Studentų nuostatos į tatuiruotę SANTRAUKA Tyrimo objektas – studentų nuostatos į tatuiruotę. Tyrimo tikslas – studentų nuostatų į tatuiruotę tyrimas. Tyrime dalyvavo 401 studentas iš keturių Vilniaus universitetų. Tyrimo dalyvių amžius: 18 – 26 metų (amžiaus vidurkis 21 m.). Tyrime naudotas M. L. Armstrong sukurtas ATTAS klausimynas (The Armstrong Tattoo Team Attitude Survey). Analizuojant rezultatus, tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: tatuiruoti studentai (36), netatuiruoti studentai (365), merginos (255) ir vaikinai (146). Gauti rezultatai parodė, kad tyrime dalyvavusių studentų nuostatos į tatuiruotę pozityvios. Pasitvirtino hipotezės, kad (a) skiriasi tatuiruotų ir netatuiruotų studentų nuostatos į tatuiruotės riziką, (b) skiriasi studentų vaikinų ir studenčių merginų nuostatos į tatuiruotės riziką. Didžioji netatuiruotų tyrimo dalyvių dalis manė, kad, jei nuspręs išsitatuiruoti, išgirs neigiamų šeimos narių pastabų; didžioji tatuiruotų tyrimo dalyvių dalis tikino, kad, jei nuspręs dar kartą išsitatuiruoti, susidurs su odos aplink tatuiruotę dirglumu. Merginos labiau nei vaikinai buvo linkusios manyti, kad tatuiruojantis susidurs su vietos aplink tatuiruotę jautrumu saulės spinduliams ir odos aplink tatuiruotę dirglumu, o vaikinai – jog tatuiruodamiesi susilauks neigiamų visuomenės vertinimų ir išgyvens įvairių nepatogumų. Duomenų analizė parodė, jog (A) skiriasi tatuiruotų ir netatuiruotų studentų tatuiravimosi tikslas, bei (B) studentų vaikinų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher School Students’ Attitudes to Tattoo SUMMARY Object under study: students’ attitudes to tattoo. Purpose: investigation into students’ attitudes to tattoo. Participants: 401 students from four universities in Vilnius. Age: 18-26 years (mean: 21 years). The Armstrong Tattoo Team Attitude Survey was used to carry out the study. To analyse the data, participants were divided into four groups: tattooed students (36), non-tattooed students (365), girls (255), and boys (146). The findings showed that participants’ attitudes to tattoo were positive. Hypotheses that the attitudes differed by (a) gender and (b) tattoo presence/absence were corroborated. Most non-tattooed participants expected negative remarks from their family should they get a tattoo; most tattooed participants expected to develop local skin irritation should they get another tattoo. Girls, compared to boys, were more inclined to believe that they would develop local sensitivity to sunrays and skin irritation should they get a tattoo; boys – that they would experience negative reaction from people and multiple inconvenience. Data analysis showed that the purpose of getting a tattoo differed in terms of (A) tattoo presence/absence, and (B) gender. Most tattooed and non-tattooed participants thought that should they decide to get a/another tattoo that would be a thing “to honour a festive occasion”. However the second purpose differed: non-tattooed students thought that a tattoo would help to “express oneself”... [to full text]

Studentų socialinės grupės teisinė sąmonė yra identifikuojama pagal hipotetinį modelį. Hipotetinis modelis kuriamas pagal mokslininkų A. Jasmonto, V. Šlapkausko, D. Meyers ir kt. teorijas. Modelio sistema formuojama per teisinės sąmonės sudedamąsias dalis: pažintinę, emocinę bei valinę. Pažintinė teisinės sąmonės dalis charakterizuojama vadovaujantis teisinę sąmonę formuojančiais veiksniais: žinių apie teisę šaltiniais ir teisinių santykių praktine patirtimi. Emocinė teisinės sąmonės dalis aiškinama per emocinį teisingumo išgyvenimą. Šis veiksnys išreiškiamas per asmeninį teisingumo vertinimą bei reakciją į pažeistą teisę. Valinė teisinės sąmonės dalis apibūdinama per kryptingą elgseną. Kryptinga elgsena yra veiksnys apibūdinamas per teisinio elgesio tipą, motyvus ir administracinės teisės pažeidimų toleravimą. Tyrimais pagrįsta, kad žinių apie teisę svarbiausias šaltinis yra formalus švietimas. Respondentai patvirtino, kad praktinė teisinių santykių patirtis yra svarbus teisinę sąmonę formuojantis veiksnys ir kad trečdalis respondentų dalyvauja šioje veikloje. Respondentai, vertindami reiškinius asmeninio teisingumo požiūriu, pripažino, kad studentų prestižas visuomenėje yra menkas ir jie jaučia didelį emocinį diskomfortą, patirdami neteisingumą. III–IV kurso respondentai reiškinius vertina gana kritiškai. Tai aiškinama J. Ruseno teorija apie kritinį mąstymo tipą. Tyrimais įrodyta, kad studentų reakcija į teisės normų pažeidimus yra įvairiapusė: ir rami, ir labai emocinga... [toliau žr. visą tekstą] / Students, as social group, law consciousness are identified according to hypothetical model. This hypothetical model is founded according to theories of scientists A. Jasmontas, V. Šapkauskas, D. Meyers and others theories. Factors forming consciousness are analyzed according to cognitive, emotional and volitional parts of law consciousness. The researches based that knowledge about law is a factor that forms cognitive part of law consciousness. Students’ knowledge about law is founded during a formal education. The researches based that respondents in practical experience of relations governed by law, while forming students’ law consciousness, aren't active as only one third of respondents take part in this activity. A presumption is made that students law consciousness is being formed more by theoretical knowledge neither practical. The knowledge is a ground for law ideology and for theoretical law consciousness to be formed students law ideology forms itself on the base of theoretical knowledge. Emotional justice experience, learned practically, is a factor, which forms law consciousness. This factor is reveals through the emotional part of law consciousness. Emotional justice experience is analyzed through the personal point of view to justice and the reaction to the law violations. The research based that the reaction of students to violations of law rules is many-sided, according to the situation it can be calm, and it can be very emotional as well. This phenomenon is... [to full text]

Tyrimo aktualumas: Pastaruoju metu rengiant pedagogus svarbią vietą užima socialinių įgūdžių ugdymas, nes nūdienos situacija kelia naujus reikalavimus būsimajam mokytojui. Ugdymo kryptis orientuojama ne į ugdytoją, o į ugdytinį. Be to, ugdomasis darbas perorganizuojamas orientuojantis į humanistinę psichologiją, kaip labiausiai atitinkančią laikmečio poreikius. Vienas iš būsimojo pedagogo elgesio efektyvumo kriterijų yra socialiniai įgūdžiai. Ugdymo realybėje dažnai susiduriama su per žema bendravimo kultūra ir konfliktais. Ugdytojui reikia didesnės socialinės kompetencijos, atsakomybės ne vien už ugdytinio žinias, bet ir už jo brandą. Nuo sporto pedagogo esminių bei situacinių socialinių įgūdžių, nuo jo parengtumo atlikti socialinius vaidmenis, priklauso jo gebėjimas profesionaliai dirbti, bendrauti ir bendradarbiauti. Tyrimo objektas: Kūno kultūros specialybės studentų situacinių, esminių socialinių įgūdžių, bei parengtumo atlikti socialinius vaidmenis, kaita. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti kūno kultūros specialybės studentų situacinių, esminių socialinių įgūdžių, bei parengtumo atlikti socialinius vaidmenis kaitą. Tyrimo metodologija. Tyrimas atliktas remiantis šiomis teorijomis: socialinio išmokimo teorija bei humanistinio ugdymo nuostatomis. Tyrimo metodai: teorinė analizė ir apibendrinimas; anketinė apklausa; statistinė duomenų analizė. Tyrimo imtis ir organizavimas: Tyrimas buvo atliktas 2011 m. Šiaulių universitete. Jame dalyvavo 142 dieninio studijų skyriaus, Kūno... [toliau žr. visą tekstą] / Relevance of the research: Recently, development of social skills takes an important place in preparation of pedagogues, because today's situation poses new requirements for future teachers. The direction of education is oriented not towards an educator, but towards a learner. In addition, the educational work is being reorganized orienting towards humanistic psychology as the one of the most suitable to the needs of the times. One of the prospective teacher's conduct efficiency criteria is social skills. In educational reality, one often faces with too low communicational culture and conflicts. The educator needs greater social competence, responsibility not only for knowledge of a learner, but also for his/her maturity. The ability of the sports teacher to work professionally, communicate and collaborate depend on his/her fundamental and situational social skills and his/her readiness to perform social roles. The subject of the research: Change of situational, fundamental social skills and readiness to perform social roles of the physical culture speciality students. The aim of the research: To ascertain the change of situational, fundamental social skills and readiness to perform social roles of the physical culture speciality students. Methodology of the research: The research was done on the grounds of the following theories: social learning theory and provisions of humanistic education. Methods of the research: Theoretical analysis and generalization, questionnaire... [to full text]

Šiuolaikinė visuomenė, paveikta virtualaus pasaulio ir nuolat besikeičiančių, tobulėjančių technologijų gausos, tapo kur kas išrankesnė nei informacijos ir technologijų plėtros amžiaus pradžioje. Per visą šį laikotarpį pasiekta daugybė rezultatų, kurie suteikia galimybę susisiekti ir komunikuoti tarpusavyje kuo daugiau žmonių. O daugumos organizacijų esminis uždavinys – kaip komunikacijos priemonių pagalba pasiekti tikslinę auditoriją, sukurti tokį produktą, kuris būtų paklausus ir perkamas. Pastaruoju metu verslo organizacijos vis labiau ėmė telkti dėmesį į jaunimo auditoriją. Viena iš pagrindinių tą lėmusių priežasčių buvo auganti jaunimo perkamoji galia, jų daroma įtaka tėvų sprendimams ką pirkti. Analizei pasirinktas Lietuvos studento pažymėjimo partnerystės programos atvejis, tiriamos 129 įmonių, dalyvaujančių partnerystės programoje bei siekiančių studentų palankumo, ir beveik 200 000 Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokančių studentų nuomonės. Šio darbo objektas yra įmonių komunikacija siekiant studentų auditorijos. Išanalizavus, kokius komunikacijos būdus bei priemones tikslinei studentų auditorijai pasiekti pasirenka į jaunimą besiorientuojančios organizacijos, siekiama pasiūlyti komunikacijos, su kone lanksčiausia visuomenės grupe – studentų auditorija, pagrindinius principus. Tyrimo tikslui pasiekti, keliami šie konkretūs darbo uždaviniai: remiantis aktualia moksline literatūra, pristatyti jaunųjų vartotojų bruožus bei organizacijų komunikaciją siekiant šios... [toliau žr. visą tekstą] / Modern society, impacted by the virtual world and plenty of constantly changing and developing technologies has become much more selective than at the beginning of the development age in information and technologies. During the entire period there have been achieved a lot of results those provide with an opportunity to contact and communicate interdependently among more and more people. Moreover, the essential objective of major organizations is: how to target the more specific audience via aid of communication means and create such a product which would be marketable and purchasable. Currently business organizations have started paying more and more attention to the youth audience. One of the key reasons for that is an increasing youth purchasing power and their impact on parents’ decisions what to buy. The case in the partnership programme of Lithuanian student identity card was selected for the analysis. There were researched 129 companies participating in the partnership programme and seeking students’ friendliness and almost 200000 students’ opinions, who are studying in higher Lithuanian schools. The object of the following thesis is communication targeting students’ audience. Having analyzed what communication ways and means are chosen for the targeting of students’ audience by the organizations oriented towards the youth, it is sought to suggest the key communication principles with nearly most flexible sociable group – students’ audience. In order to achieve the... [to full text]

The Objective of the Research - to determine the content of the national identity of Lithuanian students, the peculiarities of its expression and to reveal various psychosocial factors influencing national identity.

Darbo tema – Skaitymas kaip akademinio jaunimo laisvalaikio praleidimo būdas (VPU atvejis). Darbo problema, aktualumas ir naujumas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur visų svarbiausia tampa informacinė visuomenė, tampa būtinybe įgyti žmogiškąjį ir kultūrinį kapitalus. Norint juos tinkamai sukurti, reikia nuolat mokytis. O norint mokintis, reikia skaityti daug įvairios literatūros. Nors skaitymo klausimais yra domėjęsi ne vienas mokslininkas ir nors yra atliktas ne vienas skaitymo ypatumų tyrimas, Lietuvos studentai šiuo klausimu yra menkai analizuoti. Kadangi šiuolaikinis jaunimas yra ateities pasaulio kūrėjai, tampa būtinybe išanalizuoti, kaip jie vertina skaitymą, jo vertę ir ateitį. Darbo tikslas - išnagrinėti VPU akademinio jaunimo skaitymo ypatumus laisvalaikio kontekste. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti ir apibendrinti sociologines laisvalaikio ir skaitymo sampratas; 2. Išanalizuoti jaunimo laisvalaikio praleidimo būdus Lietuvoje ir užsienyje; 3. Atskleisti jaunimo skaitymo galimybes, motyvaciją bei lektūros pasirinkimo problemas; 4. Empiriniu būdu ištirti skirtingų VPU studentų specialybių skaitymo ypatumus laisvalaikio metu. Tyrimo hipotezės: 1. Į universitetą įstojęs jaunimas laisvalaikiu skaito mažiau nei skaitydavo mokydamiesi mokykloje. 2. Dažniausiai akademinis jaunimas laisvalaikiu skaito romantinę literatūrą ir detektyvus. 3. Moderniojo pasaulio technologinės naujovės (kompiuteris, internetas) neskatina jaunimo skaityti elektronines knygas – dažniausiai jaunimas... [toliau žr. visą tekstą] / Work theme – reading as a students’ leisure time activity (case of VPU). Research problem, relevance and novelty. In today’s world, where information society is becoming more and more important, it is necessary to gain human and cultural capital. If a person wants to develop the values appropriately, he has to learn all through his life and to read lots of books of different kinds. Although lots of researches have been done in order to study reading peculiarities, there are only a few analyses of Lithuania’s students’ attitude to reading. Since today’s youth is the builder of the future, it becomes necessary to analyze their reading peculiarities. Aim of this work – to analyze VPU students’ reading habits in their leisure time. Research problems: 1. To analyze and summarize sociological conceptions of leisure time and reading; 2. To find out how youth spend their leisure time in Lithuania and abroad; 3. To study students’ possibilities to read, motivation for reading, and problems of choosing what to read; 4. To do the empirical analysis in order to find out reading habits of VPU students. Hypotheses of the research: 1. While studying at university young people read less than they did at school; 2. The most popular kinds of books that students read are novels and detectives; 3. The new technologies of modern world (computer, television) do not encourage young people to read electronic books – students still prefer reading the printed ones; 4. Students of humanities read... [to full text]

Įvaizdis – pasitikėjimo savimi, talentų, išskirtinių bruožų, gebėjimų, charakterio savybių ir išorinio vaizdo reprezentacija bei elgesio ir komunikacijos valdymas. Įvaizdžio kūrimas – tai asmeninė rinkodara ir kompetencija, nusakanti socialinį, ekonominį ir kultūrinį asmens statusą. Tinkamas įvaizdis palieka teisingą, įtikinamą įspūdį aplinkiniams bei skatina pasitikėjimą savimi. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo tikslą, kuris keliamas universitetams ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę bei siekiant tobulinti studijų procesą, kuris užtikrintų modernias į šiuolaikines studijas orientuotas studijas, atitinkančias studentų ir darbdavių lūkesčius, ir padėtų didinti studentų konkurencingumą darbo rinkoje, formuluojami Šiaulių universiteto netirto studentų įvaizdžio vertinimo probleminiai klausimai, implikuojantys papildomus siekinius studijų kokybės sistemai: kokius įvaizdžius kuria Šiaulių universiteto studentai, tapdami kūrybingomis, versliomis asmenybėmis? Kokius įvaizdžius jie pateikia ir kokią informaciją siunčia visuomenei rengdamiesi dalyvauti konkurencingoje darbo rinkoje? / Image – is the management of communication and behavior, representation of external prospect with character features such as self confidence, talents, exclusive features and abilities. Image creation – is personal marketing, which describes person’s social, economical and cultural status. Good image leaves the right and persuasive impression for surrounding people and stimulates self confidence. Considering the aim of the law of science and studies of The Republic of Lithuania, which upraises the task to educate well-rounded, ethically responsible, creative, enterprising personality and strive to develop the process of studying and warrants modern studies accordant to expectations of students and employers, at the same time helping to increase student competitive abilities in the lab our market. Formative problematic questions students image of Šiauliai University: what images creates students from Šiauliai University, when they become creative, enterprising persons? What kind of images they present and what kind of information they send to society when they are preparing to appear in competitive labor market?

Darbo tikslas. Įvertinti ir palyginti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Dublin City University (DCU) studentų mitybos ypatumus Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti LSMU ir DCU studentų mitybos ypatumus. 2. Įvertinti LSMU ir DCU studentų mitybą lyginant su rekomenduojamais racionalios mitybos standartais. 3. Įvertinti LSMU ir DCU studentų sveikatos būklės priklausomybę nuo jų mitybos įpročių. Tyrimo metodika. Vykdydami tyrimą analizavome Lietuvos ir Airijos visų kursų bei programų studentų, besimokančių Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Dublin City University (DCU), mitybą. Anoniminį klausimyną (anketą) sudarėme remiantis tarptautiniu sveikos gyvensenos klausimynu (Finbalt Health Monitor, HBSC 2001, HBSC 2006). Klausimyną (anketą) sudarė 21 klausimas. Iš apklaustų 298 LSMU studentų, iš kurių teisingai ir iki galo anketas užpildė 282, t.y. 94,6 proc. Ir 193 iš Dublin City University (DCU) iš kurių teisingai ir iki galo anketas užpildė 177, t.y. 91,7 proc. Tyrimo duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį paketą SPSS (Statical Pacage for Social Sience) 17.0 for Windows versiją ir ,,Microsoft Excel 2010“ programą. Pateikiant rezultatus nurodomas statistinių hipotezių patikimumas naudojant χ2 (chi kvadrat) kriterijų. Chi-kvadrato testo kriterijaus p-reikšmė pagal Pirsono formulę (Pearson Chi-Square) viršija reikšmingumo lygmenį 0,05 (p<0,05- reikšmingas). Išvados: 1. Daugiau kaip pusė visų respondentų (vidutiniškai 59 proc.) maitinasi... [toliau žr. visą tekstą] / Objective. To evaluate and compare the Lithuanian University of Health Sciences (LUHS) and Dublin City University (DCU) student nutrition habits. The Goals: 1. To evaluate and compare LUHS DCU students and feeding habits. 2. Compare LUHS and DCU students nutrition with the nutrition recommended by rational standards. 3. Evaluate LUHS and DCU students health condition dependence on eating habits. Methods. In this project there was an analysis made of eating habits of all Lithuanian and Irish students studying in LUHS and DCU. Anonymous questionnaire was made using international healthy lifestyle questionnaire (Finbalt Health Monitor, HBSC 2001 HBSC 2006). The questionnaire consisted of 21 questions. There were 298 respondents from LUHS of which 282 (94.6 %) completed the form correctly and 193 respondents from DCU of which 177 (91.7%) completed the form correctly. Data analysis was performed using the statistical package SPSS (Statical pacages for Social Sience) for Windows version 17.0 and Microsoft Excel 2010 program. The results of the statistical reliability of the hypotheses presented using the χ2 (chi-square) criteria. Chi-square test p-value from the Pearson formula (Pearson Chi-Square) is higher than the significance level of 0,05 (p<0,05 - significant). Results. Comparing the frequency of meals daily results showed that the majority of both university students eat 3-4 times a day (female group: LUHS - 61,7 %, DCU - 53,6 % and male group: LUHS - 65,9 %, DCU - 54,8 %)... [to full text]

Bakalauro darbe nagrinėjami akademinio jaunimo gyvensenos aspektai. Sveikos gyvensenos elementai yra sveika mityba, grūdinimąsis, fizinis aktyvumas, tinkamas poilsis, žalingų įpročių atsisakymas ir kita. Šiame darbe nagrinėjami keli, didžiausią Lietuvos ir užsienio mokslininkų susidomėjimą sukėlę, gyvensenos aspektai. Suformuluota hipotezė, kad akademinis jaunimas nėra pati sveikiausia visuomenės dalis. Gyvensenos analizė turėtų patvirtinti jaunimo sveikatos problemas, susijusias su žalingų medžiagų vartojimu, polinkiu į pasyvų gyvenimo būdą, nesveikos mitybos bei stresu. Subjektyvus savo sveikatos vertinimas turėtų įrodyti studentų nuostatą sveikos gyvensenos atžvilgiu. Tyrime dalyvavo 120 Šiaulių universiteto antro kurso studentų. Dalyvavo įvairaus profilio būsimų specialistų: 40 Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto, 40 Humanitarinio fakulteto ir 40 Technologinio fakulteto studentų. Anketinės apklausos metodu tirti Šiaulių universiteto antro kurso studentų gyvensenos aspektai. Pirmoji anketos dalis, skirta išsiaiškinti studento nuomonę, kiek svarbūs žmogaus sveikatai yra įvairūs dalykai, ir kiek pats studentas juos realizuoja. Antrąja anketos dalimi siekiama įvertinti studento nuomonę apie svarbiausias sveikatos problemas konkrečiai aukštojoje mokykloje, kurioje mokosi. Trečiojoje anketos dalyje studentai prašomi pažymėti, kiek realiai įgyvendinamos sveikatos stiprinimo įvairios priemonės dabartiniu metu Lietuvoje. Tyrimu nustatyta, kad Šiaulių universiteto... [toliau žr. visą tekstą] / The bachelor paper deals with aspects of academic youth lifestyle. Healthy lifestyle comprises healthy nutrition, hardening, physical activity, due rest, refusal from bad habits etc. The paper deals with a number of lifestyle aspects, causing largest attention of both Lithuanian and foreign researchers. Hypothesis is formulated: academic youth is not the healthiest part of population. Lifestyle analysis should confirm youth health problems, related with consumption of harmful substances, tend to passive way of living, unhealthy nutrition and stress. Subjective self-evaluation should prove students’ attitude towards healthy lifestyle. 120 2nd year students from Siauliai University participated in the study. Their profiles varied as follows: 40 students from Social Wellbeing and Disability Faculty, 40 from The Humanities Faculty and 40 from Technology Faculty. Questioning survey was used to examine lifestyle aspects of 2nd year students from Siauliai University. The first part of survey was used to find out students’ opinion on how important for human health are various factors and how he/she realizes them. The second part was used to assess students’ opinion on the most important health problems in the university he/she is studying. The third part asked the students to note how various health strengthening means are realized in practice in today’s Lithuania. The study disclosed that lifestyle of 2nd year students from Siauliai University is not the healthiest. Among the... [to full text]

Magistro darbo objektas – užsienio studentų kultūrinė adaptacija Vilniaus universitete. Darbo tikslas – nustatyti užsienio studentų, studijuojančių Vilniaus universitete, kultūrinės adaptacijos ypatumus. Magistro darbo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: apžvelgti kultūrinės adaptacijos tyrinėjimus pasauliniu lygmeniu ir Lietuvos mastu; nustatyti kultūrinės adaptacijos svetimoje kultūroje pagrindinius įtakojančius veiksnius; apžvelgti užsienio studentų kultūrinės adaptacijos ypatumus užsienio mokymo įstaigose; ištirti ir išskirti kultūrinės užsienio studentų adaptacijos Vilniaus universitete ir gyvenimo Vilniuje ypatumus. Šiame darbe naudojami įvairūs metodai: tai įvairių autorių publikacijų, tiriančių įvairius su kultūrine adaptacija susijusius klausimus, apžvalga, Vilniaus universiteto užsienio studentų anketinė apklausa, bei jų atsakymų statistinė analizė. Kultūrinės adaptacijos tema pasauliu mastu yra aktuali ir atlikta nemažai tyrinėjimų, tačiau Lietuvoje šia tema rašyta mažai ir labiau liečiant Lietuvos etninių grupių adaptaciją bei tyrinėjimus iš psichologinės pusės. Tuo tarpu į Vilniaus universitetą kiekvienais metais atvyksta studijuoti vis daugiau užsienio studentų. Užsienio studentai atvykę studijuoti į Vilniaus universitetą susiduria su būtinybe adaptuotis tiek Lietuvos kultūroje (bendraujant su vietiniais gyventojais, leidžiant laisvalaikį, sprendžiant buities problemas ir pan.), tiek universitete (bendraujant su dėstytojais, kurso kolegomis ir pan.)... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis explores the cultural adaptation of international students at Vilnius University. Coming for their studies at Vilnius University, international students have to adapt themselves not only to the Lithuanian education system, but also to the Lithuanian culture. The subject of the paper is the cultural adaptation of international students at Vilnius University. The aim of the paper is to identify the characteristic features of the cultural adaptation of international students taking their degrees at Vilnius University. The achievement of the aim necessitated the completion of the following tasks: To review the research studies on cultural adaptation, which have been carried out in Lithuania and abroad; To identify the major factors affecting cultural adaptation in an alien environment; To review the adaptation of international students at educational institutions abroad; To study and distinguish the characteristic features of the cultural adaptation of international students at Vilnius University. The paper makes use of the following research methods: analysis of scientific literature and articles, questionnaire-based survey, and statistical data analysis. The cultural adaptation of international students was explored by means of a quantitative survey. The quantitative survey was conducted on the basis of the questionnaire drawn up in the English and Lithuanian languages. The adaptation scale has been developed for assessing the adaptation of international... [to full text]