Disertacijoje tiriamas autoriaus pozicijos švelninimas (angl. hedging) humanitarinių mokslų srities (kalbotyros krypties) ir biomedicinos mokslų srities (medicinos krypties) moksliniuose straipsniuose anglų ir lietuvių kalbomis. Disertacijos tikslas – nustatyti sąšvelnių (angl. hedges) vartosenos tendencijas ir raiškos ypatumus kalbotyros ir medicinos straipsniuose lietuvių ir anglų kalbomis bei išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia autoriaus pozicijos raišką tyrinėtuose moksliniuose straipsniuose: konkreti mokslo sritis ar labiau kalbos, kultūros ypatumai. Dėl didelės kalbinių vienetų, galinčių atlikti sąšvelnių funkciją, įvairovės šiame darbe apsiribota tik tam tikromis raiškos priemonėmis: modaliniais veiksmažodžiais, leksiniais veiksmažodžiais ir prieveiksmiais bei aplinkybiniais žodžiais, tirtais iš episteminio modalumo, evidencialumo ir neapibrėžtumo kategorijų perspektyvos. Išanalizavus medžiagą, prieita prie tokių išvadų: sąšvelnių vartosenos įvairovė priklauso nuo disciplinos, o dažniausiai pasirenkamos leksinių vienetų grupės – nuo konkrečios kalbos (anglų vs. lietuvių). Sąšvelnių vartosenos dažnį lemia tiek kalba, tiek disciplina. Tarpdalykinio tyrimo rezultatų palyginimas rodo, kad ir lietuviai, ir anglakalbiai medikai vartoja mažiau tirtų kategorijų sąšvelnių nei kalbininkai. Skiriasi ir vartotų sąšvelnių įvairovė: tirtuose kalbotyros straipsniuose abiejomis kalbomis nustatyta įvairesnių sąšvelnių nei medicinos straipsniuose. Tarpkalbinio tyrimo rezultatai parodė... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation is hedging in Lithuanian and English research articles in the field of humanities and biomedical sciences. The aim of the research is to identify hedging devices and functions in linguistic and medical research articles in Lithuanian and English and to explore to what extent hedging is language-specific and discipline-specific. As there is a great variety of linguistic resources which convey the pragmatic function of hedging, this research is limited to certain lexical hedges: modal verbs, lexical verbs and adverbials, which are analysed within the conceptual categories of epistemic modality, evidentiality and vagueness. The results of the research suggest that the variety of hedging devices is determined by the discipline, whereas the type of the most frequent lexical hedges depends on the language (English vs. Lithuanian). The frequency of hedges used in the analyzed research articles depends both on the language and discipline. The results of the cross-disciplinary research show that both Lithuanian and English authors of medical texts tend to use fewer hedges than linguists. The variety of hedges employed in the analyzed articles of both disciplines is also different. In both Lithuanian and English linguistic articles a greater variety of hedges has been observed. The results of the cross-linguistic research indicate that according to the main parameters of the analysis, the English authors of the analyzed research articles employ hedges... [to full text]

The present paper reports the results of the study aimed to investigate the problem of discourse markers, their functions and differences and similarities in the English and Lithuanian languages in a book of prose. The methods chosen for the study were content analysis, quantitative method and contrastive method. The study is based on theories of various linguists proposing different terms and definitions for the discourse marker, on the corpus of occurrences of these linguistic items in the examined sources. The investigation also attempts to examine the functional complexity of discourse markers in cohesive texts. The research demonstrated that the most frequently used discourse markers in textual function in the English language are and, but, so. At the same time, the most frequently used discourse markers in interactional function in English are oh, well, eh, however, ah, and now. The research demonstrated that the functions of discourse markers fall into two domains - interactional and textual and they can appear simultaneously. / Šio tyrimo problema yra susijusi su diskurso žymikliais/žymekliais, kurie yra teksto formavimo įrankiai diskurse. Ši tema buvo pasirinkta, nes, visų pirma, diskurso žymekliai tik neseniai patraukė lingvistų dėmesį kaip teksto formavimo įrankiai, kurie taip pat nekompromituoja jau esančios nusistovėjusios sistemos. Pradedant prielaida, jog diskurso žymekliai užtikrina efektyvų bendravimą (taip pat teksto rišlumą ir suderinamumą), yra multifunkciniai bei jų taksonomijos ir funkcijos gali kisti skirtingose kalbose, buvo iškelti šie tyrimo klausimai: 1) kokie yra dažniausiai naudojami diskurso žymekliai analizuotuose tekstuose dviejose kalbose? 2) kokie yra atitikimai/neatitikimai diskurso žymeklių naudojime bei funkcijose lietuvių ir anglų kalbose? Anksčiau minėti faktoriai bei tyrimo klausimai padėjo nustatyti šio darbo tikslą, kuris yra: palyginti ir išanalizuoti diskurso žymeklių taksonomijas ir funkcijas dviejose kalbose. Kad šis tikslas būtų pasiektas, žemiau išvardyti uždaviniai buvo iškelti:  peržiūrėti ir sistemingai pristatyti mokslinę litratūrą susijusią su diskurso žymekliais lietuvių ir anglų kalbose;  jau esamų ir prieinamų tyrimų pagalba apie diskurso žymeklius, buvo nustatytos ir apibrėžtos diskurso žymeklių atliekamos funkcijos rišliame tekste;  remiantis kiekybiniu bei kokybiniu metodais, buvo atskleista diskurso žymeklių skirstymas, dažnumas/pasikartojimas ir dominuojančios jų funkcijos analizuotuose tekstuose. Atliekant šį tyrimą tam tikri metodai buvo... [toliau žr. visą tekstą]

„Dviguba pilietybė Lietuvoje (viešojo diskurso analizė) 2002-2008 metais“ – tai tyrimas apie svarstybas Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos bei išeivijos žiniasklaidoje dėl dvigubos pilietybės statuso pripažinimo teisiniame LR pilietybės reguliavime. Darbe analizuojamos viešojo diskurso funkcionavimo ypatybės dalyvių ir turinio aspektais. Žvelgiant į teisinio-politinio-visuomeninio lygmens veiksmus Lietuvoje ir išeivijos akcijas bei tarp šių pusių vykusią polemiką matyti, kad dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje keliamas trijuose pagrindiniuose kontekstuose: dviguba pilietybė kaip ryšio su lietuvių išeivija išsaugojimo priemonė; statuso pripažinimas ne lietuvių kilmės asmenims; galiausiai, dvigubų/keleriopų piliečių, gavusių LR pilietybę prezidentinės išimties tvarka, klausimas. Išanalizavus kiekybinio ir kokybinio tyrimo metu gautus duomenis pastebėta, kad diskusijose apie dvigubą pilietybę lietuvių kilmės asmenims gvildenama emigracijos problema, pabrėžiamas išeivijos indėlis į Lietuvos ekonominį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą, taip pat emocinio ryšio su Lietuva ir kilmės šaknų svarba. Nemažai dėmesio skiriama pilietybės instituto reikšmės kvestionavimui, piliečio ir valstybės tarpusavio įsipareigojimo (teisių ir pareigų) aspektais. Polemikoje dėl dvigubos pilietybės ne lietuvių kilmės asmenims paliečiamos restitucijos, grėsmės nacionaliniam saugumui klausimas ir diskriminacijos tautinių mažumų atžvilgiu elementas. Lietuvos patirtis suteikiant pilietybę išimties... [toliau žr. visą tekstą] / This research aims to analyse dual citizenship status in Lithuania as a concept in Parliamentary debates as well as in media throughout Lithuania and Lithuanian communities living abroad. Analysis has taken a two level direction – the main characteristics of participants and their groups in public discourse and its content examination at the same time. The changes in legal, political and social level in Lithuania in addition stimulated by Lithuanian Diaspora movements brought dual citizenship question into the discourse field in connection with three different contexts the topic is most often debated in. First of all, the development of a sending state pattern, where dual citizenship can be seen as a way to maintain links with Lithuanian Diaspora. Secondly, how it is seen in recognition of dual citizenship status for other ethnic origins residing in Lithuania and abroad. And finally, the topic can be viewed in the context of dual citizens by the rule of exception. In order to find an answer to the main objective of this research, study employs an eclectic methodological approach, comprising comparative qualitative and quantitative discourse analysis. Given results demonstrated that there is no overall tendency in the development of this field, however main topics can be recognised in each context. Such as emigration, the role of Lithuanian Diaspora and its contribution to economic, cultural, social life in Lithuania, the emotion and identity in expression of the relationship... [to full text]

The present study aims at analysing metaphor in the inaugural addresses of American Presidents. It is hypothesised that metaphor is a legitimization strategy which is employed to affect the audience. The research questions were formulated as follows: What conceptual metaphors and their linguistic realizations are used for legitimization in American Presidents’ inaugural addresses and what are their rhetorical implications? The study was carried out within the framework of the Critical Metaphor Theory suggested by Charteris-Black (2005), which is a blend of Conceptual Metaphor Theory and Critical Discourse Analysis. The corpus of the study was compiled of 14 and 16 inaugural addresses delivered by American Presidents affiliated to the Democratic and Republican parties respectively. To achieve the aim the following objectives were set. Firstly, metaphorical expressions were identified and ascribed to the conceptual metaphors they manifest. Secondly, the quantitative analysis was carried out to reveal the frequency of the metaphorical expressions underlying the prevailing conceptual metaphors in the inaugural addresses delivered by the members of both political parties. Finally, the realizations of the conceptual metaphors were contrasted and interpreted across the two political parties. The analysis revealed the following prevailing conceptual metaphors: AMERICA IS A FAMILY, AMERICA IS A PERSON, POLITICS IS A JOURNEY, SIGNIFICANT IS BIG, POLITICS IS A BUILDING, DIFFICULTIES ARE... [to full text] / Šis darbas nagrinėja metaforą kaip legitimizacijos strategiją, dominuojančią Amerikos prezidentų inauguracinių kalbų diskurse. Atlikti tyrimai rodo. kad metafora kaip legitimizacijos strategija yra vartojama siekiant daryti įtaką visuomenei. Tyrimui vykdyti buvo suformuoti tokie klausimai: kokios konceptualios metaforos yra vartojamos Amerikos prezidentų inauguracinėse kalbose legitimizacijos tikslais, kokia yra jų lingvistinė raiška ir kokia yra jų retorinė potekstė? Metafora politikoje, būdama šio tyrimo dėmesio centre, atsiduria tarp kognityvinės lingvistikos ir diskurso analizės. Panašu, kad abi šios mokslo sritys prisideda prie metaforų nagrinėjimo politiniame diskurse, sukurdamos aiškesnį jų pobūdžio ir veikimo ypatumų vaizdą. Taigi, šis tyrimas buvo atliktas remiantis Kritinės metaforos teorija, kuri yra Konceptualios metaforos teorijos ir Kritinės diskurso analizės derinys. Konceptualios metaforos teorijos pirmtakai Lakoff ir Johnson (1980: 4) parodė, jog mūsų konceptuali sistema savo prigimtimi yra iš esmės metaforinė. Metaforos esmė yra vieno dalyko supratimas ir patyrimas kito dalyko atžvilgiu. Mokslininkai teigia, jog konceptualios metaforos, kurios yra vartojamos politiniame diskurse, sėkmingai gali įtikinti, įteisinti bei įtakoti publiką. Susidomėjimas politikų kalba sustiprėjo diskurso tyrinėtojų dėka, kurie nagrinėja metaforų vartojimą politikų pasisakymuose, politinių partijų ir judėjimų dokumentuose, žiniasklaidoje, pokalbiuose prie apvalaus stalo, debatuose... [toliau žr. visą tekstą]

The principal objective of this study was to explore what rhetorical strategies and stylistic devices Presidents Dalia Grybauskaitė and Barack Obama use in their political speeches and how these devices help them to gain the audience’s attention and render the message. The speeches of the two Presidents Dalia Grybauskaitė and B. Obama were analyzed in order to highlight the patterns of the usage of rhetorical strategies and to investigate the stylistic devices which are aimed at making speech more emphatic, expressive and persuasive. The method chosen for the study was content analysis including generalization and evaluation of the results. The results of the research showed a significant contribution of stylistic means to persuade the listeners on an emotional level or even to manipulate them. The next step of the study must be conducted to determine stylistic means which can influence rhythmical feature of the speech. / Magistro darbo tikslas- išryškinti retorinių strategijų modelius, ištirti stilistines priemones, kurios yra naudojamos prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Barako Obamos politinėse kalbose ir kaip jos padeda įgyti auditorijos palankumą, iškelti svarbias problemas ir kartu įtikinti visuomenę savo idėjomis emociškai manipuliuojant. Analizuojant kalbas buvo atliktos lyginamoji, turinio, diskurso, taip pat apibendrinimo ir vertinimo analizės. Gauti rezultatai patvirtina, kad prezidentai, siekdami savo tikslų per politinę retoriką, bando manipuliuoti auditorijos įsitikinimais ir taip paveikti visuomenės veiksmus. Kitas žingsnis turėtų būti atliekamas siekiant nustatyti tas stilistines priemones naudojamas kalbose, kurios turi įtakos kalbos ritmiškumui.

Magistro baigiamojo darbo objektas – įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) diskursas. Darbo tikslas – išanalizuoti, kaip verslui skirti periodiniai lietuviški leidiniai pateikia įmonių socialinės atsakomybės temą. Pagrindiniai darbo uždaviniai: aptarti įmonių socialinės atsakomybės sampratą; apžvelgti žiniasklaidos įtaką įmonių socialinės atsakomybės plėtrai; išanalizuoti ir apibendrinti įmonių socialinės atsakomybės diskursą periodiniuose Lietuvos verslo leidiniuose. Naudojantis mokslinės literatūros analizės, sintezės ir lyginamuoju metodais, pirmiausiai prieita prie išvados, kad universalus įmonių socialinės atsakomybės apibrėžimas ir samprata nėra paplitę. Išanalizavus žymių įmonių socialinės atsakomybės tyrinėtojų, tokių kaip Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker ir kt., literatūrą, prieita prie išvados, kad apibendrintai ĮSA gali būti aiškinama kaip verslo įsipareigojimas ne tik užtikrinti įstatymus bei visuomenės normas atitinkančią sąžiningą ir etišką veiklą, bet ir savanoriškos įmonių pastangos, suderintos su bendrais įmonės tikslais ir integruotos į bendrą įmonės veiklos strategiją, naudojant savo išteklius papildomai prisidėti prie aplinkos ir visuomenės ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės gerovės vystymo, kurios yra naudingos ir pačiai įmonei. Išanalizavus ĮSA situaciją Lietuvoje, prieita prie išvados, kad šalyje ĮSA nėra plačiai paplitusi ir vystoma gana lėtai, tačiau, dėl palankaus verslo požiūrio į ĮSA, palankiai... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master work is corporate social responsibility's (CSR) discourse. The purpose of this work is to analyze how Lithuanian business press presents CSR topic. The main tasks to reach this purpose are: overview and compare CSR definitions; analyze media impact to CSR; analyze and summarize CSR discourse in Lithuanian business press. Literature analysis, synthesis and comparative methods were used to drawn conclusions. After the literature analysis of such scientists as Ph. Kotler, A. Caroll, S. Banerjee, W. Werther, D. Chandler, G. Heal, F. Baaker and others it was found out that universal CSR definition hasn‘t been developed yet. However, generally CSR may be described as business commitment not only to ensure fair and ethical activity according to the law and public norms, but also as voluntary efforts, combined with company’s goals and integrated into its strategy, using company’s resources to contribute additionally to the economic, social and environmental wealth development of the society and environment, that are also beneficial for the company itself. The analysis of CSR in Lithuania showed that CSR is not widely spread in the country and the development of it is slow but the general conditions for CSR development in Lithuania are positive. After the literature analysis of such scientists as S. Ball-Rokeach, D. Davis, S. Baron, K. Schroder, K. Miller, J. Hall, S. Brooks, J. Duck, B. Mullin, J. Bryant, D. Zillmann and others it was found out that media is... [to full text]

The present study investigates usage variation of politeness markers in spoken academic discourse. The aim of this corpus-based analysis is is twofold. First, it aims at investigating different types of politeness markers in educational settings. Second, the usage of politeness markers in spoken academic discourse is analyzed with respect to general spoken English. The present investigation focuses on different politeness markers randomly selected for the analysis. The politeness markers are categorized into four distinctive types (i.e. indirect requests, apologies, respect markers, and hedges) according to the functions they perform in spoken discourse. / Šis baigiamasis darbas pristato mandagumo žymeklių kalbos variantiškumo analizę sakytiniame akademiniame diskurse, paremtą tekstyno duomenimis. Tyrimo tikslas yra dvejopas: išanalizuoti mandagumo žymeklių kalbos variantiškumą sakytiniame akademiniame diskurse ir palyginti su jų vartosena bendrinėje šnekamojoje anglų kalboje. Analizė atlikta remiantis skirtingais mandagumo žymekliais, atsitiktinai atrinktais ir suskirstytais į skirtingas kategorijas, t.y. netiesioginius prašymus, atsiprašymus, pagarbumo žymeklius ir švelninamuosius žodžius. Mandagumo žymekliai suskirstyti į skirtingus tipus pagal jų atliekamas funkcijas sakytinėje anglų kalboje.

Šios disertacijos tyrimo objektas – kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos išraiškos priemonės, būdingos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vadovų politiniame diskurse (1998–2008). Šis tyrimas atskleidžia faktą, jog kalbinės priemonės yra glaudžiai susijusios su kalbančiojo ideologija bei kultūros nulemtomis kalbinėmis praktikomis. Disertacijoje tiriamos tokios kognityvinės lingvistikos sąvokos, kaip konceptualiosios metaforos, domenas, prasmės sritis bei kalbinės priemonės – nominacijos. Žvelgiant iš siauros lingvistikos metodologijos perspektyvos, komparatyvinė analizė ir aprašomasis analitinis metodas naudojami Lietuvos ir Didžiosios Britanijos vadovų konfliktinės komunikacijos diskurso tyrime. Didžiosios Britanijos ir Lietuvos politiniame diskurse isreikštas konfliktas turi bendrų ir skirtingų bruožų. Bendrumą nulemia bendra konfliktinės komunikacijos esmė – politinių jėgų pozicijų ir interesų nesutapimai. Skirtumai remiasi įvairių politinių kultūrų ypatumais. Politinė konkurencija tiek Lietuvoje, tiek Didžiojoje Britanijoje remiasi domenais pokyčiai ir nauda. Tos pačios POLITIKA – TAI KARAS, POLITIKA – TAI KELIONĖ ir VALSTYBĖ – TAI PASTATAS metaforos Šios yra būdingos abiejų šalių politinei komunikacijai. Tačiau Didžiosios Britanijos politiniame gyvenime konfliktinė komunikacija turi ideologinį pobūdį, o Lietuvos vadovų konfliktinės komunikacijos diskurse politinis konfliktas išreikštas ne kaip ideologinis konfliktas. / The object of this research is the linguistic means of political conflict communication that are characteristic of the political discourse of the political leaders of Great Britain and Lithuania (1998–¬2008). This dissertation discloses the fact that linguistic means are closely related to the ideology of the speaker and linguistic practices are conditioned by culture. Such cognitive linguistic concepts as conceptual metaphors, domain, meaning field and such linguistic means as nominations are analysed in this dissertation. Looking from the narrow perspective of linguistic methodology, comparative analysis and descriptive-analytical methods are applied in the conflict communication discourse research of the political leaders of Lithuania and Great Britain. The conflict which is expressed in the political discourse of these countries has both similarities and differences. Resemblance is determined by the general essence of conflict communication, i.e., the discrepancy between positions taken by political forces and interests. Differences are based on the peculiarities of the two political cultures. Political competition in both Lithuania and Great Britain is based on the domains change and benefit. The same POLITICS IS WAR, POLITICS IS A JOURNEY and THE STATE IS A BUILDING conceptual metaphors are characteristic of political communication of both countries. However, conflict communication has an ideological nature in the political life of Great Britain while in the discourse... [to full text]

SUMMARY Topic of Investigation: Socio-Educational Discourse of Children Summer Holidays (as a kind of leisure and recreation forms). Author of the Work: Ruta Palubaityte, student of Educology Program of Studies EMM-03 (specialization: leisure pedagogy and basics of recreation) Siauliai University, Educology Faculty. Urgency of the work. According to the data of the State Youth Affairs Council (2004), “having much leisure” if the most important feature of the youth. One fifth of the interviewed youths maintain such opinion.However almost every seventh young person (15 per cent) state they are too little occupied and have too much leisure, almost every sixth (17 per cent) noted lack of occupation as youth’s problem.Most of the (over 65 per cent) 14-29 aged youths spends leisure watching TV, meeting friends or listening music. Large part of their leisure is spent for chores, work with PC or Internet and sports (http://www.vjrt.lt/apie_jaunima/laisvalaikis). Most of the data covers leisure of the teenagers and youths. There is no generalized statistics about leisure of the children (preschool and school-aged) in Lithuania. Children leisure camp attendance reports are the only available sources. However information, covering another leisure forms, is lacking. In Lithuania only children leisure forms and methods undergo analysis. Subject of Investigation: Socio-Educational Significance Discourse of Children and Adults Summer Holidays. Target of the Work: the work is aimed to... [to full text]

Целью диссертации являлось представить особенности техники аргументации в российском и литовском политических дискурсах 2000-2007 гг. Для достижения цели исследования были поставлены задачи установить, каковы в избранном для анализа материале: а) когнитивные структуры используемой аргументации, б) реализации элементов аргументативного дискурса: способы введения тезиса в текст и содержание и объем аргументов в поддержку тезиса. Предмет исследования – ежегодные выступления президентов России и Литвы В. Путина и В. Адамкуса с 2000 г. по 2007 г. Выбор президентских посланий в качестве предмета исследования мотивирован особой репрезентативностью этих текстов, играющих исключительную роль в политической жизни. Для анализа использовались следующие методы: когнитивный анализ – для установления структур сознания производителя идеологизированного текста; логико-риторический анализ – для исследования логической и нелогической сторон убеждения, сопоставительный метод – для сравнения полученных результатов. Каждая из перечисленных методик на первом этапе носила дескриптивный характер, в процессе интерпретации – критический характер. Внимание уделялось качественным признакам исследуемого объекта. Новизна исследования заключается в неразработанности поставленной проблемы: как в отношении предмета исследования (вопросам аргументации в литовском политическом дискурсе до сих пор не уделено достаточного внимания), так и в отношении разработки методов анализа аргументации (до сих пор не... [полный текст, см. далее] / Šio tyrimo tikslas buvo aprašyti argumentavimo technikos ypatumus metiniuose Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimųsi tekstuose nuo 2000 iki 2007 m. Tyrimo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: a) remiantis tyrimo medžiaga nustatyti kognityvines argumentacijos struktūras, b) aprašyti argumentacinio diskurso elementų realizacijas (tezės pateikimo tekste būdus, argumentų, kuriais grindžiama tezė, turinį ir apimtį). Darbe naudoti šie tyrimo metodai: kognityvinė analizė − ideologinio teksto kūrėjo sąmonės struktūroms nustatyti; loginė ir retorinė analizė − įtikinimo loginiam ir neloginiam aspektams ištirti; lyginamasis metodas − gautiems rezultatams palyginti. Tyrimo naujumas argumentuojamas tuo, jog darbe iškelta problema nėra išsamiai nagrinėta: tai pasakytina ir apie tyrimo medžiagą (argumentacijos klausimams lietuvių politiniame diskurse iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio), ir apie argumentacijos analizės metodus (vis dar nėra sukurta išsami politinio diskurso argumentacijos analizės metodika). Disertacijai ginti teikiami šie teiginiai: 1. Prezidento kreipimasis yra hibridinio tipo kalbėjimo aktas, kuriame dera aprašomojo, vertinamojo bei argumentacinio kalbėjimo aktų savybės. 2. Tezė prezidento kreipimesi neeksplikuojama; klausytojas turi ją suprasti loginės indukcijos būdu, apibendrindamas pavyzdžius, kurie atlieka argumentų vaidmenį. 3. Kognityvinių struktūrų realizacija yra prezidentų kreipimųsi argumentacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the present research was to describe the peculiarities of argumentation technique in Russian and Lithuanian Presidents’ (Vladimir Putin and Valdas Adamkus, respectively) annual speeches covering the period of 2000-2007. In attempt to achieve the goal of the research, the following objectives have been pursued: a) what cognitive structures operate in particular argumentation, b) how the elements of argumentative discourse are realized (i.e. the ways of introducing a thesis statement into the text; the content and volume of arguments supporting the thesis). The methods employed are cognitive analysis (to distinguish the speaker’s structures of the conscious in attempt to generate an ideological text), logical-rhetorical analysis (to imply logical and illogical ways of persuading) and contrastive method (to examine and compare the findings). The novelty of the research lies in the fact that the research question has not been analysed in depth so far, i.e. neither the research subject (the issue of argumentation in Lithuanian political discourse has not received much attention yet), nor working out the methods of argumentation analysis (effective methods of argumentation analysis in political discourse have not been fully developed so far) were much of linguists interest. The claims of the dissertation: 1. Presidential annual speeches seem to be a hybrid type of a speech act which incorporates the qualities of descriptive, evaluative and argumentative speech acts. 2... [to full text]