Bakalauro darbe analizuojama būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie studijose ir praktikose jų įgyjamas funkcines kompetencijas. Tyrime dalyvavo 96 Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto studijų programos Specialioji pedagogika (šaka Logopedija; šaka Kūno kultūros pedagogika, kineziterapija) 3 ir 4 kurso studentai. Anketinės apklausos metodu tirta, būsimųjų specialiųjų pedagogų nuomonė apie įgytas kompetencijas kiekvienoje praktikoje, formuojamus gebėjimus, vertybines nuostatas. Analizuojant tyrimo duomenis, ieškota ryšio tarp kompetencijų įgijimo bakalauro studijose ir jų įgyvendinimo praktikų metu. Tyrimu nustatyta kokių kompetencijų būsimieji specialieji pedagogai turi, kokie gebėjimai formuojami praktikų metu, kurie atsiskleidžia kiekvienoje veikloje. Mokytojui ir specialiajam pedagogui keliami aukšti reikalavimai ugdymo institucijoje bei paruošimui aukštojoje mokykloje. Pagrindinės kompetencijų grupės : bendrakultūrinė, profesinė, specialioji ir bendroji, kurios formuoja tam tikrus gebėjimus, kuriuos turi turėti kiekvienas specialistas, ugdantis vaikus. Analizuojant studentų atsakymus paaiškėjo, jog studijose ir pedagoginėse praktikose jie įgyja šias funkcines kompetencijas: informacinių technologijų, organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, ugdymo/si aplinkų kūrimo, mokymo/si proceso valdymo, mokinių pasiekimo ir pažangos vertinimo ir turi jų formuojamus gebėjimus. Būsimieji specialieji... [toliau žr. visą tekstą] / Bachelor's analysis of future special education teachers opinion about the study and practice of functional competence is acquired. The study included 96 Siauliai University of Social Welfare and Disability Studies, Faculty of Pedagogy Special education program (Speech therapy branch, a branch of Physical Education Pedagogy, physical therapy) 3 and 4 year students. Questionnaire survey method was studied, the future special education teachers opinion about the competences acquired in each practice formed in capacity values. Analysis of the data sought link between the competencies acquired in their undergraduate studies and the implementation of the practices. The study found what competencies future special educators have, what skills are formed during the practice, which is revealed in each activity. Teachers and special educators to meet high requirements of the educational institution of higher education and preparation. Key competency groups: general cultural, professional, special and general, which forms a number of skills that everyone should have a specialist who educates their children. When analyzing student's answers showed that pedagogical practices in the studio and they are acquired these functional competencies: information technology, organizational improvement and change management, subject content planning and development, teaching / learning environments, teaching / learning process management, pupil achievement and evaluate progress and to forming of... [to full text]

Įgijęs profesiją kiekvienas nerimauja kaip seksis pirmosiomis darbo dienomis, o ypač tie, kurių darbas susijęs bendravimu su žmonėmis. Pedagogui pirmos darbo dienos mokykloje ypač svarbios, nes tuomet formuojama nuomonė apie jį kaip apie vienos ar kitos srities specialistą ir kaip asmenybę. Siekiant, kad naujas darbuotojas pasiektų reikiamų darbo rezultatų ir gerai jaustųsi, būtina tinkamai padėti jam įsitvirtinti tiek profesinėje, tiek socialinėje aplinkoje. Tyrimo objektas - jaunųjų pedagogų adaptavimo sistema mokykloje. Tyrimo tikslas - jaunųjų pedagogų adaptacijos galimybės mokykloje. Tyrimo uždaviniai: • Apibūdinti adaptacijos sampratą. • Aprašyti darbuotojų adaptavimą mokykloje. • Išryškinti socialinės ir profesinės adaptacijos pirmoje darbo vietoje ypatumus. • Atskleisti jaunųjų pedagogų adaptavimo sistemą mokykloje. Tyrimo klausimai. Su kokiomis problemomis adaptuodamasis susiduria jaunasis pedagogas? Kaip būtų galima tobulinti jaunųjų pedagogų adaptavimą mokykloje? Empirinio tyrimo metodologija - kokybinė, tipas - aprašomasis. Metodai - apklausa, turinio analizė. Tyrimo dalyviai - jaunieji pedagogai, kurių pedagoginio darbo stažas ne didesnis nei 3 metai, mokyklos pavaduotojai ugdymui ir mokyklų vadovai. Tyrimo instrumentai sudaryti iš atvirų klausimų. Mokykloje gali vykti formalus arba neformalus adaptavimas. Jei vykdomas formalus adaptavimas, mokyklos vadovas įpareigoja administracijos darbuotojus jaunajam pedagogui skirti mentorių arba kuruojantį mokytoją... [toliau žr. visą tekstą] / After acquiring profession everyone worries about their success during their first days at work. It is especially worrisome for those whose work involves interaction with people. For a teacher first working days at school are extremely important, since during that period opinions about him as a specialist and as a personality are being formed. In order for the new employee to reach required results and feel well, it is essential to properly help him to adapt in professional and social environments. Research object – young teacher's adaptation system in school Research objective – the possibility of adaptation of young teachers in school. Research tasks: • To describe adaptation conception • To define employee adaptation in school • To reveal the peculiarities of social and professional adaptation at first workplace • To reveal young teacher's adaptation system in school Research questions – What kind of problems are the young pedagogues facing? How would it be possible to improve the adaptation of young specialists in schools? Research methodology – qualitative, type – descriptive. Methods – inquiry, content analysis. Research participants – young pedagogues, whose teaching experience is not greater that 3 years, assistant teachers and schoolmasters. Research instruments are made up of open questions. There can be formal and informal adaptation processes at school. If formal adaptation is conducted, the school head requires the administrative staff to assign the young... [to full text]

Vaikų globos įstaigose dirbantys socialiniai pedagogai kasdien susiduria su įvairiausiomis vaikų sociaizacijos problemomis. Vis daugiau pedagogų, ugdančių socialinės rizikos vaikus supranta, kad kai kuriose situacijose nebeužtenka studijų, seminarų ar kursų metu įgytų kompetencijų minėtoms problemoms išspręsti. Susidariusios situacijos ir nuolat kylančios naujos problemos reikalauja nuolatinio kompetencijų atnaujinimo, tobulinimo, naujų gebėjimų bei įgūdžių įgijimo. Taigi, daugelis socialinių pedagogų yra susirūpinę savo profesinio tobulėjimo bei kompetencijų ugdymo būtinybe, tačiau ne visada turi realias galimybes šiam siekiui įgyvendinti. / Social educators working in child care institutions encounter a wide variety of socialization problems for children every day. More and more teachers educating children who belong to social risk groups perceive that in some cases the competences acquired at university studies, seminars or courses are not enough to solve the aforementioned problems. The emerging situations and continually rising new problems require constant update and development of competences, as well as acquisition of new abilities and skills. So, many social educators are concerned about the necessity of developing their professional competences, but they do not always have opportunities to reach the objective. The object of the research is opportunities for social educators to develop competences in child care institutions.

Šiuolaikinės ikimokyklinės įstaigos siekia teikti kokybiško ugdymo paslaugas ir tenkinti vaikų, tėvų poreikius. Tačiau ikimokyklinio ugdymo pedagogo veiklos kokybės suvokimas gali būti skirtingas, nes kiekvienas ugdymo dalyvis-pedagogas, ugdytinis ir jo tėvai- tai vertina savaip (Valiuškevičiūtė ir kt., 2008). Tyrimo problema: Ikimokyklinės įstaigos ugdytinių tėvų ir pedagogų nuomonės dėl ugdymo paslaugų kokybė ne visada sutampa dėl informavimo stokos ar skirtingų požiūrių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamos paslaugos ne visada atitinka ugdytinių tėvų lūkesčius. Todėl kyla probleminiai klausimai- kokia ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybės samprata ikimokyklinio ugdymo įstaigos bendruomenės požiūriu? Kaip tenkina ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybė ugdytinių ir jų tėvų poreikius? Tyrimo tikslas – pateikti požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę įvairovę. Darbe analizuojama, kaip, remiantis ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklą reglamentuojančiais dokumentais, apibrėžiama ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybės samprata, kokie kriterijai apibūdina ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę. Empirinio tyrimo metu atskleista ugdytinių tėvų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir ikimokyklinio amžiaus (5-6m.)vaikų požiūrių į ikimokyklinio ugdymo pedagogų veiklos kokybę įvairovė, įvertinta šių požiūrių dermė, išskirti sutampantys požiūriai. Darbe naudojami metodai: - Mokslinės literatūros bei švietimo dokumentų analizė; - Pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Modern pre-school institutions seek to provide high-quality educational services and meet the needs of both parents and children. However the perception of quality of pre-school teachers‘ activity may be different because each participant in educational process - educator, learner and his/her parents value it differently (Valiuškevičiūtė and others, 2008). Research problem: The opinions of the learners‘ parents and educators of pre-school educational institutions on the quality of educational services sometimes differ for the lack of information or different attitudes. The services provided by pre-school educational institutions do not always satisfy the expectations of learners‘ parents. Therefore problematic issues arise – what is the conception of the activity quality of teachers at pre-school educational institutions according to the community of pre-school educational institutions? How do the needs of learners and their parents are satisfied by the quality of teachers‘ activity of pre-school educational institutions? Research aim – to submit the variety of attitudes towards the quality of pre-school teachers‘ activity. The thesis analyses, the way how the concept of the quality of pre-school teachers‘ activity is determined on the basis of documents regulating the pre-school teachers‘ activity and the criteria that describe the quality of pre-school teachers‘ activity. Empirical research revealed the variety of attitudes of learners‘ parents, pre-school teachers and... [to full text]

Tyrimo objektas: socialinio pedagogo veikla bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene. Tyrimo tikslas: nustatyti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene. Baigiamojo darbo uždaviniai 1. Atskleisti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokytojais. 2. Nustatyti socialinio pedagogo veiklos galimybes bendradarbiaujant su mokiniais ir tėvais. Išvados. 1. Atskleista mokytojų nuomonė, kad svarbiausiais bendradarbiavimo su socialiniu pedagogu tikslais yra vaiko gerovės ir bendro darbo rezultatų siekimas. Šiuo aspektu sutapo ir miesto ir rajono mokyklų mokytojų nuomonės, nepriklausomai nuo mokyklos tipo (p>0,05). Pagrindiniais trukdžiais sėkmingam socialinių pedagogų ir mokytojų bendradarbiavimui praktiškai vieningai (p>0,05) mokytojai įvardino (svarbos mažėjimo tvarka) nepakankamą specialistų lankstumą, nepakankamą veiklos koordinavimą ir veiklos tęstinumo stoką, o socialinių pedagogų veikloje mokytojai labiausiai pasigenda geresnių darbo su vaikais rezultatų. Tačiau mokytojų, abejingų mokytojų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimui, nebuvo, daugumos (73 proc.) mokytojų nuomone socialiniai pedagogai turi kartu su jais planuoti mokinių ugdymo veiklas. 2. Nustatyta, kad bendradarbiavimas su socialiniu pedagogu yra reikalingas daugumai (vidutiniškai 92 proc.) tiek miesto, tiek ir rajono mokyklų mokinių, nepriklausomai nuo jų lyties (p>0,05). Bet bendradarbiauja su socialiniu pedagogu vidutiniškai tik kiek daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Object: activities of social educator in collaboration with the school community. The aim: to determine opportunities of social educator cooperation with the school community. Tasks: 1. to unravel social educator activities opportunities in cooperation with teachers. 2. to identify social educator activities opportunities in cooperation with students and their parents. Conclusions. 1. Teachers opinion that the most important purposes of co-operation with the social educator is child's well-being working together. In this respect coincided opinions of teachers in city and district schools regardless of the type of school (p>0.05). The main obstacles for successful social educators and teacher almost unanimously (p>0.05), teachers named (in descending order) the lack of professional flexibility, lack of coordination and lack of business continuity, and social educators mostly miss better results working with children. There were no indifferent teachers and social educator’s pedagogues about majority of their cooperation (73%) in teachers opinion social educators have to work together with them and to plan student` educational activities. 2. There were found that co-operation with social educator is required for the majority (approximately 92 %) of city and district schools students, regardless of their gender (p>0.05), but co-operate with social educator just over one-third (37% percent) students. However, among secondary school students such was significantly higher (66 %)... [to full text]

Realizuojant integruoto ugdymo, mokyklos visiems idėją, specialioji pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių turintiems vaikams teikiama ne tik specialiosiose, bet ir bendrojo ugdymo įstaigose. Todėl itin aktualu specialiųjų pedagogų rengimo kokybės tobulinimas, pertvarkant studijų turinį, pritaikant jį besikeičiančiai situacijai ugdymo įstaigose. Šio darbo tikslas - nustatyti, kaip specialieji pedagogai vertina savo kompetenciją ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius bendrojo lavinimo mokykloje. Teorinėje darbo dalyje aptariami LR teisės aktai, reglamentuojantys specialųjį ugdymą, pedagogų rengimą ir veiklą norminantys dokumentai, aprašomos švietimo sistemos kaitos problemos, profesinių kompetencijų samprata bei konkretūs reikalavimai pedagogų kompetencijoms integruoto ugdymo erdvėje. Siekiant išsiaiškinti specialiųjų pedagogų kompetencijų turinį ir kokybę, atliktas tyrimas, kuriame naudojant anketinės apklausos metodą, apklausta 80 specialiųjų pedagogų dirbančių Vilniaus, Šiaulių miestų, Utenos ir Telšių rajonų bendrojo lavinimo mokyklose. Tyrimo rezultatai parodė, kad specialiųjų pedagogų nuomone jiems stinga kompetencijų kūrybiškai parinkti ir taikyti mokymo metodus, remiantis vaiko poreikiais ir stiprybėmis; skatinti mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą heterogeninėje grupėje; bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais. Specialieji pedagogai labai gerai vertina šias savo kompetencijas - formuoti ugdymo turinį, derinant švietimo reikalavimus... [toliau žr. visą tekstą] / Many children with learning difficulties are integrated into ordinary secondary schools in order to provide a successful education. So it is very important to improve education and training of special pedagogues, reorganize the curriculum and adapt it to a changing situation of educational institutions. The aim of this work is to find out how special teachers evaluate their competence to educate pupils with special needs at secondary schools. In the theoretical part of the work LR law acts, regulating special education, the preparation of pedagogues and their activity normative documents, the educational system problems, the concept of professional competencies and the concrete integrated educational requirements for competencies in the space of integrated education are discussed. A special research was done to find out the content and quality of special pedagogues’ competencies. A survey was conducted among the special pedagogues working at secondary schools of Vilnius, Šiauliai, Utena and Telšiai. The results of the research showed that according to the opinion of the special pedagogues they lack competencies to choose and adapt educational methods creatively referring to a child’s needs and strengths, to encourage pupils’ communication and collaboration in a heterogeneous group, to communicate with parents who have children with special needs. However there are competences which special pedagogues evaluate very well: to form the educational content, to coordinate the... [to full text]

Vis dažniau bendrojo lavinimo mokyklose lieka vaikai, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Įvairūs jų raidos sutrikimai – pagrindinė mokymosi sunkumų priežastis. Mūsų šalyje integruoto ugdymo paieškos pradėtos nagrinėti XX a. 9 dešimtmetyje. Per pastarąjį dešimtmetį pasirodė nemažai mokslinių publikacijų šia tema: požiūrį į specialiųjų poreikių turinčius asmenis, jų ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose nagrinėja Ambrukaitis (1994, 1999), Gudonis (1985, 1989, 1993, 1994, 1996, 1998, 2000), Novogrodskienė (1998, 1999), Remeikaitė (1994), Ruškus (1997, 1998, 1999, 2000), į vaikų vystymosi ypatingumų pažinimo ir sutrikimų korekcijos sritį gilinasi Ališauskas (1988, 1992, 1994, 1995, 1998), Daulenskienė (1973, 1974, 1990, 1993, 1998), Garšvienė (1978, 1981, 1993, 1994, 2000), Giedrienė (1985, 1987, 1995, 2000), Ivoškuvienė (1984, 1998, 1999), specialiosios didaktikos probelmas nagrinėja Elijošienė (1991), Ambrukaitis (1972, 1996, 1997, 2000), Kaukėnaitė (1989, 1993, 1998), Pobrein (1992, 1998, 1999), Pumputis (1994, 1995, 1998), Štitilienė (1982, 1999), specialiąją pedagogiką gvildena Juodraitis (1994, 1999), Kaffemanas (1993, 1994, 1997, 1998), į neįgalumą turinčių vaikų socialinės adaptacijos klausimus gilinasi Karvelis (1988, 1992, 1994, 1996, 1997). Tačiau labai stokojama mūsų šalyje mokslo darbų, nagrinėjančių vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose principus ir strategijas, mažai išsamesnės didaktinės metodinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / The last 15 years have a lot of the changes to the upbringing of children with the special needs. Children with insignificat intellectual disorders, also shildren having specific learning disorders are started to be taught at secondary schools. Until 1991 the biggest part of these children has been taught at special schools for children with intellectual disorders. At present, children who have not been taught at all came to special schools. Children who have been taught at secondary schools now form majority at secondary schools. In this connection, there was a need to have special teachers at secondary schools. Their functions and duties have been always discussed at media and in scientific conferences. However, the content of work of special teachers is not very clear. Object of Study – special teacher’s help to shildren with special needs, their parents and teachers. Problem of Study – there is not enough special knowledge at secondary schools to organize an education process of full value for children with special needs. Aim of Study – to find out what kind of special pedagogic help children with special needs, their parents and general teachers lack. Methods of Study: 1. Theoretical: Survey of legal (law) basis, study and analyses of pedagogic, psychological and other scientific literature. 2. Empiric: Questionnaire for teachers working with special needs children and questionnaire for special teachers 3. Statistic: mathematical statistica analyses of quantitative... [to full text] / SUMMARY SPECIAL TEACHER’S HELP TO SHILDREN WITH SPECIAL NEEDS, THEIR PARENTS AND TEACHERS The last 15 years have a lot of the changes to the upbringing of children with the special needs. Children with insignificat intellectual disorders, also shildren having specific learning disorders are started to be taught at secondary schools. Until 1991 the biggest part of these children has been taught at special schools for children with intellectual disorders. At present, children who have not been taught at all came to special schools. Children who have been taught at secondary schools now form majority at secondary schools. In this connection, there was a need to have special teachers at secondary schools. Their functions and duties have been always discussed at media and in scientific conferences. However, the content of work of special teachers is not very clear. Object of Study – special teacher’s help to shildren with special needs, their parents and teachers. Problem of Study – there is not enough special knowledge at secondary schools to organize an education process of full value for children with special needs. Aim of Study – to find out what kind of special pedagogic help children with special needs, their parents and general teachers lack. Methods of Study: 1. Theoretical: Survey of legal (law) basis, study and analyses of pedagogic, psychological and other scientific literature. 2. Empiric: Questionnaire for teachers working with special needs children and... [полный текст, см. далее]

A concluding thesis by Sandra Remeikaitė, postgraduate of Vilnius Pedagogic University, Social Pedagogy Department named “Social pedagogue’s and form master’s cooperation correcting children’s behavior at school” were discussed unsuitable children’s behavior reasons and sequences. The of this work was to inspect social pedagogue’s and form master’s cooperation correcting children behavior at school. After inspecting peculiarities of class masters and social pedagogues cooperation correcting children’s inadequate behavior at school is clear that it is very important process. Such cooperation is duplex: social pedagogue provide for form masters, teachers desirable help, the same teachers and class masters provide information about training situation for social pedagogue. According o such information there are predicable solution ways to salve social pedagogical problems. The researches show that problem of children’s undisciplined behavior at school is very clear. This problem is very frequent and these children’s in the class are same (1-2) and there are looking for ways to solve these problem, and reasons why such hind of behavior manifest. This research shows that the frequent part of wrong behavior problems are children “runaway” from lessons, contact lateness into lessons, taboos words using, salvo, interference to others during the lessons. At schools usually we contact with children smoking, using of alcohol, ratchet, injury and striking, weaker, younger friends and... [to full text]

By the analyze the training programs of child welfare professionals (Vilnius Pedagogical University), it was remarked that democracy education is integrated into different study modules. Both in Lithuania and United States of America civic and democracy education is integrated by main documents, data, and texts, which is civic and democracy education theory and practice based on projects for active citizenship. One of the most improved project for democracy education could be Project Citizen, which is accredited as alternative democracy education program by Lithuanian Ministry of Education and Science and Education Department of United States of America. According to this program Foundations of Democracy could be both theoretical and practical example for democracy education. It is used in all educational levels in United States of America, and in elementary level in Lithuania. This program is based on active and critical educational methods which stand on four democracy dimensions: Authority, Privacy, Responsibility and Justice. This program is developed in Center for Civic Education in Indiana (USA), as the Project Citizen. The hypothesis of the research - Tyrimo hipotezė – taikant demokratinio ugdymo programą, būsimieji vaiko gerovės profesionalai įgis demokratinio ugdymo teorinės ir praktinės patirties, ir efektyviai taikys dirbdami su ugdymo institucijų bendruomene. The object of the research – programs for democracy education – Foundations of Democracy and Project... [to full text]

Trims Pabaltijo valstybėms ištrūkus iš Sovietų Sąjungos ir Įstojus į ES, švietimo sistema buvo reformuota, artinant ją prie vakarų šalių švietimo sistemų. Didelis dėmesys kreipiamas mokinių ir studentų karjeros planavimui, nes atsivėrus sienoms ir išaugus kvalifikuotos darbo jėgos paklausai, vis jaunesnio amžiaus asmenys turi nuspręsti savo tolimesnės karjeros žingsnius. Tuo tarpu racionalus profesijos pasirinkimas ir darbo rinkos poreikius atitinkantis karjeros planas yra sėkmingos profesinės karjeros pagrindas. Tyrimo tikslas: Atlikti Baltijos valstybėse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje) studijuojančių studentų rengimosi sporto pedagogo karjerai lyginamąją analizę. Problema – Ar skiriasi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sporto pedagogų rengimas, aukštojoje mokykloje, jų tolimesnei karjerai? Hipotezės: 1. Lietuvos, Latvijos ir Estijos būsimųjų sporto pedagogų rengimas nesiskiria; 2. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sporto pedagogų rengimas karjerai skiriasi nuo Suomijos sporto pedagogų rengimo karjerai. Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti karjeros suvokimo ir ugdymo skirtumus Baltijos valstybėse. 2. Išanalizuoti asmenybės savybes bei aplinkos veiksnius, turinčius įtaką sporto pedagogo karjerai. 3. Ištirti būsimų sporto pedagogų Baltijos šalyse rengimosi sporto pedagogo karjerai edukacines prielaidas. 4. Ištirti būsimų sporto pedagogų Baltijos šalyse profesines vertybines nuostatas. Išvados: 1. Lietuva, Latvija ir Estija atsilieka nuo Suomijos (Estija... [toliau žr. visą tekstą] / After three Baltic countries escaped from Soviet Union and enter EU they reformed education system proximate for western countries. After walls had braked all attention set for schoolchildren’s and students career planning, because of growing needs of professional labor. All young people must make decisions for further career. Meanwhile rationale choices for profession and need’s for job market are mane ground for successful career. Research goal: Comparative analysis in Baltic countries (Lithuania, Latvia, Estonia and Finland) of students which planning physical educator career. Problem – Is it different preparation in high schools of physical educator’s for future career in Lithuania, Latvia, Estonia and Finland? Hypothesis: 1. It is no deferent in preparation of sport educator’s in Lithuania, Latvia and Estonia. 2. It there any differences between preparation for sport educator’s career in Lithuania, Latvia, and Estonia from Finland’s preservice physical education students development for their future career. The tasks of research: 1. Discuss career perception and education differences in Baltic countries. 2. Analyze internal personal characteristics and environmental factors, which have influence for preparation of physical educator’s career. 3. Test preservice physical education students in Baltic countries, for preparation their career, education presumptions. 4. Test future physical educators in Baltic countries for vocational value-related attitudes. CONCLUSION ... [to full text]