Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip pasireiškia socialinio pedagogo veikla stiprinant tėvystės įgūdžius. Šiame darbe teoriniame lygmenyje išryškinama tėvystės gebėjimų svarba ir atlikta socialinio pedagogo veiklos analizė. / This paper analyses how work of the social pedagogue shows in strengthening parental abilities. Aim of the work - to analyse and highlight the work of the social pedagogue in strengthening parental abilities at an empirical and theoretical level.

Nepilnamečių nusikalstamumas pasireiškia įvairiose visuomenės srityse. Viena iš jų bendrojo lavinimo mokykla. Smurtas prieš pedagogus ir mokykla yra nesuderinami dalykai. Mokykla, tai institucija, kur vyksta ugdymo procesas, kur mokinys mokomas laikytis elgesio taisyklių, priimti visuomenėje egzistuojančias vertybes, kaip doro elgesio pagrindą. Darbo tema – moksleivių smurtas prieš pedagogus mokyklose. Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti, moksleivių naudojamo smurto apraiškas mokyklose pedagogų atžvilgiu, atskleidžiant pagalbos galimybes smurtą patyrusiems pedagogams. Uždaviniai: 1. Įvertinti vertybių ir socializacijos veiksnių svarbą bei įtaką žmogui 2. Aptarti smurto atsiradimo ir naudojimo problemą visuomenėje 3. Atskleisti mokyklose dirbančių pedagogų patiriamą smurtą ir jo tipus 4. Išanalizuoti ir apibendrinti pedagogų nurodomus smurto atsiradimo veiksnius bei patirto smurto sukeliamas pasekmes. 5. Nustatyti ir aptarti pagalbos galimybes, smurtą patiriantiems pedagogams. Literatūros apžvalgos dalyje pristatomas požiūris į žmogaus vertybes, agresiją aiškinančias teorijas bei išskiriami ir aptariami svarbiausi agresyvios moksleivio asmenybės formavimąsi įtakojantys veiksniai. Taip pat literatūrinėje dalyje aptariama: komunikacija ir bendradarbiavimas tarp pedagogo ir mokinio, pagalbos galimybės smurtą patyrusiam pedagogui. Tyrime dalyvavo 76 Druskininkų miesto bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai. Darbe buvo naudojamas kiekybinis aprašomasis tyrimo tipas. Tyrimui buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Adolescence delinquency is present in all spheres of society life. One of these spheres is a Secondary school. The violence against teachers and education in school are two incompatible objects. A school is an institution where education processes take place, where a student is taught to behave according to certain rules of behavior and to accept values existing in a society as fundamentals of moral behavior. The subject- matter of the work is the violence of students against teachers in Secondary schools. The aim of the work is to evaluate a phenomenon of the violence of students against teachers and to disclose possibilities of helping teachers suffering from violence of adolescences. Tasks of the work: 1) To assess the importance and intense of values and socialization factors to human. 2) To discuss violence origin and use problem in the society 3) To reveal violence, that secondary school working teacher suffered and identity it’s types. 4) To analyze and summarize violence origin factors that teacher indicated and outcomes that caused suffered violence. 5) To establish and discuss possibilities of helping teachers suffering from violence. In the part of survey of theoretic literature, a point of view on human values, theories on aggression presented are presented, and the most important factors influencing formation of aggressive student’s personality are pointed out and discussed. Moreover, in the part of theoretic literature are described: communication and... [to full text]

Skaitymas yra vienas svarbiausių gebėjimų, ugdant asmenybę, atliepiančią šiandieninio pasaulio keliamus reikalavimus bendriesiems gebėjimams: kritiškai mąstyti, efektyviai komunikuoti bei mokytis visą gyvenimą. Išlavinta sakytinė ir rašytinė kalba padeda žmogui kritiškai mąstyti, diskutuoti, lengviau integruotis į visuomenę. / In the today‘s world people need to have a skills of critical thinking, effective communication and lifelong learning. The best way to educate those skills is reading. The research literature shows that reading for pleasure is decline in the different ages and social status humans. The less in reading are teenagers, which better are watching television or playing in computer games. Parents are one of the most important literacy teachers and stimulators for children.

Socialinis pedagogo pareigybė yra dar nauja Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Šių specialistų funkcijos mokykloje skiriasi nuo kitų pedagogų veiklos. Vos tik įsteigus socialinių pedagogų etatus mokyklose, jų veikla kitų mokyklos bendruomenės narių buvo suprantama nevienareikšmiškai. Kaip rodo ankstesni tyrimai, minėtas veiksnys apsunkino šių specialistų integravimosi kelią: tarp socialinių pedagogų ir mokyklos bendruomenės kildavo tam tikri nesusipratimai dėl klaidingai suprantamos jų veiklos bei dėl pernelyg plačių, neapibrėžtų funkcijų priskyrimo. Socialinis pedagogas yra tiesiogiai atskaitingas mokyklos vadovui, todėl šiam specialistui labai dažnai tenka bendradarbiauti su juo. Mokslinės literatūros analizė ir atlikto empirinio tyrimo duomenys atskleidė, kad vadovo asmenybė, kompetentingumas, valdymo stilius, socialinio pedagogo funkcijų ir veiklos supratimas ypač lemia socialinio pedagogo psichologinę savijautą mokyklos bendruomenėje, darbo efektyvumą, profesinio potencialo atsiskleidimo galimybę. Mokyklos vadovo veiklą, funkcijas, įgaliojimus, atsakomybę reglamentuojančiose dokumentuose nurodoma, kad vadovas turi užtikrinti demokratinį mokyklos valdymą ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius. Todėl kilo poreikis išsiaiškinti, koks, šių naujų mokyklos bendruomenės specialistų požiūriu, yra mokyklų vadovų valdymo stilius, jų tarpusavio bendradarbiavimo raiškos ypatumai bei egzistuojantys santykiai. Šio darbo tikslas ir buvo nustatyti socialinių... [toliau žr. visą tekstą] / Social pedagogue is quite new speciality in the secondary schools of Lithuania. The functions of these specialists differ from the activities of other teachers in school. At the very beginning in the process of social pedagogues’ speciality establishment their functions were estimated slowly and in ambiguity manner. As shown in the previous studies, these factors impeded the path of integration process of these professionals, thus some misunderstandings and problems were encountered between these specialists and school community members concerning different understanding of responsibility spheres. Social pedagogue is directly accountable to the schoolmaster, so their cooperation is understood as a necessity in the process of communication. The analysis of scientific literature and the empirical study showed that several factors influence psychological feelings of social pedagogues in the school community, their work efficiency, all professional skills and these factors are: the personality of the schoolmaster, his or her competency, the management style as well as clear understanding of social pedagogue functions and mandatory activities. It is noticed in the documents of schoolmaster that a democratic school management system has to be ensured and collaborative relationship gained. Therefore, there is a need to clarify the attitude of these new specialists towards these questions: what the management style of their school leaders is and the peculiarity of their mutual... [to full text]

Magistro darbo tikslas - analizuoti mokytojų ir socialinių pedagogų požiūrį į socialinio pedagogo funkcijas ir atlikti šių požiūrių lyginamąją analizę. Tyrime dalyvavo 198 respondentai: 59 socialiniai pedagogai ir 139 mokytojai. Tyrimas buvo atliktas Telšių apskrityje. Anketinės apklausos metodu (anketa sudaryta Andriuškevičienės (2005)) tirta mokytojų ir socialinių pedagogų požiūris į socialinio pedagogo funkcijas. Tyrimo hipotezė: tikėtina, jog mokytojai socialinio pedagogo funkcijas vertina mažiau palankiai nei patys socialiniai pedagogai. Atlikus tyrimą nustatyta, jog mokytojai socialinio pedagogo funkcijas vertina teigiamai, tačiau 40,83 proc. socialinio pedagogo funkcijų vertinamos kaip nelabai svarbios ar nesvarbios. Pastebėta, jog socialiniai pedagogai savo atliekamas funkcijas vertina teigiamai, tačiau nemažą dalį sudaro neutralus ir neigiamas vertinimai. Išanalizavus duomenis pagal pasirinktą kintamąjį – darbas ugdymo klasėse – nustatyta, jog mokytojai teigiamai vertina socialinio pedagogo funkciją – individualų darbą su mokiniu, o bendradarbiavimą su institucijomis bei darbą su pedagogais, mokyklos administracija vertina nepalankiai. Nustatyta, jog nepriklausomai nuo darbo stažo, tiek mokytojai, tiek socialiniai pedagogai neigiamai vertina darbo su pedagogais, mokyklos administracija bei bendradarbiavimo su institucijomis funkcijas. Taip pat atskleista, jog mokytojai darbo su pedagogais ir mokyklos administracija funkciją laiko svarbesne (10 proc. daugiau), nei... [toliau žr. visą tekstą] / Aim – to analyze the approach to the functions of teachers and social pedagogues and to carry out the comparative analysis. The study included 198 respondents: 59 social pedagogues and 139 teachers. The study was carried out in Telsiai district. The approach of teachers and social pedagogues to the functions of social pedagogue was investigated by questionnaires (questionnaires made by Andriuskeviciene (2005)). Hypothesis: it is likely that teachers are less favourable of the social pedagogues functions than social pedagogues themselves. The study found that teachers assess the functions of social pedagogue positively, however, 40,83 percent of social pedagogue‘s functions were assessed as not very essential or insignificant. It was noted that social pedagogues assess their own functions positively, but there was a fair part of neutral and negative evaluations. After the analysis of selected variable – work in training classes – it was found that teachers are positive with the function of social pedagogue – individual work with a student, and the collaboration with institutions and work with teachers, school administration evaluate adversely. It was found that, regardless of seniority, teachers and social pedagogues assess working functions with teachers, school administration and co-operation with institutions. It also revealed that teachers work with teachers and school administration is more important (10 percent more) that the co-operation with the authorities... [to full text]

Magistro darbe suformuluota problema, jog šiuo metu Lietuvoje nepakankamai dėmesio skiriama ikimokyklinio ugdymo pedagogų karjeros sampratai bei veiksniams, darantiems įtaką pedagogų karjeros raidai. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai darbai karjeros klausimais leidžia teigti, jog motyvacija yra svarbiausia ikimokyklinio ugdymo pedagogų karjeros prielaida, kuri yra stimuliuojama objektyvių (išorinių) ir subjektyvių (vidinių) veiksnių sąveikos. Darbe siekiama įvertinti veiksnius, įtakojančius ikimokyklinio ugdymo pedagogų karjerą. Tyrimo rezultatai parodė, jog dabartinė pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistema gali būti kliūtimi ikimokyklinio ugdymo pedagogų karjeros procese. Dominuojančia pedagogų karjeros orientacija yra techninė/funkcinė kompetencija. Pedagogai sutinka, jog darbas darželyje gali būti sietinas su karjera, visgi tik maža dalis pedagogų mano, jog jų karjera yra sėkminga. Šiame darbe pateiktos rekomendacijos bus panaudotos tiriamų įstaigų kaitai, pedagogų motyvavimui karjerai bei trūkstamų pedagogų kompetencijų išaiškinimui. 2009 m. balandžio 23 d. ir 2010 balandžio 22 d. autorė dalyvavo studentų mokslinių darbų konferencijose ,,Ekonomikos ir vadybos aktualijos‘‘ ŠU Socialinių mokslų fakultete ir skaitė pranešimus šia tema. 10-ojoje konferencijoje autorės pranešimas pripažintas geriausiu vadybos sekcijoje. / There is a problem formulated in this master‘s work that there is no enaugh attention paid in Lithuania to understanding of pre-school teachers‘ carriers and factors affecting development of such carriers. Analized and systemized researches of foreign and domestic authors let us propose that motivation is the most important teachers‘ carrier prerequisite stimulated by objective (external) and subjective (internal) factors. Thesis makes an effort to set factors affecting carrier of preschool teacher. Researches had confirmed that current pre-school teachers' qualicifation improvement system may be an actual disatvantage in their carrier. Technical Competence is dominating orientation in the carrier of preschool teacher. Teachers agree that work in daycare may be related to their carrier, however only small percentage of teachers agree that their carrier is succesfull. Recomandations provided within this thesis will be used to improve above mentioned institutions, to motivate pedagogs to seek carrier, and highlite teachers‘ professional limitations. The autor of the thesis attended a tenth scientific works, named ,,The Topicality of Economies and Management’’ in the faculty of Social science of Šiauliai University on 23th of April in 2009 and on 22th of April in 2010. 10th Conference of the author the report was recognized as the best in management secion.

Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo problema ir su tuo susijusi žala yra viena iš aktualiausių sveikatos problemų ne tik Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvoje. Temos aktualumas ir naujumas. Pasirinkta tema nėra nauja, tačiau labai aktuali šiandieniniame gyvenime. Siekiant užkirsti kelią priklausomybės ligų plitimui būtina daugiau dėmesio skirti priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo prevencijai ypač vaikų ir jaunimo tarpe. Tėvai, pedagogai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turi galimybę efektyviau atlikti prevencinį darbą, padaryti didelę įtaką mažinant priklausomybių ligų plitimą. / The problem of the use of addictive substances and the damage related to it is one of the most relevant health problems not only in the EU countries, but in Lithuania as well. Topic relevance. The topic chosen is not new, however, it is extremely relevant in modern life. In order to prevent the spread of addictive diseases, it is crucial to pay more attention to preventive actions of the use of addictive substances, especially among young people and children. Parents, teachers, health care specialists have an opportunity to effectively carry out preventive actions and to significantly add to the reduction of the spread of addictive diseases.

Bakalauro darbe analizuojami socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų profesinės veiklos turinio ypatumai. Socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo profesinės veiklos turinys analizuojamas įvairiais mokslinėje literatūroje išskiriamais aspektais, vadovaujantis šių specialistų rengimą ir jų veiklą reglamentuojančiais dokumentais bei tiriant socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų požiūrį, kuris atskleistas apklausos raštu metu. Darbo objektas – socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų profesinės veiklos turinys. Darbo tikslas – palyginti socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų profesinės veiklos turinį jų pačių požiūriu. Tyrimo duomenys buvo renkami naudojant uždaro tipo klausimyną ir apdorojami taikant aprašomąją statistiką t kriterijaus dviejų grupių vidurkiams palyginti. Tyrime dalyvavo 126 respondentai – 64 socialiniai pedagogai ir 62 socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairiose socialinėse įstaigose. Analizuojant socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų veiklos turinį buvo siekiama išsiaiškinti kokie skirtumai ir panašumai išryškėja sugretinant socialinio darbuotojo ir socialinio pedagogo veiklą šių specialistų rengimą reglamentuojančiuose dokumentuose ir kuo specifiška ir autentiška socialinio pedagogo ir socialinio darbuotojo profesinė veikla dirbančių šios srities specialistų požiūriu. Tyrimu nustatyta, kad socialinė pedagogika ir socialinis darbas yra artimai susijusios profesijos, kurios daro įtaką viena kitos atžvilgiu, bet socialinę... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor's work analyzes occupational characteristics of social work educators and social workers. Social worker's and social educator's professional content is analyzed in various aspects of scientific literature, according to the training of specialists and regulations governing their activities by investigating both social pedagogues and social workers attitudes. The thesis was social pedagogues and social workers professional content analyzed. The objective was to compare the social worker's and social pedagogue's professional content on their own point of view. The data was collected using closed-ended questionnaire and descriptive statistics using t-test to compare the two groups of averages. The study included 126 respondents – 64 social pedagogues and 62 social workers in various social institutions. The analysis of social pedagogues and social workers was to find out what the differences and similarities between comparisons of the results revealed a social worker and social educator training of specialists in the governing documents and the specific and genuine social pedagogues and social workers working in this occupation in terms of professionals. The study found that social pedagogy and social work are very closely related occupations, which influence each other, but the social pedagogy and social work can vary depending on the content of the activities to which attention is focused professionals - social educator oriented activities also diagnosed with the... [to full text]

Darbo apimtis 74 puslapiai, 8 lentelės, 19 paveikslų. Švietimo sistemos kokybės valdymas tampa vis reikšmingesnis. Mokykla turi išlaikyti atitinkantį šalies reikalavimus ugdymo kokybės ir veiklos efektyvumo lygį. Efektyvus pokyčių valdymas susijęs su visų institucijos narių tobulinimu, kur kiekvienas mokytojas turi galimybę tapti lyderiu, jei jis to siekia. Šių nuostatų kontekste, darbe analizuojama pedagogo lūkesčių branda, kaip kokybės vadybos lyderio formavimosi veiksnys. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad pedagogo lūkesčių branda, tai patirtis tobulinant mokslinio darbo organizavimo metodus, o jos principai sudaro nuolat gerinamo darbo organizavimo pamatą. Visuotinė kokybė modernizuoja švietimo sistemą, lyderystės pasidalijimą ir būsimų lyderių ugdymą. Brandūs pedagogo lūkesčiai — efektyvios lyderystės pagrindas. Brandžiais pedagogo lūkesčiais laikytina veiksminga lyderystė, kuri turi kur kas didesnę įtaką mokyklos kokybės vadybos veiklai ir mokinių pasiekimams. Lyderystės praktika yra neatsiejama mokyklos mikroklimato dalis, susijusi su mokykloje vykstančiomis sąveikomis. Tyrimai parodė jog mokyklose nėra pakankamai sudarytų sąlygų pedagogo lyderystės formavimuisi. Neigiamais kokybės vadybos lyderio formavimosi veiksniais įvardinamas mobingas; lyderystės siekimo ir tobulėjimo galimybių stoka; dideli darbo krūviai; lyderystės kaip veiksnio nesuvokimas. Remiantis šiomis išvadomis mokyklų vadovams rekomenduojama pasirūpinti lyderystės infrastruktūros gerinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Scope of work 73 pages, 8 tables, 19 pictures. Education system‘s quality management becomes more and more significant. Schools have to maintain the quality of education level which would fit country's requirements. Effective changes management is related to all institution members improvement where each teacher has an opportunity to become a leader if he seeks it. In the context of these attitudes, pedagogue expectations maturity is analyzed in this work, as a factor of quality management leader formation. According to research results it‘s identified, that pedagogue expectations maturity is an experience of improving scietific work organization methods, and it‘s principles make constantly improved work organization basis. General quality modernizes educational system, division of leadership and future leaders education. Mature pedagogue expectations is a basis of effective lydership which has significant influence for school quality management leadership activities and students‘ achievements. Leadership practise is an inseparable part of school microclimate, related to ongoing interactions at school. Researches showed that there aren‘t enough created conditions at school for pedagogue lydership formation. Negative quality management leader formation factors are named as follows: mobbing; lack of improvement opportunities in leadership; heavy workload; misunderstanding leadership as a factor. According to these conclusions it‘s recommended for headmasters to take... [to full text]

Vadovavimo stilių įvertinimas, jų pasireiškimas praktikoje tampa vis reikšmingesnis, nes atsižvelgiant į bendrojo lavinimo mokyklų aplinką, vadovavimo stiliai lemia vadovavimo filosofiją, ir konkrečias vadovavimo priemones. Taigi vadovavimo stiliai veikia aplinką ir kolektyvą, iš dalies arba visiškai jį kontroliuoja bei keičia. Naujajame mūsų šalies valdymo galimybių raidos etape, vadovai privalo tobulėti ir atsižvelgti į spartėjančius novatoriškus ir sudėtingus pokyčius visame pasaulyje. Dėl šios priežasties vadovavimo stilių žinojimas ir jų valdymas turi užtikrinti šiuolaikinės švietimo sistemos veiklos efektyvumą ir ekonominę naudą. Vadovavimo stilių suvokimas ir asmeninio stiliaus formavimas šiuolaikiniam vadovui yra ne tik deklaracija, bet ir vadybos instrumentas, kuriuo jis turi mokėti naudotis. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, jog didelė dalis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovų-direktorių nesiekia aktyviai tobulinti savo vadovavimo stiliaus, neieško tampresnių ryšių su pedagogais įgyvendinant bendrus mokyklos veiklos interesus. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtina tobulinti ir gerinti vadovo vadovavimo būdus ir metodus su mokyklos personalo interesais, numatyti priemones skatinančias mokytojų savarankiškumą ir iniciatyvumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad vadovavimo stiliaus tobulinimas ir ugdymo įstaigos perspektyvus augimas turi aukšto laipsnio koreliacinį ryšį. Kuo labiau vadovo darbo stilius tobulinamas, tuo labiau yra atsižvelgiama į savo... [toliau žr. visą tekstą] / Evaluation of styles of leadership and their evidence in practise becomes more significant as styles of leadership determine philosophy of leadership and particular measures of leadership considering environment of schools of general education. Therefore styles of leadership influence environment and working team; partly or totally control it and change. In the new stage of development of possibilities of our country, leaders must improve and consider innovative and complicated changes, which have become more rapid all over the world. For this reason, knowledge of styles of leadership and their management must ensure effectiveness and economic benefit of activity of modern education system. Understanding of styles of leadership and formation of personal style for a modern leader is not only a declaration, but also an instrument of management which he/she must be able to use. In accordance with the results of the research, it was determined that a great part of principals-head teachers of Lithuanian schools of general education, do not seek to actively improve their style of leadership, do not look for closer relationship with pedagogues when implementing common interests of school’s activity. The following conclusions can be drawn from the present study: it is necessary to improve and perfect ways and methods of leader’s management considering the interests of school’s staff, and to foresee measures which would encourage independence and initiative of teachers. The... [to full text]