Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, gelbėdamiesi nuo antrosios sovietų okupacijos, į Vakarų Europą pasitraukė dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Šių emigrantų banga skyrėsi nuo ankstesnių dėl to, kad šie emigrantai sudarė aukšto išsilavinimo, tautinėje Lietuvoje subrendusių bei tautiškai angažuotų tarpukario Lietuvos šviesuolių žiedą. Darbe nagrinėjami trys svarbiausi dipuku išgyventi laikotarpiai – tai Lietuva sovietų ir nacių okupacijų metu, gyvenimas ir kultūros padėtis pasitraukus į Vakarų Europos DP stovyklas ir tolimesnis etapas Vakaruose. Tiek senajai lietuvių emigrantų kartai – grynoriams, tiek – dipukams, gyvenant išeivijoje, ypač svarbi buvo religija. Religija jiems iš dalies asociavosi su tautiniu identitetu. Tik skirtingai nuo grynorių, dipukai, savo tarpe turėdami daugybę menininkų, savają tapatybę stipriai išreiškė vizualioje kūryboje. Matant, kad kai kurios lietuvių bažnyčios imamos griauti, yra aktualu kuo greičiau ištirti bažnytinėje dailėje, architektūroje ir jos dekoracijose dipukų paliktą tapatybės suvokimą. Sakralinė kūryba, pasireiškianti per religinius vaizdinius dailėje, stipriai pradėjo reikštis nuo pirmųjų dienų DP stovyklose. Vienas pirmųjų buvo plačiai imtas mene naudoti lietuvių tautodailės elementas – Rūpintojėlis, kuris tapo vienu iš pagrindinių simbolių, išreiškiančių lietuviškumą bei išeivijos patiriamus vargus dėl Tėvynės praradimo. Rūpintojėlį ikonografijoje lydėjo Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras, Švc. Mergelė Marija... [toliau žr. visą tekstą] / At the end of the Second World War, thousands of Lithuanians immigrated to the countries of the Western Europe, escaping the second occupation of the Soviet Union. This wave of immigrants was different because it consisted of persons who matured and acquired education in an independent Lithuanian state and were substantial in forming its intellectual elite. The thesis analyses three main periods of displaced persons: Lithuania under the Soviet and Nazi occupations; the life and culture of displaced persons after their escape to the camps in the Western countries; and their further life in the West. Both the older generation of Lithuanian immigrants and displaced persons had strong feelings towards religion. They associated religion with their national identity. The generation of displaced persons, which in its circles had a lot of artists, strongly expressed their identity in visual arts. Upon seeing that many Lithuanian churches are about to be demolished, it is very important to analyze the perceptions (still manifest in the sacral art), architecture and its decorations created by the displaced persons. Sacral art, expressed through religious imagery in visual arts, was present from the first days of displaced persons camps. One of the first widely used symbols in the art was the figure of Pensive Christ. It became one of the main symbols, expressing Lithuanian identity and the burdens of displaced persons who had left their native country. Pensive Christ was accompanied... [to full text]

Tyrimo tikslas - ištirti Vilniaus rajono ketvirtų klasių mokinių klausomos muzikos pasirinkimo ypatumus. Tyrimo objektas - veiksniai, kurie daro įtaką vaiko nuostatoms apie įvairų stilių klausomą muziką. Tyrimo uždaviniai: apžvelgti teorinę literatūrą apie vaikų muzikinio skonio ir muzikinės tapatybės formavimąsi; anketine apklausa nustatyti keturių Vilniaus apskrities mokyklų ketvirtų klasių mokinių prielankumą įvairių stilių muzikai; grupinio interviu metu išsiaiškinti mokinių nuostatas ir įvairias priežastis, kurios lemia abejingumą ar prielankumą klausomai muzikai; išnagrinėti, ar berniukų ir mergaičių nuostatos skiriasi klausomos muzikos atžvilgiu. Per pastaruosius 30 metų pasaulyje gana daug atlikta tyrimų analizuojančių mokinių muzikos pasirinkimo ypatumus iš įvairių perspektyvų, tokių kaip: muzikos klausytojų pasirinkimas atliekant įvairias užduotis; nuomonės ir pirmenybės, teikiamos įvairiems muzikos stiliams ir dainoms; klausytojų pasirinkimas iš įvairių muzikos bruožų. Tačiau Lietuvoje nepavyko rasti tyrimų analizuojančių ketvirtų klasių mokinių klausomos muzikos pasirinkimo ypatumus. Tokio pobūdžio tyrimai leistų išsiaiškinti ketvirtų klasių mokinių klausomos muzikos pasirinkimo ypatumus ir veiksnius, kurie susiję su jų pasirinkimais. Šie tyrimai leis mokytojui geriau suprasti mokinį, tinkamai parinkti pamokose klausomą muziką.Kažką apie būtinumą geriau suprasti mokinį, ir tik tada gali jį motyvuoti. Tyrimas buvo atliktas 2009 metų rudenį Eitminiškių vidurinės... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate various aspects of music listening preferences among fourth grade students in the rural area around Vilnius, Lithuania. Four schools were included in the study. The study was conducted in the autumn of 2009 at Eitminiškių Secondary School and its branches at Ažulaukės, Visalaukės, Sužionys. The sample consisted of 29 fourth grade pupils: 16 girls and 13 boys. The research includes an overview of the theoretical literature on children’s musical taste and musical identity formation; a survey questionnaire to determine dispositions regarding different styles of music among fourth grade schoolchildren.; Group interviews of students were conducted to find out the various causes which lead to likes or dislikes of certain types of music. Gender differences were also examined Over the past 30 years many research studies have been conducted analyzing students’ choices of music features from various perspectives, such as: choice of music while performing a range of tasks; opinions and priorities attached to various styles of music and songs; listeners’ choice of different musical features. In Lithuania, however, there is a dearth of studies analyzing primary grade students’ listening preferences and related topics. . Such studies would help clarify the nature of fourth grade students’ music listening choice and factors associated with their choices. This would help teachers better understand the learner, and choose more effective music... [to full text]

Magistro darbo objektas – interneto socialiniai tinklai. Darbo tikslas - ištirti paauglių komunikacijos ypatumus interneto socialiniuose tinkluose. Uždaviniai: pateikti interneto socialinių tinklų sampratą bei iškirti pagrindinius socialinių tinklų svetainių naudojimosi motyvus; atskleisti virtualios tapatybės ir virtualių bendruomenių formavimosi tinkle principus; išskirti paauglių komunikacijos privalumus ir trūkumus socialinių tinklų svetainėse; aptarti pagrindines kibernetines grėsmes; ištirti, kokiomis priemonėmis paaugliai formuoja savo virtualų įvaizdį. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant etnografinį ir turinio analizės metodus, prieita prie išvados, jog interneto socialiniai tinklai užima ypatingą vietą paauglių gyvenime. Komunikuodami virtualiai, paaugliai keičiasi informacija, bendrauja su draugais ar pažįstamai, jungiasi į skirtingas virtualias bendruomenes ar grupes. Pagrindiniai motyvai, skatinantys individą komunikuoti virtualioje erdvėje, yra: anonimiškumas, saviraiška, tapatybės iliuziškumas, socialinio tinklo globalumas, smalsumo tenkinimas bei galimybė stimuliuoti, slėpti savo jausmus, nuotaikas ir reakcijas. Pabrėžtina, jog kibernetinių tapatybių formavimas tinkle yra sietinas su asmenybės iliuziškumu (t.y. virtualios tapatybės gali būti daugialypės: išgalvotos, nestabilios, sąlygiškos, falsifikuotos) bei savo idealiojo „Aš“ formavimu (t.y. narys save idealizuoja nepateikdami trūkumų ar blogų įpročių bei, ribodamas ir/ar falsifikuodamas asmeninės... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the work: the origin of the internet brought the concept of the web, therefore the mentioned concept‘s importance has grown together with the significance of social network researching methods and the discussions of virtual communication advantages and disadvantages, personal virtuality in cyber space. When communicating virtually, adolescents seek for information exchange, socialization, consolidation into virtual communities and/or groups. Scientific works on internet social networks and its specifics, is a topic of many subject researches, however it should be noticed, that there has been no research made on adolescent inter-communication in Lithuania, its characteristics in virtual adolescent websites. It is perceived, that an insufficient theoretical and practical knowledge of the problem may have influence on adolescent behavior alteration, their future psychological and emotional conditions, therefore this work is useful for analyzing adolescent communication characteristics in social network websites. The object of Master‘s work: internet social networks. The purpose of the work - to analyze adolescent communication features in the internet social networks. Goals: to present internet social network concept and the main motives for social network websites usage; to reveal virtual identity and the principles of virtual communities formation on the net; to distinguish adolescent communication advantages and disadvantages in social network websites; to... [to full text]

Muzikos pamoka bei girdima muzika pamokose nuobodi bei neįdomi nemažai daliai VII-VIII klasių mokinių. Tuo tarpu muzikos klausymas, kaip parodė tyrimo rezultatai, yra labiausiai mėgstama muzikinė veikla paauglių tarpe. Todėl šį aspektą, skatinant didesnę paauglių motyvaciją muzikos pamokoje bei ugdant teigiamas nuostatas į pamokoje girdimą muziką, tikslinga panagrinėti kuo plačiau. Šio tyrimo objektas – VII-VIII klasių mokinių klausoma muzika. Darbo tikslas – atskleisti VII-VIII klasių mokinių klausomos muzikos pasirinkimo ypatumus. Keliami šie tyrimo uždaviniai: 1) Atlikti mokslinės literatūros analizę apie paauglių amžiaus tarpsnio ypatumus, psichologinės bei muzikinės tapatybės kūrimąsi ir įvairias muzikos funkcijas žmogaus gyvenime. 2) Anketine apklausa išsiaiškinti veiksnius, turinčius įtakos paauglių klausomos muzikos pasirinkimui. 3) Atskleisti kontekstinius VII-VIII klasių mokinių muzikos klausymosi ypatumus. 4) Išsiaiškinti VII-VIII klasių mokinių požiūrį į muzikos pamokoje skambančią muziką. 5) Išsiaiškinti tiriamų ugdytinių muzikos mokytojų nuostatas muzikos klausymo aspektu bei muzikos parinkimo priežastis pamokoje. 6) Atskleisti radijo stočių, populiarių mokinių tarpe, muzikos parinkimo aplinkybes. Atliekamo tyrimo metodai: Mokslinės literatūros sisteminė apžvalga. VII-VIII klasių mokinių anketinė apklausa, jų mokytojų apklausa, radijo darbuotojų interviu. Matematinės statistikos metodai: procentinė gautų duomenų analizė, chi kvadrato kriterijaus taikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Seventh and eighth grade pupils report that music lessons and the music heard during these lessons is boring. On the other hand, according to the results of this research, listening to music is the favorite music activity among teenagers. Therefore, it is important to analyze this topic more comprehensively as it investigates the motivation of teenagers in music listening situations. The object of this research is the music preferences of schoolchildren in grades VII and VIII. The purpose of the work is to reveal various aspects related to the music these pupils listen to. The following tasks of the research are raised: 1) To analyze scholarly literature about the peculiarities of early adolescent development, including psychological and musical identity formation and various functions of music in a person’s life; 2) To ascertain the factors influencing adolescent music choices via a questionnaire survey; 3) To reveal the contextual aspects of music listening by schoolchildren of grades VII-VIII;. 4) To determine the attitude by schoolchildren of forms VII-VIII towards the music which is played during music lessons; 5) To discover the attitudes of the music teachers of the researched pupils towards various aspect of music listening and to determine the reasons for the music choices for a lesson; 6) To reveal the reasons behind musical choices by music stations, which are popular among teenagers. Methods of research: A review of literature, a questionnaire survey of... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas užsieniečių pavardžių rašymas ir ES teisės įtaka. Nagrinėjama vardo samprata, jo funkcijos ir ypatybės. Aptariama vardo vieta kalbos sistemoje, kuri dažnai tampa ginčų objektu, siekiant priimti teisės aktus užsieniečių pavardžių rašymo srityje. Taip pat skiriamas didelis dėmesys teisės į vardą analizei. Siekiant išsiaiškinti pavardžių reglamentavimo ypatumus, pateikiama tarptautinių, ES ir nacionalinių teisės aktų analizė. Taip pat darbe analizuojama ESTT ir EŽTT praktika, susijusi su pavardėmis. Ypatingas dėmesys skiriamas visai neseniai ESTT nagrinėtoms Sayn-Wittgenstein ir Runevič-Vardyn byloms, kurios doktrinoje dar neanalizuotos. Daroma išvada, kad ES lygmeniu reikalingas teisės aktas, kuris išspręstų pavardžių rašymo priimančiojoje valstybėje narėje problemas, kadangi nacionalinio reglamentavimo skirtumai šioje srityje gali lemti ES piliečiams garantuojamų laisvių ir teisių pažeidimus. / This master thesis focuses on writing foreigners’ surnames and the influence of European Union (EU) law. It analyses the concept, functions and features of name and discusses the place of name within the language system that often becomes a subject of dispute especially when a necessity of legal act in a field of foreigners’ surnames arises. Special attention is paid to analyze the right to name. In order to find out the main features of regulation of surnames, analysis of international, EU and national regulation is provided. This thesis analyses a case-law of the Court of Justice of the European Union (CJEU) and the European Court of Human Rights (ECtHR) in a field of surnames. Particular attention is paid to cases Sayn-Wittgenstein and Runevič-Vardyn recently examined by the CJEU that are not analyzed in the doctrine yet. The main conclusion of this thesis is that there is necessary to adopt legislation at the EU level that would be able to resolve problems of writing foreigners’' surnames in the host member state, because existing differences in this sphere can lead to violations of main freedoms and rights granted to EU citizens.

Fox, N.J. (2002) analizuoja, kaip postmodernios socialinės teorijos apie riziką ir kūną gali padėti mums suprasti, kodėl žmonių elgesys taip dažnai - žiūrint profesiniu požiūriu – nėra vengiantis žalingos gyvensenos. Autorius pažiūri į elgesį žmonių gyvenimų kontekste. Tai suteikia galimybę galvoti apie rizikas iš kitos perspektyvos, žiūrint į žmonių elgesį, kaip į 'eksperimentavimą‘. Tai, refleksyvūs veiksmai, kurių jie imasi kaip dalies savo gyvenimo ir tapatybės išreiškimo. Anot, Baumano, Z. (1992: 76) postmodernumo sąlygomis veikėjai nuolat susiduria su moraliniais klausimais ir yra priversti rinktis tarp vienodai gerai pagrįstų (arba vienodai nepagrįstų) etinių priesakų. Pasirinkimas visuomet yra atsakomybės prisiėmimas ir dėl šios priežąsties jis įgyja moralinio veiksmo pobūdį. Darosi vis akivaizdžiau, jog gyvenimo būdo rinkimasis lokalinių ir globalinių tarpusavio ryšių fone kelia moralines problemas, į kurias, Giddens nuomone, negalima tiesiog nekreipti dėmesio. Modernybės sąlygomis keičiamą "aš" reikia tirti ir konstruoti, kaip dali refleksyvaus proceso, kurio metu asmeniniai pokyčiai susiejami su socialiniais (Giddens, A. 2000: 19, 49). Kaip teigia Janne, S. (2009: 469) tuo metu, kai yra atlikta daug tyrimų susijusių su rūkymu ir yra nustatyti svarbūs su tabako vartojimu susiję rizikos veiksniai, šiuo metu mažai dėmesio yra skiriama socialinei rūkymo reikšmei žmonių gyvenimų kontekste. Pirmiausiai rūkymas suprantamas, kaip individuali gyvensena, o moksliniai... [toliau žr. visą tekstą] / Fox, N.J. (2002) analyses how postmodern social theories about risk and body can help us to understand why human behaviour – watching from a professional view – often does not avoid addictive way of life. The author looks at the behaviour in the context of people’s lives. That gives an opportunity to think of risks from another perspective when looking at the behaviour of people like at “experimentation.”‘. These are reflexive actions, which they take as part of expression of their life and identity. According to Z. Bauman (1992: 76) characters constantly face ethical issues and are forced to choose among equally-well reasoned (or equally-not-reasoned) ethnic precepts under conditions of pos-modernity. Choice is always an acceptance of responsibility and due to this reason it has a nature of moral action. It is becoming clearer that selection of the way of life in the context of local and global mutual relations causes certain moral problems, which, in the opinion of Giddens, must not be avoided. Under the conditions of modernity, alterable “I” must be investigated and constructed as part of the reflexive process, during which changes are associated with social ones (Giddens, A. 2000: 19, 49). As S. Janne (2009: 469) states that while many researches related with smoking have performed and important risk factors related with consumption of tobacco have been established, very little attention is paid to social significance of smoking within the context of... [to full text]

Magistro darbo oblektas – korporatyvioji komunikacija. Darbo tikslas - išnagrinėjus teoriją, nustatyti istorinio aspekto panaudojimo galimybes korporatyviojoje komunikacijoje. Darbo uždaviniai: Aptarti korporatyviosios komunikacijos ir korporatyviojo pasakojimo sampratą; Aptarti istorinio aspekto sampratą ir panaudojamumo galimybes korporatyviojoje komunikacijoje; Nustatyti Lietuvos verslo istorinio aspekto komunikavimą interneto svetainėse. Išanalizavus mokslinę literatūrą, taikant apibendrinamąją, dedukcijos, indukcijos ir loginę analizę, nustatyta, kad gera korporatyvioji komunikacija sudaro prielaidas atsirasti korporatyviajam pasakojimui, o šis, paprastai, būna išreikštas naratyvu arba istorija. Pirmojoje teorinėje dalyje aptariama korporatyvioji komunikacija ir jos svarba tapatybės valdymo procesui bei korporatyviąjai prekinio ženklo plėtrai. Nustatoma, kad geriausiai korporatyviąją tapatybę ir korporatyvųjį prekinį ženklą komunikuoja korporatyvusis pasakojimas. Aptariama jo raida ir bruožai. Aptariami korporatyviosios komunikacijos valdymo metodai ir korporatyviojo pasakojimo tapsmas. Antrojoje teorinėje dalyje kalbama apie istorinio aspekto sampratą korporatyviojoje komunikcijoje. Nustatyta, kad istorinis aspektas korporatyviojoje komunikacijoje apima ne tik korporatyviosios istorijos ar korporatyviosios atminties disciplinas, bet ir yra svarbi organizacijos tapatybės konstrukto dalis. Korporatyviojoje komunikacijoje istorinis aspektas laikytinas nenutrūkstamumo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this work is to determine how and to what extent historical discourse are reflected in corporate storytelling. The approach takes the form of systematic reading by traditional frameworks and principles of narratives. From extensive reading of the historical discourse, recurrent formal features and elements of thematic content which together define the genre of corporate history, have been identified. Good corporate communication is the assumption of a good corporate storytelling. This story appears in two ways - from narratives or history. Such a definition provides competence in the reading of historical narratives of organizations and raises questions regarding the role of history in organizational identity, memory and communication. Many different stories were told about organizations to illustrate an idea or concept of a historical discourse. There was a mixture of negative and positive stories that are the sum of the personalities, cultures and images. The emphasis of the values that the stories revealed determined the more important cultural beliefs. This does have an influence on the firm's identity, corporate brand and reputation. This research has shown that stories reflect the elements of abilities, activities and accomplishment. Storytelling is an important form of organisational communication. It is an important source of information for management and in some cases about management. It is also a tool that can be used by management to communicate... [to full text]

Darbe sociokultūriniu požiūriu nagrinėjami skirtingų žanrų Tomo Venclovos tekstai, dėmesį kreipiant į subjekto identiteto raišką. “Aš naratyvą” suprantant kaip pasakojimą arba pasakojimus, padedančius individui ir kitiems refleksyviai suvokti jo tapatumą, lyginama subjekto tapatybės raiška eseistikoje ir publicistikoje bei poezijoje, gilinamasi, kaip kultūrinė bei literatūrinė “Aš tapatybė” perimama, integruojama ir veikia verčiamuose tekstuose. Subjekto identiteto raiška stebima laiko perspektyvoje to paties žanro tekstuose bei lyginama, kokie yra subjekto identitetų santykiai (panašumai, skirtumai, neatitikimai) skirtingo žanro tekstuose. Lyginant vertimo tekstą su originalais, išryškėja dvikryptis kultūrinio ir literatūrinio identiteto per���mimo procesas, leidžiantis įvardinti perimamus literatūrinius ir kultūrinius modelius. Subjekto identitetas eseistikoje labai stiprus ir aiškiai suvoktas. Jis nuosekliai palaikomas ir patvirtinamas, nepaisant jo prieštaringumo supančios aplinkos atžvilgiu. Poezijos subjekto „Aš naratyvas“ kinta laiko perspektyvoje, chronologiniu požiūriu vėlesniuose eilėraščiuose ryškus subjekto nebesugebėjimas įsitvirtinti laike ir erdvėje bei užmegzti ryšius su pasaulio objektais, kas yra pagrindinė tapatybės išlaikymo ir patvirtinimo sąlyga. Skirtingi „Aš naratyvai“ kuria prieštaringą, daugialypę, tačiau unikalią „Aš tapatybę“. / Work analyses different genres of T. Venclova‘s texts from sociocultural point of view, paying attention to the expression of subject’s identity. Understanding “narrative of the self” as narration or narrations, which helps individual and the rest reflexively realize its sameness, expression of subject’s identity is compared in essays and views on political issues, on societal and cultural developments, going deep into how cultural and literary “narrative of the self” getting intercepted, integrated and acts in translations of the texts. Expression of subjects identity is observed in prospect of the time in the texts of the same genre and it is compared what are the terms of the subject’s identities (likeness, difference, inadequacy) in the texts of the different genres. Translation of the text compared with originals, shows up bidirectional process of succession of cultural and literary identity, which lets designate successive literary and cultural models. Subject’s identity in essays is very strong and clearly seized. It’s sequaciously upholded and affirmed, despite its discrepancy from the point of surrounding environment. Subject’s of the poetry narrative of the self changes in prospect of the time, in chronologically later verses subject’s incapacity to make lodgement in time and expanse and to get in touch with world’s objects is clear, and that is the main condition of identity‘s sustention and acknowledgement. Divers narrative of the self composes controversial... [to full text]

Candacės Bushnell romanai atskleidžia šiuolaikinės moters tapatybės problemas. Romanų veikėja Kerė Bradšo atspindi nepriklausomą, savo vienišumu patenkiną moterį, kuriai vyras reikalingas tik tam, kad pildytų jos užgaidas. Be to, Kerė yra moteris, kuriai mada padeda atskleisti jos asmenybę. Šiuolaikinė moterų literatūra turi tikslą ne tik suteikti savo skaitytojams gerų emocijų, bet ir apibrėžti šiuolaikines moterų, ieškančių savosios asmenybės, problemas. / The novels written by Candace Bushnell reveal the problems of identity of a contemporary woman. The female character of the novels, Carrie Bradshaw, represents an independent woman who is satisfied being single and needs a man only to fulfil her desires. Moreover, Carrie is a fashion-oriented female; through fashion, she shows her individuality. Contemporary women’s literature has the goal not only to entertain its readers but also to define the contemporary problems that female face when they seek for self- identity.

Moralės normatyvumo problema yra klausimas, kas pagrindžia moralės mums keliamus reikalavimus ir iš kur jie kyla. Šiame darbe teigiama, jog Christinos Korsgaard neokantiškas atsakas į normatyvumo klausimą yra sėkmingas: kantiškos prielaidos leido Korsgaard produktyviai suformuluoti normatyvumo klausimą, o šių prielaidų sintezė su psichologine praktinės tapatybės koncepcija leidžia vertinti Korsgaard normatyvumo problemos sprendimą kaip novatorišką ir bene sėkmingiausią neokantišką atsaką. Pirma, Korsgaard koncepcija sėkminga būtent dėl neokantiškų prielaidų – tai išryškėja internalizmo / eksternalizmo kontroversijos kontekste. Eksternalistai padalija pagrindimo bei motyvavimo funkcijas atitinkamai įsitikinimui ir troškimui, todėl teorinio reikalavimų pagrindimo sėkmė nelemia motyvacinės sėkmės: ryšys tarp jų atsitiktinis. Didžioji dalis internalistų (intuityvistai, ekspresyvistai, neohiumininkai) moralinių sprendinių pagrindimą laiko neįmanomu iš principo. Neokantiškos pozicijos pamatinė orientacija į pagrindimo užduotį ir proto funkcijų samprata, įgalinanti būtiną ryšį tarp diskursyvaus pagrindimo bei motyvacijos veiksmui, leidžia jiems bene vieninteliams iš kontroversijos dalyvių matyti normatyvumo klausimą kaip prasmingą ir į jį atsakyti. Antra, Korsgaard neokantiškas atsakas sėkmingas dėl to, kad susidoroja su Kanto etikos trūkumais: neredukuoja normatyvumo į formalųjį jo aspektą. Kantiškoje tradicijoje pamatinis veikėjo autonomijos normatyvumas perkeliamas tam tikriems... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of moral normativity is a question of what justifies the claims that morality makes on us and of their source. In this thesis we claim that the answer to this problem proposed by Ch. Korsgaard is a success as a Kantian account. First, the analysis of the internalism / externalism controversy lets us to conclude, that the success of Korsgaard’s conception of normativity was granted, first of all, by its Neo-Kantian premisses. Externalists split justificatory and motivational functions between resp. belief and desire therefore, theoretical success of justifying moral claims does not by itself lead to motivational success: the relation between the two is purely contingent. The majority on the internalist side though (intuitionists, expressivists, the neo-Humeans) consider moral judgements impossible to justify in principle. Therefore, only the Neo-Kantians are able to treat the problem of normativity as a meaningful question and to give an adequate account of it. What enables them is the Neo-Kantian orientation to the task of justification and their conception of the functions of reason, which assures the necessary relation between the discursive justification and the motivation to act. Second, the Neo-Kantian reply by Korsgaard is successful as a solution to the difficulties which the Kantian ethics meets: she does not reduce normativity to its formal aspect only. In the Neo-Kantian tradition the essential autonomy of the agent is transferred to certain fundamental... [to full text]