The object of this dissertation is hedging in Lithuanian and English research articles in the field of humanities and biomedical sciences. The aim of the research is to identify hedging devices and functions in linguistic and medical research articles in Lithuanian and English and to explore to what extent hedging is language-specific and discipline-specific. As there is a great variety of linguistic resources which convey the pragmatic function of hedging, this research is limited to certain lexical hedges: modal verbs, lexical verbs and adverbials, which are analysed within the conceptual categories of epistemic modality, evidentiality and vagueness. The results of the research suggest that the variety of hedging devices is determined by the discipline, whereas the type of the most frequent lexical hedges depends on the language (English vs. Lithuanian). The frequency of hedges used in the analyzed research articles depends both on the language and discipline. The results of the cross-disciplinary research show that both Lithuanian and English authors of medical texts tend to use fewer hedges than linguists. The variety of hedges employed in the analyzed articles of both disciplines is also different. In both Lithuanian and English linguistic articles a greater variety of hedges has been observed. The results of the cross-linguistic research indicate that according to the main parameters of the analysis, the English authors of the analyzed research articles employ hedges... [to full text] / Disertacijoje tiriamas autoriaus pozicijos švelninimas (angl. hedging) humanitarinių mokslų srities (kalbotyros krypties) ir biomedicinos mokslų srities (medicinos krypties) moksliniuose straipsniuose anglų ir lietuvių kalbomis. Disertacijos tikslas – nustatyti sąšvelnių (angl. hedges) vartosenos tendencijas ir raiškos ypatumus kalbotyros ir medicinos straipsniuose lietuvių ir anglų kalbomis bei išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia autoriaus pozicijos raišką tyrinėtuose moksliniuose straipsniuose: konkreti mokslo sritis ar labiau kalbos, kultūros ypatumai. Dėl didelės kalbinių vienetų, galinčių atlikti sąšvelnių funkciją, įvairovės šiame darbe apsiribota tik tam tikromis raiškos priemonėmis: modaliniais veiksmažodžiais, leksiniais veiksmažodžiais ir prieveiksmiais bei aplinkybiniais žodžiais, tirtais iš episteminio modalumo, evidencialumo ir neapibrėžtumo kategorijų perspektyvos. Išanalizavus medžiagą, prieita prie tokių išvadų: sąšvelnių vartosenos įvairovė priklauso nuo disciplinos, o dažniausiai pasirenkamos leksinių vienetų grupės – nuo konkrečios kalbos (anglų vs. lietuvių). Sąšvelnių vartosenos dažnį lemia tiek kalba, tiek disciplina. Tarpdalykinio tyrimo rezultatų palyginimas rodo, kad ir lietuviai, ir anglakalbiai medikai vartoja mažiau tirtų kategorijų sąšvelnių nei kalbininkai. Skiriasi ir vartotų sąšvelnių įvairovė: tirtuose kalbotyros straipsniuose abiejomis kalbomis nustatyta įvairesnių sąšvelnių nei medicinos straipsniuose. Tarpkalbinio tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą]

Magistrinio darbo objektas – ekologiško vartojimo diskursas žiniasklaidoje. Darbo tikslas - išanalizuoti ekologiško vartojimo diskursą žiniasklaidoje. Darbo uždaviniai: apžvelgti ekologiško vartojimo sampratą ir teorijas pasaulyje ir Lietuvoje; pateikti ir paaiškinti pagrindines žiniasklaidos įtakų teorijas; aptarti diskurso sampratą ir diskurso analizės galimybes; atlikti tyrimą kiekybiniu ir kokybiniu turinio analizės būdu ir nustatyti, kaip ekologiško vartojimo diskursas yra pateikiamas žiniasklaidoje. Atlikus literatūros analizę, susijusią su analizuojama tema, pastebėta, jog ekologiškas vartojimas yra glaudžiai siejamas su ekologiniu sąmoningumu. Remiantis įvairiomis ekologinio sąmoningumo teorijomis nustatyta, jog ekologiškas vartojimas yra viena iš elgesio formų, kylanti iš ekologinio sąmoningumo. Taip pat remiantis įvairia literatūra paaiškėjo, kad žiniasklaida, informuodama visuomenę apie ekologines problemas, vaidina svarbų vaidmenį formuojant ekologinį sąmoningumą. Šiuo atveju pagrindinėmis teorinėmis prielaidomis pasirinktos dienotvarkės sudarymo ir rėmų teorijos, kuriomis ir buvo grindžiamas tyrimas. Svarbu buvo paaiškinti diskurso sampratą ir jo analizės galimybes. Paaiškėjo, kad diskursas yra tam tikra terpė, kur kalba ir kalbos išraiškos nebėra vien tik elementarūs komunikacijos atspindžiai, o tampa laidininku tam tikram pažinimui bei suvokimui atsirasti ir leidžia rinktis pačius pažinimo būdus. Ekologiško vartojimo diskurso straipsniuose analizė buvo atlikta... [toliau žr. visą tekstą] / Green consumption has recently become a relevant topic not only in the foreign countries, but also in Lithuania. The media plays an important role in forming public opinion about green consumption, therefore thesis seeks to find out, how the media constructs and "frames" the green consumption in Lithuania, and how much attention does it pay for this matter. The objective of this master thesis is the discourse of green consumption in the media. The aim - to examine the discourse of green consumption in the media. Main goals of this thesis: to review the concept and theories of green consumption in the world and in Lithuania, and to explain the main theories of media influence, to discuss the concept of discourse and the opportunities of discourse analysis; to investigate the quantitative and qualitative content analysis and to determine, how green consumption discourse is presented in the media, on the basis of the analysis. From an analysis of the literature on the topic noted that green consumption is closely linked to eco-consciousness. According to various models of the environmental awareness, it was ascertained, that green consumption one of forms of behavior resulting from environmental awareness. With reference to various literatures it also turned out that the media plays an important role in environmental awareness by informing the public about environmental issues. In this case, the agenda setting and "frame" theories were selected as basic theoretical assumptions... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

The present research investigates political conceptual metaphors and their translation in Hillary Rodham Clinton autobiography “Living History” (2003). It sets out to explore conceptual metaphors in political discourse. As the study of political discourse covers a broad range of subject matters, herewith politicians’ memoirs, this book has been taken as source material. The analysis of a rather framed corpus allows to view and contrast distinguished conceptual metaphors in the source language and their rendering in the target language. The concept of politics has been taken as a source domain, in what have followed all possible classifications established. My investigation aims at already accepted conceptual metaphors (POLITICS IS WAR; POLITICS IS A JOURNEY, etc.) and less explored conceptual metaphors inherent in the above mentioned book and their translation into Lithuanian (POLITICS IS MEDICINE, POLITICS IS HUNTING, etc.). / Magistrinio darbo tema „Konceptualiosios metaforos politiniame diskurse ir jų vertimas iš anglų kalbos į lietuvių. Darbo tikslas yra nustatyti kaip konceptualiosios metaforos yra verčiamos iš anglų kalbos į lietuvių kalbą Hillary Rodham Clinton autobiografijoje „Gyvoji istorija“ (2003). Darbas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: teorinės ir praktinės. Pirmoje dalyje aptariamos kognityviosios kalbotyros atsiradimo prielaidos ir konceptualiosios metaforos teorija, analizuojamos metaforinės kalbos ypatybes politiniame diskurse. Tai pat joje pateikiama išsamesnė metaforos vertimo teorijos apžvalga. Antroji dalis yra empirinė, kurioje konceptualiosios metaforos ir jų vertimas nagrinėjamas freimų teorijos požiūriu. Darbas grindžiamas G. Lakoff‘o ir M. Johnson‘o kognityviniu konceptualiosios metaforos požiūriu, kuri konceptualiosios metaforos pagrindu laiko žmogaus mintis, kalbą, elgesį. Buvo surinkti ir palyginti 740 pavyzdžių (lingvistinių manifestacijų) bei jų vertimų į lietuvių kalbą. Remiantis lingvistinių elementų sistemiškumu bei teminiu kryptingumu buvo išskirtos devynios konceptualiosios metaforos, kurių tikslo sritis yra politika: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA SPORTAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, POLITIKA YRA VERSLAS, POLITIKA YRA MEDICINA, POLITIKA YRA TEATRAS, POLITIKA YRA ARCHITEKTŪRA, POLITIKA YRA MEDŽIOKLĖ ir POLITIKA YRA ŽAIDIMAS. Vertimų analizė atlikta remiantis trimis vertimo modeliais. Ši analizė leidžia teigti, kad lingvistinės manifestacijos verčiant iš anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Nowadays when Lithuania is a member of the European Union the English language penetrates into all spheres of our life and serves as a precondition for the upsurge of translation from/into English and Lithuanian. Translation in the realm of different professional discourses causes a number of problems. The aim of the research is to specify the peculiarities of translating educational discourses from English into Lithuanian. The paper presents a brief theoretical overview on the issues of the translation. It analyses not only the definitions and the main characteristics of the educational discourse but also reveals the particularities of the professionalisms as a linguistic phenomenon. Besides, it presents the selected examples of educational professional language from English educational discourses and their equivalents in the Lithuanian language. The following sources have been used for the empirical investigation: Paul Ramsden (1992) "Learning to Teach in Higher Education"; Paul Ramsden (2001) "Kaip mokyti aukštojoje mokykloje"; Terence H. McLaughlin (1995) "Public Values, Private Values and Educational Responsibility"; Terence H. McLaughlin (1997) "Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė". / Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, anglų kalba pradėjo skverbtis į visas mūsų gyvenimo sferas. Dėl šios priežasties padaugėjo ir vertimų iš/į anglų kalbos į lietuvių kalbą. Skirtingų profesinių diskursų vertimas sukelia daugybę problemų. Šio tyrimo tikslas yra apibrėžti edukacinių diskursų vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ypatumus. Apžvelgiama teorinė medžiaga apie vertimą, nagrinėjami edukacinio diskurso apibrėžimai ir ypatybės, parodomi profesionalizmų ypatumai. Darbe pateikiami edukacinės profesinės kalbos pavyzdžiai iš anglų kalbos edukacinių diskursų ir jų lietuviški vertimo ekvivalentai, kurie išrinkti naudojant žemiau išvardintus šaltinius: Paul Ramsden (1992) "Learning to Teach in Higher Education"; Paul Ramsden (2001) "Kaip mokyti aukštojoje mokykloje"; Terence H. McLaughlin (1995)"Public Values, Private Values and Educational Responsibility"; Terence H. McLaughlin (1997)"Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė".

Šio tyrimo tikslas buvo aprašyti argumentavimo technikos ypatumus metiniuose Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimųsi tekstuose nuo 2000 iki 2007 m. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: a) remiantis tyrimo medžiaga nustatyti kognityvines argumentacijos struktūras, b) aprašyti argumentacinio diskurso elementų realizacijas (tezės pateikimo tekste būdus, argumentų, kuriais grindžiama tezė, turinį ir apimtį). Darbe naudoti šie tyrimo metodai: kognityvinė analizė − ideologinio teksto kūrėjo sąmonės struktūroms nustatyti; loginė ir retorinė analizė − įtikinimo loginiam ir neloginiam aspektams ištirti; lyginamasis metodas − gautiems rezultatams palyginti. Tyrimo naujumas argumentuojamas tuo, jog darbe iškelta problema nėra išsamiai nagrinėta: tai pasakytina ir apie tyrimo medžiagą (argumentacijos klausimams lietuvių politiniame diskurse iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio), ir apie argumentacijos analizės metodus (vis dar nėra sukurta išsami politinio diskurso argumentacijos analizės metodika). Disertacijai ginti teikiami šie teiginiai: 1. Prezidento kreipimasis yra hibridinio tipo kalbėjimo aktas, kuriame dera aprašomojo, vertinamojo bei argumentacinio kalbėjimo aktų savybės. 2. Tezė prezidento kreipimesi neeksplikuojama; klausytojas turi ją suprasti loginės indukcijos būdu, apibendrindamas pavyzdžius, kurie atlieka argumentų vaidmenį. 3. Kognityvinių struktūrų realizacija yra prezidentų kreipimųsi argumentacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the present research was to describe the peculiarities of argumentation technique in Russian and Lithuanian Presidents’ (Vladimir Putin and Valdas Adamkus, respectively) annual speeches covering the period of 2000-2007. In attempt to achieve the goal of the research, the following objectives have been pursued: a) what cognitive structures operate in particular argumentation, b) how the elements of argumentative discourse are realized (i.e. the ways of introducing a thesis statement into the text; the content and volume of arguments supporting the thesis). The methods employed are cognitive analysis (to distinguish the speaker’s structures of the conscious in attempt to generate an ideological text), logical-rhetorical analysis (to imply logical and illogical ways of persuading) and contrastive method (to examine and compare the findings). The novelty of the research lies in the fact that the research question has not been analysed in depth so far, i.e. neither the research subject (the issue of argumentation in Lithuanian political discourse has not received much attention yet), nor working out the methods of argumentation analysis (effective methods of argumentation analysis in political discourse have not been fully developed so far) were much of linguists interest. The claims of the dissertation: 1. Presidential annual speeches seem to be a hybrid type of a speech act which incorporates the qualities of descriptive, evaluative and argumentative speech acts. 2... [to full text]

Teorinėje dalyje buvo pateiktas susidarytas holistinis požiūris į darnią plėtrą (DP). Siekiant išnagrinėti energetinį diskursą internetinėje žiniasklaidoje, buvo padaryta internetinės žiniasklaidos raidos apžvalga, išanalizuoti informacijos pateikimo būdai. Naujienų įrėminimo teorijos analizė atskleidė, kaip žiniasklaida suformuoja žinias iš naujienų ir kokią įtaką tai turi politikai, ekonomikai, bei socialinei realybei. Taip pat aprašyti visuomenės manipuliavimo (propagandos) mechanizmai. Parengta energetinio diskurso formavimo ir jo bruožų internetinėje žiniasklaidoje socialiniu ir ekologiniu aspektais empirinio tyrimo metodika bei atliktas kiekybinis bei kokybinis tyrimas, kurio metu analizuoti internetinių naujienų portalų Delfi.lt, Lrytas.lt ir Balsas.lt energetinės tematikos tekstai 2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu (iš viso 619 straipsnių). Darbo pabaigoje pateikiamos darbo išvados. / In the theoretical part was made yielded a holistic approach to sustainable development (SD). In order to examine energetical discourse in online media, was made the online media review and analyzed information presentation. News framing theory analysis revealed how the media builds knowledge from the news and how this affects the political, economical and social reality. Also described the manipulation of society (propaganda) mechanisms. Prepared energetic discourse shaping and it’s features, in online media, analysis methodology in social and environmental aspects, also made quantitative and qualitative study, which analyzed online news sites Deli.lt, Lrytas.lt and Balsas.lt energetic-themed text’s in 2012 February 1-2013 January 31 period(a total 619 articles). The conclusion was made in the end of work.

Tyrimo problema. Žiniasklaida yra vienas galingiausių diskursų, konstruojančių bei reguliuojančių visuomenės žinojimą. Ji formuoja skonį, gyvenimo būdo ypatumus, pažiūras, vertybes, elgseną. Pastaruoju metu žiniasklaida vis dažniau nukrypsta nuo vykdomos tiesioginės visuomenės informavimo funkcijos, paremtos laisvo žodžio principu, dažniau ji įtakojama komercinių interesų, orientuojasi į bulvariškumą ar sensacijas. Tyrimo tikslas - išanalizuoti alkoholio kontrolės įstatymo pataisų diskursą šalies dienraščiuose. Tyrimo analizei buvo pasirinkti du Lietuvos dienraščiai: „Lietuvos rytas“ ir „Respublika“. Buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė dienraščių publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisos tema diskurso analiz��. Duomenų rinkimas buvo atliekamas 2008 vasario - balandžio mėnesiais. Rinktos publikacijos laikotarpio nuo 2007 06 08 iki 2008 04 26. Viso buvo surinkta 51 straipsnis, 4 viešieji kreipiniai į Lietuvos Respublikos Prezidentą, viena karikatūra. Atlikta kiekybinė bei kokybinė publikacijų alkoholio kontrolės įstatymo pataisų tema diskurso analizė atskleidė žiniasklaidos formuojamo diskurso galią. Ne tik dienraštis, žurnalistai turi galią savaip „konstruoti“ pranešimą, turima galia pasinaudoja ir įvairios interesų grupės. Analizė parodė, kad „Lietuvos rytas“ kur kas vienpusiškiau pateikė minėtas įstatymo pataisas, neskyrė dėmesio įstatymo pataisų šalininkų argumentams. Kritiškoji diskurso analizė padėjo atskleisti kalbėtojų ar teksto autorių sociokultūrinį pagrindą... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of investigation. Media is one of the most powerfull discourse that constructs and controls social knowing. It conditions taste, lifestyle, behavior, opinion and valuables of society. Recently media more and more often move from its direct function sustained by principle of free word. More often it is influenced by commercial interest. Purpose of investigation - to analyse the corrections of alcohol control legislation discourse in Lithuanian media. For the analysis of investigation there were chosen two popular Lithuania’s newspapers: “Lietuvos rytas“ and “Respublika“. There was investigated quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation. Data collection was executed in 2008 from february to april. Publications collected from 2007 06 08 till 2008 04 26. There were collected 51 publication, 4 open appeal to the President of Lithuania Respublic, 1 cartoon. Investigation in quantitative and qualitative discourse analysis of the publications on the corrections of alcohol control legislation detected the power of discourse which is formed by media. Not only newsletter, its journalists have their power to construct the article in their way but also various all concerned. The analysis shows that “Lietuvos rytas” was much more jug-hendled than “Respublika”, didin’t give enough attention for legislation supporters‘ arguments. Critical discourse analysis helped to show speakers’, authors’ of texts and... [to full text]

Darbe didžiausias dėmesys skiriamas J. Habermaso ir kitų tyrinėtojų viešosios erdvės koncepcijai ir komunikacijos procesams joje. Naudojantis žiniasklaidos turinio (angl. content analysis) analizės metodu bei tiriant pasirinkto objekto – „Lietuvos“ kino teatro, kaip miesto viešosios kultūrinės erdvės – situaciją, analizuojant šio objekto teritorinę ir kultūrinę vertę, bei vykdytas komunikacijos kampanijas, prieita prie išvados, kad viešoji erdvė Lietuvoje kol kas yra labiau suvokiama kaip dar nespėta privatizuoti teritorija, tačiau dėl šio kino teatro stojusiųjų ginti piliečių iniciatyvų, viešosios erdvės koncepcijos suvokimas plečiasi ir ji pradedama įsisąmoninti kaip socialinės ir kultūrinės gerovės pagrindas demokratiškoje visuomenėje. Analizuojant viešosios erdvės situaciją internetinės žiniasklaidos turinyje, pastebėta, kad viešosios erdvės, kaip visuomenės gerovės ir laisvo komunikavimo joje kontekstas glaudžiai susijęs su visuomenės intereso puoselėjimu. Palyginus laisvų ir nepriklausomų portalų, bei verslo ir valdžios institucijų internetinių pranešimų šiuo klausimu kiekį, pastebėta, kad daugiausia apie šias problemas kalba nešališki autoriai laisvuose internetiniuose puslapiuose. Verslo atstovų vykdytos komunikacijos kampanijos šia linkme, yra taip pat gausios, susietos su privačių interesų, kurie pateikiami, kaip visuomenei naudingi, pristatymu. Tuo tarpu valdžios, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (LRKM) ir Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) pozicija... [toliau žr. visą tekstą] / Key words: public sphere, public discourse, civic society, public interest, J. Habermas, movie theatre “Lietuva”. A student of the Frankfurt School of Social Research – which advanced a Marxist critique of western capitalism and its discontents – Habermas wrote The Structural Transformation of the Public Sphere (1962). Sensing a collapse of the public sphere and therefore a crisis of democratic politics, Jørgen Habermas published The Structural Transformation of the Public Sphere in 1962. In this highly influential work he traced the development of a democratic public sphere in the seventeenth and eighteenth centuries and charted its course to its decline in the twentieth century. In that work and arguably since then as well, Habermas' political intent was to further "the project of Enlightenment" by the reconstruction of a public sphere in which reason might prevail, not the instrumental reason of much modern practice but the critical reason that represents the best of the democratic tradition. Habermas defined the public sphere as a domain of uncoerced conversation oriented toward a pragmatic accord. Conception of public space is related to alternation of state organization and communication forms. Radio, television and internet invoked public discussions in the last century. What is “the public sphere” in Lithuania? Public sphere is often realized as not privatize territory in Lithuania. But this opinion is changing now and the question is what is the perception about... [to full text]

Darbe analizuojama intelektualo geba ir būtinybė kritiškai mąstyti disciplinarinės valdžios salygomis. Šios valdžios objektas yra visuomenės gyvenimas, populiacija, žmonių kūnai suprantami kaip vertingi ištekliai. Disciplinarinės valdžios uždavinys yra versti visuomenę augti tam tikra kryptimi, klasifikuoti, kategorizuoti individus taip, kad užtikrinti reguliarų išteklių atsinaujinimą; kai reikia – atsikratyti pertekliaus ir kontroliuoti jų augimą. Populiacija, suvokiama kaip resursai – žmogiškieji resursai, atsinaujinantys resursai – reikia prižiūrėt, kad jie nenunyktų, neišsivaikščiotų. Intelektualo funkcija šiuose procesuose yra nuolat konfrontuoti galios procesams, juos atpažinti, o atpažinus traukyti saitus. Foucault supranta, kad galios santykiai yra neišvengiami ir įvardina intelektualo laikyseną kaip stiprų pesimistinį aktyvizmą. Rezistencija svarbi kaip kritinio klausinėjimo kelias, kuris atveria suvokimą, kad visuomenės negalima aiškinti vien tik pasitelkus techninius galios apibrėžimus. Šis nuolatinės konfrontacijos kelias yra vienintelis, kuris lieka tikrąjam intelektualui. / This work analyzes the possibility and necessity to think critically in the condition of disciplinary government. The object of this kind of government is living in society, it’s population, bodies of people are understood as valuable resources. The aim of disciplinary government is to force society grow in certain direction, to classify and categorize individuals in such form, which can ensure renewal of regular resources. When we understand population as resources - human resources, renewal of resources – it is necessary supervise that these resources wouldn’t vanish. Intellectual’s function in these processes is to recognize and confront to these processes of power, to damage it’s bonds. Foucault understands the manifestations of modern disciplines in terms of power-knowledge relationship. These relationships of power are inevitable and designates intellectual’s attitude as strong pessimistic activism. Resistance is significant as the way of critical questioning, which opens perception, that we can’t treat society only in definitions of technical power. The ongoing confrontation is the only path that remains to the true intellectual.