Research object – economical subjects, which have used SAPARD support in Lithuania. Research aim – to evaluate the usage of the support funds for rural regional development. Objectives: 1. Based on the analysis of the scientific literature, to overview the theoretical aspects of the regional politic. 2. Identify the types of the support funds and their principles. 3. To analyse the distribution of the support between the Lithuania regions. 4. To identify the advantages and disadvantages of the support in the region of Panevėžys. Research methods: analysis, synthesis, data analysis, survey research, interview, graphic presentation. Based on the analysis of Lithuanian and foreign scientific literature sources, the review of types of European Union support funds and their principles is presented in the paper. Besides, it is presented the evaluation of the significance of support funds to the rural regional development and analysis of SAPARD funds distribution in Lithuanian regions, paying the biggest attention to the investigation of advantages and disadvantages of the above mentioned support.

Bakalauro baigiamajame darbe analizuojamas Leader programos įgyvendinimas Radviliškio rajone. Pirmoje bakalauro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjami kaimo plėtros įgyvendinimo aspektai, pasitelkiant Lietuvos ir užsienio autorių įžvalgas atskleista kaimo plėtros samprata bei raida. Atskleista Leader metodo samprata, apžvelgti metodo principai, įgyvendinimo etapai. Taip pat šioje dalyje išanalizuotas Leader programų įgyvendinimas Lietuvoje. Empirinėje bakalauro baigiamojo darbo dalyje atliekama Leader programos įgyvendinimo Radviliškio rajone situacijos analizė, analizuojama vietos plėtros strategija bei jos įgyvendinimas. Taip pat atliekamas VVG veiklos vertinimas procesų aspektu. Kokybinių duomenų rinkimo metodas – formalizuotas interviu su informantais (vietos veiklos grupės atstovais, seniūnijų seniūnais ir bendruomenės pirmininkais) ir su ekspertu (Šiaulių univeriteto socialinių mokslų fakulteto dėstytoju, Kaimo plėtros tyrimų centro direktoriumi). Remiantis teorinėje dalyje aprašytais Leader metodo principais, sukonstruotas tyrimo instrumentas – interviu klausimynas. Jo pagalba apibrėžiamos Leader programos įgyvendinimo Radviliškio rajone tobulinimo galimybės, vietos plėtros strategijos įgyvendinimo problemos, jų priežastys, nustatytos strategijų tobulinimo galimybės. Atlikta Leader principų bei neurbanizuotų vietovių funkcijų įgyvendinimo Radviliškio rajone analizė, bei stiprybių ir galimybių analizė. / There is analyzed realization of Leader programme in Radviliškis area in this Bachelor’s thesis. There are analyzed aspects of realization of rural development in the first part of Bachelor’s thesis. Also, through some insights of Lithuanian and foreign authors and opinion, conception and evolution of rural development is revealed. The conception of Leader method is revealed, principles of this method and stages of implementation are reviewed. Moreover, the Leader programme realization in Lithuania is analyzed in this part of Bachelor’s thesis. In empirical part of this Bachelor’s thesis the situational analysis of Leader programmes’ realization in Radviliškis area is performed, local development strategy and its implementation are analyzed. Moreover, local activity groups performance is evaluated by aspects of processes. The method of qualitative data collection – formalized interview with informants (representatives of local activity group, elders of parish and councils of communities) and with an expert (Šiauliai university Social Sciences Faculty, Rural Development Research Center Director). The survey instrument – interview questionnaire – was designed basing on principles of LEADER method in theoretical part of Bachelor’s thesis. The opportunities for improvement of Leader programme realization, the realization problems and their causes of local development strategy in Radviliškis area are defined, the opportunities for strategies improvement are set. The analysis of... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistema. Analizuojant teisinius, biurokratinius bei percepcinius užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistemos veiksnius, siekiama identifikuoti dabartinę šios sistemos būklę ir numatyti jos tolesnės raidos perspektyvas. Darbe taip pat pateikiama rekomendacijų ir konkrečių priemonių, kurių įgyvendinimas potencialiai prisidėtų prie šalies užsienio politikos strateginio planavimo ir valdymo sistemos plėtros. / In the context of more complicated process of Lithuanian international environment it is getting more difficult to draw a line between foreign and home policy. On the traditional foreign policy agenda new items are to be seen (e.g. terrorism, international migration, etc.) obviously, new activity models are required to deal with these problems successfully. The sector of foreign policy becomes a linking chain that makes it possible to combine inner and outer environmental dynamic processes as well as to more effectively implement national interests. That is why it is extremely important to ensure the efficiency of mechanisms for forming and implementing foreign policy. The work is based on a presumption that the effective planning and management are to be indispensable condition for successful foreign policy. The aim of the work is to estimate the situation in strategic planning and management of foreign Lithuanian policy and to find out if there is any evidence of the development in this particular area. The objectives of the work are: a) to analyze the institutional structure of the strategic planning and management in the Lithuanian foreign policy; b) to investigate the contents of strategic documents; c) to identify the shortcomings in the process of strategic management as a whole and in its separate chains; d) to estimate the situation in the system of strategic management and to characterize its perspectives for future development; e) to give recommendations on how to... [to full text]

Darbe siekiama nustatyti optimaliausias socialinio būsto politikos įgyvendinimo priemones, kurias būtų galima pritaikyti Lietuvoje, norint patenkinti didelę socialinio būsto paklausą. Nagrinėjant šiuo metu vykdomų priemonių pasiektus rezultatus, įvertinamas jų produktyvumas, efektyvumas, veiksmingumas ir tinkamumas. Atsižvelgiant į atlikto vertinimo išvadas, siūlomos galimos priemonių alternatyvos, kurios leistų pasiekti geresnių rezultatų socialinio būsto politikos įgyvendinimo srityje. / This paper aims to assay Lithuania’s social housing policy measures of implementation in the respect of theirs appropriateness in declining the great demand for social dwelling. Statistical data show, that in 2006 in Lithuania about 16 000 families were in the waiting list of applicants for renting the municipal social dwelling. In this paper two hypotheses are raised. First, that the implementation of social housing policy in Lithuania is unsuccessful due to the opted measures, which are inappropriate for declining the demand for social dwelling. Second, it is hypothesized that the implementation of social housing policy in Lithuania could be successful and the decline of the demand for social dwelling could be achieved if the alternative measures were selected. In order to prove the mentioned hypotheses the main tasks of this study are: • To determine the social housing policy key measures, which are implemented at the moment in Lithuania; • To evaluate these measures according to the theoretical model, which was composed for this case of evaluation; • To propose the alternative measures; • To analyze the alternatives under the cost and efficiency method; • To suggest the recomendations for future implementation of social housing policy in Lithuania. In 2004 The Government of Lithuania approved The Housing Strategy which involved the definition of measures that would be implemented to meet the objectives of the social housing policy. According to this Strategy and in order... [to full text]

„Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas: pokyčiai po 2004 metų NATO ir ES plėtros“ Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Lietuva intensyviai plėtojo politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis, kurios, teikdamos politinę, finansinępraktinę paramą, siekė padėti Lietuvai siekti jos integracijos į ES ir NATO tikslų. Prieš 2004 m. „dviguba“ plėtra buvo matoma kaip iššūkis Lietuvos Šiaurės šalių bendradarbiavimui. Politiniuose Lietuvos ir Šiaurės šalių sluoksniuose buvo akcentuojama, kad „dviguba“ plėtra Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimui suteiks naują kokybę, pakels jį į aukštesnį lygmenį. Tuo tarpu akademikai buvo labiau skeptiški ir teigė, jog kartu su plėtra Lietuvos – Šiaurės šalių bendradarbiavimas, kaip pasiekęs savo tikslus, gali nunykti. Tad šio problema – kaip pakito Lietuvos bendradarbiavimas su ŠŠ politinio, karinio ir ekonominio bendradarbiavimo plotmėse ir ar Lietuvos narystė ES ir NATO buvo svarbūs veiksniai, turintys įtakos šių pokyčių atsiradimui? Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip pakito Lietuvos ir ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas po 2004 m. ES ir NATO plėtros ir kokią įtaką „dviguba“ plėtra turėjo šių pokyčių atsiradimui. Darbo tyrimo objektas - Lietuvos – ŠŠ politinis, karinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, darbe keliami tokie uždaviniai: • Aprašyti, kaip tarptautinį bendradarbiavimą aiškina dvi tarptautinių santykių prieigos – neorealizmas ir pliuralizmas •... [toliau žr. visą tekstą] / „Lithuania's - Nordic Cooperation: Changes after the EU and NATO Enlargement in 2004“ Since the restoration of independence in 1990 Lithuania has been developing extensive political, military and economic relationship with the Nordic countries. Nordic countries provided Lithuania with political, financial-practical support by which they aimed mainly to promote Lithuania’s integration’s to the EU and NATO goals. Thus, the “dual” enlargement was seen as a challenge to Lithuania’s – Nordic cooperation. In political (Lithuanian and Nordic) levels the “dual” enlargement was accentuated as a possibility to bring a new quality to Lithuania’s-Nordic cooperation. However, some academics were more skeptical and claimed that after the dual enlargement this cooperation could wither away as far as the targets of this cooperation were supposed to be fulfilled with the enlargement. Thus, the problem of the study is formulated as follows: how Lithuania’s – Nordic cooperation has changed after the “dual” enlargement and if Lithuania’s membership in the EU and NATO contributed to the rise of these changes? As far as the topic of the changes of Lithuania’s-Nordic cooperation is rather unexplored in the academic literature, the purpose of the study is formulated as follows: to analyse the changes of political, military and economic Lithuania’s – Nordic cooperation after the “dual” enlargement and to evaluate the impact of the “dual” enlargement to the uprise of these changes. Lithuania’s –... [to full text]

Darbe stengiamasi išsiaiškinti, kokiais būdais įvairios socialinės ir kultūrinės grupės vertina praeities reliktus. Postuluojant socialinio kultūros paveldo verčių konstravimo idėją tyrime bandoma per socialinių institutų genezę ir raidą išsiaiškinti priežastis, kodėl vieni žmonės kultūros paveldo vertę įžvelgia pačiame objekte, jo išvaizdoje ir fiziniame materialume, kiti, tuo tarpu, linkę manyti, kad paveldas yra tai, ką norime matyti paveldu? Kokios yra socialinės skirtys tarp „vidinių“ ir „išorinių“ paveldo verčių? Darbe aiškinamasi, kaip institucionalizuoti diskursai tampa paveldo verčių priežastimi ir sukelia įvairius nesutarimus ne tik tarp visuomenės ir paveldo specialistų, bet ir pačių profesionalų tarpe. Chronologiškai ir problemiškai tiriami keturi, iš esmės skirtingi, tačiau tuo pačiu ir tampriais poveikių ryšiais susiję santykiai su praeities reliktais: teisinis-administracinis, mokslinis, visuomeninis ir komercinis. Nuo XIX a. antros pusės Profesionalusis paveldo diskursas vienija administracinį-teisinį ir mokslinį santykius ir vis dar tebėra gyvybingas nacionalinių paveldosaugų lygmeniu. Tam įtakos turi ir šiame darbe atskleidžiamas konfrontatyvus oficialiosios paveldosaugos pobūdis. Kita vertus, komercinis santykis iliustruoja iš pirmo žvilgsnio priešingus postmodernios visuomenės poreikius. Geriau įsigilinus galima pastebėti, kad komercija sėkmingai interpretuoja oficialiosios paveldosaugos įprasmintas paveldo vertes, tik daro tai savais postmodernizmui... [toliau žr. visą tekstą] / This work intends to reveal the ways that social and cultural groups attribute various types of values to the objects remaining to us from the past. The research is based on the idea of social constructing and tries to dig in to the past of different social institutes in order to understand why some people admire the past relicts for its “internal” value and others do not. Work examines different discourses as a way’s of institutionalized thinking in M. Foucault’s sense and tries to reveal the reasons of today’s misunderstandings that a common among heritage professionals and society and even specialists themselves. The research chronologically and problematically analyzes four different and at the same moment interconnected approaches to the phenomena of cultural heritage: administrational, academic, societal and commercial. Analysis of those approaches suggests some insights on the origin of social factors of cultural heritage valuing. On the basis of Authorized Heritage Discourse the unity of administrational and scholar methods is still vital in national heritage protection systems and one of the objectives of this work was to examine the most common ways of different “innate” values getting into conflict. The research successfully illustrates how academic approach to the past influences heritage politics and what role it takes in value identification and legitimating the role of specialists. The transcendence of Modernity to Postmodernity simultaneously in society and in... [to full text]

Apgyvendinimo paslaugų verslo sfera pagal augimą yra trečiasis tarp Lietuvos ūkio sričių po apdirbamosios pramonės ir prekybos. Jo augimas prilygsta bendram ūkio augimui. Nors ir kaip sparčiai šis sektorius plečiasi, Lietuvos viešbučių asociacija (LVRA) prognozuoja, kad apgyvendinimo paslaugų verslas Lietuvoje vis dar turi kur plėstis. Negalima sakyti, kad šiandien yra pakankamai viešbučių ir kitų apgyvendinimo formų. Lietuvoje toks verslas traktuojamas kaip prioritetinė šaka. Pastaraisiais metais pastebima, kad Lietuva tampa patrauklia turizmo šalimi, padidėjo atvykstančiųjų srautas. Tai puikios sąlygos plėsti apgyvendinimo paslaugų verslą, bet tam reikia žinoti, kur plėtros potencialas yra didžiausias. Taigi darbo tikslas – įvertinus apgyvendinimo paslaugų rinką Lietuvoje, išsiaiškinti jos plėtros galimybes. Darbo objektas – apgyvendinimo paslaugos. Siekiant iškelto tikslo, yra nagrinėjami tokie uždaviniai: • ištirti teorinius apgyvendinimo paslaugų verslo aspektus; • išanalizuoti apgyvendinimo paslaugų rinkos situaciją Lietuvoje; • atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti apgyvendinimo paslaugų rinkos plėtros galimybes Lietuvoje; • Pateikti apibendrintus tyrimo rezultatus. Atlikus praktinį viešbučių sektoriaus plėtros galimybių Lietuvoje tyrimą išsiaiškinta, jog iki šiol apgyvendinimo paslaugų paklausa didėjo, tuo pat metu didėjant ir pasiūlai. Dauguma paklaustų viešbučių savininkų mano apgyvendinimo paslaugos Lietuvoje turi geras plėtros perspektyvas, bet šiuo metu nėra tam... [toliau žr. visą tekstą] / Business area of accommodation services is the third Lithuanian economic sector, according to the growth, following the manufacturing and trade. Its growth corresponds to general economic growth. However rapidly this sector is expanding, the Lithuanian Association of Hotels (LVRA) predicts that the business of accommodation services in Lithuania should continue expanding. It cannot be said that today we have enough hotels and other accommodation forms. Such business is treated as a priority branch in Lithuania. Recently it was noticed that Lithuania is becoming an attractive tourism country, and the incoming flow has increased. These are excellent conditions to expand the business of accommodation services, but this needs knowing where the expansion potential is the biggest. Thus the purpose of the work is after evaluating the market of accommodation services in Lithuania to learn its expansion possibilities. The object of the work is the accommodation services. In order to achieve the goal, the following tasks are analyzed: • To analyse the theoretical aspects of the business of accommodation services; • To learn the situation of the Lithuanian market of accommodation services; • To do the survey in order to learn the expansion possibilities of the Lithuanian market of accommodation services; • To present the generalized research results. The practical research on the expansion possibilities of hotel sector in Lithuania revealed that the demand for accommodation services has... [to full text]

Didėjant urbanizacijos mastams, būtina akcentuoti darnų miestų vystymąsi. Dažniausiai literatūroje nagrinėjami ekologiško ir kompaktiško miestų modeliai. Analizė atskleidžia, jog pagrindiniai jų principai yra mišrios paskirties žemės naudojimas, išvystytas visuomeninis transportas bei dviračių takai, didelis tankumas, viešųjų erdvių prieinamumas, gamtos resursų išsaugojimas, ekonominis, socialinis ir ekologinis stabilumas. Baigiamajame darbe nagrinėjami šie du miestų modeliai, socialiniai veiksniai bei nurodoma monitoringo svarba planuojant miesto plėtros tendencijas. Elektrėnų savivaldybės pavyzdžiu išskiriami situacijos vertinimo indikatoriai, naudojami bendrajame savivaldybės plane. Baigiamajame darbe išanalizuoti pagrindiniai principai ir išskirti pagrindiniai subalansuotos plėtros įvertinimo kriterijai, bei nustatyta, kad galima išsami miesto subalansuotumo analizė kombinuojant išskirtus kriterijus. / With increasing the scale of urbanization, it is necessary to focus on sustainable development of the city. The ecological and compact models of the city are common issue in the literature. Main principles of these models are mixed land use, good quality of public transport and opportunity for bicycling, high density, access of public spaces, and conservation of natural resources, economical, ecological and social stability. There are distinguished indicators of state evaluation of Elektrenai municipality as an example. The article examines two urban models, social factors and the importance of monitoring in the urban planning process. In the article, basic principles are analyzed and main sustainable development evaluation criteria are emphasized.

This thesis analysis the funding possibilities from structural funds for the development of water management in villages as well as different legal acts and international covenants whose regulations corresponds the project The Development of the System for Collecting Waste Water in Kirdoniai Village of Birzai District. It also analysis whether this project corresponds the SPD, its impact on the environment and the EU horizontal politics. In this thesis a lot of data are used, which were processed using ordinary statistical methods along with cost-benefit analysis recommended by the European Commission and the method proposed by the Environmental Project Management Agency used for financial and economic analysis. For data processing DAM and the MS Excel programmes were used. During the research the characteristics of Kirdoniai Village territory in Birzai district were analysed as well as the existing situation of drink water supply and the collection of waste water. It was also examined who could benefit from this project, what problems could this project solve. The formulation of the investment project was carried out. The research results were used by the Municipality Administration of Birzai district, which submitted the application according to the 1st priority “The development of social and economic infrastructure”, the 1.3 measure “The improvement of environment’s quality and the prevention of environmental damage” of activities’ group “The supply of drink water and... [to full text]

Magistro darbe yra suformuluotos Lietuvos žiniomis grįstos ekonomikos plėtros tendencijos ir perspektyvos, tiriant Lietuvos ir užsienio autorių bei institucijų teorinius, teisinius ir praktinius aspektus, sietinus su ekonomikos transformacijos procesais, apimančiais: globalizacijos ir regionalizacijos poveikį visuotinei raidai ir pažangai; žiniomis grįstos ekonomikos svarbą Europos Sąjungos šalių konkurencingumui; žiniomis grįstos ekonomikos teisinius ir strateginius aspektus; sąveikos tarp darnaus vystymosi principo ir žiniomis grįstos ekonomikos svarbą, siekiant ilgalaikio šalių konkurencingumo; žiniomis grįstos ekonomikos sampratos raida, raiškos ir skvarbos vertinimu bei vertinimo modeliais. Nustatytas Lietuvos žinių raiškos vertinimas Europos Sąjungos šalių kontekste, analizuojant statistinius duomenis, sietinus su Ekonominio ir socialinio palankumo, inovacijų politikos vystymo, novatoriško verslo plėtros ir informacinių komunikacinių technologijų įtraukimu. / This master‘s final paper formulates tendencies and perspectives of knowledge based economy in science works and researches of Lithuania’s and foreign scientists. There were made the definition, analyzing the statistical data of Lithuanian knowledge in the context of European Union, associated with economic and social acceptability, innovation policy and innovative business development and involvement of information and communication technologies. Combining quantitative and qualitative methods, there were made SWOT analysis of Lithuanian knowledge-based economy system and conceptualized the set of incentives of knowledge-based economy in Lithuania.