Magistro darbo objektas - ryšių su visuomene (RSV) elitas Lietuvoje. Magistro darbo tikslas – išanalizuoti profesinio ryšių su visuomene elito ypatumus ir atskleisti Lietuvos RSV elitą. Siekiant užsibrėžto tikslo, darbe keliami šie uždaviniai: atskleisti elito sampratas; pristatyti elito klasifikavimo teorijas; išskirti elitui būdingas savybes; aptarti elito rūšis; pristatyti RSV elito sampratą remiantis verslo ir profesinio elito ypatumais; atskleisti žiniasklaidos vaidmenį pristatant visuomenei elito atstovus; atlikti žvalgybinį tyrimą ir pristatyti RSV atstovų požiūrį į šios veiklos elitą; išanalizuoti Lietuvos ryšių su visuomene elitą remiantis žiniasklaidos analize. Naudojantis aprašomuoju, literatūros ir šaltinių analizės, sintezės ir lyginamuoju metodais, anketine kiekybine apklausa bei žiniasklaidos kokybine turinio analize, prieita išvados, kad RSV veikla Lietuvoje dar yra jauna ir jai dar yra kur plėstis. Be to, didelė dalis Lietuvos visuomenės dar nežino, kokio pobūdžio tai veikla, todėl apie RSV elitą galima kalbėti dar tik kaip apie besiformuojantį. Tačiau, atlikus žiniasklaidos tyrimą, galima teigti, kad jau yra RSV lyderiai, kurie kitiems RSV atstovams yra autoritetas, kurie yra geri šios srities specialistai ir vertinami kaip ekspertai. Atlikus žvalgybinį tyrimą, kuriuo siekta sužinoti RSV srityje dirbančių asmenų nuomonę apie RSV elitą paaiškėjo, kad tarp savo profesijos autoritetų RSV darbuotojai vardina RSV agentūrų vadovus. Dažniausiai kaip RSV elito... [toliau žr. visą tekstą] / PUBLIC RELATIONS (PR) ELITE IN LITHUANIA by Alina Semionovaitė SUMMARY Because public relations (PR) services become more and more popular, and simultaneously a competition between representatives engaged in providing PR services is growing, it is urgently to get to know what PR specialists represent their profession in mass media most frequently and how they are showed, what properties are attributed to them. In the presented Master’s Thesis, it is strived to review and analyze the professional PR elite existing in Lithuania. The object of the Paper: Public relations (PR) elite in Lithuania. The goal of the Paper: to analyze the peculiarities of the professional PR elite and to disclose Lithuanian professional PR elite. For implementation of the goal, the following tasks were set: 1. To provide conceptions of the elite. 2. To present theories of elite classification. 3. To single out the properties typical for elite. 4. To discuss upon the types of elite. 5. To present the concept of elite through the peculiarities of business and professional elite. 6. To disclose the role of mass media in presenting the representatives of elite to the community. 7. To carry out a surveying investigation and to present the attitude of PR representatives towards the elites of these activities. 8. To analyse Lithuanian PR elite on the base of analysis of mass media. The scientific methods were used in the present work: description of scientific references and other sources; synthesis and... [to full text]

Darbe analizuojamas buvusios LTSR ir dabartinės Lietuvos politinis elitas, jo kaita ir transformacija atkūrus šalies nepriklausomybę. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos politinio elito kaitą keliais aspektais: kaip kito „senasis“ politinis elitas – kokią dalį dabartinio politinio elito sudaro buvę TSKP, LKP, LTSR AT ir kiti aukštus partinius ir valstybinius postus užėmę asmenys. Antra, kaip keičiasi „naujasis“ politinis elitas – kokią dalį parlamento ir Vyriausybės narių sudaro pirmą kartą išrinkti parlamentarai ir ministrai, kiek jų Seimo ar Vyriausybės darbe dalyvauja nebe pirmą kartą. Tikslui pasiekti iškeliami septyni uždaviniai. Pirmiausiai kokios priežastys įtakojo pokomunistinės transformacijos procesus Vidurio ir Rytų Europoje, kaip prie to prisidėjo tuometinės M. Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos, kokį vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kaip transformacijos procesus ir politinio elito kaitą įtakoja politinės partijos, Lietuvos politinio elito bruožai ir kaita. Pastarajam uždaviniui įgyvendinti buvo atlikta Seimo ir Vyriausybių sudėties analizė. Tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, analitinis, lyginamasis ir statistinis metodai. Gauti rezultatai parodė, jog pagrindinė ir svarbiausia Vidurio ir Rytų Europos valstybių išsivadavimo iš SSRS priežastis buvo M. Gorbačiovo pradėtos ekonominės ir politinės reformos, kurios paskatino Sovietų Sąjungos dezintegraciją. M. Gorbačiovo „Pertvarka“ leido Lietuvoje nuo 1988... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about Lithuania’s political elite, its change and transformation after the restoration of independence. The main purpose of this work is to describe the change of Lithuania’s political elite, answering two questions. First of all, finding out the alternation of the “old” elites – how many of today’s political elite were members of Communist party of the USSR and LSSR, how many of them were members of The Supreme Soviet of the Lithuanian SSR. Second, finding out the alternation of the “new” elites – recirculation and change of parliament and government members of Lithuania. To achieve these purposes there were formulated some goals. First of all, what were the reasons that influenced Post-Communist Transformation processes in Middle and Eastern Europe, what was the role of M. Gorbachev’s political and economical reforms in Post-Communist Transformation process and what was the impact of Sąjūdis the Reform Movement of Lithuania in the transformation processes. Secondly, how Lithuanian political parties influence democratization processes and elite change, what is the level of education of Lithuania’s political elite and finally, what is recirculation and change of parliament and government members’ of Lithuania. To achieve these goals there were made a research analyzing the configuration and composition of parliament and government of Lithuania. Research was made using descriptive, analytical, comparative and mathematical methods. The conclusion is that one of... [to full text]

Sportinėje veikloje ypač svarbu sportininkus mokinti saviugdos, nes tuomet atletai atskleidžia prigimtinius gebėjimus, mokosi vertinti savo galimybes, stiprinti pasitikėjimą savimi, prisiimti asmeninę, grupinę ir socialinę atsakomybę, suvokti save kaip grupės, bendruomenės, visuomenės narį ir mokytis dalyvauti visuomenės gyvenime. Šioje veikloje mokomasi atrasti saviraiškos būdų realizuoti savo norus, geriau suprasti ir pažinti savo idėjas, patirti savo asmenybės svarbą ir pripažinimą. Saviugda ypač reikšminga paauglystės metais, kai formuojasi charakteris, valia, dorovinės nuostatos, gyvenimo tikslai, didėja protinės ir fizinės galios. Tyrimo tikslas: ištirti elito tenisininkės fizinės saviugdos edukacinio skatinimo galimybes. Tyrimo uždaviniai: Ištirti fizinės saviugdos kokybę įtakojančius veiksnius. Nustatyti elito tenisininkės savistabos rodiklių pokyčius. Ištirti sportininkės rengimo makrociklo sudarymo, remiantis savistabos rodikliais, tendencijas. Išanalizuoti edukacinio skatinimo metodų taikymo metiniame rengimo procese ypatumus. Darbo metodai. Teorinė analizė ir apibendrinimas. Dokumentų analizės metodas. Anketinė apklausa. Statistinė analizė. Tyrimo dalyviai (n=1). Tyrimo etapai. Pirmajame etape, siekiant išsiaiškinti pagrindines mokymo(si) ir sportavimo dermės sąlygas bei pradines tyrimo pozicijas, buvo studijuota pedagoginė, psichologinė, sportinė literatūra. Antrojo etapo metu suformuluota darbo hipotezė, apibrėžti tyrimo uždaviniai, sukurta tyrimo metodika... [toliau žr. visą tekstą] / In sportive activity, it is very important to teach sportsmen of self-help, as then athletes reveal their natural abilities, learn to appreciate their possibilities, enhance their self-confidence, assume personal, sectional and social responsibility, perceive themselves as members of a group, community, society and learn to participate in society life. This activity teaches to find the ways of self-expression to realise their own wishes, to perceive and acknowledge better their own ideas, to feel the importance and appreciation of their own personality. The self-help is very important in adolescence, when a character, will, moral attitudes, and aims of life are formed, when mental and physical capacity is increasing. The aim of the research: to investigate possibilities of educational promotion of elite tennis player’s physical self-help. The objectives of the research: to investigate factors influencing quality of physical self-help; to ascertain the alterations of the elite tennis player’s introspection indices; to explore the tendencies of creation of the sportswoman’s training macro-cycle with reference to the indices of introspection; to analyse the possibilities of elite tennis player’s educational promotion. The methods of the research: theoretical analysis and generalization, the method of documents’ analysis, questionnaire, statistical analysis. Participants of the research (n=1). Stages of the research: In the first stage, on purpose to ascertain the main... [to full text]

Dissertation thesis analyses the ideological processes of art discourse in the last decade of the 20th century – the formation and decline of different value related and ideological orientations, and their correlation, which makes an influence upon the changing conception of art and artist. These processes are analyzed referring to the reviews of the exhibitions of the discussed period, the exhibitions themselves, the declarations by the artists, who actively participated on the art scene, and their works, which were shaping the public art life. A separate attention is devoted to various layers of the artistic field – to the sociopolitical context, the works of art, the institutional exhibitions, and to the texts in cultural periodicals. The main aim of the thesis is to make a thorough analysis of the ideological and value related changes, which took place in the Lithuanian art discourse in the 1990s, and by underlining the artistic, institutional and sociopolitical contexts to reveal the changing content of symbolic constructions and their influence on the struggles for legitimization in the artistic field. The tasks of the research are: to define the role of the postsoviet intellectual (artist) in the Lithuanian art processes during the Rebirth period and in the years of independence; to explore the forms of politics of memory, which were established in the public discourse; to define the specificity of the concept of ideology in the postsoviet society; to analyze the... [to full text] / Disertacijoje analizuojami XX a. paskutiniojo dešimtmečio meno diskurso ideologiniai procesai: skirtingų vertybinių, ideologinių orientacijų formavimasis, nykimas ir jų koreliacija, daranti įtaką meno ir menininko sampratos kaitai. Šie procesai analizuojami remiantis aptariamo laikotarpio parodų recenzijomis, pačiomis parodomis, aktyviai meno scenoje veikusių menininkų pasisakymais, jų kūriniais, formavusiais viešąjį dailės gyvenimą. Atskiras dėmesys skiriamas įvairiems meno lauko pjūviams – sociopolitiniam kontekstui, meno kūriniams, institucinėms parodoms ir tekstams kultūros savaitraščiuose. Ideologijų ir vertybių pokyčiai, vykę Lietuvos meno diskurse XX a. paskutiniajame dešimtmetyje, darbe tyrinėjami akcentuojant meninius, institucinius ir sociopolitinius kontekstus, atskleidžiant kintantį simbolinių konstrukcijų turinį bei jų poveikį meno lauko kovoms už legitimaciją. Disertacijoje keliami šie uždaviniai: apibrėžti posovietinio intelektualo (menininko) vaidmenį atgimimo ir nepriklausomybės metų Lietuvos meno procesuose; ištirti viešajame diskurse įtvirtintas atminties politikos formas; apibrėžti ideologijos sampratos specifiškumą posovietinėje visuomenėje, analizuoti ideologinį modernistinio meno pobūdį; apibrėžti pagrindinių meno institucijų ideologines nuostatas, atskleisti institucijų ideologinių susidūrimų pobūdį ir priežastis; išanalizuoti reikšmingiausias parodas ir atskleisti jų konstruotų naratyvų ideologines potekstes; atskleisti svarbiausius šio laikotarpio... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjami sovietinės Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai, kurie susiformavo atsakant į režimo spaudimą ir į jo sukurtas sąlygas. Itin akcentuojamas draugų grupių vaidmuo formuojantis elgsenoms. Išskirti trys pagrindiniai elgesio modeliai: prisitaikymas, opozicija ir pasipriešinimas, kurie savo ruožtu skirstomi į smulkesnes elgsenas pagal jų intensyvumą ir santykį su režimu. Įvairios vieno žmogaus elgsenos tuo pat metu gali būti priskirtos keliems elgesio modeliams – tai padeda tiksliau atspindėti įvairialypes ir prieštaringas žmogaus elgsenas. Darbe ištirtas nepriklausomos nuo režimo visuomenės nuomonės funkcionavimas, sukurtas teorinis visuomeninės erdvės, kurioje ši nuomonė buvo kuriama ir palaikoma, modelis. Aptartas visuomeninės sferos ryšys su režimo dominuota oficialiąja sfera bei su privačia ir neformalia sferomis, kuriose dominavo režimo nekontroliuoti ryšiai. Išanalizuoti neoficialūs diskursai, kuriuose aptartos kultūrinio elito elgsenos. Išskirti du diskursai – kovinis ir konservacinis, – ryškiai besiskiriantys tiek požiūryje į kultūrinį elitą, tiek į prisitaikymą bei sovietinę sistemą apskritai. Nustatytos šių diskursų sąsajos su konkrečiomis elgsenomis. Detaliai išnagrinėta kultūrinio elito elgseną stipriai įtakojusi skirtis tarp deklaruotų ideologijų bei realių veiksmų. Išskirtos dvi ideologijos, kurias deklaravo kultūrinis elitas: oficialioji, deklaruota viešumoje, ir visuomeninė, deklaruota visuomeninėje erdvėje. Kaip visuomeninės... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation examines behavioural models of Soviet Lithuania‘s cultural elite which have formed in response to regime-caused pressure and conditions. The influence of the friends’ group for causing certain behaviour has been determined. Three models of behaviour have been composed: compliance, opposition and resistance. They are divided to smaller actions by intensity and relations with regime. Various behaviours of one person at the same time may be put to several behaviour models. This more precisely reflects miscellaneous and contradictory nature of human behaviour. In the dissertation acting of societal opinion independent from regime has been investigated and theoretical model of societal sphere where this opinion was created and maintained has been constructed. Societal sphere's connections with official regime-controlled public sphere have been discussed here, as well as those with private and non-official spheres dominated by informal regime-non-controlled connections. Non-official discourses on cultural elite behaviour have been analysed as well. There have been determined two discourses (combatant and conservative), which clearly differentiated in attitudes towards cultural elite, compliance, and Soviet system in general. Correlations of these discourses with concrete behaviour have been accentuated. Difference between explicitly declared ideology and genuine behaviour which influenced behaviour of cultural elite has been inspected thoroughly. Two ideologies... [to full text]

Dissertation examines behavioural models of Soviet Lithuania‘s cultural elite which have formed in response to regime-caused pressure and conditions. The influence of the friends’ group for causing certain behaviour has been determined. Three models of behaviour have been composed: compliance, opposition and resistance. They are divided to smaller actions by intensity and relations with regime. Various behaviours of one person at the same time may be put to several behaviour models. This more precisely reflects miscellaneous and contradictory nature of human behaviour. In the dissertation acting of societal opinion independent from regime has been investigated and theoretical model of societal sphere where this opinion was created and maintained has been constructed. Societal sphere's connections with official regime-controlled public sphere have been discussed here, as well as those with private and non-official spheres dominated by informal regime-non-controlled connections. Non-official discourses on cultural elite behaviour have been analysed as well. There have been determined two discourses (combatant and conservative), which clearly differentiated in attitudes towards cultural elite, compliance, and Soviet system in general. Correlations of these discourses with concrete behaviour have been accentuated. Difference between explicitly declared ideology and genuine behaviour which influenced behaviour of cultural elite has been inspected thoroughly. Two ideologies... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami sovietinės Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai, kurie susiformavo atsakant į režimo spaudimą ir į jo sukurtas sąlygas. Itin akcentuojamas draugų grupių vaidmuo formuojantis elgsenoms. Išskirti trys pagrindiniai elgesio modeliai: prisitaikymas, opozicija ir pasipriešinimas, kurie savo ruožtu skirstomi į smulkesnes elgsenas pagal jų intensyvumą ir santykį su režimu. Įvairios vieno žmogaus elgsenos tuo pat metu gali būti priskirtos keliems elgesio modeliams – tai padeda tiksliau atspindėti įvairialypes ir prieštaringas žmogaus elgsenas. Darbe ištirtas nepriklausomos nuo režimo visuomenės nuomonės funkcionavimas, sukurtas teorinis visuomeninės erdvės, kurioje ši nuomonė buvo kuriama ir palaikoma, modelis. Aptartas visuomeninės sferos ryšys su režimo dominuota oficialiąja sfera bei su privačia ir neformalia sferomis, kuriose dominavo režimo nekontroliuoti ryšiai. Išanalizuoti neoficialūs diskursai, kuriuose aptartos kultūrinio elito elgsenos. Išskirti du diskursai – kovinis ir konservacinis, – ryškiai besiskiriantys tiek požiūryje į kultūrinį elitą, tiek į prisitaikymą bei sovietinę sistemą apskritai. Nustatytos šių diskursų sąsajos su konkrečiomis elgsenomis. Detaliai išnagrinėta kultūrinio elito elgseną stipriai įtakojusi skirtis tarp deklaruotų ideologijų bei realių veiksmų. Išskirtos dvi ideologijos, kurias deklaravo kultūrinis elitas: oficialioji, deklaruota viešumoje, ir visuomeninė, deklaruota visuomeninėje erdvėje. Kaip visuomeninės... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe analizuojami masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimo ypatumai. Darbo tikslas – yra išanalizuoti masinės ir elitinės žiniasklaidos tendencijas. Tikslo siekimui suformuluoti uždaviniai: išanalizuoti visuomenės struktūrą, remiantis masių-elito skirstymu, pirmiausia apibrėžiant pačias sąvokas „masė“ ir „elitas“ bei įsigilinti į pačių grupių ypatybes; nustatyti žiniasklaidos vietą masių ir elitų sąveikoje bei komunikacijos procese; išstudijuoti masinės žiniasklaidos ir masinės auditorijos ryšį bei aptarti masinės žiniasklaidos tendencijas, ištirti elitinę žiniasklaidą ir nustatyti jos skiriamuosius bruožus. Šiame darbe analizuojant masinės ir elitinės žiniasklaidos vartojimą, buvo nagrinėjamas visuomenės pasidalijimas į elitą ir masę, remiantis elito teorijomis, o visuomenės pasidalinimas įvardijamas kaip žiniasklaidos auditorijos pasidalijimas. Todėl žiniasklaida vadinama elitine ir masine priklausomai nuo ją vartojančios auditorijos. / Society of Lithuania from classic sociological perspective is still on the social change. There is no strong middle class, like in the old democracy states, the power holders are constantly in change, and economy is also in transition. As a result, the structure of society is unstable; therefore it is hard to identify members of one group or the other. In this work, according to elite theory, society is divided in two groups: mass and elite. The mass consists of a huge number of people, however not as powerful as another one. The elite is a small group of people, which is more privileged, has a stronger influence in public life, better welfare, more capital, and more freedom. This group is in the top position of society and it takes the main decisions in the state. Hence, one of the objects of this work is the media audiences as society groups – mass and elite. Another one is the mass media and elite media. The purpose of this work is to examine the working of mass and elite media. The task to reach that purpose are these: (1) explore the structure of society which is consistent of two groups – mass and elite; (2) to establish the position of the media in mass-elite relation and communication; (3) to analyze mass media and its relation to mass audience; (4) to analyze elite media and its role in society. In the empirical part of the work the exploratory investigation is made. The aim of the investigation is to settle the tendencies of mass and elite media usage. The object of... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos XXI a. I deš. posovietines „spalvotąsias revoliucijas“ nulėmusios priežastys, siekiant apibrėžti posovietinių politinių sistemų atsivėrimo pokyčiams galimybes. Nagrinėjami trys valstybių atvejai – Gruzija, Ukraina ir Baltarusija, iš kurių du pirmieji – sėkmingų „spalvotųjų revoliucijų“ pavyzdžiai įvykusio dalinio valdžios elito pokyčio prasme, tuo tarpu Baltarusijoje bandymai inicijuoti „spalvotuosius“ pokyčius nepavyko. Tiriama pokytinius procesus NVS erdvėje paremianti užsienio įtaka bei vidaus veiksniai, vertinant posovietinės visuomenės ir valdžios elito būklę „spalvotųjų revoliucijų“ kontekste. Siekiama nustatyti, kurie iš tiriamų veiksnių - posovietinių šalių ryšiai su Vakarais, nepasitenkinimas ir įtampos socialiniame lygmenyje ar posovietinio režimo nulemtos sąlygos - turėjo didžiausios įtakos revoliucinės situacijos susidarymui. Atitinkamai bandoma nustatyti, kodėl kai kuriais posovietinių šalių atvejais mėginimai pakeisti valdžios elitą buvo nesėkmingi. / This analysis is aimed to provide a more comprehensive approach towards this century’s “coloured revolutions”, which have taken place in Georgia (2003), Ukraine (2004) and than moved to other post soviet countries. Obviously, this conspicuous and epidemic phenomenon proved an existing political viability in the slow-moving transitional countries. But still, it is not clear if this post soviet styled political instability reflects anything more than a tremor without long lasting democratic effects to future political and social developments of CIS countries. The author observes an existing academic confusion while trying to define “colour” events and evaluate the prospects of such kind of “democratic breakthrough” in CIS. Therefore, avoiding any miscalculations in this analysis, “coloured revolutions” are defined as revolution situations without revolution outcomes. That means, the success of “colour” events is limited to the cases where partial change of ruling elite has taken place. “Post colour” political developments are not taken into the account. The author selects three different cases – Georgia and Ukraine (two examples of successful “colour” change) and Belarus (the case of failed “revolution”). The main aim of these cases’ analysis is to define and examine factors which cause high-degree of political instability and partial political changes in elite level and try to explain why the same kind of revolution situation does not evolve in other countries of the region... [to full text]