Vykstant ekonominiams pokyčiams šalyje, vienu iš prioritetinių švietimo sistemos tikslų tampa aukštos kvalifikacijos specialisto rengimas, orientuotas į darbo rinkos poreikius. Šalies aukštosiose mokyklose specialistų rengimas nepakankamai siejamas su jų poreikiu darbo rinkoje ir galimybėmis baigus studijas gauti darbą, atitinkantį absolventų įgytą kvalifikaciją. Magistriniame darbe pagrindinis dėmesys skiriamas aukštos kvalifikacijos specialistų prognozavimui bei realaus specialistų poreikio nustatymui. Todėl būtina numatyti aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio prognozes, užimtumo bei įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybes, tenkinant besiplėtojančios ekonomikos poreikius. Šiame darbe išanalizuotas aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas šalies aukštosiose mokyklose. Ištirtas aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlos atitikimas darbo rinkos poreikiams. Atskleistos pagrindinės priežastys, trukdančios aukštųjų mokyklų absolventams įsitvirtinti darbo rinkoje. Atliktas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikio empirinis tyrimas, atsižvelgiant į verslo subjektų interesus. Darbo tikslas - Ištirti aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą ir jų atitikimą darbo rinkos poreikiams. Tyrimo hipotezė - Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas neatitinka darbo rinkos poreikių. Remiantis išvadomis galima teigti, jog darbdavių ir darbo rinkos tyrimų institucijų įtraukimas į mokymo programų sudarymo procesą, tikslingas profesinės praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / During the economic changes in the country, one of the priority objectives of the education system becomes a highly qualified professional development geared to the needs of the labor market. Country's higher education professionals are lack of trainings, linked to their labor market needs and opportunities after graduation to obtain employment-graduate qualification. This master thesis focuses on the high-skilled professionals, and forecasting systems in the real demand for specialists setting. It is therefore necessary to provide highly skilled professionals demand forecasts of employment and stay in the labor market opportunities for meeting the evolving needs of the economy. In this paper the preparation of highly qualified specialists in the country's higher education institutions are analyzed. The preparation of high qualified specialist in country’s high schools is analyzed in this paper. The main reasons hindering the high school graduates in the labor market are revealed. An empirical study of business entities' interests of highly skilled professionals need was made. The aim - to investigate the training of highly qualified specialists and their relevance to the labor market needs. The hypothesis - Highly qualified specialists not fully fit for labor market needs. Based on the findings it can be said that the employers and the labor market research institutions in the curriculum process, targeted promotion of professional practice, should facilitate the... [to full text]

Tikslas: įvertinti profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Tyrimo objektas: laisvalaikio bei profesinio fizinio aktyvumo ir patiriamo streso darbe priklausomybė vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Hipotezė: laisvalaikiu fiziškai aktyvesni aukštesnės kvalifikacijos ir protinį darbą dirbantys asmenys; laisvalaikiu fiziškai aktyvesni asmenys patiria mažesnį streso ir įtampos poveikį darbe. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti laisvalaikio ir profesinį fizinį aktyvumą bei ryšius su socialiniais ir demografiniais rodikliais vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. 2. Nustatyti ryšį tarp 30-60 m. asmenų profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo ir sveikatos nusiskundimų bei polinkio į priklausomybę alkoholiui sąsajas. 3. Atskleisti fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui 30-60 m. dirbančių asmenų grupėje. 4. Išskirti veiksnius, reikšmingai susijusius su laisvalaikio fiziniu aktyvumu ir įtampa darbe. Išvados: 1. Laisvalaikiu pakankamai fiziškai aktyvių tiriamųjų buvo 44,8 proc. Labiau fiziškai aktyvūs buvo vyrai (48,9 proc.) nei moterys (41,7 proc.; p>0,05) ir miesto (48,4 proc.) nei rajono (35,3 proc.; p<0,05) gyventojai. Laisvalaikio fizinis aktyvumas buvo tiesiogiai susijęs su išsilavinimu, pajamomis poreikiams patenkinti, aukštesne profesine kvalifikacija (p<0,05) ir atvirkščiai susijęs su amžiumi ir profesiniu fiziniu aktyvumu (p<0,05). 2. Tarp apklaustų... [toliau žr. visą tekstą] / Subject – the relationships between occupational and leisure-time physical activity and stress experience at work in the middle-aged employees group. Aim of the study: to assess the influence of occupational and leisure-time physical activity on stress and job strain in the middle-aged employees group. Hypothesis: employees who are more physically active at leisure time are highly skilled and usually are working mental jobs; employees who are more physically active at leisure time experience lower impact of stress and job strain at work. Objectives: 1. Evaluate occupational and leisure-time physical activity and its associations with social and demographic indicators in the middle-aged employees group. 2. Determine the relationships between occupational, leisure-time physical activity, health complaints and alcohol abuse in people aged 30 to 60. 3. Reveal the value of physical activity on the impact of stress and job strain in the employees group aged 30 to 60. 4. Identify factors that are significantly associated with leisure-time physical activity and stress at work. Conclusions 1. Only 44.8% of the respondents were sufficiently physically active during leisure time. Higher proportions of sufficiently physically active respondents were determined in men (48.9 %) than women group (41.7 %, p>0.05) and in the urban (48.4 %) as compared to the rural district group (35.3 %, p<0.05). Leisure-time physical activity was directly related to higher education, sufficient income... [to full text]

Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text] / Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą]

Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą] / Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text]

Sparčiai besivystančioje ekonomikoje neišvengiami tiek teigiami, tiek neigiami jos pokyčiai. Teigiamu aspektu laikytinas verslo ar verslo dalies perdavimas, kurio tikslas – įmonės veiklos didesnis našumas, efektyvumas bei, atsiradus sunkumams, siekis jį plėtoti toliau. Tokie pasikeitimai neabejotinai įtakoja darbuotojų padėtį perduodame versle arba įmonėje. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamos dvi teisinės kategorijos – verslo ar verslo dalies perdavimo samprata ir darbuotojų teisių apsauga perdavimo atveju. Pabrėžtina, kad neišanalizavus perdavimo definicijos, nebūtų logiška kalbėti ir apie darbuotojų garantijas. Magistrinis darbas suskirstytas į keturias dalis. Pirmojoje bendrai aptariama darbuotojų teisių apsaugos samprata, antrojoje – Europos sąjungos reglamentavimas šia tema bei kriterijai ir aplinkybės, kuriais nustatomas verslo perdavimo faktas. Kadangi Lietuva yra ES valstybė narė, itin svarbios buvo 2001/23/EB direktyvos nuostatos, numatančios ne tik perdavimo definiciją, bet ir darbuotojų garantijas kaip antai, apsauga nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, automatinis darbo santykių perėjimas, t. y. teisės, kylančios iš individualių darbo sutarčių, ir tos teisės, kurios kyla iš kolektyvinių sutarčių – automatinis jų perėmimas, sutarčių galiojimas bent vienerius metus po perdavimo, darbuotojų informavimas bei jų atstovų konsultavimas. Paskutinėje dalyje pateikiami praktiniai darbuotojų perkėlimo aspektai Lietuvoje. Nagrinėjamos DK normos, reglamentuojančios... [toliau žr. visą tekstą] / Provisions relating to employment rights on the transfer of an undertaking are contained in Council Directive 2001/23/EC which is to be an invaluable instrument for the protection of workers in the event of the reorganization of an undertaking, ensuring peaceful and consensual restructuring. This act includes two main aspects – the conception of transfer of undertaking and workers‘ rights under it. However, during the transfer not only the transferor and the transferee but also the employees as a part of an undertaking have the interest in the outcome of the action. Therefore, master thesis comprises of four parts mainly dealing with the understanding of employees’ guarantees, the regulation of transfer, criterions and factors, determining the fact of transfer in European Union and Lithuania, workers’ individual expectations (e. g. protection against dismissal – the transfer of the undertaking, business or part of the undertaking or business can not in itself constitute grounds for dismissal by the transferor or the transferee, guaranteeing automatic transfer of the employment relationship etc.), collective privileges (obligation on the transferee to respect the terms of pre-existing agreement at least for one year, information and consultation of the representatives of the employees affected by the transfer, etc.). The Fourth part of the Thesis is important for practitioners. It concerns practical aspects of transferring of labour agreements and analyzes the provisions of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, integracijos darbo rinkoje politikos įgyvendinimo veiksmingumas skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politikos kontekste. Remiantis darbe sintezuotu teoriniu modeliu, politika analizuojama išskirtų šešių kintamųjų kontekste. Siekiant identifikuoti politikos įgyvendinimo metu kylančias problemas, jų priežastis ir patvirtinti arba paneigti iškeltas pagrindinę bei šalutines hipotezes, darbe atliekami kelių lygių tyrimai. Išanalizavus ir aprobavus oficialių dokumentų informaciją ir tyrimų metu gautus duomenis, darbe nustatomi politikos įgyvendinimo veiksmingumą mažinantys veiksniai. / This paper analyzes policy implementation of ex-prisoners integration into the labour market in the political context of poverty reduction and social inclusion. The aim of this paper is to identify the main problems that influence the effectiveness of implementation and their causes. To reach this goal the research is divided into three sections. The main question of this master thesis is: “Why do only few ex-prisoners integrate into labour market?” It can be answered by confirming or denying the raised primary and secondary hypotheses in the context of the main problems and their reasons that influence the effectiveness of policy implementation. In conclusion, the policy analysis of people coming back from imprisonment and their integration into the labour market shows (despite that some hypothesis were only partly confirmed) that the State implements the policy that is appropriate enough and could be effective. In this process the outcome of the policy implementation depends not only on the role of governmental and non-governmental institutions, but most importantly, on the characteristics, efforts and attitudes of the target group and on the intentions of employers to engage this person.

Moterų socialinė-ekonominė situacija Lietuvos kaime Santrauka Šiame magistro darbe atkreipiamas dėmesys į moterų situaciją teritoriniu aspektu, t. y. į kaimo vietovėse gyvenančias moteris. Gyvenimas kaime turi tam tikrą specifiką: nors kaime mažesnė oro tarša, vaizdingesnis kraštovaizdis, platesnė erdvė, visgi šioms vietovėms būdinga prastesnė socialinė infrastruktūra, mažesnės profesinės karjeros ir užimtumo galimybės, labiau komplikuotas susisiekimas ir pan. Kaimo moterų tema dar nėra plačiai išnagrinėta mokslinėje literatūroje, tad pateikiami duomenys yra nepakankamai išsamūs, gana fragmentiški. Dažniausiai minimas gilesnis kaimo moterų skurdas, prastesnės gyvenimo sąlygos, didesni darbo krūviai, pasyvesnis dalyvavimas socialinėje bei kultūrinėje veikloje, didesni jaunų, labiau išsilavinusių moterų migracija į miestą. Dėl šių priežasčių kaime gyvenančioms moterims kyla didesnis pavojus atsidurti socialinėje atskirtyje. Pagrindinis darbe keliamas tikslas – išanalizuoti Širvintų rajono kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją atskleidžiant socialinius-ekonominius veiksnius turinčius didžiausią poveikį kaimo moterų padėčiai bei labiausiai sąlygojančius socialinę atskirtį. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą Širvintų rajone buvo vykdomas tyrimas apklausiant kaime gyvenančias darbingo amžiaus moteris. Apklausai atlikti buvo sudaryta anketa. Siekiant išsiaiškinti kaimo moterų socialinę-ekonominę situaciją buvo naudojami 7 ją charakterizuojantys veiksniai: užimtumas, pajamų... [toliau žr. visą tekstą] / Socio-Economic Situation of Women in Countryside of Lithuania Summary This master‘s dissertation is focused on the situation of women from the territorial point of view, therefore women living in rural areas are emphasized here. Life in such areas has it‘s own particularity: air pollution is extended to a lesser degree, landscape is more picturesque and wider spread of nature – all those factors are typical of countryside. On the other hand, worse social facilities, less employment and career possibilities, complicated means of communication are more applicable in rural than in urban areas. The subject of rural women is not fully explored in scientific literature yet that’s why given information is not enough circumstantial and quite fragmentary. Topical issues usually dealt are poverty among rural women, bad living conditions, high workload, passive participation in social and cultural activities, increased young and educated women migration to cities. Because of these reasons women living in rural areas are facing a bigger probability to experience social exclusion. The main objective in this dissertation is to analyze socio-economic situation of rural women in Širvintos region revealing socio-economic factors which have a big impact on situation of rural women and determine a social exclusion. With the view of implementation of proposed object, there was an empirical research carried out and employable rural women were polled in Širvintai region. There was a questionnaire... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta esama situacija Lietuvos nelegalaus darbo kontrolės efektyvumo srityje ir numatytos šių problemų sprendimo kryptis. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjamos nelegalaus darbo atsiradimo priežastys. Analizuojami legalaus ir nelegalaus darbo probleminiai aspektai, nelegalaus darbo formavimosi aspektai. Antrojoje darbo dalyje analizuojama nelegalaus darbo reiškinių kontrolės problema Europos Sąjungoje, vertinamos Lietuvos nelegalaus darbo apimtys ir nelegalaus darbo kontrolės sistema. Trečiojoje dalyje analizuojamas nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas Lietuvoje, atliekant Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos nelegalaus darbo kontrolės efektyvumo ekspertinį tyrimą, pristatomos nelegalaus darbo kontrolės efektyvumo problemos Lietuvoje sprendimo kryptys. / In Master's thesis there analyzed and evaluated the current situation of the undeclared work control efficiency in Lithuania. The problem – solving directions are specified. In first main part of the thesis there are researched emerge causes of the undeclared work. Analyzed legal and illegal work problematic aspects, undeclared work formation aspects. In the second part of the thesis there are analyzed undeclared work phenomena control problem in the European Union, assessed undeclared work volume and undeclared work control system in Lithuania. In the third part of the thesis analyzed undeclared work control efficiency in Lithuania. Trying to find out the undeclared work efficiency problems, was made an expert survey of the Lithuanian State Labor Inspectorate and finally presented problem – solving directions of the undeclared work control efficiency Lithuania.

In dieser Magisterarbeit wird die Bedeutung und Entwicklung des lebenslangen Lernens auf der Ebede der EU und in Litauen analysiert. Die passive Einstellung der Litauer zum lebenslangen Lernen wird als Problem dieser Magisterarbeit hervorgehoben. In der Arbeit werden die Besonderheiten der Mittgliederländer bei der Verwirklichung der Konzeptionen des lebenslangen Lernens erforscht, geklärt, wie das sich auf den Beteiligungsraten am lebenslangen Lernen widerspiegelt. Besondere Aufmerksamkeit wird für Schaffung der Bedingungen für das lebenslange Lernen in Litauen geschenkt. In diesem Kontext wird die rechtliche Basis Litauens und Organisationssystem der Verwirklichung des lebenslangen Lernens erforscht.

Tiriamojo darbo tikslas. Ištirti stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių slaugytojų sveikatą įtakojančius psichosocialinius rizikos veiksnius ir įvertinti jų valdymo galimybę. Uždaviniai: Nustatyti slaugytojų nuomonę apie psichosocialinių rizikos veiksnius ir jų realų valdymą; Tyrimo metodika. 2011 m. rugpjūčio mėn. atliktas kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Apklausti 284 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojai bei interviu metu apklausti 9 informantai. Rezultatai. Nustatyta nepakankamas apsaugos pirštinių naudojimas (p = 0,000). Daug darbo užduočių, nepriklausančių slaugytojo veiklai (p = 0,002), laiko trūkumas užduotims atlikti (p = 0,008), nepakankamai sudaromos sąlygos profesinei kvalifikacijai kelti ( p = 0,050). Organizavimo veiksniai: naktinis darbas (p = 0,035), nepakankamas darbo užmokestis (p = 0,035). Turinio veiksniai: didelė atsakomybė už atliekamus slaugos veiksmus (p = 0,042), įtakos savo darbui trūkumas (p = 0,027). Darbo santykių veiksniai: bloga skyriaus atmosfera (p = 0,018), nėra bendravimo (p = 0,017), paramos iš skyriaus administracijos trūkumas (p = 0,029), paramos iš įstaigos vadovybės trūkumas (p = 0,000), blogas vadovavimas įstaigai (p = 0,001). Visi šie veiksniai yra statistiškai reikšmingai susiję su slaugytojų amžiumi, jų šeimynine padėtimi, slaugytojų darbo stažu dabartinėje darbo vietoje bei bendru medicininiu darbo stažu. Negatyvus elgesį kasdien ir kas savaitę patirdavo: 2,2 % slaugytojų gaudavo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of study: to investigate the psychosocial risk factors for health among nurses working at in-patient health care setting and evaluate the potential for management of such factors. Objectives: to evaluate the attitudes of nurses towards psychosocial risk factors and actual management of such factors. Material and methods: the qualitative and quantitative study was conducted in August 2011. In total, 284 general practice nurses from Siauliai Hospital were enrolled to study, 9 of them underwent the interview. Results. There were following identified risk factors: insufficient use of hospital gloves (p<0.001), abundance of tasks not related with nursing (p=0.002), lack of time for accomplishing the tasks (p=0.008), and scarce conditions for improvement of professional qualification (p=0.050). Organizational factors: work at night (p=0.035) and low salary (p=0.035). Content-related factors: high responsibility for nursing actions (p=0.042) and lack of influence on own work (p=0.027). Relationships at work: poor internal climate at work (p=0.018), lack of communication (p=0.017), lack of support by department authorities (p=0.029), lack of support by hospital authorities (p<0.001), and poor hospital management (p=0.001). All abovementioned factors were statistically significantly associated with nurses ‘age, family status, work experience in current workplace, and general medical work experience. Daily or weekly negative behaviour towards nurses was reported by 2.2 % in form... [to full text]