<p>The individual educational plan (IEP) is a document used in Swedish schools. The purpose of the document is to help and support students who have difficulties in their schoolwork in various ways. In my experience, the student does not always understand the importance of establishing an IEP as a support and help at school. In this study I try to understand the students’ experience of its relevance and purpose and the impact which can be achieved by an IEP. Four students took part in the study, and below you will find a few of the questions asked in the study:</p><p> </p><ul><li>What does it feel like as a student to obtain an IEP? </li><li>What experiences do students have of IEPs?</li><li>As a student what are your ideas when it comes to coping with the measures described? Are they opportunities or obstacles? </li></ul><p> </p><p>In my review of surveys and literature IEPs are examined from different points of view by writers who especially bring up the situation of students and young people in the society they live in, which affects their situation in the daily schoolwork in different ways.</p><p>The result of the study shows that the students expect their IEPs to help them, but they do not seem to find any strategy for the work. The students describe that it feels good that the problems are brought to light, but at the same time they realize that it will be hard work to reach the target, as they look upon their previous achievements in school as a problem. Finally the question is asked whether an IEP should really be made for students who are absolutely fed up with school and who feel that they do not have much choice when it comes to influencing their school situation on the whole?</p>

The purpose of this study is to gain additional knowledge and a greater understanding of pupils experiences of joining a special teaching group.  The study focuses on pupils with special needs and the ambition has been to get a student perspective of how they perceive their education with special support. In addition, the study is concerned with how pupils perceive their special support and whether this has any relevance to their learning, development and future goals. This study is based on Urie Bronfenbrenners theory The ecology of human development. The theoretical perspective highlights the interaction between the pupils and the school environment, which is important for development and learning. The study is based on a qualitative research method in the form of interviews. Ten pupils from two different municipalities have been interviewed. The results show that pupils are positive to the special form of teaching in smaller groups and consider their present situation better than their earlier experience of regular curriculum in large classes. In the special education groups the pupils are able to acquire the knowledge and skills they need in order to achieve their future goals. / Uppsatsens syfte har varit att få ökad kunskap och större förståelse om elevers upplevelser av att gå in en särskild undervisningsgrupp. Studien handlar om elever i behov av särskilt stöd och utgångspunkten har varit att få ett elevperspektiv på hur de upplever sin skolgång med särskilt stöd och belysa deras positiva respektive negativa upplevelser om sin särskilda undervisningsform samt i den ordinarie undervisningen i sin dåvarande klass. Uppsatsen kretsar kring hur eleverna upplever sitt särskilda stöd och huruvida den har någon betydelse för deras lärande och utveckling. Dessutom huruvida eleverna känner att skolan erbjudit tillräckligt med resurser, för att uppnå deras framtida mål. Uppsatsens teoretiska perspektiv belyser samspelet mellan eleven och dess närmiljöer vilket är betydelsefullt för att utveckling och lärande ska ske. Undersökningen baseras på en kvalitativ forskningsmetod i form av intervjuer. Där tio högstadieelever från två olika kommuner har intervjuats. Resultatet av studien visade att eleverna var mer positiva till den särskilda undervisningsformen i en mindre grupp än med den ordinarie undervisningen i stor klass. I den särskilda undervisningen kunde eleverna tillgodose sig kunskaper och färdigheter till skillnad från den ordinarie undervisningen. Den särskilda undervisningen i skolan har haft stor betydelse för deras framtida mål.

Education reform changes taking place in Lithuania, one of the main tasks of this reform became the reorganization of education of children with special needs. The reorganization of special education changes not only the state of children with special needs but also the whole educational system. The isolation of these children that existed before the reorganization objected the principle of equal learning opportunities. The accepted child’s birthright to live in his/her own family, to be brought up in familiar environment which meets his/her needs. It became the main assumption of disabled children integrated learning at secondary schools. More and more children, having cerebral palsy (CP), are being educated at secondary schools. Despite big attempts to create optimal conditions for educating these children, it is not always successful. The author of this work was interested in difficulties that children of this category, their pedagogues, parents and classmates meet with, when these children are educated to integrate into secondary schools. Aim of research: to view and to evaluate providing complex help to children, having CP, integrating into secondary schools. Object of research: education of children having children cerebral paralysis at integrated secondary schools. Aims of research: 1. Evaluate special educational needs of children who took part in this research. 2. To find out the breaches of educating children with CP at secondary schools. 3. Referring to... [to full text]

Darbe atlikta teorinė specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų kokybės sampratos (ir ugdymo paradigmų kaitos įtaką pagalbos kokybei) bei veiksnių, sąlygojančių specialiąją pedagoginę pagalbą analizė. Iškeltos hipotezės, kad teikiamos specialiosios pedagoginės pagalbos lygis atitinka specialiosios pedagoginės pagalbos vartotojų poreikius. Tikėtina, jog specialiosios pedagoginės pagalbos teikėjų ir vartotojų požiūris į pagalbos veiksmingumą skirtingas. Taikyti anketinės apklausos metodai (standartizuota apklausa raštu, pusiau standartizuota apklausa). Tyrimo rezultatai grindžiami statistine tikimybine duomenų analize (aprašomoji statistika, faktorinė analizė). Tyrime dalyvavo 15 mokyklos vadovų, 100 bendrųjų pedagogų, 6 specialieji pedagogai, 120 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių. Empirinėje dalyje nagrinėjama specialiųjų pedagogų funkcijų įgyvendinimo galimybių būklė ir poreikis, bendrųjų pedagogų, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių požiūrių apie specialiosios pagalbos veiksmingumą. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Palankiausiai galimybes vykdyti specialiojo pedagogo funkcijas vertina mokyklos vadovai. Nepalankiausiai– specialieji pedagogai. Visi respondentai galimybes įgyvendinti funkcijas vertina palankiai. Palankiausiai vertinamas darbas su specialiųjų poreikių vaikais, administracija, pedagogais, dokumentų tvarkymu. Nepalankiausiai vertinama funkcija – bendravimas, bendradarbiavimas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical conception of special educational help services’ quality (and the influence of education paradigms changing to help quality) and the analysis of factors, conditioning special educational help are done in this work. The hypotheses that a level of rendering special educational help satisfies the requirements of special educational help users are raised. It is believed that a view of special educational help users and givers to effectiveness of assistance is different. The methods of questionnaire inquest are used (a standardized poll in writing, a demi- standardized poll). The results of the research are predicated on the analysis of statistical probability data (descriptive statistics, factor analysis). 15 headmasters, 100 teachers, 6 special pedagogues, 120 students having special educational needs participated in the research. A condition and requirement of special pedagogues functions realization possibilities, views of teachers and students having special educational needs about effectiveness of special help. The main conclusions of empiric research: 1. Headmasters rate the possibilities to do special pedagogue functions the most kindly. The most unkindly – special pedagogues. All respondents rate kindly the possibilities to realize the functions. Work with special needs students, administration, pedagogues, documents is rated the most kindly. The most unkindly rated function is communication, collaboration with... [to full text]

Darbe atlikta teorinė specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo individualizavimo samprata ir analizė. Iškelta hipotezė, kad ugdymo individualizavimo problemos glaudžiai susiję su bendrojo lavinimo pedagogų gebėjimais, įvertinant mokinio gebėjimus, parenkant pagal jo gebėjimus mokymo tikslus, ugdymo turinį, metodus ir būdus bei pasiekimų vertinimo kriterijus. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ugdymo pedagogų, mokytojų dalykininkų bei specialiųjų pedagogų ir logopedų nuomones apie ugdymo turinio individualizavimą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Tyrime dalyvavo 22 pradinių klasių pmokytojai, 33 aukštesniųjų klasių mokytojai, 16 specialistų. Empirinėje dalyje nagrinėjamos adaptuotos matematikos ir lietuvių kalbos ugdymo programos, parengtos 2007- 2010 m. m. Svarbiausios tyrimo išvados: 1. Ugdymo individualizavimas įvardijamas kaip prieinamumo principas, reiškiantis jog mokymo turinys pritaikomas, kad atitiktų skirtingas mokinių savybes ir kiekvienam padėtų siekti geresnių rezultatų. Individualizuojant specialiųjų poreikių mokinių ugdymąsi svarbu ne tik ugdymo turinys, bet ir mokymo metodai, paruoštos individualizuotos užduotys, kurias atlikdami jie mažai skirtųsi nuo bendraamžių. 2. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visiems pedagogams pakanka turimų žinių, rengiant... [toliau žr. visą tekstą] / In the work was accomplished theoretical individualized analysis of the special educational needs of pupils. The hypothesis is broached that individualized education issues are closely linked to general education teachers’ skills, assessing student skills, according to the choice of the skills training objectives, training content, methods and techniques and outcomes of assessment criteria. Questionnaire survey method was conducted with the aim - to explore secondary school teachers in primary education, objective teachers and special education teachers and speech therapists views on the individualization of the curriculum for pupils with special educational needs. The analysis of the adapted program was made. The study included 22 primary school teachers, 33 higher school teachers, 16 specialists. Key findings: 1. Individualization of training is identified as the principle of availability, meaning that the curriculum is adapted to suit different students’ features, and each contributes to improved results. Individualization of education for students with special needs is not only educational content but also teaching methods prepared a custom tasks for which they are doing little different from their contemporaries. 2. The study showed that not for all schoolmasters suffice the available knowledge in the preparation of the adapted curriculum. Most of the schoolmasters who are preparing adapted programs they take account of... [to full text]

Magistro darbo santrauka Darbe atlikta teorinė specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tenkinimo ir pedagogų įsitraukimo į šių mokinių ugdymo procesą samprata ir analizė. Iškelta hipotezė, kad dauguma mokytojų (tiek žemesniųjų, tiek aukštesniųjų klasių) yra linkę įsitraukti į specialiųjų poreikių tenkinimo procesą. Anketinės apklausos bei interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ugdymo pedagogų ir mokytojų dalykininkų bei specialiųjų pedagogų požiūrį apie pedagogų į(si)traukimą į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą. Tyrime dalyvavo 85 pradinio ugdymo pedagogai, 81 mokytojas dalykininkas ir 3 specialieji pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjami pradinio ugdymo pedagogų, mokytojų dalykininkų bei specialiųjų pedagogų požiūriai apie pedagogų įsitraukimą į specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių ugdymą. Svarbiausios tyrimo išvados: 1. Atlikus literatūros ir dokumentų analizę paaiškėjo, kad pedagogas privalo suteikti pagalbą visiems SUP mokiniams, tačiau tinkamai ir kokybiškai įsitraukti į šių mokinių ugdymą lemia keletas dalykų: susipažinimas su specialųjį ugdymą reglamentuojančiais dokumentais; gebėjimas atpažinti, analizuoti ir vertinti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius; gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų mokinių gebėjimų ir poreikių; tinkamas ugdymo proceso organizavimas bei komandinis darbas (įsitraukimas) su SUP mokiniais ir jų tėvais. 2. Bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The work presents theoretical conception and analysis of children’s with special educational needs satisfaction and pedagogues’ involvement into process of such children’s education. The hypothesis has been raised, that most of the teachers (both of junior, and senior classes) tend to involve in meeting the children’s special educational needs. Using methods of survey and interview a special investigation has been carried out with a purpose to examine the level of primary teachers’, discipline teachers’, as well as special educators’ involvement into the process of children’s with special educational needs development. 85 primary teachers, 85 discipline teachers, and 3 special educators participated in the investigation. The primary teachers’, discipline teachers’, and special educators attitudes towards pedagogues’ involvement in the children’s with special educational needs (SEN) development have been reviewed in the empirical part of the work. The following conclusions, drawn from the investigation, are the most important: 1. After literary analysis and examination of documents it has been disclosed that a pedagogue is obliged to provide every SEN child with assistance. However, there are several points that determine appropriate and effective pedagogues’ involvement in such children’s development, such as: acquaintance with documents, regulating special education; ability to recognise, analyse, and evaluate children’s SEN; ability to adapt to children’s different... [to full text]

Teorinė vaiko dalyvavimo, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, analizė parodė, kad aktyvinant vaiką dalyvauti specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinime, galima padėti jam atrasti mokymo(si) prasmingumą, mokykloje perteikiamų žinių koreliaciją su savo interesais, vertybėmis. Suaugusieji, norintys padėti vaikui dalyvauti, turi mokėti pripažinti kiekvieno vaiko gebėjimus. Edukologiniuose mokslo šaltiniuose vaiko dalyvavimas neatsiejamas nuo humanistinio ugdymo idėjos, kurios esmė kiekviename vaike matyti augantį žmogų. Vaiko dalyvavimas tenkinant jo specialiuosius ugdymo(si) poreikius turi būti vientisas, o ne epizodinis. Vaikas turi suvokti šios veiklos tikslus, žinoti, kodėl jis turi tą daryti. Svarbu, kad komandoje, kurioje modeliuojamas specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimas, vaikas netaptų „dekoracija“, o užimtų prasmingą vaidmenį. Magistro darbe iškelta hipotezė, kad mokinio, turinčio specialiųjų poreikių, aktyvesnis dalyvavimas ugdymo(si) problemų sprendime atveria platesnes galimybes įtakoti jo mokymo(si) motyvaciją bei suaugusių ugdymo proceso dalyvių tikėjimą vaiko galimybėmis bei kurti palankesnes, vaiko įgalinimą skatinančias, ugdymosi aplinkas. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinkti kokybinio tyrimo metodai: interviu su tyrime dalyvaujančiais mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymo(si) poreikių, diskusija grupėje (Focus grupė) su mokinių, dalyvaujančių tyrime, tėvais bei mokytojais, dirbančiais su minėtais mokiniais, atvejo tyrimas natūraliame... [toliau žr. visą tekstą] / The theoretical analysis of the participation of a child in satisfying the special needs of education has shown that it is possible to help the child to discover the meaningfulness of learning, the correlation between knowledge given at school and his or her interests and values while encouraging the child to participate in satisfying the special needs of education. The adults, who want to help the child to participate, must be aware of recognizing the abilities of every child. The participation of a child is related to the idea of humanistic education in the academic literature of education. The essence of this idea is to see the growing person in every child. The participation of a child in satisfying his special educational needs must be integral, not episodic one. The child has to perceive the aims of this activity and to realize why he has to do that. It is very important that a child would not become a “décor” and would have a significant role in the team in which the satisfaction of special educational needs is being designed. In Master’s degree paper hypothesis was raised-more active participation of children with special needs in educational problem solving process opens wider possibilities to influence their learning motivation. Thus adult educational process participants start to believe in children’s abilities and then they create a more congenial educational environment, which induces a child’s capacities. The methods of qualitative research (interview with the... [to full text]

Magistro darbe buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė apie stresą, jo įveikos būdus, mokyklinį stresą ir jo įveikimą, mokinių paauglystės psichologinius ypatumus. Taip pat nagrinėti autorių darbai apie mokyklinio streso įveikos stilius ir naudojamas strategijas. Iškelta hipotezė, kad vyresnių klasių mokinių naudojami streso įveikos stiliai skiriasi, lyginant specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčius mokinius ir jų bendraamžius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti vyresnių klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, streso įveikos ypatumus. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių, koreliacijų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 216 bendrojo lavinimo mokyklų vyresnių klasių mokinių, iš kurių 114 – mokiniai, turintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, 102 – jų bendraamžiai. Empirinėje dalyje nagrinėjami vyresnių klasių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčių mokinių ir jų bendraamžių naudojami streso įveikos stiliai; patikimo mokytis mokykloje, mokymosi rezultatų ir mokyklinio streso įveikos stilių ryšiai; vyresnių klasių mokinių mokyklinio streso įveikos ypatumai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokiniai, neturintys specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, dažniau renkasi adaptyvaus vengimo mokyklinio streso įveikos stilių. 2. Specialiųjų ugdymo(-si) poreikių turinčios mergaitės dažniau renkasi streso įveikos stilius, orientuotus i problemos sprendimą bei emocinį reagavimą, negu specialiųjų... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis performed a theoretical analysis of scientific literature on stress, school stress, the coping methods, psychological characteristics of adolescent students. Also it was analyzed styles and strategies of school stress coping. Hypothesis, that high school students’ used styles of stress coping are different compared to the students with special educational needs and their peers. The study was conducted the questionnaire method. Research destination – investigate stress coping characteristics of high school students with special educational needs. It was conducted the statistical (descriptive averages, correlations) data analysis. The study included 216 general education high school students, of which 114 - students with special education needs, 102 - their peers. The empirical part deals with high school special education (learning) needs of students and their peers used stress coping styles; connections between styles of school stress coping, pleasant to learn at school and learning outcomes; characteristics of high school students’ stress coping. The main empirical findings: 1. Students, who do not have special educational needs, more adaptive choice of school avoidance stress coping styles. 2. Girls with special educational needs more often choose stress coping styles, oriented to solving the problem and emotional response than boys with special educational needs. 3. The connections between stress coping styles, oriented to solving the problem, emotional... [to full text]

Baigiamojo magistro darbo teorinėje dalyje buvo atskleisti SUP turinčių mokinių ugdymo integracijos procesai, ugdymo specialiojoje mokykloje ir integruoto ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje bruožai bei individualizuotų programų taikymo specialiųjų poreikių vaikams taikymo teoriniai aspektai.Empirinėje darbo dalyje pateikiamas kiekybinis tyrimas, kuriuo metu respondentai įvertino įvairių SUP turinčių mokinių ugdymo formų (integruoto/inkliuzinio, bendrojo lavinimo mokykloje specialiojoje klasėje, specialiojoje mokykloje ir ugdymo namuose) tinkamumą bei jų taikymo ypatumus. / Master thesis theoretical part revealed an integration process of pupils with special educational needs, features of special education in special school and education in comprehensive school and individualized programs for children with special needs for the application of the theoretical aspects.The empirical part of the presentation of quantitative research in which respondents rated different educational forms for pupils with special educational needs (integrated / inclusive education, education in comprehensive school in a special classroom, education in special education school and education at home), and the appropriateness of their features.

Darbe atlikta teorinė selektyvųjį mutizmo sindromą turinčių asmenų ugdymo ypatumų analizė. Siekiant išryškinti ugdymosi ir švietimo pagalbos ypatumus selektyvųjį mutizmą turinčiam asmeniui Lietuvos švietimo kontekste pasirinktas atvejo analizės metodas. Atvejo analizei atlikti pasitelkti kokybiniai empiriniai metodai (pusiau struktūruotas interviu, pusiau struktūruota anketinė apklausa, pusiau struktūruotas stebėjimas, dokumentų analizė). Tyrimo duomenys apdoroti atliekant turinio (content) analizę ir diskurso analizę. Asmens socialinės, komunikacinės ir ugdymosi situacijos kitimams identifikuoti taikytas tęstinis tyrimas. / The paper deals with the theoretical analysis of the children with selective mutism education peculiarities. In order to emphasize peculiarities of education and educational assistance for person with selective mutism was chosen case study method. Qualitative empirical methods were used in case study: a semi-structured interview, semi-structured observation, semi-structured questionnaire and document analysis. The study data was processed by thee content analysis and discourse analysis. In order to identify the person’s social, communicational and educational situation changes the longitudinal study was applied.