der volle Text, siehe weiter]

Darbe analizuojamos Šveicarijos ir Lietuvos valstybės tarnybos sistemos, jų ypatumai bei galimybės taikyti naujosios viešosios vadybos elementus Lietuvoje. Šveicarijos valstybės tarnyba vertinama kaip viena pažangiausių pasaulyje. Būtent čia plačiai pradėtos diegti NVV naujovės. Šveicarijos valstybės tarnyba išsiskiria savo savitumu, kurį nulėmė tiesioginė demokratija, federalizmas ir konsensualinė demokratija. Pati valstybės tarnybos sistema yra sudėtinga, nes ją reglamentuoja skirtingų lygių teisės aktai, atskirai taikomi valstybės tarnautojams, priklausomai nuo to, kur jie atlieka savo tarnybą – federacijos ar kantonų lygmeniu. Valstybės tarnybai Šveicarijoje būdingas dėmesys į žmogiškuosius išteklius, įvairūs skatinimo ir motyvavimo būdai, įgyvendinamos įvairios darbo laiko formos ir tokiu būdu valstybės tarnautojams užtikrinamas „gyvenimo – darbo“ balansas. Darbe analizuojama Berno kantono valstybės tarnyba, nes šis kantonas vienas pirmųjų pradėjo taikyti naujosios viešosios vadybos metodus ir reformuoti valstybės tarnybą. Palyginus su Šveicarija Lietuvos valstybės tarnyba yra labai jauna ir neturi tokių gilių tradicijų. Ji nuolatos tobulinama, priimant teisės aktus bei jų pakeitimus. Darbe nagrinėjama viena aktualiausių Lietuvai, kaip ir daugeliui valstybių problema – kaip pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus valstybės tarnybos sistemoje. Tarp kitų Lietuvos valstybės tarnybos problemų viena opiausių tampa tai, kad geriausi ir perspektyviausi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyses Switzerland and Lithuanian public service systems, their peculiarities as well as opportunities to apply the elements of new public management in Lithuania. The public service of Switzerland is evaluated as one of the most developed in the world. It was here where new public management (NPM) innovations were given the start. The public service of Switzerland is characteristic for its distinction, which was determined by direct democracy, federalism and consensual democracy. The public service system itself is rather complicated, as it is regulated by legal acts of various levels – they are separately applied to civil servants, depending on where they perform their service – at a federation or canton level. Public service in Switzerland is prominent for its attention to human resources, various motivation and incentive methods, as well as the implementation of different working hours forms, thus ensuring appropriate „work-life“ balance for public servants. This work also analyses the public service in Bern canton, as this canton was one of the pioneers which started to apply NPM methods as well as reform the public service. Compared to Switzerland, the public service in Lithuania is very young and does not possess such long traditions. It is constantly developed by adopting legal acts and their amendments. The paper investigates one of the most relevant problems in Lithuania, as well as in the vast majority of other countries – how to attract and... [to full text] / In der Arbeit werden die Systeme der öffentlichen Verwaltungen in Litauen und in der Schweiz, ihre Besonderheiten und die Möglichkeiten, wie man die Elemente von New Public Management in Litauen anpassen kann, analysiert. Die öffentliche Verwaltung in der Schweiz ist wie eine aus den fortschrittlichsten an der Welt bewertet. Nämlich hier sind die Neuerungen des New Public Managements begonnen einzusetzen. Die öffentliche Verwaltung in der Schweiz definiert sich mit der Eingeartigkeit, welche die direkte Demokratie, der Federalismus und die Konkordanz beschloßen haben. Das System der öffentlichen Verwaltung ist ziemlich kompliziert, weil es durch die Rechtsakte des verschiedenen Niveaus zugeordnet ist. Die Rechtsakte sind getrennt für die Beamte und die Angestellte ausgeliefert. Diese Auslieferung gehört von dem Arbeitsplatz der Angestellte – ist er auf dem Bund oder in der kantonale Verwaltung tätig. Die öffentliche Verwaltung in der Schweiz ist kennzeichnend auf die humanische Ressourcen, verschiedenen Arten von der Förderungen und der Motivationen. Dort sind auch die verschiedene Arbeitszeitsmodelle verwirklichen und für alle, wer in der öffentliche Verwaltung tätig sind, die „Life – Work“ Balance gesichert ist. In der Arbeit wird die öffentliche Verwaltung im Kanton Bern analysiert, weil dieser Kanton einer aus den ersten ist, welche die Methoden des New Public Managements angepasst und die Reformen in der öffentlichen Verwaltung begonnen hat. Im Vergleich mit der... [der volle Text, siehe weiter]

Šis magistrinis darbas nagrinėja darbo santykių stabilumo principų įgyvendinimą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo atvejais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 straipsnis numato tik dalinę darbuotojų apsaugą ir darbo santykių tęstinumą įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu atveju, t.y. - perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Perdavimo procesas dažnai neįvyksta ne todėl, kad verslas yra neperspektyvus, o darbdavys nesąžiningas, bet dėl paties proceso sudėtingumo ir su tuo susijusių teisinių bei biurokratinių problemų. Įmonės/verslo ar jų dalių perdavimu, o ypač jo padariniais, yra suinteresuoti ne tik perėmėjas bei perdavėjas, tačiau ir įmonės darbuotojai. Perduodant įmonę/verslą ar jų dalis labiausiai nukenčia darbuotojas - su darbuotojais laiku, o kartais ir visai neatsiskaitoma, žmonės iš darbo atleidžiami nepagrįstai, praranda darbo vietas ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Neretai darbdaviai, darbuotojams, pavėluotai pateikia arba apskritai nepateikia rašytinės informacijos apie ketinimą vykdyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimą; apie perdavimo dieną, numatomus veiksmus, perdavimo priežastis, etapus bei teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius, turinčius įtakos darbuotojui; apie keičiamas sąlygas, tame tarpe, susijusias su darbu, darbo užmokesčiu bei perkvalifikavimu. Tam, kad procesas vyktų sklandžiai ir sukeltų kuo mažiau neigiamų socialinių bei ekonominių padarinių, svarbu nustatyti įmonės/verslo ar jų dalių perdavimo... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master Paper, the implementation of the principle of stability of labour relations in cases of transfer of an enterprise/business or parts hereof is discussed upon. The Article 138 of the Labour Code of Republic of Lithuania foresees only a partial protection of the employees and a succession of the labour relations in case of a transfer of the enterprise/business or a part hereof, i.e. a transfer can be considered a lawful reason for terminating the labour relations. A process of transfer often does not take place not for prospectlessness of the business or dishonesty of the employer, but because of a complex character of the process itself as well as the related legal and bureaucratic problems. Not only the assignee and the assignor, but also employees of the enterprise take an interest in a transfer of the enterprise/business or parts hereof, in particular the consequences of such a transfer. In case of a transfer of an enterprise/business or parts hereof, an employee suffers mostly: the settlement with the employees often is made non-timely and sometimes is not made at all, employees are discharged groundlessly, losing their jobs and the key means of their subsistence. Frequently, employers delay or fail providing to employees information in writing on their intention to transfer the enterprise/business or a part hereof; on the day of transfer, the planned actions, the causes of the transfer, its phases as well as the economical and social consequences that can... [to full text]

Europos Bendrija buvo įsteigta grynai ekonominiais tikslais, siekiant sukurti bendrą rinką. Tad Europos Bendrijos įsteigimo metu bet kokios socialinės garantijos buvo teikiamos vien tik konkurencijos išsaugojimo tikslais, bet ne kaip socialinės Bendrijos politikos pasekmė. Todėl nenuostabu, kad net ir dabartiniu metu pačioje Europos Bendrijos steigimo sutartyje mes galime rasti nedaug nuostatų, įtvirtinančių darbo teises, kurias privalo gerbti Bendrijos institucijos ir valstybės narės, vykdydamos savo funkcijas. Būtent Europos Bendrijų teisingumo teismo aktyvios veiklos dėka Bendrija pamažu tapo organizacija, garantuojančia ir gerbiančia darbo teises. Jau 1969 m. Teismas savo jurisprudencijoje pareiškė, kad pagrindinės žmogaus teisės sudaro bendrąjį Bendrijos teisės principą, kurio apsaugą užtikrina Teismas. Ilgainiui Teismas pripažino ir kai kurias darbo teises pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Tačiau Europos Bendrijų teisingumo teismas neapsiribojo vien atskirų darbo teisių pripažinimu. Teismas pradėjo aiškinti ir detalizuoti atskiras darbo teises. Tai ypač pasakytina apie vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą arba vienodos vertės darbą principą, migruojančių darbuotojų socialines ir darbo garantijas, asociacijų laisvę bei įsidarbinimo ir darbo vietos pasirinkimo laisvę. Tokiu būdu šio darbo tikslas yra pateikti gausią ir labai reikšmingą Europos Bendrijų teisingumo teismo praktiką atskirų darbo teisių pripažinimo ir įtvirtinimo Bendrijos mastu srityje. Teismas ne tik... [toliau žr. visą tekstą] / The European Communiy was, and still is, to a large extent, concerned with the economic aim of creating a common market. At the time of the establishment of the Community, any social benefit was merely an advantageous consequence of the desire to avoid distortions of competition. Therefore it is not surprising that the Treaty of the European Community itself hardly contains any genuine fundamental labour right which the Community institutions and Mamber States should respect when exercising their powers. The fact that the Community has gradually transformed itself into an organization that has labour rights high on its agenda is for a major part due to the proactive stance of the Court of Justice. Ever since 1969 it has been clear from the Courts’ case-law that fundamental human rights in general are part of the general principles of Community law and protected by the Court. The Court has also recognized certain labour rights as fundamental human rights. In certain cases the Court of Justice went further than merely recognizing fundmental labour rights as a “touchstone”. Sometimes the Court engages in the creation of detailed actively enforceable labour rights. The Court has often provided detailed guidelines for a genuine enforcement of certain labour rights. I recall, for instance, the principle of equal pay for equal work and work of equal value, the rights to a wide range of social benefits for migrant workers, the freedom of associations and the freedom to choose an... [to full text]

Temos aktualumas: ES struktūrinių fondų parama daro reikšmingą poveikį visos šalies ekonomikai, todėl jos skyrimas bei poveikis yra itin aktualūs klausimai. Kadangi ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymą atlieka valstybinės institucijos, atsiranda galimybė diskutuoti apie jų panaudojimo kryptis bei efektyvumą, teikti pasiūlymus efektyvesniam lėšų panaudojimui ir įsisavinimui. Parama žmogiškojo kapitalo plėtrai labai svarbi siekiant didinti šalies darbo rinkos konkurencingumą, skatinti gyventojų ekonominį aktyvumą bei užimtumą. Didinant gyventojų užimtumą skatinamas visos šalies ekonomikos augimas. Temos naujumas: Temos naujumas pasireiškia naujausios informacijos (publikacijų, statistinių duomenų, gyventojų nuomonės) apie ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai pristatymu bei analize. Darbas išsiskiria tyrimo metodų įvairove bei rezultatų savalaikiškumu. Nustatomos šiuo metu aktualios problemos panaudojant ES struktūrinių fondų paramą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai bei pasiūlomi būdai, kaip šias lėšas galima būtų panaudoti efektyviau. Darbo tikslas: Ištirti ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje ir pateikti efektyvesnio paramos panaudojimo pasiūlymus. Darbo objektas: ES SF parama žmogiškojo kapitalo ugdymui Lietuvoje. Darbo problema: Ar efektyviai panaudojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama žmogiškojo kapitalo formavimui bei plėtrai Lietuvoje? Darbo uždaviniai: 1)... [toliau žr. visą tekstą] / 1. Human capital plays an important role in economic growth as the economic and social development are closely linked to investment in human capital. There is allocated almost 40 percent of total funds dedicated to the operational program of development of Human Resources to increase qualitative employment and social scope. 2. Following the survey of public opinion it was found out that the implementation of developed strategies are being considered extremely poor, while there is a great need to increase economic activity and employment. Increase of economic activity and employment of the population is a problem area. 3. There is lack of support shown for the formation and development of Human capital of the EU Structural Funds after the interview carried by the specialists. Although the support helps to create a more competitive workforce, it is often allocated not considering the real needs of society. The complexity of the procedures of support receiving is also highlighted. 4. It has been found out that the main problem of Educational institutions of the EU Structural Funds is inadequate compatibility of projects. 5. The measures for the additional funding for higher education organizing adult education programs should be provided in order to improve the use of formation and development of human capital of EU Structural Funds and take into account the real needs of society. 6. The skills of administering personnel should be... [to full text]

Darbe atlikta vaiko globos (rūpybos) sistemos probleminės situacijos analizė parodė, jog socialinės rizikos šeimų bei jose augančių vaikų sumažėjo, taip pat sumažėjo vaikų atskyrimo nuo šeimos atvejų, globos namuose augančių vaikų. Kaip teigia Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, šie teigiami pokyčiai gali būti įtakoti socialinių darbuotojų intensyvaus darbo su rizikos šeimomis. Tačiau taip pat išlieka ir kitų faktorių įtaką: iš apskaitos rizikos šeimos išbraukiamos, kai jos išvyksta iš savivaldybės į kitą, emigruoja, Darbe analizuojama vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimas. Empirinis tyrimas atliekamas W. N. Dunn‘o prielaidų analizės metodu, implikuojant surogatinė bei perspektyvinius politikos modelius, taip pat D. Stone požiūrį į skaičių įtaką problemos formulavimui. Atlikus Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos problemos formulavimo analizę paaiškėjo, jog: 1. per anksti ar dėl kitų priežasčių, tiriant vaiko globos (rūpybos) sistemos būklę, buvo atskleistos ne visos probleminės situacijos prielaidos. Remiantis šiomis prielaidomis, buvo suformuluota problema ir parinktos jos sprendimo priemonės, kurios neįgalina spręsti esminės vaiko globos sistemos problemos, ir sprendžia tik formalią. Tokiam problemos formulavimui įtakos turėjo vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės analizės duomenys, tiksliau statistiniai rodikliai, kurie, remiantis D. Stone skaičių įtaka formuojant problemą, atliko esminės... [toliau žr. visą tekstą] / In 2006 an analysis on the condition of the children’s custody (care) system was performed and a conclusion was drawn that usually the children who have lost parental custody had originated from the families which belong to social risk. Also it was noticed that the number of persons wishing to adopt or foster is decreasing. After the analysis of the children’s custody network in Lithuania has been performed, it has also been noticed that this network does not correspond to the needs of a child and his / her biological family both in the geographical and services senses. Therefore in 2007 the strategy on the reorganization of children’s custody (care) system was approved as well as the plan on optimisation of children’s custody network. The main hypothesis of the research: Although children’s custody (care) system’s reorganization strategy is designed to solve the essential problems of the system, but due to the improper formulation of the problem it solves only formal problem, i.e. that of EIII type (improperly / badly formulated). For the reasoning/denying of the hypothesis, W. N. Dunn’s model on the analysis of assumption has been applied, implying surrogate and perspective models of politics. Also D. Stone’s approach on the creation of numbers in the pole is used and their influence to the formation of a misleading problem (problem of EIII type) is interpreted. The second hypothesis – if the problem in the children’s custody (care) system’s reorganisation strategy is... [to full text]