Šio darbo tema pasirinkta siekiant pažinti socialinę realybę Lietuvoje, užimti tam tikrą, savo, kaip tyrėjo, poziciją, t.y. praplėsti nuomonę apie gana komplikuotą reiškinį, įvairių kultūrų tarpusavio sąveiką, jų santykius, kylančius konfliktus ir sprendimo būdus, t.y. išsiaiškinti ar šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja tolerancija. / A tolerance is a universal moral principal with its terms used in such areas as social, cultural and religious. It helps to find out more about our attitude towards discrimination. The term named “tolerance” is very applicable for the acceptance and respect. Using tolerance as a term in our lives help us to show how we appreciate other people. Mostly, that means our acceptance and respect. The tolerance presumes comprehensible and respectful treatment towards other people. If we are talking about the situation in Lithuania, so the tolerance level is not high enough, because the majority does not tolerate other people unless they are their friends or relatives. On the other hand, the history of Lithuania speaks a lot about the whole situation which is in our country at this moment. Russian and polish people had been occupied Lithuania in past, that is why Lithuanian people do not want to respect or to tolerate them at all unless, as it was mentioned already, they would be their relatives or friends. The only one solution would be just to get some experience from the past, but do not take it with you at the present moment. Think of the past, but learn something from it, do not think of the bad things happened to you or to your relatives in the past, this is how we could be more tolerance to each other. This is how all Lithuanian people, does not matter are they Lithuanians or Russians or Polish or Belorussians, could achieve harmony of their relationship in our native country... [to full text]

Kiekvienas žmogus save tapatina su tam tikra grupe (socialine, etnine, konfesine). Sava grupė suvokiama priešpriešinant ją kitai, svetimai grupei. Suvokimą supaprastina bendražmogiškas pasaulio pažinimo būdas: suvokiami objektai kategorizuojami ir kiekvienai kategorijai priskiriami tam tikri stereotipiniai įsitikinimai. Sava etninė grupė suvokiama lyginant savo tautą su kitų tautų apibendrintais vaizdiniais – etniniais stereotipais. Priklausymas tam tikrai grupei ypač svarbus paauglystės laikotarpiu, kas įtakoja savęs ir kitų vertinimą. Lietuvai tapus ES nare ir atsivėrus sienoms vis dažniau susiduriama su kitų tautų atstovais, kyla įvairių incidentų dėl stereotipinių kitataučių bei pačių lietuvių vertinimo. Tyrimo objektas. Paauglių stereotipinių vertinimų ypatumai kitataučių atžvilgiu. Tyrimo tikslas. Atskleisti paauglių stereotipinio vertinimo ypatumus kitataučių atžvilgiu. Tyrimo metodika. Norint išsiaiškinti paauglių stereotipinio vertinimo ypatumus kitataučių atžvilgiu, buvo atliktas kiekybinis tyrimas, kuris vyko keturiose Panevėžio rajono vidurinėse mokyklose. Iš viso dalyvavo 250 paauglių, besimokančių 6-oje ir 12-oje klasėse. Tyrimo tikslui pasiekti bei hipotezei patvirtinti / paneigti naudojama anketinė apklausa, literatūros šaltinių analizė. Etniniai stereotipai mokslinėje literatūroje dažnai apibrėžiami kaip neadekvatūs realybei, perdėti apibendrinimai apie tam tikrų grupių narių elgesį ir kitus bruožus. ... [toliau žr. visą tekstą] / Each person identifies himself with a group (social, ethnic, confessional). Own group is realised by contraposition of the othe group, the forin one. The perception of universal knowledge of the world easier way: perceived objects are categorized and each category includes a number of stereotypical beliefs. Due to their ethnic group is perceived in relation to their own people to other people's aggregated images - ethnic stereotypes. Belonging to a certain group is particularly important during adolescence, which affects self and other assessments. Because of Lithuania joined the EU and the opening of borders is increasingly the case with other nations, there were some incidents on the stereotype of an international character Lithuanian own assessment. Investigation object. Teen stereotypical characteristics of assessments in respect of an international character. Objectives. To reveal the characteristics of adolescent stereotyped assessment in respect of an international character. Ivestigation methods. In order to clarify the assessment of adolescent stereotyped features of an international character, there was a quantitative survey, which took place in four secondary schools in the district of Panevezys. A total of 250 adolescents studying in the 6th and 12th grades participated in survey. The study purpose and hypothesis approve / deny use of a questionnaire survey, literature analysis. Ethnic stereotypes in the scientific literature are often defined as... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – tolerancijos raiška Lietuvos periodinėje spaudoje. Darbo tikslas – išanalizuoti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje. Siekiant ištirti tolerancijos problemą Lietuvos periodinėje spaudoje, darbe pasirinkta ištirti romų tautos atstovų pateikimo periodinėje spaudoje („Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“ dienraščiuose) ypatumus. Tyrimo uždaviniai: išanalizuoti tolerancijos sampratą bei sklaidą visuomenėje; apžvelgti žiniasklaidos vaidmenį visuomenės pokyčiuose; išanalizuoti informacijos pateikimo spaudoje ypatumus, apžvelgiant stereotipų ir gandų vaidmenį; išanalizuoti romų vaizdavimo periodinėje spaudoje ypatumus. Tyrimo metodai: informacijos rinkimas, apdorojimas, sisteminimas; lyginamoji mokslinės ir metodinės medžiagos analizė; kokybinės ir kiekybinės informacijos šaltinių analizė; informacijos duomenų analizė. Analizuojant tolerancijos sampratą, buvo išsiaiškinta, kad ji reiškia pagarbą ir pakantą kitaip mąstančiam žmogui, jo nuostatoms, įsitikinimams ir vertybėms, nepriklausomai nuo rasės, lyties ir kitų skirtumų. Didelę įtaką žiniasklaidai padarė globalizacija, paskatinusi jos kaitą ir kitas raiškos galimybes. Atsiradus naujoms šio pasaulio problemoms, kaip pvz. terorizmas, netolerancija analizuojami tarptautiniu mastu. Tolerancija siejama su žmogaus teisėmis, kurias užtikrinti privalo kiekviena demokratinė valstybė. Tyrimas parodė, kad mūsų šalyje susiduriama su tolerancijos trūkumo problema populiariausiuose Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The tolerance is apprehensible as value which if achieved can consolidate nations, prevent discrimination and assure peace and unity in the entire world. The role of media is very important because it represent the interest of community and has a possibility to influence our attitudes, opinions and thinking. So media can help to preserve the tolerance in community, promote and guide democratic values, protect ideals of the equality. The object of this master’s paper is the expression of tolerance in Lithuanian periodical press. The aim of the paper is to analyze the problem of tolerance in Lithuanian periodical press. Papers goals are to explore the conception of tolerance, review the role of tolerance in the alterations of the community, explore the media’s influence on tolerance and analyze the role of rumors, gossips and objectivity in media. In order to analyze the problem of tolerance in Lithuanian press (in the newspapers „Lietuvos rytas“ and „Vakaro žinios“), master’s work presents the analysis of the peculiarities of the Romany presentation in press. The methods of the analysis are information gathering, analysis of the data, comparative quantitative and qualitative analysis. Analysis reveals that tolerance means respect and acceptance of the persuasions, attitudes and values of the otherwise thinking people without reference to their gender or race or other differences. Tolerance has a close connection with human rights, which must be ensured by every democratic... [to full text]

The graduation dissertation Old Age Images and Stereotypes in the Media is the analysis of the impact the media does on the formation of the old age images and stereotypes. The objective of this work has been to reveal images and stereotypes that are formed by the media.

Lytis yra vienas esminių skirtumų tarp tos pačios rūšies individų, apibrėžiamas pagal jų anatominį sudėjimą ir reprodukcinę funkciją, pagal genetiškai nulemtus tam tikrus individo požymius. Tačiau lytis nėra vien tik fiziologinis faktorius, tai ir socialinis konstruktas, pastoviai kuriamas ir perkuriamas socialinių sąveikų metu. Prie lyčių vaidmenų bei įvaizdžių kūrimo, jų suvokimo, diegimo ir ugdymo proceso stipriai prisideda socializacijos agentai – šeimos nariai, švietimo institucijos, bendraamžiai, masinės komunikacijos priemonės – veikiantys lyties tapatybės įsisavinimą, išmokimą būti tam tikros lyties atstovu. Masinės komunikacijos priemonės per moterų ir vyrų įvairias reprezentacijas parodo visuomenėje tikėtinus lyčių elgsenos, bendravimo ir veiklos standartus, sukuria lyčių vaidmenis, kuriuos turėtų atlikti moterys ir vyrai atitinkamose aplinkose. Tai atliekama netiesiogiai ir nepastebimai, o visuomenė patiki ir priima siūlomus standartus ir socialinius vaidmenis. Dažnai žiniasklaidoje pateikti įvaizdžiai bei reprezentacijos yra stilizuojamai apibendrinamos ir supaprastinamos, kad būtų lengvai ir aiškiai suvokiamos ir priimamos daugeliui visuomenės grupių, tačiau taip vis labiau iškreipiama realybė ir vis labiau nuo jos tolstama. Todėl darbe yra keliama lyčių įvaizdžių bei vaidmenų, pateikiamų žiniasklaidos priemonėse, sustabarėjimo, supaparstinimo bei stereotipų kūrimo problema, gniuždanti individo asmenybės laisvę, kurianti dirbtiną ir klaidinantį lyčių vaidmenų... [toliau žr. visą tekstą] / Sex is one of the main difference between the same types of individuals defined by their anatomical physique and reproductive function in accordance with certain genetically determined characteristics of the individual. But it is not just a physiological factor, maily it is a social construct, constantly created and recreated during social interactions, it is the gender. To the development of gender roles and images, to their understanding, implementation and training process significantly contributing agents of socialization – family, education institutions, peers, and mass communication. In various men's and women's representations in society mass communication media shows the expected gender behavior, communication and performance standards, creates gender roles, which should make women and men in the respective environments. But often, images and representations in the media are summarized and simplified that is easily and clearly understood and accepted by many groups in society, but they more and more distort reality and increasingly move away from it. Therefore, the work raises problem of primitive and stereotyping gender roles and images presented in the media, that devastate personal liberty of the individual, create an artificial and misleading, gender roles and division of femininity and masculinity images. Master's thesis – gender roles and images. The aim – to analyze gender roles and images of web portals. Tasks: to analyze the concept of gender, to discuss... [to full text]

Magistro darbo objektas – lyčių raiška televizijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti lyčių raiškos būdus ir tendencijas televizijoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti lyčių problematiką feminizmo teorijoje; apžvelgti vyraujančius lyčių stereotipus masinėje kultūroje; suskirstyti TV laidas ir (makro)žanrus lyčių skirtumo pagrindu; išnagrinėti laidų vedėjų kuriamas moteriškumo ir vyriškumo reikšmes; išanalizuoti lyčių vaizdavimo tendencijas humoristiniuose TV šou. Naudojantis loginės analizės ir sintezės, sisteminimo, lyginamuoju, apžvalginiu ir kokybinės turinio analizės metodais prieita prie išvados, jog televizijoje kuriamų moteriškumo ir vyriškumo reikšmių paradigma lyginant su išvystyta lyties ir seksualumo samprata feminizmo teorijoje yra gana statiška ir reprezentuoja dominuojančią normatyvinio vyriškumo ideologiją. TV laidose sutinkama nemažai naujų moteriškumo formų ir feminizuotų vyrų įvaizdžių, tačiau jie neatrodo grasinantys, greičiau toleruojami tradicinės lyčių vaidmenų sampratos. Nacionalinių televizijų programose dominuojančios moters kaip žmonos, motinos ar aukos socialinės reikšmės gerokai nusveria alternatyvų moters-lyderės įvaizdį. Pastebėta, kad moterų vaizdiniai yra labiau suvaržyti stereotipinių nuostatų nei vyrų ir turi daugiau neigiamų konotacijų. Ypač ryškiai demonstruojamas „nedalus“ moters ir privačios sferos-namų aplinkos-buitinių rūpesčių derinys. Televizija atlieka svarbų vaidmenį reprezentuojant, kuriant ir palaikant lyčių stereotipus... [toliau žr. visą tekstą] / The final thesis subject – expression of gender on television; the goal – to analyse the means and tendencies of gender's expression on TV. The fundamental tasks, raised in this work, are as follow: to investigate gender related problems in a theory of feminism; to examine predominant gender stereotypes in mass culture; to divide TV programs and (macro)genres on the basis of gender difference; to investigate the meanings of femininity and masculinity that are getting established by show hosts; to analyse the tendencies of a gender portrayal in humorous TV programs. Using analysis and synthesis of logic, systematization as well as comparative, review and qualitative content analysis methods, one comes to a conclusion, that the paradigm of originating meanings of femininity and masculinity on television, compared to developed conception of gender and sexuality in a feminist theory, is mere static and represents the dominating ideology of normative masculinity. One can meet considerable amount of new femininity forms and feminized images of men, however they do not seem threatening, but rather tolerated by the traditional perception of gender roles. The dominating social meanings of a woman as a wife, a mother or a victim on national television programs outweigh the alternative image of a woman-leader. It is noticed, that the images of women are more constrained by stereotypical provisions than the ones of men and have more negative connotations. Demonstration of the... [to full text]

Socializacijos metu kiekvienas vaikas formuojasi ir kaip visuomeninis žmogus, kaip savita asmenybė, kuri ateityje turės susiformavusias nuostatas bei įsitikinimus ir lyčių vaidmenų klausimais. Ikimokyklinio amžiaus tarpsnio svarbą tolimesniam žmogaus gyvenimui, savęs vertinimui akcentuoja sociologai, psichologai, pedagogai. Temos aktualumą įrodo ir tai, kad socializacijos vaikystėje metu atsiradus abejonėms dėl savo jėgų, sugebėjimų, atsiranda natūrali konfrontacija tarp būvimo „teisingu“ savo lyties atstovu ir būvimo savimi. Žvelgiant istorinėje perspektyvoje, liberalesnis požiūris į daugelį visuomeninio gyvenimo klausimų, keičia ir lyčių vaidmenų apibrėžtumą. Lietuvoje pastebima tradicinio požiūrio į lyčių vaidmenis bruožai, kur tradiciškai vis dar skirtinga lyčių padėtis tiek šeimyninių vaidmenų pasidalinimo, tiek darbo srityse. Jeigu stereotipinis požiūris į vyriškumą ir moteriškumą bei lyčių vaidmenis visuomenėje diegiamas nuo pat vaikystės, ilgainiui tampa sunku kovoti su įvairiomis socialinėmis problemomis: smurtas prieš moteris, seksualinis išnaudojimas, skurdo feminizacija, nelygybė darbo rinkoje, profesinio ir šeimos derinimo klausimų, vaikų auginimo sferoje. Šeimos vaidmuo tebelaikomas svarbiausiu socializacijos institutu, tačiau vis didesnę reikšmę įgauna ikimokyklinės įstaigos, žiniasklaidos vaidmuo. Nemažai atliktų tyrimų apie moters padėtį darbo rinkoje išryškina moters diskriminacijos apraiškas, kalbama apie ryškiausiai matomus lyčių vaidmenų... [toliau žr. visą tekstą] / In the process of socialization every child develops into a social person and individual who will have attitude towards the gender roles in the future. The importance of the preschool period for the person’s further life is emphasized by sociologists, psychologists and pedagogues. The relevance of this topic is proved by the idea that if the child has doubts about his abilities, the natural confrontation between being the “correct” representative of his gender and being him self will emerge. In the historical perspective, more liberal attitude towards many social topics changes the characterization of the gender roles. In Lithuania the traditional attitude towards the gender roles is noticed that is why the different gender positions in family and job levels are apparent. If the stereotypical opinion about femininity, masculinity and gender roles is inculcated from the childhood, eventually it becomes difficult to stem social problems: violence against women, sex abuse, poverty feminization, inequality in employment system, career and family questions. Family still plays the main role in the process of socialization, but at the same time preschool institution and mass media become more powerful. The number of researches concerning labour system show examples of woman discrimination, the most frequent gender role stereotypes in mass media, especially in the groups of teenagers and youth. But still we feel lack of thorough analysis of the prime socialization process and how the... [to full text]

The discourse of gender is a relevant and vital subject in the present culture and the space of the scientific research. Masculinity and femininity are defined by their differences, but the gender construct in a certain discourse is a social, cultural product. In an advertising, the act of cultural communication, the gender is determined by a dominant ideology and the stereotypes that are inveterated in the language, literature, society, and media. In this work, the televisual advertisements are analysed by the semiotical –communication research method. However, in the theoretical and practical parts of the work other aspects are also varied: gender, feminism, and men‘s studies, historical – cultural, social, psychological. Therefore, the work is basically of the interdisciplinary nature. The object and the goals of the analysis in the semiotical, televisual advertising are to distinguish a stereotypical femininity and masculinity in a public and private space, dominant in advertisements; to show how they are created, reflected and (or) modified; to compare their expression in a public and private spheres; to disclose their relationship with a public culture and its changes. The accomplished analysis allows to draw a conclusion that masculinity and femininity are diverse in the discourse of media advertising: varying from the stereotypical gender images to the unexpected roles, their modification, caricature. A modern media as if offers a variety of individual choices... [to full text]

In the disserattion, the genesis and developement of modern Lithuanian antisemitism is analysed. The primary source for such an investigation is Lithuanian press of the period indicated. The main goal of the research is to examine and show how antisemitic rethorics and stereotypes changed and developed from 1883 to 1940. / Diseratcijoje nagrinėjama moderniojo lietuviško antisemitizmo genezė ir raida. Remiantis spauda kaip pagrindiniu šaltiniu analizuojama, kaip kito antisemitinė lietuviškos periodikos retorika, kokie buvo formuojami pagrindiniai stereotipai ir nuostatos žydų atžvilgiu analizuojamu periodu ir kaip jie kito.

Magistrinio darbo objektas – moterų politinių lyderių komunikacija. Darbo tikslas – suformuluoti rekomendacinio pobūdžio komunikacinės strategijos gaires moteriai politikei, kuriomis remiantis, ji, tikėtina, laimėtų rinkimus į aukščiausius politinius postus Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti problemas su kuriomis susiduria moterys lyderės; atskleisti stereotipų įtaką moterų motyvacijai dalyvauti viešojoje sferoje; ištirti, kokiomis savybėmis turi pasižymėt moteris politinė lyderė; išnagrinėti, kaip save pristato moteris politinė lyderė Lietuvoje; rekomendacijų būdu pateikti komunikacinės strategijos gaires, kuriomis galėtų naudotis moteris politikė, siekianti laimėti rinkimus. Naudojant kokybinio tyrimo interviu su ekspertais metodą bei remiantis žiniasklaidos publikacijų analize, prieita prie išvados, kad moterys lyderės patiria specifinius sunkumus sąlygojamus lyties. Norėdamos užimti aukštus postus, moterys turi įdėti kur kas daugiau pastangų nei kad vyrai. Pažymėtina, kad moteris politinė lyderė turi pasižymėti profesionaliomis lyderio savybėmis. Kuriant įvaizdį politinei lyderei yra netikslinga akcentuoti stereotipiškai su moteriškumu siejamas savybes. Komunikaciniuose pranešimuose turi būti pabrėžiami lyderės privalumai, domėjimasis tautos problemomis, išskirtinumas iš kitų kandidatų. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos politinė lyderė K. Prunskienė demonstruoja lyderės savybes. Tačiau kol kas patriarchalinė visuomenė labiau linkusi lyderiais... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality is one of the democracy principals. It should be the same opportunity for man and woman to participate in economical, social, political life. However man and women status is different in our society. Woman is appreciated as a weak gender in many activities despite her skills. Researches showed that woman can be a good leader. She has all necessary qualities. This work aimed at studying woman political communication. The main aim is to create communicative strategy for woman politician which used she could win elections in Lithuania. Politician leader have to be charismatic, professional, honest, active, decided, initiative, powerful. These characteristics link with man in our society. That’s why is difficult to win elections for woman. The quantitative research (interview with experts) maintained that is not purposeful to demonstrate female quality in elections to Parliament. In this way woman could win elections, but she will appreciated only as a woman (gender), not a politician leader. If woman want to work as a professional politician, she have to demonstrate characteristics of leader during elections. It is important to mention, experts agreed what woman politician has to work harder to improve her cleverness. The most known Lithuania politician women Kazimiera Prunskiene during elections to post of the President on 2004 demonstrated both leader and feminine characteristics, our research showed. Experts agreed, for this politician lacked leader... [to full text]