Submitted by PPG Educa??o (educacao-pg@pucrs.br) on 2018-12-05T11:39:27Z No. of bitstreams: 1 Disserta??o_ Thaiana Machado dos Anjos_ vers?o final.pdf: 2174825 bytes, checksum: a9f5d33d4e5267995facb2e7a6e98e2b (MD5) / Approved for entry into archive by Sheila Dias (sheila.dias@pucrs.br) on 2018-12-06T12:43:55Z (GMT) No. of bitstreams: 1 Disserta??o_ Thaiana Machado dos Anjos_ vers?o final.pdf: 2174825 bytes, checksum: a9f5d33d4e5267995facb2e7a6e98e2b (MD5) / Made available in DSpace on 2018-12-06T12:50:40Z (GMT). No. of bitstreams: 1 Disserta??o_ Thaiana Machado dos Anjos_ vers?o final.pdf: 2174825 bytes, checksum: a9f5d33d4e5267995facb2e7a6e98e2b (MD5) Previous issue date: 2018-08-03 / Coordena??o de Aperfei?oamento de Pessoal de N?vel Superior - CAPES / The present dissertation is based on the research developed in the Postgraduate Program in Education of the Pontifical Catholic University of Rio Grande Sul (PUCRS), in the Line of Research Theories and Cultures in Education. The objective of this research was to understand the construction of the pedagogical and pedagogical professionalization, which work as administrative technicians in education, based on their work experiences at the Federal Institute of Education, Science and Technology of Rio Grande do Sul (IFRS). It is inserted within the historical materialist dialectic as posture and conception of the world and is sustained in the epistemological axis of what has been called qualitative research, considering its descriptive and interpretative character; the context in which the data were obtained; and the interaction between the research subjects, supported by a theoretical methodological support that ensures the accomplishment of the objectives. It was accomplished with the accomplishment of documentary and bibliographical studies, of the diagnostic research and of focus groups, to produce the analysis of all collected material. At the end of the research, it is concluded that the great majority of activities performed by pedagogues / TAEs are bureaucratic, although, there are actions that involve the dimensions of teaching and learning. Whether it is for the lack of a clear description of the assignments, for management reasons or even for the way the professionals assume their authorship and protagonism, it is clear that many pedagogues are being underutilized. The work of the pedagogue and the pedagogue becomes potent insofar as the institution has the understanding about what type of education it wants to offer and what citizen and citizen wants to form. / A presente disserta??o decorre da pesquisa desenvolvida no Mestrado do Programa de P?s-gradua??o em Educa??o da Pontif?cia Universidade Cat?lica do Rio Grande Sul (PUCRS), na Linha de Pesquisa Teorias e Culturas em Educa??o. A pesquisa objetivou compreender a constru??o da profissionaliza??o das pedagogas e pedagogos, que atuam como t?cnico-administrativos em educa??o, tendo por base suas experi?ncias de trabalho no Instituto Federal de Educa??o, Ci?ncia e Tecnologia do Rio Grande do Sul (IFRS). Insere-se dentro da dial?tica materialista hist?rica enquanto postura e concep??o de mundo e est? sustentada no eixo epistemol?gico do que tem sido chamado de pesquisa qualitativa, considerando o seu car?ter descritivo e interpretativo; o contexto no qual os dados foram obtidos; e a intera??o entre os sujeitos da pesquisa, sustentados por um amparo te?rico metodol?gico que assegure a efetiva??o dos objetivos. Concretizou-se com a realiza??o de estudos documentais e bibliogr?ficos, da pesquisa diagn?stica e de grupos focais, para ent?o produzir a an?lise de todo material coletado. Ao t?rmino da pesquisa, conclui-se que a grande parte das atividades desempenhadas pelas pedagogas/os TAEs s?o de cunho burocr?tico, tarefeiras, embora, haja a??es pulverizadas que envolvam as dimens?es do ensinar e aprender. Seja por falta da descri??o clara das atribui??es, por quest?es de gest?o e at? pelo modo como as/os profissionais assumem suas autorias e protagonismos, fica n?tido que muitas/as pedagogas/os est?o sendo subutilizadas/os. O trabalho da pedagoga e do pedagogo torna-se potente na medida que a institui??o tem a compreens?o sobre que tipo de educa??o quer ofertar e que cidad? e cidad?o deseja formar.

Auf dem Bereich des Bildungssystems entstehen immer wieder neue Aufgabes für die Sozialpädagogik. Negative Verändrungen in der Gesellschaft, d.h. hohe Arbeitslosigkeit, hohe Anzahl von Verbrechen sowie drogen- bzw. alkohosüchtigen Kindern und Jugendlichen, sind Erscheinungen, schlechte soziale Lage der Kinder verurseuhen. Sie fühlen sich unsicher in ihre Umgebung. Um diese negative Erscheinungen aus dem Leben der Kinder, aus ihren Familien und auch aus dem Schulleben zu beseitigen, werend neun Arbeitsstellen für die Spezialisten geschaffen, die für das Positive im Leben der Kinder kämpfen. Diese Spezialisten sind Sozialpädagogen. In der vorliegenden Magisterarbeit werden die Schulgemeinschaft sowie die Rolle ihrer Mitglieder in der Schule, Möglichkeiten der Zusammenarbeit, unterschiede zwischen Dorf- und Stadtgemeinschaaften und die Rolle des Sozialpädagogen in der Schule besprochen. In dieser Arbeit werden die wichigsten Aufgaben der Tätigkeitsbereich des Sozialpädagogen, seine Funktionen, der Begrif der Sozialpädagogik und optimales Tätichkeitsmodell. Ald der Gegenstand dieser Untersuchung wurde der tätichkeisbereich des Sotialpädagogen gewält. Es wurden folgende Azfgaben in der Untersuchung erhoben: die wissenschaftlich – pädagogische Literatur zu analisieren und die Unterlage der Bildungsreform die Unterlagen der Bildungsreform sowie der Regierung in denen sich die mit der Arbeit des Sozialpädagogen verbundenen Probleme widerspiegeln, zu besprochen; die Besonderheiten der... [to full text]

Emigracija iš Lietuvos įtakoja ne tik šalies socialinę ir ūkio raidą, tačiau daro ypatingą žalą šeimoms bei vaikams dėl šios priežasties gyvenantiems skyrium. Problemos, su kuriomis yra susiduriama, vaikų tėvams laikinai ar nuolatinai išvykus į užsienį, yra kompleksinės, susijusios su vaiko juridinio atstovavimo aspektais, kuomet vaikas paliekamas kitų asmenų priežiūrai, su vaiko emocine, moraline būsena, jo ugdymo procesu ir panašiai. Šiame darbe tiriamos vaikų, kurių tėvai emigravę į užsienį, edukacinės problemos, jų teisių ir teisėtų interesų, gyvenimo sąlygų užtikrinimas. Aptariamas tėvų migracijos procesas ir jo padariniai, Lietuvoje likusio vaiko edukacinės problemos, vaikų teisių ir teisėtų interesų, gyvenimo sąlygų užtikrinimas ir pateikiami įvertintos problemos preliminarūs sprendimo būdai ir rekomendacijos.. Aiškinamasi, kokia šveitimo vadybos vieta bei socialinio pedagogo vaidmuo sprendžiant šių vaikų edukacines problemas. / Emigration from Lithuania has an impact not only on social and economic development of the country but also causes particular harm to families and children residing separately due to this reason. The problems that are encountered, when parents move abroad temporarily or permanently, are complex, related to juridical representation aspects or a child, when the child is left for other persons` supervision, whit emotional, moral condition of the child, his/ her development process, etc. The present thesis analyses educational problems and assurance of rights, legal interests and living conditions for the children whose parent had emigrated abroad. Parents` migration process and its consequences along whit educational problems of the child left in Lithuania, assurance of children`s rights, legal interests and living conditions are discussed as well as preliminary methods with regard to the resolution of the estimated problem and recommendations are provided. Importance of educational management and role of a social pedagogue are discussed when resolving educational problems of children.

Magistro darbe siekiama atskleisti socialinio darbo ir socialinės pedagogikos studijų programų studentų profesinės karjeros skatinimo galimybes studijų procese. Siekiama išsiaiškinti, kokie asmeniniai veiksniai skatina studentų profesinę motyvaciją ir tolesnę profesinę karjerą, kokios nuostatos būsimos profesijos atžvilgiu formuojamos paskaitų ir profesinės praktikos metu bei kokie metodai pasitelkiami skatinant studentų profesinės karjeros pasirinkimą aukštosiose mokyklose. / The paper deals with the theoretical analysis of the stimulation possibilities of professional career motivation of students of social work and social pedagogy. Personal motives of professional motivation and subsequent professional career, attitudes towards future profession formed by lectures and professional practice and also methods of professional career stimulation in the high schools was considered in the empirical part.

Viena iš sveiko gyvenimo būdo formavimo veiksnių yra sveikatos raštingumas. Socialinis ugdymas ir pagalba, tame tarpe psichologinė-pedagoginė, šeimoms, auginančioms vaikus, yra viena svarbiausių socialinės apsaugos krypčių. Tokios veiklos svarba yra neabejotina, siekiant užtikrinti visapusišką vaikų gyvenimą dabar ir ateityje: tinkamą buitį, socialinį-psichologinį saugumą, auklėjimą ir kt. Darbo tikslas: atskleisti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogo vaidmenį vaiko sveikatos raštingumo ugdyme. Uždaviniai: 1. Nustatyti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogo poreikį. 2. Atskleisti visuomenės nuomonę apie šeimos pedagogo specializacijų poreikį. 3. Įvertinti visuomenės požiūrį į šeimos pedagogo vaidmenį sveikatos raštingumo ugdyme. Tyrimo metodika. Duomenų surinkimui pasirinktas metodas – anketinė šeimų, auginančių vaikus apklausa. Respondentų (šeimų, auginančių vaikus) atrankai naudotas prieinamų atvejų būdas. Siekiant išsiaiškinti šeimos pedagogų poreikį bei jų vaidmenį sveikatos raštingumo ugdyme buvo apklausta 126 šeimų atstovai. Iš jų 80,2 proc. sudarė moterys ir 19,8 proc. – vyrai, 54,8 proc. miesto ir 45,2 proc. rajono tipo gyvenviečių ir kaimo gyventojai. Respondentų amžiaus vidurkis 38,9 metai (standartinė paklaida (SD) - 0,7 metai). Jauniausias asmuo buvo 24, vyriausias – 65 metų amžiaus. Tyrime dalyvavę respondentai augino nuo 1 iki 5 vaikų. Pirmojo vaiko amžiaus vidurkis buvo 10,8 (SD = 0,5 metai), penktojo – 20,8 (SD = 0,8 metai). Rezultatai. Respondentų nuomonė... [toliau žr. visą tekstą] / One of the main conditions for the promotion of healthy lifestyle is health literacy. Social education and assistance including psychological-pedagogical aid for families with children becomes one of the most significant approaches to social security. The importance of a certain activity is undeniable, especially in order to ensure children’s everyday life now and in future: proper household, social-psichological safety, education, etc. Aim of the study. The aim of research is to reveal the public attitude towards the influence of the family pedagogue in the development of health literacy. Tasks: 1. To determine the public attitude towards the demand of the family pedagogue. 2. To reveal the public attitude towards the demand of specializations of the family pedagogue. 3. To estimate the public attitude towards the influence of the family pedagogue in the development of health literacy. Methods. Questionnaire poll, which was filled in by families having children. This method allows selecting large amount of data. A survey covering the opinion of 126 families’ was carried out, in order to ascertain the influence of the family pedagogue in the health literacy education. 80,2 % of the respondents were women and 19,8 % – men. 54,8 % respondents were from urban and 45,2 % from rural areas. The average age of the respondents was 38,9 (Standard deviation (SD) - 0,7). The number of children in the respondents’ families ranged from 1 to 5 children. Results. The attitude of... [to full text]

Darbe atlikta teorinė adaptacijos samprata ir socialinių pedagogų adaptacijos profesinėje veikloje lemiančių veiksnių analizė.Iškelta hipotezė, jog sėkmingą socialinio pedagogo adaptaciją profesinėje veikloje lemia pradedančiojo sėkminga psichosocialinė, profesinė bei organizacinė adaptacija.Anketinės apklausos metodu buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Atliekant kiekybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti organizacinius, profesinius, psichosocialinius veiksnius lemiančius socialinių pedagogų adaptaciją profesinėje veikloje. Atliekant kokybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti socialinio pedagogo veiklos sėkmes ir nesėkmes profesinės adaptacijos laikotarpiu. Kiekybiniu tyrimu atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių) duomenų analizė, o kokybiniame tyrime duomenys apdoroti, taikant turinio (content) analizės metodą. / The theoretical concept of the adaptation and the analysis of the determining factors of the social educators‘ adaptation in the professional activity are carried out in the work. The raised hypothesis that successful adaptation of a social educator in the professional activity leads the beginner‘s successful psychosocial, professional and organizational adaptation. Questionnaire survey method was used to carry out two tests: a qualitative and quantitative research. The quantitative research was used to find out the organizational, professional, psychosocial factors influencing social educators‘ adaptation in the professional activity. Performing the qualitative study it was used to find out the social pedagogues‘ successes and failures of the activity in the period of the professional adaptation. Using the quantitative research the statistical (descriptive frequencies, averages) data analysis is done and data are processed using the method of the content (content) analysis in the qualitative research.

Teorinėje dalyje analizuoti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių mokslinės literatūros šaltiniai, nagrinėta konflikto samprata, ištakos, jų rūšys. Socialiniu ir pedagoginiu aspektais atskleistos mokinių ir mokytojų sąveikos problemos, ypatumai. Nagrinėti tarpasmenių santykių disbalanso raiškos veiksniai profesinėje mokykloje ir juos analizuojant bandoma atskleisti bendravimo problemų vertinimo skirtumų specifiką. Analizuota kaip abi konfliktuojančios pusės reaguoja į konfliktines situacijas, skiriasi ar sutampa mokinių ir mokytojų bendravimo problemų vertinimo specifika. Darbe atskleidžiama profesinės mokyklos mokinių ir mokytojų nuomonė apie konflikto ištakas bei socialinio pedagogo kaip tarpininko tarp konfliktuojančių pusių vaidmenį. Iškelta hipotezė, kad ypač dažnus mokinių ir mokytojų konfliktus lemia bendravimo problemų vertinimo skirtumų specifiką ir ji yra sustiprinama pedagogų elgesiu. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti bendravimo tarp mokytojų ir mokinių vertinimo skirtumų specifiką. Atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių, koreliacijos) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 260 profesinės mokyklos moksleivių ir 50 mokytojų. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Nustatyta, kad moksleiviai kaip pagrindinį veiksnį įtakojantį konfliktinių situacijų atsiradimą nurodo mokytojų nenorą suprasti jaunimą, o mokytojai – mokinių motyvacijos trūkumą. 2. Konfliktinių situacijų atsiradimą įtakoja sąveikaujančių pusių... [toliau žr. visą tekstą] / The final work focuses on the causes of the conflicts among vocational training participants: specifics of the relationships and preconditions for conflicts prevention. The hypothesis of the research is the following: teachers and students come into conflict due to specificity of differences in estimation of the communication problems, what are consolidated by accents of pedagogical behavior. It was derived from analysis of the scientific courses published by various Lithuanian and foreign authors and the resent researches. In conformity with these declared problems and hypothesis, the aim of the research was to develop the specific of the difference in estimation of relationship between teachers and students in vocationally oriented school. To implement this aim the following tasks and research methods were used: study the scientific literature, analysis of pedagogical working experience, analysis students’ and teachers’ opinions about causes of conflicts and impact of school sociologist in school dispute between two warring sides, observation of the reaction to the conflict, questionnaire, analysis of statistics. The research working group was formed in the vocational school, in which took part 260 students and 50 teachers. The empirical research has lead to the following conclusions: • Students identify the reasons of the conflicts as a teacher’s indisposition to understand young people, teachers stress on lack of students’ motivation. • The rise of a conflict is... [to full text]

Methods: 1.The analysis of literary sources. 2. Survey. 3. Mathematical statistics. Purpose. Display the social skills of prospective educators (course II –III). The tasks of the investigation: 1. Determine the competence level of prospective educators (course II –III). 2. Study the level of social skills of prospective educators (course II –III). 3. Display the level of social psychological adaptation of prospective educators (course II –III). 4. The analysis of literary sources. The characterization of sociability. The sociability, social skills, the conceptions of social adaptation and their importance are being discussed. Social competence – the summation of social skills. The conception of social competence is being discussed and social competence is being presented as the summation of social skills. The factors of social competence. The factors that determine communication are being presented. The conception of self-reliance. The characterization of self-estimation. The aspects of self-estimation are being presented. The connection between self-estimation and self-reliance. The specificity of restlessness. The notion of restlessness, its appearance and reactions are being presented.

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga – institucija, kuri daro įtaką socialinei ir emocinei vaiko raidai, kur tėvų auklėjamąsias pareigas pratęsia kvalifikuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Ikimokyklinės institucijos yra atsakingos už vaiko socializaciją, kokybišką priežiūrą ir ugdymą, tačiau tėvai ir pedagogai ne visada atsižvelgia į vaiko gebėjimus, poreikius, nes tam pritrūksta laiko ir neretai žinių. Auklėtojai nesimoko tokių programų, kurios suteiktų tam tikrų gebėjimų tinkamam socialiniam ugdymui. Socialinis pedagogas - tai kompetentingas asmuo, kuris gali dirbti ikimokyklinėse institucijose bei sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. / Pre-school education institution – an institution, which affects social and emotional development of the child, where educational responsibilities of parents are extended by qualified pre-school educators. Pre-school institutions are responsible for child's socialization, quality of care and education, but parents and educators do not always take into account child's abilities and needs, because of lack of time and knowledge. Educators do not learn from socialization programs, which could give them proper social skills development. Social educator - a competent person, who can work in pre-school education institutions and facilitate child's socialization, allow early prevention and social pedagogical rehabilitation.

Bakalauro darbe analizuojamas socialinio pedagogo įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Teorinė analizė atskleidžia, jog esminiai veiksniai, skatinantys neigiamą socialinio pedagogo įvaizdį yra: mažas atlyginimas, papildomo darbo paieškos, nedidelės pastangos bei noras kelti profesijos kvalifikaciją, papildomų darbų atlikimas, kurie nėra įtraukti į socialinio pedagogo pareigybės aprašymą, kolegų ir mokyklos administracijos abejingumas socialinio pedagogo kaip specialisto veiklai. Praktinis ir mokslinis tyrimo aktualumas suponuoja tokius probleminius klausimus: Kaip ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinį įvaizdį? Kaip skirtingi ugdymo proceso dalyviai vertina socialinio pedagogo profesinius gebėjimus, vertybines nuostatas, vizualinį (išorinį) žmogaus portretą, kvalifikacijos kėlimą, kaip profesinio įvaizdžio sudedamąsias dalis? Koks yra ryšys tarp socialinio pedagogo atliekamo vaidmens ir įvaizdžio? Bei kokios galimos įvaizdžio gerinimo galimybės? Tyrimo objektas – socialinio pedagogo profesijos įvaizdis ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo tikslas – atskleisti socialinio pedagogo profesijos įvaizdį ugdymo proceso dalyvių vertinimu. Tyrimo duomenys renkami naudojant anketinės apklausos raštu metodą. Anketa sudaryta taikant uždaro ir atviro tipo klausimus bei skirta ugdymo proceso dalyviams (N=102) (socialiniams pedagogams, pedagogams bei tėvams). Tyrimo duomenys buvo apdoroti SPSS (Statistical Package For Social Science) programine įranga (19... [toliau žr. visą tekstą] / The final paper presents an analysis of the image of social educators as assessed by the participants of the education process. The theoretical analysis reveals the following key factors promoting the negative image of social educators: low salaries, search for additional work, meager endeavor and desire to further develop their professional qualification, performing additional tasks not included into the social educator job description and indifference of colleagues and school administration towards the activities of social educator as a specialist. The practical and scientific relevance of the study presupposes the following research questions: How is the professional image of social educator assessed by the participants of the education process? How are the professional skills, values, visual (external) human image and qualification development of social educators as constituents of their professional image assessed by the different participants of the education process? What is the connection between the role of social educators and their image? What are the available image improvement possibilities? The research object is the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The goal of the study is to reveal the professional image of social educators as assessed by the participants of the education process. The research data were gathered by using a written questionnaire-based survey. The survey was compiled from open and... [to full text]