Magistro darbo objektas – edukacinė išvyka kaip bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kvalifikacijos tobulinimo forma. Decentralizavus kvalifikacijos tobulinimo sistemą, sparčiai išaugo edukacinių išvykų pasiūla, tačiau tapo diskutuotinas jų veiksmingumo klausimas. Darbo tyrimo problemą nusako kvalifikacijos tobulinimo tikslų ir pedagogų mokymosi poreikių realizavimo svarba įgyvendinant edukacines išvykas. Magistro darbe pateikta edukacinės išvykos kaip pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos samprata, aptarti jos bruožai, komponentai, edukacinių išvykų istorinė raida Lietuvoje. Išanalizuoti edukacinių išvykų vykdymą reglamentuojantys teisės aktai. Ištirtos ir įvertintos edukacinių išvykų organizavimo procedūros. Empirinio tyrimo metu interviu ir anketos metodu apklausti bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai. Siekiant detaliau ištirti situaciją, kalbėtasi (interviu) su bendrojo lavinimo mokyklų vadovais, pavaduotojais ugdymui ir edukacinių išvykų organizatoriais. Tyrimo metu nustatyta edukacinių išvykų programų tikslingumo ir dalyvių mokymosi poreikių atitiktis. Ištirta ar pedagogai edukacinių išvykų metu plėtoja profesinį bendradarbiavimą ir gerosios darbo patirties sklaidą, įgytas žinias ir gebėjimus aktyviai taiko savo praktinėje veikloje. Nustatyta ar racionaliai naudojamos edukacinėms išvykoms skiriamos valstybės lėšos. Darbe patvirtinama suformuluota tyrimo hipotezė: Lietuvoje edukacinių išvykų vykdymas dar nėra institucionalizuotas. Pateikiami siūlymai kvalifikacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is - educational trips as qualification increasing mode of secondary school’s pedagogues. After the qualification development system was decentralized in Lithuania, the supply of educational trip has risen in a short time. The topic of this study is outlined by qualification development attitude and importance of realization of pedagogues needs by implementation of educational trips. This study contains the analysis of educational trips as qualification increasing mode concept, features and historical development of educational trips in Lithuania. There is given the analysis of juridical deeds determinative the educational trips and estimation of planning procedure of this kind of trips. Also this analysis includes the interviews and questionnaires fulfilled by secondary school’s pedagogues, school’s directors and organizers of educational trips. This method was used seeking to explore in detail the contemporary situation of educational trips. This research defines the equivalence between expedience of educational trips and demand of participants. Survey shows in what ways pedagogues develop occupational intercourses, spread their work experience and how new knowledge is adopted in practice. Also this survey helps to see how rationally resources for educational trips are used. Analysis confirms the hypothesis that realization of educational trips in Lithuania still is not institutionalized. For that reason this analysis gives the offers for... [to full text]

There is analyzed relevant area of the educational activity in the modern museum science in the master‘s work “Land museum’s educational activity as regional culture factor”, because museums implement main cultural functions: socialization’s, integration’s, creational, cognitive, communicational, informational, value’s and others. The objective of the survey is land museum’s educational activity. The goal is to detect features of the land museum’s educational activity and to define significance of this activity for the regional culture. The work consists of the introduction, three sections, references and annexes. Museum’s place in the regional cultural environment, conception of the museum, its description, content, historical aspects, regional museums abroad, contemporary status and legal basis is analyzed in the section one. Section two is dedicated for the land museum’s educational activity; there is analyzed mission of the museum meeting cultural needs of the inhabitants, museum’s possibilities as an educational institution, forms of the museum’s educational activity, themes, methods and means of its realization, purpose of the educational programs. Survey results are presented and summarized in the section three. Accomplished analysis shows that land museum’s educational activity became one of the main areas of the museum’s work; the popularity of the educational activity is constantly increasing in the society, variety of forms and themes of the educational work... [to full text]

Edukacinė programa – tai renginys, įvairaus amžiaus bei išsilavinimo žmonėms, tenkinantis jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, pedagoginius ir praktinius poreikius. 1997 m. muziejų edukacinė veikla tampa oficialiai pripažinta muziejų veiklos dalimi. Tačiau kol kas ji mažai tyrinėjama, nėra apibendrinančių darbų. Edukacinėms programoms įgyjant vis didesnę svarbą ir populiarumą, būtina jas moksliškai susisteminti. Kol kas nėra jokių edukacinių programų Lietuvoje tematiką, jų ugdomas vertybes ir t. t. apibendrinančių veikalų. Todėl šio darbo tikslas - pateikti sisteminį edukacinių programų Lietuvoje vaizdą. Atlikta Lietuvos muziejuose 2003-2006 m. surengtų edukacinių užsiėmimų ir dalyvių skaičiaus statistinė analizė rodo užsiėmimų dalyvių skaičiaus didėjimą, tai patvirtina, kad edukacinė veikla vis populiarėja. Parengtų naujų edukacinių užsiėmimų (temų) statistinė analizė rodo, kad naujų temų sumažėjo, todėl galime teigti, kad dėmesys kreipiamas į kokybę, o ne į kiekybę. Be to, nemažai ekspozicijas atitinkančių edukacinių programų jau paruošta. Atlikta tematinė statistinė analizė rodo, kad Lietuvos muziejų edukacinėse programose vyrauja etnografinė tematika. Akivaizdu, kad muziejų prioritetas tokio pobūdžio edukacinėms programoms grindžiamas tautos dvasinio paveldo išsaugojimo svarba bei pasididžiavimu tautinio atgimimo laikotarpiu (XIX a.). Daugumos muziejų turimi etnografiniai eksponatai leidžia vaizdžiai suprasti gyvenimo būdą, įvairių amatų specifiką. Išanalizavus... [toliau žr. visą tekstą] / Education program is a show for all groups of age, caliber people. It is designed for their professional, educational, pedagogical, practical needs. In 1997 educational activity of museums became an official part of museums work. Till now it is not much studied no by people working in museums, no by academic. There is no any resumptive works. Education programs are becoming more and more popular, so it is very important to schematize them. The purpose of this work is to schematize them. The largest number of them is committed for schoolchildren and very little for tourists and adult visitors. It is a form of not formal learning. First of all because of the environment (it is not a school), schoolchildren can see and work with the exhibits. Active rule is the base of education programs. Analysis of education programs and the participators amount in 2003 - 2006 shows, that this number is increasing. The number of new themes is decline, so we can say, that the quality is more important then amount. Statistical - thematic analysis show that in museums of Lithuania dominate entographical topic. Obviously it is because of national spiritual heritage preserve and pride of national revival (XIX age). The exhibits of etnographical museums shows the particularity of living and crafts. Art programs are prepared in art museums. Usually they need a special rooms, educational classes for their practical activity. But just a few museums has it. There are no musical, theatrical programs... [to full text]

Analizuojant muziejinės edukacijos ir neformalios muziejaus erdvės reikšmę lankytojų inkultūracijai bei atitikimą mokymo standartams, darbe buvo išnagrinėti temos teoriniai ir praktiniai aspektai. Apžvelgus muziejinės edukacijos vystymąsi istorine prasme, išanalizuota muziejinės edukacijos teisinis ir socialinis reglamentavimas, kitų šalių patirtis edukacijos klausimais. Baigiamasis darbas skirtas išsiaiškinti, ar Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje vykdomos edukacinės programos atitinka bendrojo lavinimo mokymo standartus, todėl darbe buvo analizuojamas programų dalyvių bei juos atlydėjusių mokytojų požiūris į edukacines programas, jų naudingumą, atliktas empirinis tyrimas. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad labiausiai yra ugdomi šie kūrybiniai komponentai: nuostatų, kognityviniai, tarpasmeninių santykių ir motyvacijos. Hipotezė, kad edukacinės programos atitinka , vykdomos Kauno apskrities pedagoginiame muziejuje, nevisiškai tenkina mokinių ir mokytojų poreikius, pasitvirtino iš dalies. / By analyzing the meaning of museum education and non-formal museum space for the enculturation of the visitors and adequacy for the teaching standards, there were theoretical and practical aspects of this topic analyzed. After reviewing the museum education development in the historical context, there were analyzed legal and social regulation of the museum education as well as other countries experiences in education. The final paper is devoted to ascertain if the existing education program in Kaunas Pedagogical Museum match the standards of basic education. Because of this reason there was an attitude of the programs participants and their teachers to the educational programs, their benefits and there was an empirical research performed. When the results of the research were analyzed, it was found out that these creative components are nurtured most of all: provisions, cognitive components, interpersonal relationships and motivation. The hypothesis, that educational programs in Kaunas Pedagogical Museum meet the teachers and pupils needs, was proved partly.

Magistro darbe „Lazdijų krašto muziejaus edukacinių programų poveikis rajono gyventojų bendrųjų kompetencijų plėtrai“, kuriame analizuojama šiuolaikinėje muziejininkystėje aktuali edukacinės veiklos sritis, padedanti mąstyti ir suvokti bendrųjų kompetencijų plėtrą rajono visuomenei. Lazdijų krašto muziejuje rengiamos edukacinės pamokos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms, tenkinančios jų mokomuosius, lavinamuosius, profesinius, praktinius poreikius ir kuriančios naują mokymosi aplinką. Tyrimo tema – Lazdijų krašto muziejaus edukacinių programų poveikis rajono gyventojų bendrųjų kompetencijų plėtrai. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar Lazdijų krašto muziejaus teikiamos edukacinės programos padeda plėtoti mokinių, mokytojų bei suaugusiųjų poreikius. Siekiant šio tikslo, numatyti uždaviniai: teoriškai pagrįsti edukacinės veiklos plėtotės galimybes muziejuje, atskleisti Lazdijų krašto muziejaus edukacinių programų esmę, apibūdinti muziejaus edukacinių programų reikšmę bendrųjų kompetencijų ugdymui, išryškinti, kaip Lazdijų krašto muziejaus edukacinė veikla tenkina moksleivių bei kitų lankytojų poreikius. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa, programų analizė ir nuomonės apie jų efektyvumą tyrimas. Tyrimo dalyviai – 35 moksleiviai, 17 mokytojų, 15 suaugusiųjų. Atlikti tyrimai rodo, kad Lazdijų krašto muziejaus edukacinė veikla tapo viena pagrindinių muziejinio darbo sričių, edukacinės veiklos populiarumas nuolat auga visuomenėje. Lazdijų... [toliau žr. visą tekstą] / In master‘s thesis „The impact of education programmes of Lazdijai region museum to the common abilities development of district residents“, there is analyzed the range of education activity which is relevant to a modern museology, which helps contemplate and realize the development of common abilities to region‘s society. In Lazdijai region museum there are organized educational lessons to people of various age and education, these lessons satisfy their educational, educable, vocational, practical demands and also it creates the new learning setting. The topic of research – The impact of education programmes of Lazdijai region museum to the common abilities development of district residents. The aim of this study – ascertain whether educational programmes, which are provided by Lazdijai region museum, help to develop the demands os pupils, teachers and adults. For this purpose, the following tasks have been established: to justify in a theoretical way the opportunities of educational activity development in museum, to define the point of educational programmes of museum to the general competences education, to highlight in which way educational programmes of Lazdijai region museum satisfy the demands of students, teachers and adults. Methods of analysis: the analysis of scientific literature, questionnaire, the analysis of programmes and the opinion research about its effectiveness. The particiants of research – 35 pupils, 17 teachers, 15 adults. The analysis shows... [to full text]

Ši tema yra labai aktuali. Visais laikais žmonės gyveno neatskiriamai nuo gamtos ir buvo priklausomi nuo jos. Miškai, laukai, pievos ir kiti gamtos komponentai ne tik maitindavo žmogų, bet ir suteikdavo jam gyvenomąjį plotą, o pastaraisiais metais gamta tapo žmogaus jėgų, sveikatos atgaivinimo vieta, mokymosi ir tobulėjimo priemone. Nuo senų laikų žmogus imasi iš gamtos viskuo, tačiau nevisada sugebėdavo atstatyti prarastą pusiausvyrą, todėl mūsų laikais vis dažniau kalbama apie ekologines problemas, darnųjį vystymąsi ir švietimą. Kad išvengtume šių problemų ateityje arba sumažintume jų poveikį dabar reikėtų imtis įvairių prieminių, viena iš kurių būtų – tinkamas visapusiškas nenutrūkstamas vaikų ugdymas. Tyrimo objektas – Edukacinė veikla Visagino miesto apylinkių turistinėse ir rekreacinėse vietovėse. Tyrimo tikslas - atskleisti bei įvertinti edukacinę veiklą vykdomą Visagino miesto apylinkių turistinėse ir rekreacinėse vietovėse. Tyrimas buvo atliktas dvejopas: buvo apklausta bendrojo lavinimo mokyklos mokytoją taikant pokalbio-interviu metodą su anketinės apklausos elementais. Taip pat anketos pagalba buvo apklausti bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, internetinių šaltinių analizė, pokalbis – interviu, anketinė apklausa, kiekybinė ir kokybinė rezultatų analizė. Darbo sruktūra. Darbą sudaro santrauka (lietuvių ir anglų kalbomis), įvadas, skyriai apie turizmą, rekreaciją, rekreacijos ir ekologijos... [toliau žr. visą tekstą] / This theme is very actual. People have lived together with nature for a long time and they are depended on it. Forests, field and other nature components fed us and gave places for living. And for the last time nature is people health reviving, education and improving place. For a long time people took everything from the nature but don’t try to to replace the equilibrium. That’s why we are talking more and more about ecological problems, education and so on. If we want to stop or decrease these problems we should take different means. One of them is suitable education in the different spheres of child’s live. The object of the research - Educational activities in tourist and recreational areas of Visaginas town surroundings. The aim of the research - to reveal and evaluate educational activities in tourist and recreational areas of Visaginas town surroundings. The research was done in two different ways. The teacher was questioned about additional education with pupils after lessons, what methods and forms she use and so on. Pupils of the secondary school fel in a form. The implemented research methods were such as the analyses of literature, internet sites and documentation, questionnaires, interview, quantitative and qualitative analyses. Work structure: the work consists of summary, introduction, chapters about the tourism and recreation and it influencing factors, harmonious development education, recreational and educational activities and separate objects of Visaginas... [to full text]

Magistro darbe pateikiamas tyrimas, kuris yra taikomas vertinant ir analizuojant X rajono švietimo ir ugdymo organizacijų vadovų požiūrį, nuostatas, vertinimus taikant edukacines inovacijas. Išanalizuoti Europos Tarybos komunikatai, kurie reglamentuoja inovacijų, žinių trikampio ir kūrybiškumo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Mokslinės ir dalykinės literatūros pagalba išryškinta kas yra inovacija ir edukacinė inovacija, jų klasifikavimas ir raiška švietime. Pateikiama gautų tyrimo duomenų analizė, kuria siekiama ištirti X rajono švietimo ir ugdymo organizacijų vadovų edukacinių inovacijų taikymo galimybes ir barjerus. / In this Master paper is given the reseach, which is used to evaluate and analyse the X district educational managers views, attitudes, evaluations of using educational innovation. In the research there are given the Communications of European Union Council, which regulates of innovations, the triangle of knowledge, and the importance of creativity of nowadays society. With help of Scientific and special literature there is highlighted what is the innovation and educational innovation, its classification and the expression in the education. The study emphasizes the results of data analysis, which is for exploration in the X area of education and training managers of educational innovation, its opportunities and barriers.

Edukacinė emigracija buvo svarbi visais laikais ir visame pasaulyje vyko nuo senų senovės. Lietuva taip pat ne išimtis, mūsų šalyje daugybė studentų vyksta į užsienį studijuoti, bet pastaruoju metu tapo aktyvūs ir abiturientai. Jie jau nesirenka mūsų universitetų, jie žvalgosi kitų šalių aukštųjų mokyklų. Juos skatina ne tik nauji iššūkiai, galimybė keliauti, bet ir nemokamas mokslas, mokslo kokybės siekis, ko atrodo pasigendama Lietuvos aukštosiose mokyklose, universitetuose. Darbo tikslas: išsiaiškinti kokios priežastys ir motyvai skatina abiturientus siekti aukštojo mokslo užsienyje ir kaip tai vertina tėvai ir mokytojai. Tyrimo uždaviniai: pateikti edukacinės emigracijos sampratą; aptarti jaunimo edukacinės emigracijos ES tendencijas; aptarti veiksnius skatinančius jaunimo edukacinę emigraciją Lietuvai įstojus į ES; remiantis atliktu tyrimu, išsiaiškinti mokinių, mokinių tėvų ir mokytojų vertinimą į edukacinę emigraciją. Tyrimo objektas: jaunimo edukacinė emigracija. Tyrimo dalykas: mokinių, mokinių tėvų ir mokytojų požiūris į edukacinę emigraciją. Tyrimo hipotezės: mokinius edukacinei emigracijai skatina siekis gauti kokybiškesnį išsilavinimą bei universitetų prestižas; mokiniai aukštai vertina įgytą išsilavinimą užsienio universitetuose kaip priemonę savo ateities gerovei kurti; tikėtina, kad labiausiai skatinantys edukacinę emigraciją yra materialiniai ir ekonominiais veiksniai; dauguma tėvų mano, kad gerą išsilavinimą galima įgyti ir Lietuvos aukštosiose mokyklose... [toliau žr. visą tekstą] / The work was made by Vilma Boreikaite, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty Sociology and political sciences department. The subject of the work is youth educational emigration: pupils, parents and teachers ratings (Švenčionys Z. Žemaitis Gymnasium case). The director of the work is Prof. Habil. Dr. V. Pruskus. The work size is 76 pages. Problem: Educational emigration was important at all times and all over the world took place in the old days. Lithuania is no exception, in many of our students go abroad to study, but has recently become active and recent graduates. They are already not choosing our universities; they have looking other countries high schools. They promote not only new challenges, the ability to travel, but also free education, pursuit of quality education, what seems missing in Lithuanian high schools and universities. The aim of work: to find out what are the reasons and motives that encourage graduates to pursue higher education abroad and how it value the parents and teachers. The work tasks are: 1. Provide educational concept of emigration. 2. Discuss emigration of young people educational trends in the EU. 3. Discuss the factors encouraging the emigration of youth educational Lithuanian entry to the EU. 4. According research to ascertain pupils, parents and teachers an assessment about educational emigration. The object of research: educational youth emigration. Subject of research: pupils, parents and teachers... [to full text]

Nowadays when Lithuania is a member of the European Union the English language penetrates into all spheres of our life and serves as a precondition for the upsurge of translation from/into English and Lithuanian. Translation in the realm of different professional discourses causes a number of problems. The aim of the research is to specify the peculiarities of translating educational discourses from English into Lithuanian. The paper presents a brief theoretical overview on the issues of the translation. It analyses not only the definitions and the main characteristics of the educational discourse but also reveals the particularities of the professionalisms as a linguistic phenomenon. Besides, it presents the selected examples of educational professional language from English educational discourses and their equivalents in the Lithuanian language. The following sources have been used for the empirical investigation: Paul Ramsden (1992) "Learning to Teach in Higher Education"; Paul Ramsden (2001) "Kaip mokyti aukštojoje mokykloje"; Terence H. McLaughlin (1995) "Public Values, Private Values and Educational Responsibility"; Terence H. McLaughlin (1997) "Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė". / Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, anglų kalba pradėjo skverbtis į visas mūsų gyvenimo sferas. Dėl šios priežasties padaugėjo ir vertimų iš/į anglų kalbos į lietuvių kalbą. Skirtingų profesinių diskursų vertimas sukelia daugybę problemų. Šio tyrimo tikslas yra apibrėžti edukacinių diskursų vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ypatumus. Apžvelgiama teorinė medžiaga apie vertimą, nagrinėjami edukacinio diskurso apibrėžimai ir ypatybės, parodomi profesionalizmų ypatumai. Darbe pateikiami edukacinės profesinės kalbos pavyzdžiai iš anglų kalbos edukacinių diskursų ir jų lietuviški vertimo ekvivalentai, kurie išrinkti naudojant žemiau išvardintus šaltinius: Paul Ramsden (1992) "Learning to Teach in Higher Education"; Paul Ramsden (2001) "Kaip mokyti aukštojoje mokykloje"; Terence H. McLaughlin (1995)"Public Values, Private Values and Educational Responsibility"; Terence H. McLaughlin (1997)"Šiuolaikinė ugdymo filosofija: demokratiškumas, vertybės, įvairovė".

Meno muziejuose yra plėtojama specifinė edukacijos sritis – meninis lankytojų ugdymas. Pastaruoju metu itin išaugęs dėmesys meninio ugdymo problematikai skatina domėtis ir meninio ugdymo plėtojimo galimybėmis meno muziejuose. Taigi iškyla klausimas kaip muziejai prisideda prie lankytojų meninio ugdymo: kokia muziejų politika meninio ugdymo atžvilgiu, bei koks šio tipo ugdymui skirtų edukacinių programų turinys, teorinis pobūdis ir ar jų specifika atitinka naujosios meninio ugdymo sampratos reikalavimus. Šio darbo objektas yra meno muziejų edukacinės veiklos meninio ugdymo teorijos ir praktikos. Darbo tikslas – išanalizuoti meninio ugdymo teorijų įtaką meno muziejų edukacinei veiklai. Uždaviniai, iškelti siekiant užsibrėžto tikslo yra: išanalizuoti meninio ugdymo sampratas; išanalizuoti meninio ugdymo teorijas ir nustatyti pagrindinius meninio ugdymo turinį formuojančius komponentus; apibūdinti meno muziejų edukacinės veiklos koncepcijas; nustatyti meninio ugdymo meno muziejuose kryptis, bei jas įtakojančias meninio ugdymo teorijas; išskirti meno muziejuose naudojamas meninio ugdymo formas ir metodus; išanalizuoti Lietuvos meno muziejų edukacinės veiklos tendencijas ir 2006-2007 m. Lietuvos meno muziejų edukacines programas; išskirti Lietuvos meno muziejų pagrindines edukacines formas; nustatyti meninio ugdymo kryptis Lietuvos meno muziejuose. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius yra naudojamas aprašomasis-analitinis, dokumentų analizės, lyginamasis metodai. Magistro... [toliau žr. visą tekstą] / Recently interest in the possibilities of development of art education in the art museums has grown. Therefore, the question how the museums contribute to the art education of visitors arises: what is the policy of museums in respect of art education, what is the subject matter and theoretical complexion of educational programmes dedicated to this type of education and do these programmes correspond to the requirements of new educational conception. The object of this study is the theories and practices of art education in the art museums. The main aim is to analyse the influence of art education theories to the educational activity of art museums. The tasks to achieve this goal were: To analyse the conception of art education and theories of art education ascertaining the main components that shape the content of art education; To characterise the concepts of educational activities in art museums and directions of the art education in museums of art; To distinguish the forms ant methods of art education used in museums of art; To analyse the tendencies of educational activities in Lithuanian art museums and educational programmes in 2006-2007 of Lithuanian art museums; To distinguish the main educational forms of Lithuanian art museums; To identify the directions of art education in Lithuanian art museums. In order to fulfill these tasks the descriptive-analytical, analysis of documents and comparative methods are used in the paper. The master work consists of introduction... [to full text]