Išsėtinė sklerozė (IS) – demielinizuojanti uždegiminė neurologinė liga, kylanti dažniausiai jauniems žmonėms. Svarbi ne tik IS fizinė negalia, bet ne mažiau svarbi ir kognityvinė negalia, kuri reiškiasi kognityvinių funkcijų sutrikimu (KFS). Nors KFS simptomai gali būti labai įvairūs, dažniausiai nukenčia išmokimas, atmintis, dėmesys, informacijos apdorojimo greitis, vizualiniai konstrukciniai gebėjimai ir valdomosios funkcijos. Darbo tikslas buvo įvertinti demografinių ir klinikinių ligos rodiklių bei pakitimų magnetinio rezonanso tomografijos tyrime įtaką išsėtine skleroze sergančių ligonių kognityvinėms funkcijoms (KF). Ištyrėme 120 IS sergančių ligonių ir 40 sveikų asmenų. Įvertinome fizinę negalią, subjektyvius nusiskundimus atmintimi ir nuovargiu, objektyvų nuovargį, depresiją ir nerimą. Kognityvinių funkcijų vertinimui buvo atlikta vienuolikos kognityvinių testų rinkinys. Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimuose įvertintas demielinizacijos židinių skaičius, tiesiniai atrofijos matmenys ir jų santykiai. Sergančių IS KF buvo blogesnės nei sveikų asmenų, priklausė nuo ligos eigos, objektyvi depresija blogino KF rezultatus. IS subjektyvūs skundai atmintimi ir nuovargiu neturėjo ryšio su KF. IS sergančiųjų KFS ir galvos smegenų atrofija buvo labiau išreikšti sergant antrinės progresuojančios (AP) negu recidyvuojančios remituojančios (RR) eigos IS. MRT židinių skaičiaus įtaka KF testų rezultatams labiau atsispindėjo IS pradžioje. Sergančiuosius RR ir... [toliau žr. visą tekstą] / Multiple sclerosis (MS) is a chronic demyelinating inflammatory neurological disease in young adults. Cognitive dysfunction (CD) contributes significantly to patient’s disability status. Although almost all kind of CD can be observed in MS, the typical profile is the impairment of information processing speed, memory, attention and often executive skills. The aim of the study was to investigate the influence of different demographic and clinical markers of the disease and changes in MRI tomography on cognitive functions in MS patients. The study involved 120 patients with MS and 40 healthy controls. Neurological examination, complaints of memory and fatigue, objective depression, anxiety and objective fatigue were evaluated. Cognitive functions (CF) were tested using battery of 11 cognitive tests. Brain MRI was performed to evaluate focal demyelinised lesions and to calculate regional linear markers of brain atrophy. The impairment of CF was much more expressed in MS patients as compared to controls. CF were negatively affected by objective depression and disease course. Subjective memory complaints and subjective fatigue in MS patients did not correlate with CF however they did correlate with objective fatigue. Self reported memory impairment worsened with the progression of disease. CD and brain atrophy reflected by MRI linear parameters were more expressed in secondary progressive (SP) MS as compared to relapsing remitting (RR) MS. Number of demyelinated lesions were... [to full text]

Darbo tikslas – ištirti jaunimo vertinimą apie tapatumo ir „kūno vaizdo“ nuokrypį valgymo sutrikimų kontekste. Darbo uždaviniai: ištirti sociologinę tapatumo sampratą, jauno žmogaus tapatumo raidos ir raiškos bruožus; išnagrinėti vartotojiškos visuomenės iššūkius jauno žmogaus tapatumui ir vertybėms, įtaką „kūno vaizdo“ formavimui(si); išanalizuoti jauno žmogaus valgymo sutrikimų ypatumus bei atsiradimo priežastis ir pasekmes modernioje visuomenėje; atlikti sociologinį tyrimą, leidžiantį išsiaiškinti jaunimo požiūrį į valgymo sutrikimų, „kūno vaizdo“ ir asmens tapatumo sąsajas. Tyrimo objektas: jaunimo tapatumo raiškos ir „kūno vaizdo“ sutrikimo valgymo sutrikimų kontekste. Tyrimo dalykas: trijų informantų grupių ir vienos sergančiosios valgymo sutrikimų liga vertinimas. Darbo metodai: Dokumentų analizė; anketinė apklausa ir interviu. Teorinis tyrimo pagrindas. Jeigu visas gyvenimas panašus į teatrą, kaip teigia E. Goffman, o mes esame nuolatos susikoncentravę į vaidmenį, ar neiškyla pavojus prarasti savo tikrąjį Aš? Nepasimesti tarp įvairių visuomeninio elgesio šablonų, kuriuos mums primeta aplinka, kad patenkintume jos lūkesčius, mums padeda asmens tapatumas. Ši sąvoka išreiškia asmens gebėjimą apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu?" ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje. Asmens tapatumas nusako žmogaus vientisumą. Tyrimo aprašymas. Pasirinktas kokybinis tyrimas, nes jis leidžia giliau pažvelgti į trijų informantų grupių ir vienos informantės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis is to analyze the evaluation youth about deviation of the identity and the “body image” in the context of eating disorders. The goals of the thesis are to analyze sociological conception of identity, features of development and expression of a young person; to analyze challenges of the consumer-oriented society on the identity and values of a young man and influence on the “body image“ formation; to analyze peculiarities and causes of eating disorders of a young person and the outcomes in the modern society; to make a sociological research allowing to clear out the point of view of youth towards relations among eating disorders, the “body image” and personal identity. The object of the analysis is expression of a young person and the “body image” in the context of eating disorders. The subject of the analysis is the evaluation of the three groups of informants and one group having eating disorders. The methods of the thesis are the analysis of scientific, statistic and publicistic literature; questionnaire survey and interview. Theoretical basis of the analysis. If the whole life is like theatre, as stated by E. Goffman, and we are always concentrated on a role, isn’t there a risk to lose the real I? In order not to get lost among various templates of social behavior, which are imposed by the environment in order to satisfy its expectations, the personal identity helps. This concept expresses the ability of a person to characterize him/her by... [to full text]

Sleep disorders in children provide a frequent cause for parents to seek medical care. If a child has several kinds of sleep disorders and (or) has another illness, their diagnosis and treatment typically become more complicated. Sleep disorders are a frequent comorbidity to epilepsy. In the clinical practice, synthetic melatonin is prescribed for treatment of sleep disorders in children with epilepsy. Clinical trials suggest that melatonin may shorten the duration to sleep onset and balance the sleep structure, leading to decrease in the number of epileptic attacks. However, the melatonin system in these trials has not been explored, and changes of the melatonin system in children with epilepsy are not yet understood. The main objectives of the present study were: i) to determine the most frequent kinds of sleep disorders in children with epilepsy; ii) to characterize the melatonin (MLT) system in children with epilepsy in detail: to describe full diurnal profile, to search correlation with anthropometric data, seizure characteristics (time, type of seizures, antiepileptic medications), as well as the other physiological circadian rhythms (body temperature, pulse, blood pressure). The study results have shown that sleep disorders were more frequent in the group of children with epilepsy (Sleep disorders scale for children (SDSC) (Bruni O et al, 1996)).The most frequent were: the disorders of excessive somnolence (DOES) and sleep - wake transition disorders (SWTD)... [to full text] / Vaikų miego sutrikimai – dažna problema, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytoją. Jei vaikui būdingi keli miego sutrikimai ir (ar) jis serga kita liga, tai diagnozuoti ir gydyti miego sutrikimus yra sudėtinga. Miego sutrikimams ir epilepsijai būdingas komorbidiškumas. Literatūros duomenimis, vaikams, sergantiems epilepsija, empiriškai skiriama sintetinių melatonino preparatų. Įrodyta, kad jie sutrumpina užmigimo laiką, reguliuoja miego struktūrą, todėl retėja epilepsijos priepuoliai. Tačiau epilepsija sergančių vaikų melatonino sistema dar nebuvo tiriama. Darbo tikslas – išsiaiškinti epilepsija sergančių vaikų dažniausius miego sutrikimus ir kankorėžinės liaukos hormono melatonino, jo metabolito 6-sulfatoksimelatonino (aMT6s) paros cirkadinio profilio ypatumus bei ryšį su epilepsijos formomis, priepuoliais, priepuolių laiku, vartojamais vaistais nuo epilepsijos (VNE) bei kitų fiziologinių rodiklių cirkadiniu ritmu (kūno temperatūros, širdies susitraukimų dažnio, arterinio kraujo spaudimo). Rezultatai parodė, kad epilepsija sergančių vaikų miego sutrikimų skalės (VMSS) rodikliai buvo aukštesni visuose miego sutrikimų pogrupiuose. Dažnesni buvo padidėjusio mieguistumo bei miego ir budrumo ritmo sutrikimai. Kontrolinėje ir sergančių epilepsija vaikų grupėse melatonino apykaita, išreikšta ekskrecijos metabolito aMT6s kiekis kūno svorio vienetui, turėjo neigiamą ryšį su amžiumi ir lytinės brandos stadija. Vaikų, sergančių epilepsija, cirkadinis melatonino sekrecijos ir ekskrecijos... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities. / Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams.

Disertacijoje, remiantis raidos psichopatologijos teorine perspektyva, analizuojami 12–15 metų paauglių, turinčių mokymosi sutrikimų, emociniai sunkumai ir jų kaita per dvejus metus; keliamas tikslas nustatyti emocinių sunkumų individualius ir tarpasmeninius veiksnius. Tyrime dalyvavo 95 paaugliai, turintys mokymosi sutrikimų, ir 93 jų bendraamžiai, neturintys mokymosi sutrikimų; įvertinti jų emociniai sunkumai, savęs vertinimas, draugystės aspektai, bendraamžių socialinė parama bei patyčios, tėvų ir mokytojų socialinė parama. Nustatyta, kad mokymosi sutrikimų turintys paaugliai turėjo daugiau emocinių sunkumų, ypač užsisklendimo, bet tik būdami 12–13 metų. Po dvejų metų emocinių sunkumų lygis grupėse nesiskyrė. Taip pat nesiskyrė patyčių patirtis grupėse, tačiau mokymosi sutrikimų turinčių paauglių grupei patyčių patirtis prognozuoja emocinius sunkumus po dvejų metų, o palyginamojoje grupėje – bendraamžių paramos stoka. Mokymosi sutrikimas kaip rizikos veiksnys yra reikšmingas emocinių sunkumų prognozei, bet tik kartu su kitais tarpasmeniniais veiksniais: draugų skaičiumi, patyčių patirtimi. Galima teigti, kad mokymosi sutrikimas didina paauglių pažeidžiamumą emociniams sunkumams. Disertacijos rezultatai įgalina pripažinti tarpasmeninių veiksnių, ypač patyčių patirties, reikšmę mokymosi sutrikimų turinčių paauglių emociniams sunkumams. / The dissertation is based on the theoretical perspective of developmental psychopathology and focuses on emotional problems and their change in adolescents with learning disabilities at ages 12 to 15. The aim of the dissertation is to identify the importance of learning disability as a risk factor and other individual and interpersonal factors for emotional problems in adolescence. The study assessed 95 adolescents with learning disabilities and 93 peers without learning disabilities, thereby evaluating their emotional problems, self-perceptions, friendships, perceived social support from peers, parents and teachers as well as bullying experience. It was found that adolescents with learning disabilities had more emotional problems compared with their peers, but only at age 12-13, not at age 14-15. The main predictor of emotional problems after two years was bullying experience, although the results indicate that the same level of bullying was experienced by both groups. Learning disability as a risk factor contributes to emotional problems but only in combination with other interpersonal factors, namely the number of good friends and bullying experience; learning disability enhances vulnerability for emotional problems. The results of the dissertation call for recognition of the relevance of interpersonal factors, bullying experience in particular, for the emotional well-being of adolescents with learning disabilities.

The object of this work is the concepts of mental disorders as a social constructs and the role of the mass media in the process of their construction. The main aim of the dissertation is to analyze the representations of people with mental disorders in the Lithuanian newspapers and news websites and to examine manifestations of these depictions in the public opinion. The dissertation consists of an introduction, four main parts, conclusions and the list of references. In the first part of the dissertation the theoretical methodological presumptions of P. L. Berger’s and T. Luckmann’s theory of social constructionism are presented and the phenomenon of the social construction of mental disorders is analyzed using this theoretical framework. In the second part the influence and importance of the mass media in the process of constructing representations of social phenomena, including mental disorders is presented. The methods of the empirical research are presented in the third part of the work. Analysis and interpretations of the empirical research data are presented in the fourth part of the dissertation. At the end of the work conclusions are stated. The main aim of the dissertation was reached by conducting a three staged empirical research combining qualitative and quantitative research methods. The research methods were: the analysis of the mass media publications using methods of Discourse analysis and Content analysis; the investigation of public opinion by... [to full text] / Disertacijoje analizuojama psichikos sutrikimų kaip socialinių konstruktų samprata ir žiniasklaidos vaidmuo tokių konstruktų kūrimo procese. Pagrindinis darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos dienraščių bei interneto naujienų tinklalapių konstruojamus sutrikusios psichikos asmenų vaizdinius bei šių vaizdinių atspindžius visuomenės nuomonėje. Disertaciją sudaro įvadas, keturios pagrindinės dalys, darbo išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Pirmojoje darbo dalyje pristatomos teorinės metodologinės disertacijos prielaidos: P. L. Bergerio ir T. Lukmano socialinio konstrukcionizmo teorijos pagrindinės teorinės įžvalgos ir jų taikymas analizuojant psichikos sutrikimų fenomeną. Antrojoje darbo dalyje analizuojama žiniasklaidos reikšmė ir poveikis konstruojant socialinio pasaulio fenomenų vaizdinius. Trečiojoje dalyje išsamiai pristatoma tyrimo metodika. Ketvirtojoje darbo dalyje pateikiama empirinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacijos. Darbo pabaigoje formuluojamos darbo išvados. Siekiant pagrindinio darbo tikslo, trijų etapų empirinio tyrimo metu derinant kokybinius ir kiekybinius metodus buvo atlikta žiniasklaidos publikacijų analizė naudojant diskurso analizės ir turinio analizės metodus, anketavimo būdu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa, naudojant fokus grupės metodą atskleista sutrikusios psichikos asmenų nuomonė. Darbe konstatuojama, jog Lietuvos žiniasklaida sutrikusios psichikos asmenis vaizduoja remdamasi stereotipais, vyraujančiu medicininiu šio... [toliau žr. visą tekstą]

Bakalauro darbe analizuojama patyčių problema mokyklose: jų priežastys, formos, pasekmės, kurias jaučia tiek patyčių auka, tiek patyčių iniciatorius, tiek ir visa mokyklos bendruomenė. Taip pat gilinamasi, ar mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, jų susilaukia daugiau. Suformuluota hipotezė, kad kalbėjimo ir kalbos sutrikimai nėra pagrindinė priežastis, dėl ko mokiniai patiria patyčias. Tyrime dalyvavo 100 kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių mokinių, taip pat 30 įprastinės kalbos raidos mokinių bei 50 pedagogų, kurie ugdo mokinius, turinčius kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Anketinės apklausos metodu tirta, kaip kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintys mokiniai jaučiasi mokykloje, kaip dažnai, kur ir kokias patyčias tenka patirti, kaip jie į tai reaguoja, ir kaip mano, kodėl vaikai tyčiojasi. Šių mokinių nuomonė buvo lyginama su kitų mokinių bei mokytojų atsakymais. Tyrimu nustatyta, kad dažniau patyčias patiria mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, nors nemaža dalis įprastinės kalbos raidos mokinių taip pat patiria patyčias. Dažniausi patyčių būdai yra pravardžiavimas, erzinimas, apkalbinėjimas, ignoravimas ar nebendravimas ir stumdymas. Šias patyčių formas taip pat dažniausiai tenka matyti mokytojams. Nemažai mokinių, kurie patiria patyčias, skriaudėjams atsako tuo pačiu. Taip pat nevengia papasakoti apie patyčias mokytojams ar tėvams. Mokytojai dažniausiai drausmina skriaudėjus, pasišneka su skriaudžiamu vaiku, pataria... [toliau žr. visą tekstą] / In this bachelor work there is analysed taunting problem in schools: reasons of it, forms, consequences that feel all of the following - the victim of taunting, the initiator of taunting and the whole society of school. There is also explored if students that have disorders of language and speaking attain more taunting. There is formulated a hypothesis that disorder of language and speaking is not the main reason of taunting that students experience. There participated a hundred respondents that have language and speaking disorders, also 30 of regular language students and 50 schoolmasters which educated students that have disorders of language and speaking. Using survey method, there was explored how students that have language and speaking disorders feel like at school and how often, where and what kind of taunting they have to face, how do they react to the taunting and why do they think other people express taunting. The opinion of these students was compared to others students opinion and answers of schoolmasters. According to research, students that have language and speaking disorders face the taunting more often, though not small part of regular language students also face taunting. The most common taunting ways are teasing, slander, ignoring, not communicating and shoving. Schoolmasters also can notice these forms of taunting as most often. A biggest part of students facing taunting responds to the offenders the same way. They also do... [to full text]

Vadovaujantis naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 13 įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 ,, Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo patvirtinimo“ elgesio ar/ir emocijų sutrikimai apibrėžiami kaip heterogeniška grupė sutrikimų, pasireiškiančių elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, ryškiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio reguliacija. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog elgesio sutrikimu laikytinas vaiko socialinis neprisitaikymas, pasireiškiantis agresyviu, griaunamuoju antisocialiu elgesiu arba veiksmais. Pedagoginėje literatūroje akcentuojama, jog elgesio ir emocijų sutrikimai – dažnas reiškinys bendrojo lavinimo mokyklose. Mokiniai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, labai dažnai patiria sunkumų bendraudami su bendraamžiais. Tokią šių vaikų situaciją lemia socialinių įgūdžių stoka, nemokėjimas susidraugauti, palaikyti draugiškus santykius, užmegzti pokalbį, išvengti konfliktinių situacijų. Siekiant užtikrinti sklandų darbą pamokų metu mokyklose ir klasėse kuriamos įvairios mokinių elgesio valdymo sistemos. Institucijos lygiu kuriamos mokinių elgesio taisyklės, klasėse – elgesio pamokų metu taisykles. Jose numatomos tiek drausminimo, tiek pozityvaus elgesio priemonės, kurios padeda mokytojams dirbti su mokiniais. / Under the new Republic of Lithuania, Minister of Education and Science, 2011 July 13 decree on pupils with special educational needs in determining the types and distribution of special educational needs in the levels of Procedure for Approval of the treatment and / or emotional disorders are defined as a heterogeneous group of disorders that occur in behavior and / or emotional reactions, significantly different from the usual age, cultural and ethical norms, expressed in terms of inattention, impulsivity and / or poor regulation of behavior. The scientific literature indicates that children's behavioral problems considered social nonconformity, which manifests itself as an aggressive, antisocial behavior. Pedagogical literature emphasizes that emotional and behavioral disorders are phenomenon, common and mainstream in schools. Pupils with emotional and behavioral disorders often experience difficulties in communicating with their peers, because these children are lack social skills, failure to make friends, to maintain friendly relations, to establish a conversation, to avoid conflict situations. Student’s management system helps and ensures smooth operation during the lessons in schools and classes. Students develop rules are creating at the institution level, classroom behavior rules - of classroom level. They provide discipline and positive behavior measures that help teachers work with students.

Bakalauro darbe analizuojami tautinių mažumų mokinių probleminio skaitymo priežastys, kurios turi pagrindo rastis dėl netolygios kalbos raidos. Kokybiniu tyrimu norėta išsiaiškinti tautinių mažumų mokinių skaitymo problemas. / Undergraduate work analyzes the reasons of problematic reading of ethnic minoritys pupils. They can arise from the uneven ground of language development. Qualitative research/study sought to determine ethnic minority students' reading problems.

Lietuvoje kasmet tėvų globos netenka daugybė vaikų. Globos įstaigų auklėtiniams dažnai nustatomi emocijų sutrikimai, kuriuos lemia ydinga ankstyvoji emocinė raida. Emocinių sutrikimų turintys vaikai yra atsiriboję nuo kitų vaikų. Lietuvoje specializuota pagalba tokiems vaikams labai ribota. Vaikams turintiems emocinės sferos patologiją reikalinga specializuota pagalba, intensyvi įvairių specialistų. Vienas iš prevencijos ir socialinės pagalbos būdų - dailės terapija. Šio tyrimo tikslas ištirti globos namų 3-5 metų auklėtinių emocijų raišką taikant užsiėmimuose dailės terapijos būdus. Uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, susijusią su darbo tema; pateikti emocinių sutrikimų turinčių 3-5 metų vaikų pedagoginę ir psichologinę charakteristiką; išryškinti dailės terapijos būdų taikymo galimybes ugdant emocinių sutrikimų turinčius 3-5 metų vaikus; išsiaiškinti vaikų globos namų darbuotoju požiūrį į dailės terapijos naudingumą. Tyrimo objektas - 3-5 metų vaikų, ugdomų globos namuose, emocijų raiška taikant dailės terapijos būdus. Tyrimo metodai: Lietuvos švietimo dokumentų, pedagoginės, psichologinės, dailės terapijos literatūros studijavimas, veiklos tyrimas: stebėjimas, dokumentų (piešinių) analizė, kokybinė duomenų analizė, pusiau struktūruotas interviu. Veiklos tyrimo metu nustatyta, kad dailės terapijos būdų taikymas vaikams turintiems emocinių sutrikimų, gali padėti geriau pažinti save ir kitus, padėti išreikšti savo jausmus (taip pat ir negatyvius), ugdo asmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / Lots of children in Lithuania become orphans every year. Children living in care institutions often suffer from emotional disorders which are caused by faulty early emotional development. The children facing emotional disorders are distanced from other children. Any specialized aid for such children in Lithuania is very limited. Children with emotional sphere pathology are in great need of intensive specialized help of various specialists. Art therapy is one of preventive and social ways of help to such children. The aim of this research is to investigate the expression of emotions when the art therapy is applied to 3-5 years old children living in foster home. The main objectives of the research are to analyze the academic literature related to the topic of the research, to provide with pedagogical and psychological characteristics of the 3-5 years old children with emotional disorders, highlight the possibilities of art therapy application to the children and find out the opinion about the utility of the art therapy of people working in care institutions. The object of the research is the expression of emotions when the art therapy is applied to the 3-5 years old children living in foster home. The research methods encompass the study of documents related to education in Lithuania, pedagogical and psychological literature, the analysis of literature on art therapy. The investigation includes observation, analysis of documents (drawings), qualitative data analysis and a... [to full text]