Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text] / Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą]

Prasidėjus ES plėtros procesui buvo pradėta kalbėti apie tai, kad kur kas labiau agrarinių ir silpniau išsivysčiusių, palyginus su tuometinėmis ES valstybėmis narėmis, Rytų ir Vidurio Europos valstybių prisijungimas paskatins ES perskirstomųjų politikų – Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Sanglaudos politikos – radikalias reformas. Tyrinėtojai pateikinėjo skaičius, įrodančius, kad plėtra, ES perskirstomųjų politikų nereformavus, stipriai padidins ir taip dideles šių politikų įgyvendinimui skiriamas lėšas. Tuo tarpu kiti tyrinėtojai atkreipė dėmesį į pagreitį įgaunantį plėtros procesą bei vis atidedamas vidines ES reformas. Dėl BŽŪP reformos buvo sutarta 2003 m. Žemės ūkio ministrų taryboje, o dėl Sanglaudos politikos reformos – 2005 m. Briuselio Europos Viršūnių Taryboje. Europos Komisijos pasiūlymuose ir valstybių narių derybų dėl reformų eigoje daug dėmesio, ypač Sanglaudos politikos reformos atveju, buvo skiriama ES plėtros iššūkių akcentavimui. Šiame darbe išsamiai nagrinėjamos dvi minėtos paskutinės ES perskirstomųjų politikų reformos: 2002–2003 m. BŽŪP reforma ir 2004–2006 m. Sanglaudos politikos reforma, siekiant įvertinti, kokį iš tikrųjų poveikį Europos Komisijos pateiktiems reformų pasiūlymams ir reformų rezultatams turėjo ES plėtra. Darbe įrodinėjama, kad ES plėtros veiksnys, nors Europos Komisijos pasiūlymuose buvo akcentuojamas kaip skatinantis iš esmės reformuoti BŽŪP ir Sanglaudos politiką, iš tikrųjų minėtoms ES perskirstomųjų politikų reformoms... [toliau žr. visą tekstą] / Then the process of Enlargement has started, it was expected that Accession of much more agrarian and less developed countries from Eastern and Central Europe, compared to the Member States at that time, should encourage the radical reforms of the EU redistributive policies – Common Agricultural Policy (CAP) and Cohesion Policy. Some researchers provided with numbers proving that Enlargement without reforming the EU redistributive policies would substantially increase the funding for implementation of these policies. While the other group of scientists noticed that the Enlargement process is getting momentum, whereas the internal EU reforms are postponing. The decision on the CAP reform was taken in 2003 by the Agricultural Council, while the Cohesion Policy reform was agreed in the Brussels European Council of 2005. In the Commission’s reform proposals as well as during Member States’ negotiations much attention was paid, especially in the case of the Cohesion Policy reform, to the challenges of Enlargement. In this paper the aforementioned last reforms of the EU redistributive policies are analysed: the CAP reform of 2002–2003 and the Cohesion Policy reform of 2004–2006 aiming to evaluate the impact of Enlargement on the Commission’s reform proposals and the reform results. It is argued that the factor of Enlargement, although in the Commission’s reform proposals was emphasised as encouraging to reform the CAP and the Cohesion Policy radically, in reality for the EU... [to full text]

Įmonių socialinė atsakomybė šiandien jau nagrinėjama kaip strateginės reikšmės klausimas ir svarstoma, kaip aplinkosauginius ir socialinius aspektus integruoti į įmonės strategiją bei kasdieninę praktiką. Tai tiesiogiai susiję su visuomenės, taigi, kiekvieno iš mūsų, gerove, reikšminga ir verslo atstovams, todėl pasirinkta tema yra aktuali ir kaip teorinio pažinimo dalykas, ir kaip praktinio, empyrinio tyrimo objektas. Visuomenė iš verslo reikalauja socialiai atsakingo elgesio. Tačiau problema yra ta, kad įmonės, nematydamos griežtų metodologinių nurodymų, o tik „rekomendacinio“ pobūdžio moralinius patarimus, suvokia poreikį socialinę atsakomybę institucionalizuoti įmonėje, bet susiduria su klausimu – kaip tai daryti teisingai arba net nesvarsto tokio klausimo, o tai dar blogiau. Todėl šio darbo tyrimo objektas – Lietuvos įmonių socialinės atsakomybės strategijos. Darbo tikslas – parengti įmonės socialinės atsakomybės strategijos metodiką, integruojant į įmonės organizacinę struktūrą etines ir socialinės atsakomybės vertybes. Darbo uždaviniai: išnagrinėti įmonių socialinės atsakomybės sąvokos teorinius aspektus; nustatyti priežastis, lemiančias būtinybę rengti įmonių socialinės atsakomybės strategiją; pasirinkti ir pagrįsti įmonių socialinės atsakomybės tyrimo metodą; atlikti viešoje erdvėje socialiai atsakingomis besiskelbiančių Lietuvos įmonių tyrimą; remiantis tyrimo rezultatais, nustatyti ar tiriamos įmonės yra socialiai atsakingos; įvertinti problemos sprendimo... [toliau žr. visą tekstą] / Corporate social responsibility is today regarded as a matter of strategic importance and considered in the environmental and social aspects of integration of business strategy and everyday practice. This is directly related to the public, so each of our welfare, important and business representatives, and the chosen topic is of interest, and how theoretical knowledge of the subject, and as a practical empyrinio investigation. The public demands from the business of socially responsible behavior. But the problem is that a company without seeing the strict methodological guidelines, but only "recommendatory" nature of moral advice, aware of the need to institutionalize social responsibility in the company, but faced with the question - how to do it correctly or even does not consider the question, which is even worse. Therefore, the subject matter of this work – Lithuania corporate social responsibility strategy. The aim - to develop corporate social responsibility strategy methodology, in integrating the company's organizational structure of the ethical and social responsibility values. Job tasks: to examine the concept of corporate social responsibility in the theoretical aspects of the reasons underpinning the need to develop corporate social responsibility strategy choice and corporate social responsibility based on the method used to carry out a public space of socially responsible companies claiming Lithuanian study, based on the results of the study, to determine... [to full text]

Magistro darbe teoriniu aspektu analizuojama e. švietimo samprata. Teoriniu aspektu aptariami informacinės visuomenės raidos ir vystymo Lietuvoje bei Europos Sąjungoje ypatumai, elektroninio švietimo raidos tendencijos, įvertinama e. švietimo reikšmė ir Europos Sąjungos politika elektroninio švietimo plėtros kontekste. Elektroninio švietimo diegimo Mažeikių rajone situacijos ir plėtros galimybių analizė išryškino nemažą e. švietimo diegimo Mažeikių rajone problemų. Pagrindiniais veiksniais, labiausiai trukdančiais e. švietimo plėtrai laikytini: e. švietimo finansavimo trūkumas ir savivaldybės iniciatyvos stoka plėtojant e. švietimą, tai patvirtina ir gana žemas Mažeikių rajono švietimo institucijos kompiuterizacijos lygis, bei palyginti siauras teikiamų e. švietimo paslaugų spektras. E. švietimo diegimo plėtros galimybės sietinos su aktyvesniu viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimu skatinant e. švietimo diegimą Mažeikių rajono mokymosi įstaigose, aktyvesne Mažeikių rajono savivaldybės administracijos iniciatyva ieškoti alternatyvių e. švietimo finansavimo galimybių. / This master’s final paper is theoretical aspects of e.education. Theoretical point of view. Information society and development in Lithuania and the European Union, features, e-education development trends of e-assessment educational value, and the European Union's policy on e-education development in context. E-education deployment Mažeikiai situation in the area and development potential analysis revealed a significant e Education Mažeikiai installation problems in the area. The main factors, the most prejudicial e educational development to be considered: e lack of education funding and lack of initiative in developing local e- education is supported by relatively low Mažeikių region level computerization of educational institutions, and relatively narrow of e education spectrum. E. implementation of education development opportunities due to increased public and private sector cooperation in promoting e- Education Mažeikiai deployment area educational institutions more active in the Mažeikiai region Municipality initiative to seek alternative e education funding.

Miestai – vienas svarbiausių veiksnių, neišvengiamai darančių įtaktą aplinkai ir klimato pasikeitimams. Tipiškos šiuolaikinių miestų problemos – užterštas oras, automobilių spūstys gatvėse, žalingas triukšmas, prastos kokybės užstatyta aplinka, apleista žemė, gausėjančios atliekos. Šio baigiamojo magistro darbo tikslas – kompleksiškai išanalizuoti svarbiausias miestų plėtros įtakos klimato kaitai reguliavimo priemones bei jų įgyvendinimo būdus darnaus vystymosi kontekste. Darbo objektas – miestų plėtros įtakos klimatui valdymo procesas. Baigiamojo magistro darbo dėstomąją dalį sudaro 4 skyriai. Pirmajame skyriuje aptarta miestų plėtros samprata bei poveikis klimatui. Antrajame - miestų reikšmė bei išvardintos miestų problemos. Trečiajame skyriuje apžvelgtos Europos Sąjungoje naudojamos aplinkos valdymo priemonės, taip pat urbanizacijos poveikio aplinkai mažinimas ir reguliavimo sprendimai Lietuvoje. Šiame skyriuje taip pat apibrėžta darnaus, kompaktiško miesto vizija. Siekiant užsibrėžto darbo tikslo tyrimui panaudota mokslinės literatūros, aktualių įstatymų bei kitų teisės aktų bei kt. šaltinių analizė, visuomenės nuomonės apklausa, gautų duomenų statistinė analizė bei interpretavimas. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir empirinis tyrimas iš esmės patvirtino darbe iškeltą hipotezę, kad 1) integralus ir kompleksiškas aplinkosaugos principų diegimas visuose viešojo valdymo lygmenyse ir 2) socialinės ir švietimo programos, padedančios ugdyti piliečių ekologinę kultūrą... [toliau žr. visą tekstą] / Cities are complex and rapidly changing their social, economic and technological systems, with inevitable impacts on the environment and climate change. The main problems are – air pollution, traffic jams on the streets, damaging noise, poor quality built environment, derelict land, increasing quantities of waste. The purpose of this work is – a complex analysis of the most important urban development impact on climate change, regulatory measures and their implementation in the context of sustainable development. The objective of this work – study the urban sprawl‘s impact on the climate and it‘s regulation. Conclusive part of master’s lecturing work is made out of 4 sections. The first section discusses the meaning of urban sprawl and impact on climate. The second – value of the cities and its problems. In the third section it‘s overviewed the environmental controlling measures used in European Union, reducing the urbanization impact on climate and regulatory solutions in Lithuania. In this section it is also defined a vision of sustainable and compact city. In order to reach the objective of this work, scientific literatures, relevant laws and regulation sources analysis, a survey of public opinion and statistical data analysis were used. Scientific literature analysis and empirical study confirmed hypothesis that: 1) the integral and complex environmental principles installation in public administration at all levels, and 2) social and educational programs which help to... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota Lietuvos lengvųjų automobilių parko atnaujinimo politika ekologiniu požiūriu. Iškeltos Lietuvos lengvųjų automobilių parko atnaujinimo problemos bei pateikti pasiūlymai kaip šias problemas spręsti. Teorinėje dalyje teoriniu aspektu tiriamas lengvųjų automobilių parko atnaujinimo reikalingumas, apžvelgiant mokslinę literatūrą, nagrinėjami Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys aplinkosauginių programų transporto srityje įgyvendinimą. Išanalizuoti svarbiausi su šiuo transporto sektoriumi susiję duomenys bei įvertinta lengvųjų automobilių parko atnaujinimo ekologiniu požiūriu situacija Lietuvoje, lyginant ją su ES šalimis. Trečioje dalyje atliekama statistinė duomenų ir lyginamoji situacijos analizė, nagrinėjamas ekspertų požiūris apie Lietuvos ir ES šalių lengvųjų automobilių parko atnaujinimo politiką. / In the Master’s Thesis, there is analyzed the renewal policy for Lithuanian car fleet under ecological approach. There are set renewal issues of Lithuanian car fleet and delivered proposals for the solution of the following issues. In the theoretical part under theoretical aspect there is researched the renewal necessity for the car fleet through the review of scientific literature and legal acts of the European Union and Lithuania, which regulate the implementation of environmental protection programmes in the field of transport. There are analyzed the most significant data related to the following transport sector and assessed the renewal situation of the car fleet in Lithuania under ecological approach and its comparison with the EU countries. In the third part there is carried out statistical analysis of data and comparative analysis of the situation, and analyzed experts’ approach towards the renewal policy of the car fleet in Lithuania and the EU countries.

Globalizacijos sukeltas konkurencijos augimas, žinių ekonomikos plėtra iškelia specialistams ir kitiems darbo rinkos atstovams naujus reikalavimus: norėdami išlikti kompetentingi savo srityse jie privalo nuolat gilinti įgytas žinias ir tobulinti profesinius įgūdžius, greitai prisitaikyti prie kintančių darbo veiklos reikalavimų. Šiandien darbdaviai pageidauja, kad įmonėse ir įstaigose dirbtų ne tik aukšto lygio profesionalai bet ir kūrybiški, inteligentiški darbuotojai mokantys pritaikyti savo žinias ir gebėjimus naujuose situacijose, pastebintis problemas, darantys pagrįstus sprendimus, sugebantys orientuotis sudėtinguose socialiniuose santykiuose, gebantys bendrauti ir bendradarbiauti bei besimokantys visą gyvenimą (Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 2007 – 2013m., 2006). Tyrimo objektas. Švietimo organizacijų vadovų vadybinių kompetencijų raiškos ypatybės. Hipotezė. Šiuolaikinis švietimo įstaigų vadybinių kompetencijų taikymas praktinėje veikloje nepakankamai daro įtaką organizacijų konkurencingumui ir prisitaikymui prie darbo rinkos pokyčių. Tyrimo tikslas. Ištirti švietimo organizacijų vadovų vadybinių kompetencijų raiškos ypatybes skatinant organizacijos konkurencingumą. Tyrimo uždaviniai. 1. Remiantis moksliniais šaltiniais išanalizuoti vadybinių kompetencijų sistemą ir jų turinį. 2. Išanalizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą reglamentuojančius dokumentus ir mokslinę literatūrą. 3. Išsiaiškinti vadybinių kompetencijų modelių taikymą švietimo organizacijos ... [toliau žr. visą tekstą] / Competition caused by globalization, growth and development of economy knowledge brings the new requirements to the professionals and other representatives of the labor market: wanting to remain competent in their own range they must constantly extend acquired knowledge and elaborate professional skills, quickly accommodate to intermittent requirements of business activities. Today employers are requesting for work in enterprises and institutions not only high level professionals but also creative, intelligent employees who are able to apply their knowledge and skills in new situations, noting problems, affecting based choices, able to navigate in a difficult social relationships, able to communicate and collaborate, also lifelong learning (Human Resources Development Operational Program 2007 – 2013, 2006). Examination subject. Managerial competencies expression features of education organizations leaders. Hypothesis. The application of modern educational institutions managerial competencies in practical activities has not been insufficiently influence for the organization’s competitiveness and adaptation to the labor market changes. The aim of examination. To investigate the managerial competencies expression features of education organizations leaders by promoting competitiveness of the organizations. Research tasks. 1. Analyze the system of managerial competencies ant its content according to scientific sources. 2. Analyze the documents and scientific literature of the... [to full text]

Magistro studijų baigiamąjį darbą sudaro: 62 puslapiai, 37 paveikslai, 12 lentelių, 60 šaltiniai, 4 priedai. Tyrimo objektas – kaimo socialinė infrastruktūra. Tyrimo tikslas – įvertinus Alytaus rajono gyventojų poreikius ir kaimo socialinės infrastruktūros sektorių būklę parengti socialinės infrastruktūros valdymo gerinimo scenarijus. Uždaviniai: 1. Atskleisti teorinius kaimo socialinės infrastruktūros valdymo aspektus. 2. Išanalizuoti Alytaus rajono kaimo socialinės infrastruktūros sektorių būklę. 3. Ištirti ir išanalizuoti Alytaus rajono gyventojų nuomonę apie kaimo socialinės infrastruktūros objektų tinklą ir paslaugas. 4. Nustatyti pagrindines kaimo socialinės infrastruktūros gerinimo kryptis siekiant Alytaus rajono darnios plėtros. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė, indukcija ir dedukcija, SSGG ir SOR analizės, grupavimas, grafinis vaizdavimas ir scenarijai. Buvo suformuota reprezentatyvi atranka, taikant atsitiktinės klasterinės atrankos tipą. Statistiniam tyrimo duomenų apdorojimui pasitelkta programinė įranga SPSS 14.0 (Statistical Package for Social Sciences). Tyrimo laikotarpis: 2006 – 2011 m. Pirmoje darbo dalyje buvo atlikta kaimo socialinės infrastruktūros (KSI) valdymo analizė, sukurtas KSI valdymo procesas, identifikuoti valdymą lemiantys veiksniai. Antroje darbo dalyje išanalizuota Alytaus rajono socialinės infrastruktūros būklė 2006 – 2011 m. ir atlikta anketinė apklausa (2010 – 11 – 01/... [toliau žr. visą tekstą] / Final work of University Master studies consists of 62 pages, 37 figures, 12 tables, 60 references, 4 appendices. The work is written in Lithuania. Research object: rural social infrastructure. The aim of the research: to assess the population needs and condition of rural social infrastructure sector in Alytus district, to develop rural social infrastructure, to improve the management scenario. Objectives: • To explore the theoretical peculiarities of rural social infrastructure management; • To analyze the condition of social infrastructure sector in Alytus district; • To investigate and analyze the public opinion on the rural network and services of social infrastructure in Alytus district; • To identify the main direction of rural social infrastructure improvementr for sustainable development of Alytus district. Research methods: analysis and synthesis of scientific literature and statistical data, questionaire, the SWOT and SOR analyses, graphical representation, induction, deduction, graphic image and Scenario. The representative sample was formed on using random cluster sampling type. Statistical survey involving a data processing software SPSS 14.0 (Statistical Package for Social Sciences). Research period: 2006 – 2011. Research results: The first part analyzes theoretical concepts of rural social infrastructure (RSI) and its management. RSI management process is created and the factors of RSI management are identified. The second part analyzes the state... [to full text]

Aim of study – to identify the means of agricultural intensification, intensification level and determine tendency of variation. Tasks: 1. To analyze literature sources about treatment of agricultural intensification. 2. To estimate agricultural intensification and intensification level and its factors in EU countries. 3. To estimate agricultural intensifications influance to its surounding enviroment. 4. To substantiate agricultural intensifications and ekstensifications interaction means by link to sustainable development. Methods of the research – logical comparable analysis and synthesis of scientific literature, statistical and mathematical (even correlation analysis) and graphics methods.

The investigation of state economic policy in the context of integration processes in the EU is becoming more important, particularly as regards ground-taking and preventing possible negative effects for the separate EU countries. It is also clear that there is a lack of adequate theoretical models and solutions for responding to modern challenges, which would allow to evaluate complexly the efficiency of state economic policy of the EU countries in different phases of preparation, grounding, and implementation. Therefore this doctoral dissertation is devoted to the efficiency of state economic policy in the context of integration processes in the EU. The research is focussed on a theoretical study and identification of the factors of efficiency of state economic policy, as well as the identification of potential measures of performance of state economic policy of EU countries in the context of integration processes in the EU; it provides for a macrosimulation model, allowing to evaluate the impact of the identified factors on the efficiency of state economic policy of the EU countries, it also evaluates the impact of the identified factors on the efficiency of state economic policy in selected for research EU countries and offers recommendations regarding the directions of the implementation of state economic policy for increased efficiency of state economic policy of EU countries in the long term perspective. / Vis svarbesni tampa valstybės ekonominės politikos tyrimai integracinių procesų ES kontekste, ypač siekiant pagrįsti ir neleisti pažeisti atskirų ES šalių interesus. Taip pat akivaizdu, kad šiuo metu stokojama šiuolaikiniams iššūkiams adekvačių teorinių modelių ir sprendimų, skirtų kompleksiškai vertinti ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumą įvairiose šios politikos rengimo, pagrindimo ir įgyvendinimo stadijose. Todėl ši daktaro disertacija skirta valstybės ekonominės politikos efektyvumui integracinių procesų ES kontekste. Tyrimo metu atlikus teorinę studiją identifikuoti valstybės ekonominės politikos efektyvumo veiksniai, identifikuotos ES šalių galimos valstybės ekonominės politikos vykdymo priemonės integracinių procesų ES kontekste, sukurtas makrosimuliacinis modelis, leidžiantis įvertinti identifikuotų veiksnių poveikį ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui, įvertintas identifikuotų veiksnių poveikis tyrimui atrinktų ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui bei pasiūlytos valstybės ekonominės politikos vykdymo kryptys ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui ilgalaikėje perspektyvoje padidinti.