Magistro darbe nagrinėjami lietuvių ir užsienio sociologų, kultūrologų bei kitų mokslininkų darbai. Sportas pristatomos, kaip ryškus sociokultūrinis fenomenas, kuris turi įtakos tiek atskiram žmogui, tiek visuomenei ar valstybei. Globalūs sporto renginiai formuoja žmonių požiūrį tiek į sportą, tiek ir į gyvenimą, todėl pasirinkta tema yra aktuali ir įdomi. 2011 metais įvykęs Europos krepšinio čempionatas buvo vienas svarbiausių įvykių per Lietuvos sporto istoriją. Taip pat jis buvo svarbus valstybei politiškai ir ekonomiškai. / To start with, scientific works of Lithuanians and foreign sociologists, culturologists and other scientists are analyzed in the master’s work. The sport is represented as important phenomena which can have an impact for each person or for the whole society or country. Global sports events forms attitude for the life and for the whole sports as well, for this reason, this theme is topical and interesting. European basketball championship of 2011 was one of the most important sport events in Lithuanians sport history. Not to mention the fact, that it was substantial for the country politically and economically.

The purpose of this research was to investigate how political leaders of the United Kingdom and Lithuania, David Cameron and Andrius Kubilius legitimize themselves and delegitimize their opponents through metaphors. To achieve this aim Critical Metaphor Analysis was employed and the following objectives were set: to identify metaphorical expressions used in political speeches; to interpret them and to classify them according to their underlying conceptual metaphor; finally, to explain the way conceptual metaphors and metaphorical expressions convey how political leaders legitimize themselves and delegitimize the opponents. The results of the study demonstrated that the conceptual metaphors used for legitimization and delegitimization are the same in both political leaders’ speeches. However, metaphorical expression used for legitimization and delegitimization displays different characteristics. It also demonstrated that politicians tend to use more metaphorical expressions to convey legitimization than delegitimization. / Magistro darbo tema „Konceptualios metaforos raiška legitimizacijos ir delegitimizacijos procesuose“. Šio tiriamojo darbo tikslas yra išsiaiškinti kokiomis konceptualiosiomis metaforomis Davidas Cameronas ir Andrius Kubilius legitimizuoja save ir delegitimizuoja savo oponentus. Buvo iškelti šie tiriamojo darbo uždaviniai: pirmiausia, surasti metaforinius pasakymus politinėse kalbose, tuomet suklasifikuoti šiuos pasakymus pagal priklausymą konceptualiąjai metaforai ir, galiausiai, paaiškinti kaip metaforiniai pasakymai atskleidžia būdus, kuriais politikai legitimizuoja save ir delegitimizuoja savo oponentus. Tyrime buvo naudojamas Kritinis metaforos analizės metodas pasiūlytas Charterio-Blacko, kuris susideda iš trijų dalių, tai: metaforinių pasakynų suradimas, jų priskyrimas konceptualiąjai metaforai ir galiausiai, paaiškinimas. Pagrindinis tyrimo klausimas buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi konceptualiųjų metaforų naudojimas legitimizacijai ir delegitimizacijai Davidas Cameronas ir Andriaus Kubiliaus politinėse kalbose. Tyrimas parodė, kad tiek legitimizacijai tiek delegitimizacijai abu politikai naudoja tas pačias konceptualiąsias metaforas: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, ir POLITIKA YRA PASTATAS. Taip pat tyrimas parodė, kad Davidas Cameronas ir Andrius Kubilius naudoja daugiau metaforinių pasakymų išreikšti legitimizacijai nei delegitimizacijai. Tai buvo pastebėta, kai delegitimizuodami savo oponentus politikai nenaudojo kai kurių konceptualiųjų atitikmenų... [toliau žr. visą tekstą]

The MA paper analyzes the conceptual metaphors which were used in pre- and post-elective speeches of presidents Bill Clinton and Valdas Adamkus and how the choice of metaphorical expressions influenced the voters' choice. / Darbas analizuoja konceptualias metaforas Bilo Klintono ir Valdo Adamkaus prieš ir po rinkiminėse politinėse kalbose ir kaip metaforų naudojimas įtakojo rinkėjų pasirinkimą.

Šiame darbe nagrinėjamas islamofobijos fenomeno atsiradimas ir vystymasis Vakarų Europos plotmėje. Darbe bendrai susipažįstama su rasizmo bei ksenofobijos veiksniais, kurie turėjo didelę įtaką vystantis islamofobijos reiškiniui. Šiame darbe yra atskleidžiama, kad toks reiškinys neatsirado po teroristinių išpuolių 2001 metų rugsėjo vienuoliktąją bei išpuolių Londone 2005 metais. Islamofobija vystėsi pamažu- atsiradusi kaip orientalizmas, vėliau besivystanti su naftos krize bei Saudo Arabijos politika 1973-1974 metais, su Irano revoliucija 1979 metais. Ji pamažu pasiekė ir mūsų laikus. Islamofobijos reiškinys šiuo metu siejamas su terorizmu, kovotojais-mirtininkais, karikatūromis. Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti konkrečias islamofobijos apraiškas Lietuvos žiniasklaidoje bei palyginti jas su jau išnagrinėtu Jungtinės Karalystės atveju.Kadangi šios valstybės labai skiriasi savo istorine patirtimi, savo demokratijos istorija bei spauda, jas lyginti yra ganėtinai sudėtinga, Jungtinės Karalystės atvejis šiuo atveju tampa tarsi atspirties tašku nagrinėjant Lietuvos atvejį. Kadangi islamofobijos teorija buvo pritaikyta būtent Jungtinės Karalystės atveju, tai daugiau šios šalies patirtis, būtent ši šalis buvos pasirinkta kaip modelis, įvertinant ar islamofobijos reiškiniai veikia Lietuvos žiniasklaidoje. Darbo tikslas- islamofobijos teoriją pritaikyti Lietuvos atveju, o galbūt patvirtinti, jog Lietuvos atvejis yra išskirtinis. / The rise and the development of the phenomenon of Islamophobia in Western Europe discourse is investigated in this paper. In this paper we are introduced with rasism and xenophobia factors which has big influence for islamophobia development. In this paper is stated, that this phenomenon has not appeared after terrorist attacks in 2001/9/11 and in London in 2005. The islamophobia appeared gradually as orientalism, later as oil crisis, Saudi Arabia policy in 1973-1974, with revolution of Iran in 1979. It reached our times too. The phenomenon of islamophobia in out times is associated with terrorism, suiciders and cartoons. The main aim of the paper is to explore specific manifestations of islamophobia in Lithuanian mass media and to compare them with analysed United Kingdom case. Cause both of coutries are very different in their historical experience, democracy history and also in media, it is fairly complicated to compare them. The United Kingdom case is like the model or example while exploring Lithuanian case. Because the theory of Islamophobia was fitted in the United Kingdom case, it is more experience of this country, that is why this country was sorted as model to investigate if islamophobia exists in Lithuanian media. The aim of this paper- to adapt the theory of islamophobia in Lithuanian case, o even to confirm that Lithuanian case is very unique.

Šios disertacijos tikslas – išanalizuoti mokslo populiarinimo diskursą anglų ir lietuvių kalbomis multimodaliuoju aspektu. Multimodalioji analizė – pakankamai nauja diskurso analizės prieiga, kai analizuojama ne tik kalba, bet ir kitos raiškos priemonės (pvz., paveikslėliai, nuotraukos, diagramos). Taigi šiame tyrime analizuojami dominuojantys neverbaliniai (nejudantys paveikslėliai) ir verbaliniai elementai (autoriaus požiūrio raiška, intertekstualumas ir interdiskursyvumas). Analizė parodė, kad nuotraukose ir paveikslėliuose vaizduojami stereotipai (pvz., stereotipiškai vaizduojamos profesijos, lytys ar nevakarietiškos kultūros). Taip pat atskleidžiama, jog vaizdinių raiškos priemonių funkcijos skiriasi: nuotraukos ir paveikslėliai ne tik informuoja, bet ir atlieka tarpasmeninę, estetinę, naratyvinę ar kitas funkcijas. Santykis tarp teksto ir vaizdo irgi nevienareikšmis: jis varijuoja nuo glaudaus, kai tekstu aprašomi vaizdiniai aspektai, iki pakankamai atsieto, kai tarp raiškos priemonių nėra aiškaus tiesioginio ryšio. Labiausiai dominuojančių verbaliųjų bruožų analizė atskleidė, kad autoriaus požiūrio raiška mokslo populiarinimo straipsniuose anglų ir lietuvių kalba ženkliai nesiskiria. Pagrindinis skirtumas pastebimas lyginant mokslo populiarinimo ir akademinį diskursą. Anglų kalba daugiau autoriaus požiūrio bruožų vartojama akademiniame diskurse, o lietuvių kalba – jų daugiau kaip dvigubai daugiau mokslo populiarinimo diskurse. Pastebėta, jog anglų mokslo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this dissertation is to analyze popular scientific discourse in English and Lithuanian from a multimodal perspective. Multimodal analysis is a comparatively new approach to discourse analysis which discusses not only language but also other modes, such as pictures, photos, videos, or graphs. Thus, the present investigation combines the analysis of non-verbal (non-moving images) and verbal elements (the author’s stance, intertextuality, and interdiscursivity), which appeared to be the most dominant modes in both languages. The analysis has revealed that the visual mode typically shows stereotypes depicted in pictures or photos (e.g., stereotypes of professions, gender, or non-Western cultures). The present investigation also demonstrates that the functions of the visual mode are varied: pictures and photos serve not only the informative, but also interpersonal, aesthetic, narrative, and other functions. The relationship between the textual and the visual is not homogeneous as it varies from very close when the textual describes the visual to a looser one when there is no direct relationship between the modes. The analysis of the verbal mode has revealed that the expression of the author’s stance is not very different in English and Lithuanian. The main difference can be observed when comparing popular scientific and academic discourse. In English more author’s stance features are used in academic discourse, while in Lithuanian they are used more than twice in... [to full text]

Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą] / The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text]

The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text] / Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą]

Pasirodžius lingvistinio mandagumo teorijai, pasaulyje tokio pobūdžio tyrimai tapo labai populiarūs, tačiau lingvistinė pragmatika tebėra naujas reiškinys lietuvių kalbotyroje, visai mažai dėmesio skiriama pragmatiniams elektroninio diskurso tyrimams, ypač retai lingvistiniu aspektu tiriami interneto komentarai. Tačiau juos tirti verta dėl šio žanro populiarumo ir dėl to, kad jie parodo kasdien vartojamą kalbą bei veikia kalbinius mūsų visuomenės įpročius. Analizuoti interneto komentarus nuspręsta ir dėl jiems būdingo anonimiškumo, kadangi buvo siekiama patikrinti, ar asmens įvaizdžio apsaugos teorija veikia ir tada, kai adresantas slepiasi po pseudonimu. Šiame darbe pristatomas interneto svetainėje dėstytojai.lt esančiuose studentų komentaruose dėstytojams skirtų vertinimų tyrimas. Vertinimai analizuoti leksiniu-gramatiniu, lingvistinio mandagumo ir funkciniu aspektais. Buvo tiriama, kokie žodžiai ir jų junginiai dažniausiai vartojami vertinant dėstytoją, kaip teigiami-neigiami vertinimai sąveikauja tekste, kaip nuo jų sąveikos priklauso bendras komentaro turinio teigiamumas-neigiamumas. Taip pat buvo tiriama, kaip studentų komentaruose veikia lingvistinio mandagumo teorija: kokias strategijas naudoja studentai, pateikdami neigiamus vertinimus (kurie iš esmės yra asmens įvaizdžiui grėsmingi šnekos aktai), kokiais būdais jie yra švelninami. Išanalizuotas ir funkcinis neigiamų vertinimų aspektas – nustatyti šnekos aktai, kuriais realizuojami neigiami vertinimai, ištirta jų... [toliau žr. visą tekstą] / When linguistic politeness theory has emerged, it became very popular all over the world, but it’s still a new phenomenon in Lithuanian linguistics. Little attention from pragmatic point of view is paid to the electronic discourse, especially to the interactive internet commentaries. However, they are worth analyzing because of the popularity of their genre and because they reflect the everyday language, also they are affecting the speech habits of our society. It was also decided to analyze interactive commentaries because of their anonymity factor, as it was expected to verify if the politeness theory works when the addressers are hiding behind their pseudonyms. Therefore, this study aims to represent the analysis of the assessments of lecturers in the interactive student commentaries on the website dėstytojai.lt. The analysis includes research of what words and phrases are commonly used for the assessment of lecturers, and research of how do positive and negative assessments interact in texts – how the negativity-positivity of the overall content of the commentary depends on their interaction. It has also been analyzed how the linguistic theory of politeness manifests itself in these commentaries: what strategies are used for the negative assessments (that are considered as face threatening speech acts), what criticism mitigating devices are used in them. It has been analyzed what the speech acts are used to actualize negative assessments in researched commentaries and how... [to full text]