1994 – 1996 m. trukęs pirmasis bei 1999 m. prasidėjęs ir iki šiol besitęsiantis antrasis Rusijos – Čečėnijos karinis konfliktas iškėlė neišspręstas tarptautinės teisės problemas Čečėnijos atžvilgiu – jos tarptautinio teisinio statuso ir pripažinimo klausimą, Rusijos vykdomos politikos Čečėnijos atžvilgiu neteisėtumą, tarptautinės bendrijos atsargią ir neutralią politiką ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus regione. Karą Čečėnijoje sukėlė daugybė politinių, ekonominių, teisinių, karinių konfliktinių priežasčių, besitęsiančių nuo pat 1859 m., kai Čečėnija buvo jėga prijungta prie carinės Rusijos. / The study analyses the most important international legal issues concerning the conflict in Chechnya during 1994 – 1996 and 1999 - 2005. The author examines and evaluates the status of Chechen Republic of Ichkeria, the consequences of international non-recognition policy and the legality of Russian Federation (RF) military acts – which have features of acts of aggression and violation of human rights as well. The violations of human rights and humanitarian law in Chechnya has attracted the attention of international community, but no international law measures for solving the conflict have been applied.

Šio magistrinio darbo tikslas - išsiaiškinti jaunuolių, besimokančių profesinėje mokykloje, konfliktų raišką ir jų sprendimą. Iškelti uždaviniai: 1) remiantis mokslinės literatūros analize,išsiaiškinti konflikto sampratą, galimus sprendimo būdus; 2)nustatyti vyraujančius konfliktus profesinėje mokykloje, išsiaiškinant konfliktų rūšis, tipus, priežastis, pasekmes, veiksmus stiprinančius konfliktą, sprendimo strategijas. Tyrimo objektas - jaunuolių, besimokančių profesinėje mokykloje, konfliktai su bendraamžiais ir pedagogais; jų sprendimas. Tyrimo metodai: mokslinės pedagoginės, psichologinės bei vadybinės literatūros darbo tema studijavimas ir analizė; stebėjimas; gautų rezultatų kokybinė analizė. Tyrimo metu stebėtos konfliktinės situacijos. Konfliktini��� situacijų stebėjimo trukmė - 2 metai (išskyrus vasaros ir žiemos atostogas). Stebint fiksuota - konfliktinės situacijos, jų dinamika, konfliktų sprendimas. Tyrimo metu užfiksavau 35 konfliktines situacijas - 25 situacijos tarp mokinių ir pedagogų, 10 situacijų - tarp mokinių. Pati buvau 10-ies konfliktinių situacijų dalyve. Kitus konfliktus i��girdau iš kolegų, bendradarbių. Trumpiausiai konfliktas truko (buvo išspręstas) apie 1 parą, ilgiausias konfliktas truko 11 mėnesių. Tyrimo metu nustatyta, kad pedagogas (ai)<-> mokinys (iai) konfliktiniame lygyje išryškėjo šios tendencijos: vyravusi konfliktų rūšis - santykių; dominavo asmenybės ir grupės konfliktų tipas; vyravo slaptų kėslų konflikto ištakos; vyraujanti konfliktų... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the Master's thesis is to ascertain expression of conflicts and their resolution of young people from vocational school. The goals: 1) to ascertain the conception of conflict and possibile ways of resolution referring to scientific literature analysis; 2) to establish prevailing conflics in vocational shool; to to sort out kinds, types, reasons, results of conflict, actions intensifying conflict and strategies of resolution. The subject of the research - vocational school student's conflicts with contemporaries and pedagogues; their resolution. The methods of the research: study and analysis of scientific pedagogical, psychological and management literature on the topic of the thesis; observation: qualitative analysis of the results achieved. In the course of the research conflict situations were observed. The duration of conflict situations observation - 2 years (excluding summer and winter holidays). While observing conflict situations, their dynamics, the ways of conflict resolution have been fixed. In the course of the research I have fixed 35 conflict situations - 25 situations between students and pedagogues, 10 situations among students. I was a participant of 10 conflict situations myself. Other conflicts were told to me by my colleagues and co-workers. The shortest conflic lasted (was resolved) a day, the longest conflict lasted 11 months. It was established during the research that in the conflict level a pedagogue (-s) <-> a student (-s) the... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos personalo valdymo problemos Lietuvos pramonės įmonėse: tarpusavio santykiai, profesionalumo ir kvalifikacijos kėlimas, motyvacija, etiketas bei nuobaudos ir pagyrimai. Darbe pateikiama susisteminta mokslinės literatūros apžvalga. Atlikta septynių, skirtingų įmonių pagal specializaciją personalo valdymo analizė bei anketinė personalo apklausa. Pateikiami apklausos rezultatai ir įmonių situacijos įvertinimai, kurie leidžia suformuluoti pagrindines Lietuvos pramonės įmonių personalo valdymo problemas. Pagrindinė personalo valdymo problema – tai konfliktas tarp pavaldinio ir vadovo; vadovo autoriteto netekimas bei nemokumas spręsti problemas. Jai spręsti siūloma naudoti personalo valdymo problemų sprendimo modelį, kuris iš esmės leis atnaujinti personalo valdymo srities darbą, užtikrins personalo valdymo problemų efektyvų sprendimą ir suteiks galimybių gauti pavaldinių palaikymą. Darbo apimtis: 110 psl. teksto be priedų; 34 iliustracijos; 1 lentelė. Atskirai pridedami darbo priedai. / In the final master‘s work personnel problems of Lithuanian industrial companies are analyzed. The main topics are inner relationships, improvement of staff qualification and professional skills, motivation, etiquette, punishments and compliments. Systemized review of analyzed literature is given. The analyses of personnel management in seven different specialization companies as well as employees interviews have been carried. Both results of the interviews and companies’ evaluations form the clear view of the problems of personnel management in Lithuanian industrial companies. The main problem of personnel management is a conflict between an employee and his boss, the loss of authority power as well as inability to solve problems. As a solution the renewed and improved model of personnel management is offered, it would warrant not only quick response to the problems, but also effective solutions that will ensure employees’ support. Volume: 110 pages of text; 34 pictures; 1 chart. Additions are given separately.

Visus ginkluotus konfliktus tarptautinė humanitarinė teisė skirsto į tarptautinius, t.y. vykstančius tarp dviejų ar daugiau suverenių valstybių, ir netarptautinius, t.y. vykstančius vienos valstybės teritorijoje. Pabrėžtina, kad tarptautinės bendruomenės dėmesys šiems skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams yra skirtingas. Akivaizdu, jog absoliuti dauguma tarptautinės humanitarinės teisės normų buvo skirta tarptautiniams ginkluotiems konfliktams reguliuoti. Toks šių ginkluotų konfliktų teisinis reguliavimas neatitinka šių dienų tendencijų, kadangi būtent netarptautiniai ginkluoti konfliktai tampa pagrindine ginkluotų konfliktų rūšimi. Toks skirtingas tarptautinės bendruomenės dėmesys skirtingų rūšių ginkluotiems konfliktams, paaiškinamas tuo, kad bet koks tarptautinis dėmesys valstybės viduje vykstantiems procesams iš karto susidurdavo su stipriu valstybių pasipriešinimu, motyvuojant tuo, kad tarptautinis dėmesys ir siekiai sureguliuoti vidaus ginkluotus konfliktus pažeis kiekvienos iš jų suverenitetą, ir, kad vidaus reikalai yra pačių valstybių reikalas, kurie turi būti tvarkomi savarankiškai kiekvienos valstybės. Tik XX a. viduryje buvo imtasi pirmųjų teisinių priemonių netarptautiniams ginkluotiems konfliktams sureguliuoti. 1949 m. Ženevos konvencijų bendrasis 3 str. bei 1949 m. Ženevos konvencijų 1977 m. Papildomas protokolas dėl netarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos yra laikomi pagrindiniais tarptautinės humanitarinės teisės aktais, skirtais... [toliau žr. visą tekstą] / The international humanitarian law divides all armed conflicts into international, i.e. taking place between two or more sovereign states, and non – international, i.e. taking place on the territory of one country. It should be emphasized that the international community's attention to these armed conflicts of different kind differs. It is obvious that the absoliute majority of standards of international humanitarian law were intended for regulation of international armed conflicts. Such legal regulation of armed conflicts is not compatible with today's tendencies as namely non – international armed conflicts become the main type of armed conflicts. Such varied attention of international community to armed conflicts of different kind can be explained by the fact that any international attention to internal processes of a country immediately collided with strong resistence of the country motivating that international attention and attemps to regulate internal armed conflicts would infringe its sovereignty and that the internal affairs were the matter of the countries themselves and they should be settled by each country independently. The first legal measures of non – international armed conflicts regulation were taken only in the middle of the 20th century. The Common Article 3 of Geneva Conventions 1949 and 1977 Protocol Additional to Geneva Conventions 1949 Relating to the Protection of Victims of Non – International Armed Conflicts are considered to be the... [to full text]

Karo nusikaltimais laikomos tyčinės, pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintas kariavimo taisykles arba nustatytą elgesį su civiliais, karo belaisviais ar kitais asmenimis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, padarytos tarptautinio ar netarptautinio ginkluoto konflikto metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies 15 skyriuje reglamentuojami karo nusikaltimai. Šio skyriaus atsiradimą ir normų turinį sąlygojo Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal įvairias tarptautines sutartis, iš kurių, kaip svarbiausias ir turėjusias didžiausios įtakos šio skyriaus atsiradimui, būtų galima paminėti 1949 m. Ženevos konvencijas dėl karo aukų apsaugos ir 1977 m. jų papildomus protokolus bei 1998 m. Romos statutą. Šiame darbe yra siekiama išanalizuoti karo nusikaltimus, numatytus LR BK, ir nustatyti ar jų sudėtys atitinka tarptautinės teisės normas. Pirmoje šio darbo dalyje yra pateikiama karo nusikaltimų sąvokos raida tarptautinėje teisėje. Analizė pradedama karo nusikaltimų reglamentavimu iki 1945 metų, trumpai aptariami karo nusikaltimai, numatyti Niurnbergo tribunolo, Tokijo karo tribunolo įstatuose taip pat ad hoc tribunolų – Ruandos bei tribunolo buvusiai Jugoslavijai statutuose. Vėliausias tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis karo nusikaltimus, yra Romos statutas. Antroje darbo dalyje būtent ir yra analizuojami karo nusikaltimai, numatyti Romos statute. Nagrinėjami ir kiti tarptautinės teisės aktai (1949 m. Ženevos... [toliau žr. visą tekstą] / War crimes consist of conduct (acts or omissions) which is prohibited by the rules of international law applicable in armed conflicts, conventions and recognized principles and rules of international law of armed conflicts. Chapter XV of Penal Code of Lithuania lists war crimes. The origin of this Chapter was determined by international commitments made according to the international treaties regulating war crimes, including Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional protocols of 1977 as well as Rome statute. This paper analyses war crimes included in Penal Code of Lithuania and its conformity with international law and especially Rome statute. The development of definition of war crimes in international law is researched in the first part of the work. The analysis begins with regulating war crimes until 1945, war crimes included in Nuremberg charter, Charter of Tokyo, Rwanda’s statute and statute of the international tribunal for the Former Yugoslavia is briefly discussed after that. The latest international instrument regulating war crimes is Rome statute. In the second part of the work war crimes listed in Rome statute is the object of analysis. This part of the work includes also studying other international treaties (Four Geneva Conventions of 1949 and its two Additional Protocols of 1977 and others), which explain war crimes. War crimes listed in Penal Code of Lithuania is the object of analysis in the final part of the work. Analysis begins with the concept... [to full text]

Darbo autorius: Vilma Balandaitė Darbo tema: Profesijos pedagogų kontrolės lokusas ir jų asmenybės konfliktiškumo – agresyvumo pasireiškimas ugdymo procese. Darbo rengimo vieta: Lietuvos žemės ūkio universitetas. Profesinės pedagogikos ir psichologijos katedra. Akademija, 2006 – 2008 metai. Darbo apimtis: 62 psl. Darbe yra: 8 lentelės, 13 paveikslai, 4 priedai. Literatūros šaltinių: 25. Tyrimo objektas: Marijampolės kolegijos profesijos pedagogų kontrolės lokusas ir jų konfliktiškumas - agresyvumas. Tyrimo metodai: 1. Literatūros šaltinių sisteminimas ir analizė. 2. Respondentų identifikavimas jų kvalifikacijos ir lyties požiūriu. 3. Dž. Roterio E - I skalė. 4. Asmenybės agresyvumo – konfliktiškumo testas. 5. Statistinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: Marijampolės kolegijoje daugiau yra eksternališkos nuostatos profesijos pedagogų nei internališkos. Dauguma profesijos pedagogų yra bekompromisinės asmeybės. Palyginus įgijusių ir neįgijusių pedagoginį išsilavinimą profesijos pedagogų agresyvumą – konfliktiškumą paaiškėjo, kad pedagogai įgiję pedagoginį išsilavinimą daugiau pasižymi savybėmis reikalingomis konstruktyviam bendravimui. Profesijos pedagogais dirbantys vyrai internališkesni nei moterys. Moterys yra kerštingesnės, netolerantiškesnės, linkę greičiau supykti ir įsižeisti. / Work includes: 8 tables, 13 pictures, 4 addendums. Sources of literature: 25. Subject of research: Marijampole college profession educationalists‘ control lokus and their conflict – agression. Research methods: 1. Literature sources systematization and analysis. 2. The identification of respondents according to their qualification and sex. 3. J. B. Roter E - I skale. 4. Test of personality‘s agression - conflict. 5. The statistical handiing of data. Research results: More profession educationalists in Marijampole college are of external control than internal. Most of profession educationalists are uncompromising persons. Comparing agression - conflict of the educationalists, who graduated and not graduated for pedagogical education, it came to light, that educationalists, who graduated for pedagogical education, have had a good track record in features necessary for constructive communication. The men, working as profession educationalists, are more internal than the women. The women are more vindictive, more intolerant, prone to get angry and to take offence faster.

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema „Libijos ginkluoto konflikto (2011 – 2012) tarptautiniai teisiniai aspektai”. Baigiamojo darbo tikslas – įvertinti Libijos ginkluotą konfliktą pagal tarptautinės teisės normas. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje pateikiama Libijos konflikto faktų apžvalga. Analizuojamos Libijos konflikto priežastys bei nurodoma chronologinė įvykių eiga. Išryškinamas Libijos ginkluotųjų pajėgų siekis nuslopinti sukilimą žiauriomis priemonėmis, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinės teisės pažeidimams. Antrajame skyriuje apžvelgiami atskiri Libijos konflikto etapai taikytinos teisės aspektu. Libijos konflikto transformacija analizuojama remiantis tarptautinės humanitarinės teisės normomis bei Tarptautinių teismų praktika. Analizės pagrindu pateikiamas atskirų konflikto etapų tarptautinis teisinis vertinimas. Akcentuojama trečiosios šalies intervencija į konfliktą bei šalių teisinio statuso pokyčiai. Trečiajame skyriuje aptariami humanitarinės intervencijos į Libiją probleminiai aspektai. Pateikiamas intervencijos vertinimas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas. Šiame skyriuje identifikuojamos pagrindinės humanitarinės intervencijos problemos bei nurodomi galimi jų sprendimo būdai. Ketvirtajame skyriuje analizuojami Libijos ginkluoto konflikto šalių padaryti tarptautiniai nusikaltimai. Tarptautiniai nusikaltimai vertinami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto nuostatas. Šiame skyriuje taip pat išryškinamos tarptautinės... [toliau žr. visą tekstą] / Following master thesis analyses international legal aspects of the armed conflict in Libya (2011 – 2012). The goal of the graduation paper is to evaluate Libyan armed conflict in terms of international law. In the first chapter, the timeline of Libyan armed conflict is discussed. The main roots of conflict and the chronological events are also included into this chapter. Libyan armed conflict legal analysis emphasizes the suppression of the rebellion. The most important issue is stressed to be the violations of international law. Second chapter overviews the multifaceted progression of the Libyan armed conflict. The transformation of Libyan armed conflict is estimated according to international humanitarian law and case law. The applicability of international law norms is also the subject of this chapter. The third states intervention into existing armed conflict is prerequisite for the legal status changes of the parties. In the third chapter the main issues of humanitarian intervention are discussed. According to the legal analyses of the United Nations resolutions, the main problems of humanitarian intervention in Libya are identified and suggestions are presented. In the fourth chapter international crimes committed by parties are overviewed. International crimes committed by parties are estimated according to the Rome Statute of International Criminal Court. International criminal responsibility issues are also included into this chapter. The main sources, used in the... [to full text]

Televizija perėmė dviejų menų – iš pradžių teatro, vėliau ir kino puoselėtas dramaturgijos raiškos priemones bei sukūrė savitą dramos pasaulį, kurio žiūrovas – prieš televizoriaus ekraną sėdintys žmonės. Televizijos dramaturgija žengia vos pirmuosius žingsnius, lyginant ją su dešimtmečių ar net šimtmečių patirtį turinčiais kinu bei teatru, todėl iki šiol nėra atliktos platesnės TV dramaturgijos studijos. Šio baigiamojo magistro darbo tyrimo objektas yra Lietuvos radijo ir televizijos projekto „Nacionalinė paieškų tarnyba“ analizė bei dramaturgijos raiškos televizijoje tyrimas. Tyrimui bei analizei laida „Nacionalinė paieškų tarnyba“ pasirinkta dėl savo unikalaus – Lietuvos televizijose – pobūdžio. Analogų lietuviškose televizijos programose neturinti laida, padedanti po pasaulį išblaškytiems giminaičiams ir artimiesiems surasti vienam kitą. Atlikto darbo tikslas buvo ištirti, kaip dramaturgija yra perteikta konkrečioje televizijos laidoje, kokius teatre bei kine pritaikytus dramos elementus perėmė TV projektai ir kokį poveikį žiūrovų auditorijai daro dramaturgijos elementų panaudojimas televizijoje. Baigiamojo magistro darbo uždaviniai buvo susiję su dramaturgijos elementų pritaikymo televizijoje analize, dramaturgijos raiškos lietuviškoje TV tendencijų aprašymų bei perspektyvų įvertinimu. Buvo siekiama nustatyti dramos kūrinių reikšmę televizijos programose bei apibendrinti TV auditorijos poreikius bei lūkesčius susijusius su dramaturgija. Šio darbo metodai – laidos... [toliau žr. visą tekstą] / The television applied dramaturgy expression methods that were nurtured by theater at the beginning and later by cinema and created original drama world whose spectators are people sitting in front of the television. The television dramaturgy takes barely its first steps, compared with theater and cinema which have the experience of decades or even centuries; therefore there are no wider TV drama study. An object of the master thesis is an analysis of Lithuanian radio and television project National search service and research of dramaturgy expression. The show National search service was chosen because of its uniqueness in Lithuanian television channels. The show which helps to find one‘s own flesh and blood dissipated in the world is the broadcast that has no analogues in the programmes of Lithuanian television channels. The goal was to examine how dramaturgy was conveyd in a particular television broadcast, what theatrical and cinematic dramaturgy elements were adopted in TV projects and what impact the dramaturgy elements make on an audience in the television. The objectives of the master thesis were coherent with the analysis of dramaturgy elements applied in television, the description of trends of dramaturgy expression in Lithuanian TV and the evaluation of prospects. The main focus was to determine the significance of drama pieces in television programmes and to summarize TV audience needs and expectations related to dramaturgy. The methods of the study involve... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjamas darbo konfliktų ir darbo ginčų institutas, aptariami svarbiausi aspektai, individualūs darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, jų įstatyminis reguliavimas bei teismų praktika Lietuvoje ir Vokietijoje. Palyginama Lietuvos ir Vokietijos įstatyminė bazė ir jurisprudencija, išskiriami pagrindiniai bruožai, būdingi Lietuvos darbo teisei ją lyginant su Vokietija, turinčia stiprų darbo teisės reguliavimą ir darbuotojų apsaugą. Pateikiama specializuotų darbo teismų vokiškoji koncepcija ir alternatyvūs darbo ginčų sprendimo būdai. Manoma, kad specializuotų darbo teismų Vokietijoje pavyzdys gali būti naudingas kuriant specializuotų darbo teismų mechanizmą Lietuvoje. Paminima ir socialinių partnerių įtraukimo į darbo ginčų dėl darbuotojo atleidimo sprendimo procesą Lietuvoje būtinybė, darbo ginčo pradžios ir pabaigos teisminiame procese išskyrimas, jo reikšmės įvardinimas praktikoje. Kadangi darbo ginčams yra būdingas latentiškumas, nes ne kiekvienas darbo konfliktas tampa darbo ginču, kurių viena iš priežasčių nurodytini darbuotojų baimė ar neryžtingumas ginti savo teises ir interesus, todėl iškeliamas klausimas dėl sprendimo būdų taikymo darbo konflikto stadijoje. Taip pat detaliau aprašomi alternatyvių darbo ginčų sprendimo būdai, tarp jų ir darbo ginčų perdavimo arbitražui ir darbo inspektoriams įtvirtinimo galimybės, darbuotojų atstovavimo darbo tarybose stiprinimas, taikinimo procedūros efektyvinimo problematika, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / In der Masterarbeit wird das Institut für Arbeitskonflikte und Arbeitsstreitigkeiten analysiert, werden die wichtigsten Aspekte genannt, Individualstreitigkeiten um den Kündigungsschutz, die Gesetzregelung und Rechtsprechung über den Kündigungsschutz werden in Litauen und Deutschland vorgestellt . Die Rechtsprechung und Gesetzregelung des Kündigungschutzes in Litauen und Deutschland werden verglichen, die Haupteigenschaften der Regelung des Kündigungschutzes in Litauen wird veräußert und mit Deutschland als Land, das starke Arbeitsrechtregulierung und Kündigungschutz von Arbeitnehmern hat. Folgend die deutsche Konzeption der Arbeitsgerichte und alternative Lösungen der Arbeitsstreitigkeiten werden vorgestellt. Das Vorbild der Arbeitsgerichte in Deutschland könnte sehr wichtig für die Einrichtung des Arbeitsgerichts in Litauen sein. Außerdem beinhaltet die Masterarbeit die Bedeutsamkeit der Teilnahme des Sozialpartners an den Streitprozess zwischen Arbeitnehmer und Arbeitgeber um den Kündigungschutz, Bedeutung von Anfang und Ende der Arbeitstreitigkeit im Gerichtsprozess sowie die Rolle im Praxis. Die Arbeitsstreitigkeiten sind in der Regel latent, aus dem Grunde, dass die Arbeitnehmer vor dem Arbeitgeber nicht selten Angst oder Unschlüssigkeit haben. Dementsprechend werden in der Masterarbeit die Möglichkeiten der Lösung des Arbeitskonfliktes angegeben, bis es noch nicht in die Arbeitsstreitigkeit sich entwickelt hat. Es wird genauso die Auseinandersetzung der... [to full text]

In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text] / Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą]